- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-22
- Bylos Nr.
- 2YT-1526-637/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00104-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Audra Hadrovska (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. R. kreipėsi į antstolį Joną Petriką prašydamas išnagrinėti jo prašymą ir panaikinti areštą banko sąskaitos Swedbank (duomenys neskelbtini), kadangi į šią banko sąskaitą gauna pinigines lėšas, neviršijančias Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos MMA, gauna lėšas iš savo artimųjų būtiniausioms reikmėms įsigyti, moka už elektrą, telefoninius pokalbius su artimaisiais, higienos priemones, kanceliarines prekes, vokus bei pašto ženklus. Teigia, jog patvarkymas, areštuoti visas įkalinimo įstaigoje lėšas, apriboja skolininko teises, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į įkalinimo įstaigos sąskaitą. Mano, kad antstolio veiksmai prieštarauja teismų formuojamai praktikai.
Antstolis Jonas Petrikas 2023 m. sausio 5 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, skundą kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolis nurodė, kad visi antstolio veiksmai atitinka CPK reikalavimus. Antstolis skolos išieškojimą nukreipė į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, atsižvelgdamas į įstatymo reikalavimą (CPK 739 straipsnio 9 punktą).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą į skundą. VMI nurodė, jog sutinka su antstolio Jono Petriko 2023 m. sausio 5 d. patvarkymu, prašo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepimas
2023 m. sausio 27 d. teisme gautas pareiškėjo procesinis dokumentas pavadintas atsiliepimu į pareikštą Jono Petriko patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skundą (DOK-4176), kuriame nurodė, kad antstolis nepagrįstai nurašo jam priklausančias pinigines lėšas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
remiantis vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, jog antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/08/01106, pradėtą pagal 2008 m. birželio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. A1-35-460 dėl skolos išieškojimo išieškotojos VMI naudai; vykdomąją bylą Nr. 0172/11/00263, pradėtą pagal 2011 m. vasario 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. A2.1-6951-549/10 dėl skolos išieškojimo išieškotojos VMI naudai. Antstolis 2022 m. lapkričio 15 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-172-63669 ,,Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“, kuriame nurodė, jog vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, areštuoja 57,92 Eur skolos ir 162,92 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 220,84 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje ir reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios MMA, ir 30 procentų (pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų) pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA (vykdomoji byla Nr. 0172/08/01106 b. l. 296), taip pat nurodė areštuotas pinigines lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.
Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (AĮ 3 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo atšaukti skolininko asmeninių piniginių lėšų, esančių banko sąskaitoje Swedbank (duomenys neskelbtini), įkalinimo įstaigoje areštą neviršijančių 1 MMA.
Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
CPK 733 straipsnis reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų turi būti nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais, darbdavio atsakomybė už antstolio reikalavimo nevykdymą ir kiti sprendimui vykdyti būtini nurodymai.
Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį reglamentuoja CPK 736 straipsnis, kuris numato, kad iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaitoma 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 30 procentų. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
Nagrinėjamu atveju, vykdomosios bylos Nr. 0154/17/00030 medžiaga nustatyta, jog antstolis išieškojimą buvo nukreipęs į skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje pareiškėjo sąskaitoje; patvarkymo vykdymas buvo pavestas laisvės atėmimo vietos įstaigai. Duomenų, jog išieškojimas buvo nukreiptas į turtą, iš kurio išieškojimas nėra galimas pagal CPK 668 straipsnio reglamentavimą (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi ir kt.), ar iš skolininko pajamų nėra galimas išieškojimas CPK 739 straipsnio nustatyta tvarka, vykdomojoje byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas (CPK 178 straipsnis).
Pareiškėjo prašymų, kurie teismų informacinėje sistemoje LITEKO nurodyti numeriais DOK-2391, DOK-4177, DOK-4176 ir DOK-5089 dėl senaties termino taikymo vykdomosioms byloms, kuriuose pateikiami iš esmės vienodo pobūdžio prašymai taikyti senaties terminą vykdomosioms byloms Nr. 0172/08/01106 ir Nr. 0172/11/00263, pateikiant papildomus paaiškinimus. Pažymėtina, kad minėtuose teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose buvo pateiktas papildomas, skunde dėl antstolio veiksmų nepateiktas prašymas taikyti senaties terminą, antstolis šio pareiškėjo prašymo neišnagrinėjo, tačiau vadovaujantis kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir ekonomiškumo principu siekiant užkirsti kelią procesui vilkinti (CPK 7 straipsnio 7 dalis), teismas laiko šiuos pareiškėjo pateiktus procesinius dokumentus patikslintu skundo dėl antstolio veiksmų dalimi.
Pagal CPK 606 straipsnio 2 dalį vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus, priimtus iki 2011-10-01, galėjo būti pateikti vykdyti per 10 metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus, priimtus nuo 2011-10-01, gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vykdomoji byla Nr. 0172/08/01106 buvo užvesta pagal 2008 m. birželio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. A1-35-460 dėl skolos išieškojimo išieškotojos VMI naudai, Vykdomoji byla Nr. 0172/11/00263, užvesta pagal 2011 m. vasario 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. A2.1-6951-549/10 dėl skolos išieškojimo išieškotojos VMI naudai, užvestos nepraėjus 10 metų terminui.
2015-07-01 įsigaliojo nauja ATPK redakcija, kurios 308 straipsnio 1 dalyje numatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos (ATPK 308 str.). Tačiau, to paties ATPK straipsnio pakeitimo 2013-11-19 įstatyme Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280), kuriuo padaryti minėti ATPK pakeitimai, nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.
2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) ir neteko galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, (toliau – ATPK), kaip numatė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 1, 2, 7 straipsniai. ANKPĮĮTĮ 6 straipsnyje numatytas administracinių nuobaudų vykdymo tęstinumas. Pagal šio straipsnio 1 dalį iki 2017-01-01 įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui A. R. visos ginčijamos baudos yra paskirtos iki 2015-07-01, todėl jų išieškojimui turi būti taikoma iki ATPK 308 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojusi tvarka. Iki minėtų įstatymo pakeitimų ATPK nenumatė baudos išieškojimo senaties termino, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas suformavo praktiką, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), taip pat ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta byloje Nr. N575-4150/2009).
Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei formuojamai teismų praktikai, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog antstolis teisėtai ir pagrįstai priėmė patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, todėl pareiškėjo prašymo dėl skolininko asmeninių piniginių lėšų, esančių banko sąskaitoje Swedbank (duomenys neskelbtini) arešto panaikinimo ir senaties terminų vykdomosioms byloms Nr. 0172/08/01106 ir Nr. 0172/11/00263 taikymui nėra jokio teisinio pagrindo.
Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad teismas nenustatė pareiškėjo teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, skundžiami antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo A. R. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų atmesti.
Vykdomąsias bylas Nr. 0172/08/01106 ir Nr. 0172/11/00263 nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.