Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-02 · Administracinė byla Nr. I-5964-790/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-02
Bylos Nr.
I-5964-790/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00604-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
R. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5964-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-00604-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. R. skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2013-07-08 iki 2014-02-14 kamerose, kurių plotas buvo per mažas, neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų. Kamerose visuomet būdavo laikoma ne mažiau dviejų asmenų. Kameros, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, buvo nevėdinamos, buvo nepakankamas apšvietimo lygis. Pareiškėjo teigimu, kamerose sanitariniai mazgai buvo įrengti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl žeidė žmogaus garbę ir orumą. Pareiškėjas teigė, kad būnant Lukiškių TI-K jam nebuvo laiku suteikta medicininė (stomatologinė) pagalba, todėl dėl išsivysčiusių komplikacijų jam buvo pašalinta danties šaknis. Teigė, kad dėl netesėtų atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurios atlyginimą prašė priteisti.

Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 91–97). Atsakovo atstovas teigė, kad Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Tualetas kamerose nuo gyvenamojo ploto yra atskirtas 1,5 metro aukščio sienele, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, langai Lukiškių TI-K tam yra pritaikyti. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Lukiškių TI-K laikomiems suimtiems asmenims yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Teigė, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos žalos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2013-07-08 iki 2014-02-14. Vadovaujantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas suimtas nuo 2013-07-08 iki 2014-02-07 (b. l. 91–93).

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas neginčija atsakovo atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2013-07-08 iki 2014-02-07 buvo laikomas kamerose Nr. 104, 105, 112, 118, 123, 138, 162, 262, 267, 296, 332, 334, 371, 385. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti šiais laikotarpiais: 2013-07-08 – 2013-07-30, 2013-08-01 – 2013-08-04, 2013-08-20 – 2013-09-01, 2013-09-10 – 2013-09-16, 2013-09-19 – 2013-09-22, 2013-10-08, 2013-10-11 – 2013-10-13, 2013-10-23 – 2013-11-19, 2013-11-21 – 2013-12-11, 2013-12-13 – 2013-12-18, 2013-12-20 – 2013-12-29, 2013-12-31 – 2014-01-06, 2014-01-10 – 2014-02-06 (b. l. 91–93). Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas 155 paras buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus – jam teko nuo 1,8 iki 3,59 kv. m. ploto. Įvertinus aplinkybę, kad tenkantį plotą papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą. Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo.

Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

Pareiškėjas skunde teigė, kad kameros Lukiškių TI-K buvo nevėdinamos. Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (redakcija, galiojusi iki 2015-11-01) (toliau – ir HN 76:2010) 24 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-05-07 patikrinimo akto (b. l. 25) matyti, kad kamera Nr. 105 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2013-07-08) vėdinama per langą ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Iš 2013-05-20 patikrinimo akto (b. l. 29–30) matyti, kad kameroje Nr. 138 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2013-07-09 – 2013-07-28) yra langas, pritaikytas vėdinimui, HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. Iš 2013-10-24 patikrinimo akto (b. l. 32-33) matyti, kad kameroje Nr. 296 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2013-07-29 iki 2013-08-04) HN 76:2010 pažeidimų, susijusių su kamerų pritaikymu vėdinimui, nenustatyta. Tokių pažeidimų pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu nenustatyta ir kitais patikrinimo aktais kamerose Nr. 118 (b. l. 35, 36), Nr. 262 (b. l. 48). Todėl pareiškėjo teiginius dėl nevėdinamų kamerų teismas atmeta kaip neįrodytus.

Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose buvo nepakankamas apšvietimo lygis. HN 76:2010 22 punktas nustato, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Pagal HN 76:2010 23 punktą gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-05-20 patikrinimo akto (b. l. 29–30) matyti, kad kameroje Nr. 138 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2013-07-09 – 2013-07-28) dirbtinė dieninė apšvieta buvo 202 lx, dirbtinė naktinė apšvieta – 10 lx ir tai atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Iš 2013-10-31 patikrinimo akto (b. l. 49–50) matyti, kad kameroje Nr. 262 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2013-09-17 – 2013-09-22) dirbtinė dieninė apšvieta siekė 590 lx, o dirbtinė naktinė apšvieta – 18 lx ir atitiko nustatytus reikalavimus. Iš 2013-12-18 patikrinimo akto (b. l. 58–61) matyti, kad kameroje Nr. 123 (pareiškėjas joje buvo 2013-10-07) dirbtinis dieninis apšvietimas buvo 305 lx, iš 2013-12-18 patikrinimo akto (b. l. 72) matyti, kad kameroje Nr. 267 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2013-11-22 iki 2014-02-06) dirbtinis dieninis apšvietimas buvo 244 lx ir šie rodikliai atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl nepakankamo apšvietimo lygio jo buvimo Lukiškių TI-K metu atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas nurodė, kad kamerose sanitariniai mazgai buvo įrengti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl žeidė žmogaus garbę ir orumą. Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodoma, kad areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovo atstovo atsiliepime (b. l. 95) nurodyta, kad Lukiškių TI-K kamerose yra sanitarinis mazgas su šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 metro aukščio sienele. Tačiau, teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas, atsižvelgus, kad pareiškėjas buvo laikomas su kitais asmenimis, neužtikrina asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui.

Pareiškėjas teigė, kad būnant Lukiškių TI-K jam nebuvo laiku suteikta medicininė (stomatologinė) pagalba, todėl dėl išsivysčiusių komplikacijų jam buvo pašalinta danties šaknis. HN 76:2010 13 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti užtikrinta sveikatos priežiūra. Iš pateiktos į bylą pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 81–86) matyti, kad pareiškėjas buvo kreipęsis į gydytojus dėl įvairų sveikatos sutrikimų, jam buvo skiriamas gydymas, tačiau duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis dantų skausmais, jam būtų pašalinta danties šaknis nėra. Pareiškėjas į bylą kitų, šias aplinkybes įrodančių, dokumentų nepateikė. Iš Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2016-02-22 pažymos (b. l. 24) matyti, kad pareiškėjas su prašymais ar skundais į Lukiškių TI-K direktorių jo laikymo metu Lukiškių TI-K metu nesikreipė. Todėl teismas vertina, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tinkamai vykdė jiems priskirtas pareigas užtikrindami galimybę pareiškėjui pasinaudoti būtinomis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Pažymėtina, kad administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 ir 16 straipsniai). Teisinius santykius dėl iš sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kilusios žalos atlyginimo reguliuoja civilinės teisės normos. Remiantis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti suformuota praktika, ginčas dėl neturtinės žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu asmeniui, yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (2015 m. gegužės 22 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-60/2015).

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui teko mažas plotas. Nors pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vieną valandą gryname ore, tačiau likusį paros laiką, iš viso 155 paras per jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, jis turėdavo praleisti perpildytose kamerose, jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Konstatuotina, kad dėl suėmimo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pakankamai ilgą pažeidimų trukmę ir pobūdį, į tai, kad kamerų perpildymas buvo nuolatinio pobūdžio. Tačiau pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., at­siradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 3 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016 pareiškėjui priteisė 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 266 paras ir 20 dienų ne visą parą, 2016 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiškėjui priteisė 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2016 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas, už patirtą neturtinę žalą, kai pareiškėjas buvo laikomas areštinėje 5 dienas neužtikrinant jam privatumo naudojantis tualetu, 2016 m. vasario 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-603-756/2016 pareiškėjui priteisė 60 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas 14 dienų areštinėje buvo laikomas sąlygomis, neužtikrinančiomis privatumo naudojantis tualetu), įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 1 700 Eur sumos priteisimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo R. R. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras