Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Miglė Suchankienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gynėjui advokatui Arnui Paliukėnui, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2016-09-17 apie 16.38 val. L. Asanavičiūtės g. 20, Vilniuje, vairavo automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,63 promilių girtumas, šiais veiksmais R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte įtvirtintus reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. K. teisme parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, tačiau kaltės nepripažįsta. Jis tvirtino, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje automobilį vairavo jo pusbrolis A. K.. Tuo metu jis buvo neblaivus ir sėdėjo šalia vairuotojo. Jis vartojo alkoholį dieną, iki maždaug 16.20 val., išgėrė maždaug 750 gramų degtinės. Jis iš pradžių gėrė vienas pas pusbrolį, po to pusbrolis nuvežė prie „Iki“ parduotuvės, kur pirko butelį ir išgėrė su girtuokliais prie parduotuvės nuo 15.30 iki 15.45 val.. Vėliau jį vežė namo. Važiuojant L.Asanavičiūtės gatve automobiliu Toyota Avensis, kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, sugedo automobilio turbina. Taip atsitinka, kai automobilis greitėja. Jis pusbrolio neįspėjo dėl šių dalykų. Važiuojant sumažėjo automobilio greitis, užsidegė lemputė. Jis liepė sustoti. A. K. pasuko ir užšoko ant šaligatvio. Pavažiavus dar apie 150 metrų, automobilis sustojo prie stotelės „Pasakų parkas“. Jis išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo ratą, kuris buvo nuleistas. Atsarginio rato neturėjo. A. K. nuvažiavo paimti kito rato. A. K. gyvena Karoliniškėse už „Saturno“, adreso neprisimena, netoli „Vaivorykštės“. A. K. nuvažiavo troleibusu, o gal nuėjo pėsčiomis. R. K. liko prie automobilio, atsisėdo ant suoliuko ir laukė grįžtančio A. K.. Prie R. K. privažiavo policija. Jis, būdamas girtas, nepasakė, kas iš tikrųjų vairavo automobilį, nenorėjo pusbrolio įvelti į šį reikalą. Dėl girtumo ir dėl streso nelabai prisimena, kaip buvo. Jis neprisimena, ar prisipažino, kad jis vairavo. Policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą ir nustatė 1,63 promilių girtumą. Tuomet jis skambino pusbroliui 30-50 kartų, bet neprisiskambino, pavyko prisiskambinti tik vakare. R. K. telefono numeris (duomenys neskelbtini), A. K. telefono numeris (duomenys neskelbtini). Vėliau R. K. nurodė, kad turėjo su savimi dar vieną telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini).

Liudytojas policijos pareigūnas Vitalijus Ščiglo teismo posėdžio metu parodė, kad datos tiksliai neatsimena, tai galėjo būti rugsėjo 17 d., kai iš OVS gavo pranešimą, kad automobilis trenkėsi į šaligatvio bortelį, vairuotojas neblaivus. Atvykę į įvykio vietą rado apgadintą automobilį ir neblaivų vyrą, kuris iš pradžių prisipažino, kad vairavo automobilį. Automobilis nuo atsitrenkimo vietos nuvažiavo apie 100 metrų, galimai užvažiavo ant šaligatvio ir nuvažiavo nuo jo atgal ir sustojo prie stotelės. Vairuotojas stovėjo ant šaligatvio. Policijos pareigūnai užfiksavo įvykį mačiusio liudytojo, kiemsargio duomenis, iš ko paėmė paaiškinimą. Šaligatvio bortas nebuvo apgadintas, todėl tai nėra eismo įvykis. Vairuotojas buvo neblaivus. Jis bandė policijos pareigūnus papirkti, siūlė pinigų, prašė paleisti. Už bandymą papirkti R. K. paaiškino atsakomybę. Automobilio bagažinėje buvo rasta kontrabandinių cigarečių. Iš pradžių pažeidėjas teigė, kad cigaretes pirko sau, vėliau sakė, kad nežino, iš kur atsirado cigaretės. Suradus cigaretes, vairuotojas pradėjo neigti, kad vairavo automobilį. Įvykio vietoje policijos pareigūnai užtruko virš valandos, nes laukė automobilio, kuris nuvežtų transporto priemonę iš įvykio vietos. Vairuotojui uždėjo antrankius ir paprašė sėsti į tarnybinį automobilį, kadangi jis bandė pasišalinti. Važiuojant vairuotojas neneigė, kad vairavo automobilį. Tarnybiniame automobilyje daromas pokalbio garso įrašas. Neatsimena, ar pažeidėjas minėjo, kad reikia pakeisti kažkokias automobilio detales. Vairuotoją pristatė į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą dėl policijos pareigūnų papirkimo ir kontrabandinių cigarečių.

Liudytojas policijos pareigūnas Olegas Gumovskis teismo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos neprisimena, dirbant su Vitalijumi Ščiglo gavo pranešimą, kad automobilis atsitrenkė į stotelę, vairuotojas bando šalintis. Atvykę pareigūnai rado automobilį Toyota (miniveną). Vairuotojas stovėjo prie automobilio. Automobilio ratas buvo apgadintas. Pagal vėžes matėsi, kad automobilis užlėkė ant šaligatvio ir nuvažiavo iki kitos stotelės. Prie automobilio buvo vairuotojas ir liudytojas, kurį apklausė įvykio vietoje. Liudytojas sakė, kad vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas R. K. ir atsitrenkė į šaligatvį, bandė išvažiuoti, vairuotojas buvo vienas. Automobilio vairuotojas buvo stipriai neblaivus. Vairuotojas prisipažino, kad reikėjo netoli važiuoti, todėl vairavo pats, būdamas neblaivus. Policijos pareigūnams vairuotojas nesakė, kad kažko laukia ir per visą buvimo vietoje laiką prie automobilio niekas nepriėjo. Policijos pareigūnai įvykio vietoje užtruko apie valandą. Vairuotojas vengė sėsti į tarnybinį automobilį, bandė kažkam skambinti, dėl to buvo įspėtas ir tada uždėti antrankiai. Pažeidėjas policijos pareigūnams siūlė pinigų, sakė, kad valstybei baudų vis tiek nemoka, todėl geriau sumokės pareigūnams. Policijos pareigūnai įspėjo pažeidėją dėl atsakomybės, bet vistiek nenustojo. Kai pareigūnai surado automobilyje dvidešimt blokų kontrabandinių cigarečių, vairuotojas pradėjo sakyti, kad vairavo ne jis ir automobilis, cigaretės priklauso ne jam. Su vairuotoju pareigūnai bendravo tarnybiniame automobilyje, kuriame daromas garso įrašas. Pažeidėjas buvo pristatytas į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą, o automobilis išvežtas į saugojimo aikštelę.

Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad rugsėjo mėnesį dirbo kino studijoje. Jis matė eismo įvykį Karoliniškėse, kai eidamas per gatvę netoli „Norfos“, 15-20 metrų atstumu pamatė pravažiuojantį automobilį, išgirdo kaip sprogo padanga, pagalvojo, kad gal jis sutrukdė. Kas vairavo automobilį jis nematė. Matė tik dulkių debesį. Jis ėjo toliau link stotelės, kur jo laukė žmona, į tą pačią pusę, kur važiavo automobilis. Susirinko žmonės, atvažiavo policija. Policininkai pradėjo klausinėti, kas matė įvykį. Jis pasakė, kad matė įvykį. Automobilis stovėjo stotelėje „Pasakų parkas“. Už kiek laiko atvažiavo policija, nežino. Jis negirdėjo, kaip policininkai bendravo su vairuotoju ir nežino, ar vairuotojas buvo neblaivus, alkoholio kvapo nejuto. Pažeidėjas sėdėjo policijos pareigūnų automobilyje. Teismas pagarsino policijos pareigūnams įvykio vietoje J. K. duotus paaiškinimus. J. K. paaiškino, kad matė, kad automobiliu atsitrenkė į šaligatvio bortelį vairuotojas, su kuriuo bendravo vėliau atvykę policijos pareigūnai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas buvo vienas.

Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. K. jo paprašė atvykti į teismą duoti parodymus. Su R. K. nėra pažįstami. Rugsėjo 17 d. apie 16 val. liudytojas ėjo iš „Pasakų parko“ link stotelės. Atsisėdo ant suoliuko ir pamatė kitoje gatvės pusėje stovintį automobilį, iš kurio išlipo žmogus. Jis paties eismo įvykio nematė, automobilis stovėjo, variklis neveikė. Jis matė, kad tai R. K. vaikščiojo prie automobilio, tai matė 10-15 min. Jis matė žmogų, kuris nuo automobilio praėjo pro jį ir nuėjo link pėsčiųjų tilto. Liudytojas pasėdėjo apie 15 min, prie automobilio nebuvo priėjęs. Jis pasėdėjo ant suoliuko ir nuėjo link savo namų. Matė, kad važiavo policija.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad R. K. yra jo pusbrolis. Datos tiksliai neprisimena, gal spalio mėn., šeštadienį buvo darbe. Paskambino R. K. apie 11 val. ir pasakė, kad susipyko su žmona, norėjo išsikalbėti. Susitarė susitikti prie namų (duomenys neskelbtini). R. K. gėrė, išgėrė butelį degtinės. Paprašė nuvežti į parduotuvę, nes pritrūko degtinės. Važiavo nuo liudytojo namų į „Saturno“ „IKI“ parduotuvę įmonei priklausančiu automobiliu Toyota Avensis. R. K. prie parduotuvės dar gėrė su nepažįstamais asmenimis apie valandą. Po to jis norėjo kuo greičiau R. K. nuvežti namo į Trakų Vokę. Jie važiavo L.Asanavičiūtės gatve. Tą dieną automobilį vairavo A. K.. Bevažiuojant užgeso automobilio variklis. R. K. suriko, kad perjungtų variklio degimą, bet automobilį užnešė ant šaligatvio prie priešpaskutinės stotelės L.Asanavičiūtės gatvėje. Automobilis pavažiavo iki žiedo ir sustojo. Jis suprato, kad ratas tuščias, nes atsitrenkė ratu į bordiūrą. Variklis užgeso, vėl užsivedė, staiga pagreitėjo ir taip gavosi. Nesitikėjo, kad taip sulenks ratą, suremontuoti nepavyktų. Jis žinojo, kad namuose turi ratą, nes anksčiau turėjo tokį pat automobilį. Policijos nekvietė, nes nemanė, kad tai eismo įvykis. Reikėjo pastatyti avarinį ženklą, bet to nepadarė. Paliko R. K. prie automobilio ir nuėjo ieškoti kito rato. Ėjo paimti rato pėsčiomis, perėjo gatvę ir ėjo per tiltą namo į (duomenys neskelbtini). Atstumas apie porą kilometrų. Draugė turėjo automobilį Renault Laguna, kurį pardavė, o ratas liko. Nuo įvykio vietos jis ėjo apie pusę valandos, tuo metu troleibuso nebuvo. Automobiliui ratą rado, bet suprato, kad jo tvirtinimas kitoks ir šiam automobiliui netiks. Pradėjo skambinti R. K., kai paaiškėjo, kad ratas netinkamas dėl tvirtinimo varžtų skaičiaus, tačiau prisiskambinti nepavyko, nes jo namuose nėra ryšio. Maždaug valandą skambino, po to išėjo su šuniu. A. K. telefono numeris (duomenys neskelbtini). Po maždaug 1,5 valandos, apie 18 val. pavyko prisiskambinti R. K. jo telefono numeriu (duomenys neskelbtini), tačiau ką jis kalbėjo, A. K. nesuprato. Dar po 30-40 min. nuvažiavo dviračiu, bet nieko nerado. Savo daiktų automobilyje nepaliko. Cigarečių neturėjo ir nepaliko. R. K. pas jį atvažiavo kitą dieną. Jis nesuprato, kodėl R. K. pasakė, kad jis vairavo automobilį. R.K. elgesys įvykio dieną buvo neadekvatus. A. K. parodė, kad automobilio neturi ir nevažinėja keletą metų, nors vairuotojo pažymėjimą turi.

R. K. padarytas pažeidimas administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuotas pagal ATPK 126 str. 4 d. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) yra numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, kuriems nustatytas lengvas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) girtumas (ANK 422 str.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d. numatyta atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą esant apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2015 m. birželio 25 d. priimto ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3¹ str. numatyta, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju R. K. padarytas pažeidimas kvalifikuojamas pagal ATPK 126 str. 4 d.

ATPK 126 str. 4 d. numato, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad R. K. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. ir yra kaltas dėl to, kad 2016-09-17 apie 16.38 val. L. Asanavičiūtės g. 20, Vilniuje, vairavo automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,63 promilių girtumas, tokiais savo neteisėtais veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintus reikalavimus ir padarė teisingai kvalifikuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. Tokią teismo išvadą patvirtina ir R. K. kaltę dėl nurodyto pažeidimo padarymo įrodo administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: R. K. rašytinis paaiškinimas, kuriame prisipažino vairavęs automobilį neblaivus, pažeidimo dieną vartojo degtinę (b. l. 12); administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-72025460-16 (b. l. 1-2); Vilniaus apskrities VPK KPV KPR 2 kuopos 1 būrio vyriausiųjų patrulių V. Ščiglo, O. Gumovskio tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad 2016-09-17 apie 16.38 val. gautas pranešimas, jog L. Asanavičiūtės g. 20, automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stulpą, vairuotojas neblaivus. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad automobilį vairavo R. K., būdamas neblaivus, jam nustatytas 1,63 promilių girtumas. Apžiūrėjus įvykio vietą, kontakto su stulpu nebuvo nustatyta, automobilis buvo apgadintas dėl kontakto su kelio bortu (b. l. 9,10); liudytojų V. Ščiglo apklausos teisme; liudytojo J. K. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodė, kad 2016-09-17 apie 16.35 val. ėjo L. Asanavičiūtės gatve, kai pamatė, kad automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio ant vejos, vairuotojas buvo vienas, tuo metu alkoholio nevartojo, nors nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas (b. l. 11); alkotesterio kvito duomenys, iš kurių matyti, kad R. K. 2016-09-17 16.48 val. buvo nustatytas 1,63 promilių girtumas (b. l. 14); pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 15), vaizdo registratoriaus iš policijos tarnybinio automobilio įrašas ir jo peržiūra teismo posėdžio metu; iš telekomunikacijos bendrovių išreikalauti duomenys.

Policijos registruojamų įvykių registro ROIK 0116000629238 pažymoje nurodyta, kad užregistruotas pranešimas dėl to, kad 2016-09-17 16.38 val. adresu L.Asanavičiūtės g. 20, Vilniuje prie parduotuvės neblaivus vyras su automobiliu Toyota valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) minivenu įvažiavo į stulpą. Atvykus policijos pareigūnams automobilio vairuotojas R. K., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, žodžiu pasiūlė 50 Eur kyšį. (b.l. 35-36) Tarnybiniuose pranešimuose bei apklausti liudytojais teisme policijos pareigūnai Vitalijus Ščiglo ir Olegas Gumovskis patvirtino, kad R. K. iš karto po įvykio prisipažino, kad neblaivus vairavo automobilį, bandė susitarti siūlydamas pinigus policijos pareigūnams. Automobilyje suradus kontrabandines cigaretes, R. K. pradėjo neigti, kad jis vairavo automobilį. Policijos pareigūnai tai užfiksavo tarnybiniame automobilyje esančiame vaizdo registratoriuje. Išreikalavus policijos automobilio vaizdo registratoriaus įrašą (b.l. 34, 37), vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas teismo posėdžio metu. Sprendžiant iš vaizdo įrašo, R. K. iš karto prisipažino vairavęs automobilį, policijos tarnybiniame automobilyje bandė tartis su policijos pareigūnais, siūlydamas jiems kyšį, o nepavykus susitarti ir suradus cigaretes, pradėjo neigti vairavimo faktą. Vežamas į policijos komisariatą išreiškė žodžiais nepagarbą valstybei, kurioje gyvena, sakė, kad niekada nemoka baudų, neprisipažins, sakys, jog policijos pareigūnai jį paėmė tiesiog gatvėje. R. K. buvo nenuoseklus, keitė savo poziciją dėl kaltinimo nuo įvykio užfiksavimo pradžios iki bylos išnagrinėjimo teisme. Teismas tai vertina kaip pažeidėjo teisę gintis ir pasirinktą gynybos būdą. Nors iš karto po įvykio apklaustas prisipažino, kad vairavo būdamas neblaivus, teismo posėdžio metu R. K. parodė, kad automobilį vairavo ne jis, o jo pusbrolis A. K., kuris sustojus automobiliui L.Asanavičiūtės g. sustojime, nuvažiavo ar tai nuėjo pėsčiomis į savo namus (duomenys neskelbtini) ieškoti padangos, o jį paliko įvykio vietoje. R. K. su savimi turėjo du mobilaus ryšio telefonus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Liudytoju apklaustas A. K. teisme paaiškino, kad jis vairavo automobilį, o R. K. sėdėjo šalia. Jam vairuojant užgeso automobilio variklis, atsitrenkė į šaligatvį ir supratęs, kad sugadino automobilio ratą, apie pusvalandį laiko ėjo pėsčiomis į namus (duomenys neskelbtini) maždaug porą kilometrų. A. K. parėjęs ir supratęs, kad automobilio ratas netiks, bandė skambinti R. K. į mobilų telefoną numeriu (duomenys neskelbtini), tačiau nepavyko, nebuvo ryšio, tik po pusantros valandos, apie 18 val. prisiskambino, tačiau ką kalbėjo R. K. nesuprato. A. K. parodymus, kad jis prisiskambino R. K. paneigia iš telekomikacijos bendrovių išreikalauti duomenys-išklotinės, iš kurių matyti, kad iš A. K. telefono numerio (duomenys neskelbtini) jo nurodytu laiku nebuvo nei bandymo, nei įeinačio skambučio į R. K. telefono numerį (duomenys neskelbtini). Teismas išreikalavo iš AB Omnitel. UAB Bitė Lietuva, AB Tele 2 informaciją (b.l.53-62), kurią išanalizavus matyti, kad 2016-09-17 R. K. su savimi turėtas telefonas (duomenys neskelbtini) buvo AB Tele 2 16.42 val. celės B508 Architektų g.132, Vilniuje, 16.59 val. buvo celės A217 Jankausko g.1,Vilniuje, 17.03 val. buvo celės B504 Architektų g. 132, Vilniuje veikimo zonoje (b.l. 58-61). Pagal UAB „Tele 2“ 2016-12-16 raštą Nr.SD-25469 adresas L.Asanavičiūtės g. 20, Vilniuje, kur buvo įvykis, patenka į paminėtų celių B508, B504, A217 veikimo zonas. UAB Bitė Lietuva 2016-12-01 rašte Nr.5040-975 nurodyta, kad 2016-09-17 16.50 val., 17.13 val. telefono numeris (duomenys neskelbtini) veikė VL009C(00010014) Architektų g.67, Vilniuje veikimo zonoje (b.l. 48-49). UAB Bitė Lietuva 2016-12-19 rašte Nr.5040-1029 nurodyta, kad adresas L.Asanavičiūtės g. 20, Vilniuje patenka į paminėtos celės VL009C(00010014) veikimo zoną. Šie duomenys patvirtina aplinkybę, kad R. K. buvo įvykio vietoje nurodytu laiku. AB „Omnitel“ 2016-11-29 rašte Nr.5000-1911 nurodyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo įvykio dieną naudojosi A. K., 2016-09-17 16.30 val. buvo celių 84BA („Karolina“ Sausio 13-osios 2, Vilniuje), 713B (Laivės pr.60, Vilniuje), 16.39 val. 713B, 16.40 val. celių 84BA 713B, 16.42 val.celės 84BA, 17.15 val. celės 84BA, 17.56 val. celės 713 B veikimo zonoje (b.l. 44-47) AB „Omnitel“ 2016-12-23 rašte Nr.5000-2102 nurodyta, kad L.Asanavičiūtės g.20, Vilniuje adreso paminėtos celės 84BA ir 713B neaprėpia, tačiau šios celės 713B ir 84BA pasiekia adresą (duomenys neskelbtini). Šie duomenys patvirtina aplinkybę, kad A. K. įvykio laiku 2016-09-17 apie 16.38 val. nebuvo įvykio vietoje L.Asanavičiūtės g. 20, Vilniuje. Teismas A. K. parodymus vertina kaip siekį padėti R. K. išvengti atsakomybės, juolab, kad jis neturi automobilio, nevairuoja ir iš to seka, kad jam nėra aktualus teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Liudytojo J. K. iš karto po įvykio duoti paaiškinimai sutampa su kitais bylos duomenimis. Pažeidėjo R. K. atvesto į teismo posėdį liudytojo V. V. parodymai neinformatyvūs ir, teismo vertinimu, keliantys abejonių, ar jis matė įvykį.

R. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. K. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių pažeidimų, susijusių su asmens neblaivumu, netinkamu savo elgesio vertinimu ir kitų visuomenės narių intereso negerbimu. Darydamas pažeidimą, R. K. prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką, nes vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, buvo pavojingas visuomenei. Tuo pačiu R. K. prisiėmė galimas neigiamas pasekmes dėl įstatymo numatytos sankcijos taikymo, nes pažeidimo padarymo metu žinojo, kad tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo įgytoms specialioms teisėms. Šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (R. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į pažeidėjo asmenybę (anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka dėl KET pažeidimų, turi galiojančią administracinę nuobaudą). Nenustatyta išimtinių pažeidimo padarymo sąlygų ar aplinkybių, kurias įvertinus nuobaudos paskyrimas aiškiai pažeistų proporcingumo reikalavimą, užtikrinant, kad tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos būtų teisinga pusiausvyra. Asmens pavojingumas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, todėl būtina poveikio priemonė yra teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas taip įgyvendinant administracinės nuobaudos skyrimo tikslus, o ypač užtikrinant, kad asmuo nedarytų naujų teisės pažeidimų. Įvertinęs visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad įstatyme numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant R. K. sankcijoje už šį pažeidimą numatytą piniginę baudą su privalomu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, artimu sankcijos vidurkiui.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis ANK 28 str., 34 str., 35 str., 38 str., 635 str., 636 str., 646 str., 675 str., 686 str., ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015m. birželio 25d. Nr.XII-1869) 3¹ str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir skirti jam administracinę nuobaudą – 700 (septynių šimtų) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį A2.6.-22-1039/2017, įmokos kodą ir ROIK Nr. 16061615825, kuris turi būti nurodomas unikalaus mokėjimo kodo laukelyje. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 668 str. 4 d.).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes (ANK 675 str. 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.