Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1190-392/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-01-28
Bylos Nr.: 2A-1190-392/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-32565-2013-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė, Jelena Šiškina
Atsakovas: V. E.
Ieškovas: UAB „Vilniaus energija“
Išvadą teikia: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

Kategorijos

42.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1190-392/2016Proceso Nr. 2-68-3-32565-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 42.3.; 45.5.; 90.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2015 m. sausio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1272-541/2015 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei V. E. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo ir atsakovės V. E. priešieškinį ieškovui UAB „Vilniaus energija“ dėl šilumos tiekimo buitiniam vartotojui sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir vartotojo teisių gynimo, institucijos, teikiančios išvadą byloje, – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija bei Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės V. E. 2.636,67 Eur (9.103,90 Lt) skolą už šilumos energiją, 189,56 Eur (654,52 Lt) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklauso šiame name esantis butas Nr. 33. 2009-10-29 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis su buitiniu šilumos vartotoju. Atsakovė turi prievolę atsiskaityti su ieškovu už tiekiamą šilumos energiją teisės aktų ir sutarties nustatyta tvarka ir tarifais, tačiau šios prievolės atsakovė nevykdė. Už laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2013-08-31 tiektą šilumos energiją atsakovei priklausančiam butui ir jam priskirtoms namo bendrojo naudojimo patalpoms susidarė 9.103,90 Lt įsiskolinimas. Be to, už pavėluotą atsiskaitymą pagal sutartį atsakovei taikytini 0,04 proc. dydžio delspinigiai nuo skolos sumos už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2013-09-30, iš viso 654,52 Lt (t. I, b.l. 2-3, t. IV, b.l. 94-101).

Atsiliepimas

Atsakovė V. E. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas neteisingai apskaičiavo atsakovei tenkančią mokėti kainos dalį už tiekiamą šilumos energiją atsakovei priklausančiam butui ir jam priskirtoms namo bendrojo naudojimo patalpoms. Atsižvelgiant į tai, kad name, kuriame yra atsakovės butas, patalpų aukščiai skiriasi, ieškovas privalėjo kainą už tiekiamą šilumos energiją skaičiuoti pagal namo patalpų tūrį, tačiau kainą ieškovas skaičiavo pagal namo patalpų plotą. Dėl to atsakovė yra verčiama mokėti daugiau nei už faktiškai sunaudotą šilumos energijos kiekį. Ieškovas ignoravo būtinus duomenis, reikalingus tiksliam kainos už tiekiamą šilumos energiją apskaičiavimui, apie kurių svarbą atsakovės neinformavo, sąmoningai ir vienašališkai pasirinko sau naudingesnį kainos apskaičiavimo būdą. Be to, ieškovas leistinais įrodymais nepagrindė reikalaujamos priteisti skolos dydžio, skolos skaičiavimuose yra klaidų (t. I, b.l. 33-36, t. IV, b.l. 108-115).

Atsakovė V. E. pareiškė priešieškinį, kuriuo teismo prašė pripažinti 2009-10-29 ieškovo ir atsakovės sudarytos Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su buitiniu vartotoju 4, 7.6, 7.9, 9.2 ir 10.6 punktų sąlygas atitinkančiomis bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų ir pripažinti šias sąlygas negaliojančiomis ab initio (nuo pradžios) bei priteisti atsakovei iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2014-12-08 išvadoje Nr. 10-1103 įvertino ginčo šalių sudarytą sutartį pilna apimtimi nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu ir konstatavo, kad 1) sutarties 7.6, 7.9 punktų ir sutarties 1 priedo 3 punkto nuostatos atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus; 2) sutarties 9.2 punkto nuostata atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą; 3) sutarties 10.6 punkto nuostata atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. įpareigoja vartotoją įvykdyti visus įsipareigojimus pardavėjui ar paslaugų teikėjui net ir tuo atveju, kai šie neįvykdo savųjų arba nevisiškai juos įvykdo. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2010-10-26 nutarime Nr. 10-654 konstatavo, kad sutarties 4 punkto nuostata, kuria patvirtinama, jog buitiniam šilumos vartotojui buvo suteikta išsami ir visapusiška informacija apie jo sutartinę prievolę, neaptarus šios sąlygos individualiai ir vartotojui jos nepasirašius, iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Tarnyba pažymėjo, kad pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 239.4 punktą šilumos vartotojai turi teisę gauti informaciją iš šilumos tiekėjo apie šilumos kainas, mokėjimų skaičiavimo ir atsiskaitymų tvarką, mokėjimams apskaičiuoti panaudotus duomenis ir pan. Atsakovės teises ieškovas pažeidė tuo, kad nei sudarant sutartį, nei vėliau ieškovas nesuteikė atsakovei informacijos, jog teisingam kainos apskaičiavimui už tiekiamą šilumos energiją atsakovė privalo pateikti ieškovui duomenis apie savo butų tūrius ir netgi viso namo patalpų tūrius. Ieškovas nesąžiningai elgiasi skaičiuodamas kainą už tiekiamą šilumos energiją pagal namo patalpų plotą, o ne tūrį, motyvuojant tuo, jog atsakovė nepateikė reikalingų duomenų teisingam kainos apskaičiavimui, nes apie tokią pareigą ieškovas atsakovės tinkamai neinformavo (t. III, b.l. 139-153, 171-172, t. IV, b.l. 108-115).

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nenustatė, jog ieškovas atsakovės atžvilgiu taikytų nesąžiningas Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su buitiniu vartotoju sutarties sąlygas, pažeistų atsakovės teises ir interesus, tarnyba taip pat nenustatė viešo intereso pažeidimo. Ginčo šalių sudaryta sutartis buvo parengta pagal teisės aktais patvirtintas standartines sąlygas, suderintas su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ir atitinka imperatyvias teisės normas, todėl atsakovė nepagrįstai kvestionuoja sutarties sąlygas nesąžiningumo aspektu. Ieškovas dar 2012-10-05 raštu paaiškino atsakovei apie galimybę kainą už tiekiamą šilumos energiją skaičiuoti pagal jai priklausančių patalpų tūrį, jeigu ieškovui bus pateikti visų namo patalpų tūriai. Šie duomenys ieškovui pateikti nebuvo, o gauti jų savarankiškai ieškovas neturi galimybės, todėl teisėtai ir pagrįstai, skaičiuodamas kainą už tiekiamą šilumos energiją, vertino namo patalpų plotus. Tą patvirtino ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2014-02-20 išvadoje (t. III, b.l. 77-90, 181-188, t. IV, b.l. 94-101).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-13 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės V. E. ieškovui UAB „Vilniaus energija“ 2.636,67 Eur skolos, 189,56 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2.826,23 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-10-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 105,98 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priešieškinį patenkino iš dalies. Pripažino 2009-10-29 Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. V001087 su buitiniu šilumos vartotoju, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovės, 9.2. punkto sąlygą atitinkančia bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų ir negaliojančia ab initio (nuo pradžios). Likusią priešieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad visą pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), suvartotą šilumos energiją apskaito įvadinis šilumos skaitiklis. Ieškovas šiame pastate, kuriame yra atsakovės butas Nr. 33, šilumos kiekį skirsto taikydamas šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 kartu su šilumos paskirstymo metodu Nr. 5. Ieškovo ir atsakovės 2009-10-29 Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. V001087 su buitiniu šilumos vartotoju 14 punkte taip pat numatyta, kad pastate suvartotą šilumos kiekį, nustatytą pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, ieškovas (šilumos tiekėjas) paskirstys pastato butų/patalpų savininkams (tame tarpe atsakovei) pagal šilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5. Byloje nėra įrodymų apie CK nustatyta tvarka pastato butų/patalpų savininkų priimtą ir su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija suderintą sprendimą dėl pasirinkto individualaus šilumos paskirstymo metodo. Kainų ir energetikos kontrolės komisija 2014-02-20 išvadoje Nr. R2-540 yra nurodžiusi, jog ginčo atveju šilumos paskirstymo metodai Nr. 4 ir Nr. 5 yra taikomi pagrįstai. Pagal šių šilumos paskirstymo metodų nuostatas konkrečiam vartotojui tenkančios šilumos dalies šildymui per atsiskaitymo laikotarpį priskyrimo koeficientas nustatomas konkrečios patalpos plotą arba tūrį dalinant iš visų pastato patalpų plotų ar tūrių sumos, todėl apskaičiuojant šį koeficientą yra būtina žinoti visų pastate esančių patalpų plotą arba tūrį. Tai reiškia, kad tam, jog pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), suvartotos šilumos paskirstymas būtų vykdomas pagal butų/patalpų tūrius, ieškovas turi žinoti visų pastato savininkų kiekvieno buto/patalpos tūrius atskirai. Teismas nustatė, kad viešame registre nėra įregistruoti duomenys apie nurodyto pastato atskirų butų/patalpų tūrį. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-01-16 rašte Nr. 1SD-(10.2)-3600 pažymėta, kad valstybėje apskritai nėra buto/patalpos tūrio skaičiavimo taisyklių ir tik pakeitus teisės aktų, reglamentuojančių statinių kadastrinių matavimų atlikimą, nuostatas, bei nustačius patalpų (butų) tūrių apskaičiavimo tvarką, matininkas galėtų nustatyti patalpų (butų) tūrį. Tuo tarpu VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas 2010-10-03 atsakyme ieškovui yra nurodęs, kad matininkui arba matininkui ekspertui nustačius kadastro duomenis, reikalingus butų ir kitų patalpų tūrių apskaičiavimui, ir paskaičiavus minėtų objektų tūrius, kadastro tvarkytojas minėtų dokumentų pagrindu įrašų Nekilnojamojo turto kadastre negalėtų pakeisti vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais kadastro duomenų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Remiantis tuo, teismas darė išvadą, kad kol pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų/patalpų savininkų duomenys apie butų/patalpų tūrius nėra nustatyti (apskaičiuoti) ir įforminti pagal teisės aktų reikalavimus, taip pat kol pastato savininkai nėra nustatyta tvarka susitarę dėl individualaus šilumos paskirstymo metodo, ieškovas šilumos paskirstymui ir šilumos kainos skaičiavimui pagrįstai taiko Nekilnojamojo turto registre įrašytą butų/patalpų plotą, kas atitinka CK 4.82 straipsnio 7 dalies reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad pagal Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 punktą būtent šilumos vartotojui yra įtvirtinta pareiga pateikti šilumos tiekėjui patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti. Todėl atsakovės argumentus, kad pats ieškovas turi pareigą surinkti visų pastato savininkų butų/patalpų tūrio duomenis, teismas laikė nepagrįstais. Teismas nustatė, kad atsakovei yra žinomas šildymo kainos skaičiavimo tvarkos pagal šilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5 reglamentavimas, todėl atsakovės argumentai, kad ji nėra informuota apie šiuose metoduose nurodytą kainos apskaičiavimo tvarką, tame tarpe ir apie tai, jog patalpos savininkui reikia pateikti šilumos tiekėjui duomenis apie turimos patalpos/buto tūrį, teismas laikė nepagrįstais. Teismas pažymėjo, kad nesant pastato bendraturčių susitarimo dėl bendrai taikytino šilumos paskirstymo metodo ir vienodo matavimo vieneto (pagal patalpų tūrį) taikymo, ieškovas negali atsakovei skaičiuoti mokesčių už šildymą proporcingai jos buto tūriui, net jeigu jis būtų tinkamai nustatytas. Teismas darė išvadą, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai šilumos kiekį skirsto ir šildymo kainą skaičiuoja pagal šilumos paskirstymo metodų Nr. 4 ir Nr. 5 nuostatas, vertindamas Nekilnojamojo turto registre išviešintą pastato, esančio adresu T(duomenys neskelbtini), butų/patalpų plotą, o ne tūrį. Teismas taip pat nenustatė, kad ieškovas, paskirstydamas pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui išskirtą šilumos kiekį visiems pastato butų/patalpų savininkams proporcingai jiems priklausančių patalpų/butų naudingam plotui, neteisingai būtų nustatęs pastato savininkams priklausančių šildomų patalpų plotą. Ieškovas pagrįstai vertino buto Nr. 35 148,65 kv.m. plotą ir buto Nr. 36 162,04 kv.m. plotą, o 2013 m. balandžio mėn. teisingai nustatė visų pastato butų/patalpų plotų sumą – 1475,35 kv.m. Aplinkybė, kad ieškovas pagrįstai ir teisėtai nurodė pastato šildomą plotą (1163,94 kv. m.) ir visų butų/patalpų plotus (1417 kv. m.), kurie yra reikšmingi skaičiuojant šildymo kainą už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2013 m. balandžio mėn., jau yra konstatuota Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-120-608/12, sprendžiant ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties buto skolos už šildymą už ankstesnį laikotarpį. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2011-10-11 iki 2013-08-31 ieškovas atsakovei skaičiavo 2.636,67 Eur (9.103,90 Lt) įsiskolinimą už jai priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir jam priskirtų pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Įsiskolinimas apskaičiuotas vadovaujantis pastato, kuriame yra atsakovei priklausantis butas, įvadinio skaitiklio rodmenimis, pagal patvirtintus šilumos energijos tarifus ir proporcingai atsakovei priklausančio buto plotui pagal šilumos energijos paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5. Ieškovo pateiktuose skaičiavimuose yra aiškiai nurodyti ir detalizuoti visi pradiniai duomenys (patalpų plotai ir per atitinkamą laikotarpį pateikti šilumos energijos kiekiai), taip pat aritmetiniai veiksmai, kuriuos jis atliko nustatydamas atsakovei tenkančią dalį mokesčių už jai priklausančio buto šildymą, ieškovo nurodyti suvartotos šilumos energijos kiekiai atitinka įvadinio skaitiklio rodmenis. Teismo vertinimu, atsakovės nurodomos aplinkybės, kad iš ieškovo pateiktų įrodymų ji negali suprasti skolos skaičiavimo, samprotavimai apie galimą klaidą ir šilumos kainos neteisingą apskaičiavimą, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą dėl šilumos kainos skaičiavimo, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad skolos skaičiavimai neteisingi ir nepagrįsti. Kainų ir energetikos kontrolės komisija patikrino ieškovo atliktų skaičiavimų teisingumą ir konstatavo, jog jie yra teisingi. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti visa apimtimi. Pasisakydamas dėl atsakovės priešieškinio, nurodė, kad 2009-10-29 ginčo šalių sudaryta Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. V001087 su buitiniu šilumos vartotoju vertintina kaip vartojimo sutartis CK 6.383 straipsnio 4 dalies prasme ir jai turi būti taikomos specialiosios teisės normos, taikomos vartojimo sutartims. Ginčo šalių sutarties sudarymo metu galiojo Ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinės sąlygos, o nuo 2012 m. spalio mėn. įsigaliojo Energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas, kuris yra suderintas su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Byloje nėra ginčo, kad atsakovės priešieškiniu prašomos pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis atitinkamos sutarties sąlygos yra standartinės (tipinės) šilumos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, kurias šilumos tiekėjas taiko visiems vartotojams. Šalių sutartis sudaryta neterminuotam laikotarpiui, ja nustatyti tęstinio pobūdžio šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Sutarties sąlygos nuo sutarties sudarymo besikeičiant teisiniam reguliavimui šilumos ūkio srityje keičiamos / atnaujinamos nebuvo. Teismas vertino sutarties 7.6, 7.9, 10.6 punktų turinį pagal galiojančias šilumos ūkį reglamentuojančias imperatyvias teisės aktų nuostatas, tiesiogiai tikslinusias / papildžiusias sutartį ir taikomas sutarčiai tiesiogiai, taip pat pagal bylos faktines aplinkybes, tačiau nenustatė nurodytų sutarties punktų neatitikimo teisės normos ar atsakovės interesų pažeidimo. Tuo tarpu sutarties 9.2 punkte įtvirtintą nuostatą, kad šilumos tiekėjas neatsako už priskaitymų apskaičiavimo teisingumą, jeigu jie buvo neteisingai skaičiuojami dėl to, kad dalis pastato šilumos vartotojų nedeklaravo arba deklaravo neteisingai butuose (patalpose) įrengtų šilumos ir (ar) karšto vandens kiekio apskaitos prietaisų rodmenis, teismas vertino kaip pažeidžiančią šilumos tiekėjo ir vartotojo teisių ir pareigų pusiausvyrą bei pripažintiną nesąžininga vartotojo atžvilgiu (CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismo vertinimu, sutarties 9.2 punkto sąlyga iš esmės savo turiniu yra nesąžininga, nes šilumos tiekėjas panaikina sau pareigą perskaičiuoti mokesčius už suvartotą energiją, jei nustatomi kitų vartotojų padaryti pažeidimai, nors būtent šilumos tiekėjas turi pareigą teisingai skaičiuoti mokesčius (sutarties 8.3 punktas) (t. IV, b.l. 130-150).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė V. E. teismo prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-13 sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas pilnai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-13 sprendimo dalį, kuria priešieškinis patenkintas iš dalies, pripažįstant, kad 2009-10-29 Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su buitiniu vartotoju Nr. V001087 9.2. punkto sąlyga atitinka bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų ir ją pripažinti negaliojančia ab initio (nuo pradžios) ir ją pakeisti pripažįstant, kad 2009 10 29 Šilumos pirkimo - pardavimo sutarties su buitiniu vartotoju Nr.VOO1087 4 punkto ir 9.2. punkto sąlygos ir atitinka bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų ir jas pripažinti negaliojančiomis ab initio (nuo pradžios).

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, teismas neteisingai nustatė, kad ieškovo nurodomi butų/patalpų plotai, kuriems skaičiuojamas šildymas, – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudingas plotas 148,65 kv/m, o buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudingas plotas 162,04 kv/m, – yra būtent tokie. Tokią neteisingą teismo išvadą lėmė tai, kad koridorius, plane pažymėtus a-4 ir a-5, teismas laikė ne bendrojo naudojimo patalpomis, o priskyrė nuosavybės teise tik butų Nr. 35 ir 36 savininkams, nors realiai tai yra laiptinė, kuri per penktą aukštą jungia vieną namo laiptinę su kita. UAB „Naujamiesčio būstas“, kuris administruoja pastatą, teismui nurodė, kad šiomis patalpomis naudojasi visi bendrai ir jų šildymui naudojamas šilumos kiekis, tenkantis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Tokias pačias faktines aplinkybes konstatavo antstolis. Šias aplinkybes taip pat patvirtino Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodyta, kad butas Nr. 35 yra 142,84 kv/m gyvenamosios paskirties ploto, o butas Nr. 36 yra 156,22 kv/m gyvenamosios paskirties ploto, kad patalpos a-4 ir a-5 yra bendro naudojimo. Atitinkami duomenys nustatyti ir šių butų kadastro duomenų bylose bei matininkės M. G. brėžiniuose. Teismas nesivadovavo šiais įrodymais, todėl nepagrįstai nusprendė, kad patalpos a-4 ir a-5 nėra bendro naudojimo patalpos ir už jų šildymą turi mokėti tik butai Nr. 35 ir Nr. 36. Kadangi ieškovas neteisingai nustatė namo savininkams priklausančių šildomų patalpų plotą – 1475,35 kv/m, nors pagal aptartus įrodymus šis plotas yra 11,83 kv/m mažesnis, kaina už šildymą tiek bendro naudojimo patalpų, tiek ir butų atsakovei ir kitiems savininkams yra paskaičiuota neteisingai. Atsakovė taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas matematiškai teisingai apskaičiavo šildymo kainą, nes taip nustatė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. 2014-02-20 išvadoje Nr. R2-540 komisija nepasisakė dėl matematinių veiksmų teisingumo, tik nurodė, kaip pagal formules turi būti apskaičiuoti šilumos kiekiai, tuo tarpu ieškovo matematiniai šildymo kainos skaičiavimai, atsakovės įsitikinimu, atlikti neteisingai, ką patvirtina jos atlikta skaičiavimų analizė. Teismas, nenorėdamas vargintis dėl skaičiavimų pagrįstumo aiškinimosi, rėmėsi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-120-608/12 prieitomis išvadomis dėl ieškovo nurodomų šildomų pastato patalpų plotų ir skaičiavimų teisingumo, tačiau patalpų plotų sumai nustatyti ir kartu skaičiavimų pagrįstumui vertinti negali būti naudojami minėtos bylos duomenys, kadangi skiriasi ginčo periodas, o patalpų plotai ir jų šildymo būdas nuo to laiko pasikeitė ir šios bylos ginčo periodu yra kiti. Atsakovė taip pat nurodo, kad ginčo šalių sudarytoje sutartyje nebuvo aptarta galimybė, ieškovui neturint duomenų apie šildomų patalpų tūrius, taikyti alternatyvą ir kainą už šilumos energiją skaičiuoti pagal šildomų patalpų plotą, todėl ieškovas privalėjo vadovautis nustatytomis imperatyviomis šildymo kainos skaičiavimo taisyklėmis. Šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 5 punkte nurodoma, kad vartotojams priskiriamas šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpų šildymui skaičiuojamas pagal butų ar patalpų naudingąjį plotą, kai jų aukštis vienodas, ir pagal butų ar patalpų tūrį, kai jų aukštis nevienodas. Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 7 punkte nurodoma, kad šilumos vartotojui priskiriamas šilumos kiekis šildymui apskaičiuojamas šilumos kiekį pastato šildymui dauginant iš priskyrimo koeficiento pagal butų ar patalpų naudingąjį plotą, kai jų aukštis vienodas, ar pagal butų ar patalpų tūrį, kai jų aukštis nevienodas. Kadangi name (duomenys neskelbtini), yra patalpų, kurių aukščiai skiriasi, todėl šildymo kaina ieškovas privalėjo skaičiuoti pagal butų ar patalpų tūrį ir kito skaičiavimo būdo rinktis negalėjo. Tokią pačią išvadą padarė Vilniaus apygardos teismas 2012-02-02 nutartyje. Atsakovė taip pat nurodo, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vertindama, ar teisingai ieškovas taikė šilumos paskirstymo metodus, savo išvadoje pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu palėpę prijungus prie centralizuoto šilumos tiekimo iš karto nebuvo įrengtas atskiras šilumos skaitiklis, laikotarpiu nuo palėpės šildymo pradžios iki skaitiklio įrengimo turėjo būti taikomas tik šilumos paskirstymo metodas Nr. 4. Teismo nuomone, ieškovas tuo laikotarpiu skaičiavo pagal šilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5 teisingai, nes nežinojo, jog palėpės pajungtos prie šildymo sistemos. Atsakovė su tuo nesutinka, nes ieškovas kainą perskaičiavo, kai sužinojo, kad palėpės pajungtos prie šildymo sistemos. Tuomet teismui reikėjo vertinti, ar teisingai ieškovas kainą skaičiavo pagal abu metodus, ar reikėjo skaičiuoti tik pagal metodą Nr. 4, nes nuo to, pagal kokį ar kokius metodus skaičiuojama, priklauso kainos apskaičiavimo teisingumas. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai sukėlus abejonę dėl taikytino metodo, būtent ieškovui teko pareiga įrodyti, kad jis teisingai taikė abu metodus, t. y. įrodyti, kad „palėpę prijungus prie centralizuoto šilumos tiekimo iš karto buvo įrengtas atskiras šilumos skaitiklis“, nes tik tada taikomi abu metodai, tačiau ieškovas teigė atvirkščiai, kad skaitiklis buvo įrengtas tik 2013-04-24, o tai reiškia, kad ieškovas turėjo taikyti tik 4 metodą ir tuo periodu kaina apskaičiuota blogai. Atsakovė nurodo, kad pagal CK 6.388 straipsnį abonentas (vartotojas) moka tik už faktiškai sunaudotą energijos kiekį, todėl ieškovas privalo užtikrinti, kad vartotojas mokėtų tiek, kiek sunaudoja energijos. Šioje byloje aiškus faktas, kad buto Nr. 33 ir patalpos Nr. 32 savininkai už 1 šildomą kv/m moka vienodai, nors patalpos Nr. 32 aukštis yra 45 cm didesnis nei buto Nr. 33, kadangi ieškovas šildymo kainą apskaičiuoja ne pagal patalpų tūrį, o pagal plotą. Šiuo atveju didesnio tūrio patalpoms apšildyti yra reikalingas didesnis energijos kiekis, už kurį yra priverstas sumokėti žemesnių patalpų savininkas, nors CK 6.388 straipsnis tai draudžia. Teismas šiai aplinkybei deramos reikšmės nesuteikė, todėl nepagrįstai atsakovei nurodė sumokėti už kaimyno šildymą. Atsakovė taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jai buvo suteikta išsami informacija, turėjusi įtakos šildymo kainos skaičiavimui, todėl nėra pagrindo ginčo šalių sudarytos sutarties 4 punkto sąlygos pripažinti nesąžininga. Apie reikšmingą šildymo kainos apskaičiavimui duomenį – patalpų tūrį, o ypač visų pastato patalpų tūrius, atsakovė sužinojo atsitiktinai teisme, vėliau, kai pati pradėjo tuo domėtis, todėl sutarties sudarymo metu jai nebuvo išaiškinta viskas, kas svarbu dėl kainos apskaičiavimo. Energetikos ministerija yra nurodžiusi, kad šilumos tiekėjas, nustatęs, kad neturi pakankamai duomenų, užtikrinančių tinkamą šilumos paskirstymo metodo taikymą, privalėjo apie tai informuoti vartotojus, nurodant kokius duomenis vartotojai turi pateikti. Tuo tarpu ieškovas nepasirūpino, kad pats gautų reikiamus duomenis šildymo kainos apskaičiavimui, atsižvelgiant į patalpų tūrį, kaip to reikalauja aptarti metodai, ir apie tai, kokių duomenų reikia teisingam kainos apskaičiavimui, nepranešė atsakovei, todėl ieškovas elgėsi nesąžiningai ir tai įteisino sutarties 4 punkte. Iki 2013 m. atsakovei ieškovo teikiamose sąskaitose net nebuvo išskirta, kiek reikia mokėti už buto, o kiek už bendro naudojimo patalpų šildymą, o tai reiškia, kad atsakovei nebuvo pateikta visa informacija, susijusi su kainos apskaičiavimu. Iš teikiamų sąskaitose duomenų nėra aiškus ir taikomas metodas, todėl nėra galimybės pasitikrinti, kaip skaičiuojama kaina ir ar gerai ji paskaičiuota (t. IV, b.l. 157-164).

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ teismo prašo atsakovės V. E. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-13 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad iš butų Nr. 35 ir Nr. 36 kadastrinių matavimų bylų matyti, jog šių butų naudingi plotai yra būtent 142,84 kv.m. ir 162,04 kv.m. Papildomai prie plotų kiekvienam butui priskiriamos ir bendro naudojimo patalpos, plane pažymėtos a-4 (1/2 dalis iš 6,07 kv.m., t. y. 3,03 kv.m.) ir a-5 (1/2 dalis iš 5,56 kv.m., t. y. 2,78 kv.m.), iš viso po 5,81 kv.m., kurios nėra bendrojo naudojimo patalpos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punkto prasme. Šie koridoriai yra butų Nr. 35 ir Nr. 36 savininkų bendroji nuosavybė, todėl tik šių butų savininkai, o ne viso namo bendraturčiai turi jų išlaikymo pareigą. Atitinkamai buto plotų eksplikacijose nurodyta, kad koridorių plotas (3,03 kv.m. ir 2,78 kv.m.) yra priskirti prie naudingojo butų Nr. 35 ir Nr. 36 ploto, kas atitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 8 skyriuje įtvirtintus buto naudingojo ploto apibrėžimus. Todėl ieškovas, skaičiuodamas mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, vertina buto Nr. 35 148,65 kv.m. naudingąjį plotą, susidedantį iš 142,84 kv.m. kambarių, san. mazgo ir kt. patalpų ploto, bei 5,81 kv.m. koridorių ploto. 2013 m. balandį butuose Nr. 35 ir Nr. 36 buvo įrengti individualūs šilumos apskaitos prietaisai ir vartotojai už šių butų šildymą šį mėnesį (ir 2012.12-2013.03) atsiskaitė pagal šio skaitiklio rodmenis pagal faktinį suvartojimą. Taigi šių butų plotų duomenys neįtakoja už jų šildymą paskaičiuotų mokesčių dydžio. Analogiškai buto Nr. 35 ir buto Nr. 36 plotų duomenys neįtakojo atsakovei apskaičiuotų mokesčių už jos buto Nr. 33 šildymą dydžio. Byloje nebuvo ginčo, kad buto Nr. 33 naudingasis plotas yra 148,53 kv.m. ir pagal šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles proporcingai šiam plotui ieškovas priskiria šilumos kiekį ir apskaičiuoja mokesčius už šio buto šildymą. Ieškovas taip pat nurodo, kad mokesčiai už bendrojo naudojimo patalpų šildymą skaičiuojami pagal šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 nuostatas, t. y. bendrojo naudojimo patalpų šildymui išskirtas šilumos kiekis paskirstomas visiems namo butų/patalpų savininkams proporcingai jiems priklausančių butų/patalpų naudingam plotui. Taigi atsakovės butui Nr. 33 apskaičiuojant mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą turi įtakos, kokius ieškovas vertins butų Nr. 35 ir 36 plotus. 2013 m. balandžio mėn. ieškovas atliko mokesčių perskaičiavimą, kadangi gavo duomenis apie butų Nr. 35 ir 36 individualių šilumos skaitiklių rodmenis. Buvo nustatyta, kad šilumos energija šiems butams buvo naudojama nuo 2012 m. gruodžio mėn. Atitinkamai 2013 m. balandžio mėn. buvo pradėtas mokėjimų už butui Nr. 35 ir butui Nr. 36 šildyti faktiškai suvartotą šilumos kiekį, nustatytą pagal šiuose butuose įrengtų individualių šilumos skaitiklių rodmenis, skaičiavimas. Šiems butams buvo paskaičiuoti mokesčiai ir už faktiškai suvartotą šilumos kiekį jų šildymui ir už praėjusį laikotarpį, t. y. nuo 2012 m. gruodžio iki 2013 m. kovo imtinai, atitinkamai tai įtakojo viso namo vartotojams paskaičiuotus mokesčius (įskaitant ir butui Nr. 33), dėl to buvo perskaičiuoti ir sumažinti mokėjimai už butų šildymą visiems kitiems šio namo butų/patalpų savininkams už tą patį laikotarpį. Ieškovas nurodo, kad mokesčių už šilumos energiją skaičiavimas nustatytas imperatyviomis teisės normomis. Šilumos paskirstymo metoduose Nr. 4 ir Nr. 5 numatyta, kad vartotojams jų suvartota šilumos dalis nustatoma pagal jiems priklausantį plotą. CK normos bendraturčių pareigą prisidėti prie bendro turto išlaikymo taip pat sieja su jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų dalimi. Pagal VĮ „Registrų centras“ išaiškinimą, butų Nr. 35 ir Nr. 36 kadastrinių matavimų bylas, taip pat įvertinus tai, kad butai Nr. 35 ir Nr. 36 kartu su jiems priskirtomis patalpomis a-4 ir a-5 suformuoti iš atsakovei ir buto Nr. 36 savininkams nuosavybės teise priklausančios palėpės, a-4 ir a-5 patalpos negali būti laikomos visų namo butų/patalpų savininkų bendras turtas, nes jis išimtinai yra atsakovės ir buto Nr. 36 savininkų nuosavybė. Todėl mokesčių paskaičiavimuose ir vertinamas visas atsakovei priklausantis buto plotas kartu su bendro naudojimo patalpomis. Taigi, teismas padarė pagrįstą ir logišką išvadą, kad skaičiavimuose ieškovo nurodomi butų Nr. 35 ir Nr. 36 plotai yra teisingi. Ieškovas nesutinka su atsakovės teiginiais, kad mokesčiai už butų/patalpų šildymą turėtų būti skaičiuojami vertinant ne butų/patalpų plotą, o butų/patalpų tūrį. Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti duomenys apie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų/patalpų tūrį. Pareiga surinkti šiuos duomenis ir pateikti ieškovui tenka vartotojams pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 punktą. Tam, kad name suvartotos šilumos paskirstymą būtų galima vykdyti pagal butų/patalpų tūrius, ieškovui yra būtina pateikti kiekvieno buto/patalpos, kurie yra Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai/nekilnojamieji daiktai, tūrius atskirai. Kol duomenys apie tūrius, surinkti ir įforminti pagal teisės aktų reikalavimus ir institucijų išaiškinimus, nebus nustatyti visiems namo butams/patalpoms ir šie duomenys bei juos patvirtinantys dokumentai nebus pateikti ieškovui, šilumos paskirstymui ieškovas turi galimybę taikyti tik Nekilnojamojo turto registre įrašytą butų/patalpų plotą. Netgi visiems vartotojams tinkamai pateikus jų butų/patalpų tūrius, šie duomenys galėtų būti vertinami tik nuo jų pateikimo dienos. Iki tol ieškovas teisėtai ir pagrįstai šilumos kiekį skirsto pagal šilumos paskirstymo metodų Nr. 4 ir Nr. 5 nuostatas, vertindamas Nekilnojamojo turto registre įregistruotą butų/patalpų plotą. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2014-02-20 išvadoje šiai bylai išaiškino, kad ieškovas šilumos kiekį skirsto pagal tą pačią metodiką, tas pačias taisykles visiems to paties pastato vartotojams; šilumos kiekio skirstymas/mokesčių skaičiavimas pagal tūrį įmanomas tik tada, kai vartotojai ieškovui pateiks visų pastate esančių butų/patalpų tūrių skaičiavimus, o iki tol ieškovas teisėtai ir pagrįstai vertina butų/patalpų plotus. Atsakovė yra advokatė, profesionali teisininkė, kuriai labiau nei „vidutiniam vartotojui“, yra žinomos teisiniu reguliavimu įtvirtintos jos teisės, pareigos bei atsakomybė (tame tarpe ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 punktas). Ginčo šalių sudarytos sutarties 10.8 punktas taip pat įgalina atsakovę nustatytu terminu pateikti ieškovui informaciją apie buto duomenis, jų pasikeitimus ir tai patvirtinančius dokumentus. Ieškovas dar 2012-10-05 raštu paaiškino atsakovei apie galimybę mokesčius skaičiuoti pagal buto tūrį, jeigu ieškovui bus pateikti visų namo butų/patalpų tūriai. Be to, dėl šilumos kiekio skirstymo pagal butų/patalpų tūrius, įvertinus tapačius šiai bylai išdėstytus atsakovės argumentus, jau yra išsamiai pasisakyta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-02 sprendime už ankstesnį skolos laikotarpį civilinėje byloje Nr. 2-120-608/12, kuris peržiūrėtas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo 2013-05-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-758-661/2013. Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde keliamomis abejonėmis dėl to, ar ieškovas ginčo laikotarpiu taikė tinkamus šilumos paskirstymo metodus. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išvadoje pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu šilumos paskirstymo metodai Nr. 4 ir Nr. 5 buvo taikomi teisėtai ir pagrįstai. Taip pat nurodė, jog pastato palėpė nebuvo šildoma, metodas Nr. 5 turėjo būti taikomas vadovaujantis metodo Nr. 5 1.4 punktu, o įrengus atskirus šilumos skaitiklius palėpėje įrengtiems butams, metodas Nr. 5 turėjo būti taikomas vadovaujantis 5.1.2 punktu, taip pat nurodė, kad jeigu palėpę prijungus prie centralizuoto šildymo sistemos iš karto nebuvo įrengtas atskiras šilumos skaitiklis, laikotarpiu nuo palėpės šildymo pradžios iki skaitiklio įrengimo turėjo būti taikomas tik metodas Nr. 4. Šildymo sistema palėpėje įrengta su šilumos skaitikliais, todėl, kai ieškovui tapo žinoma apie jų eksploatacijos pradžią, 2013 m. balandžio mėn. buvo atliktas mokesčių perskaičiavimas, įvertinant šilumos skaitiklių istoriją. Mokesčių perskaičiavimu buvo ištaisytos pavėluoto ieškovo informavimo pasekmės. Visu ginčo laikotarpiu pastate turėjo būti ir buvo taikomas šilumos paskirstymo metodai Nr. 4 ir Nr. 5, nes nuo palėpėse įrengtų butų pajungimo prie centrinio šildymo sistemos šiuose butuose suvartota šilumos energija buvo apskaitoma jų individualiais šilumos apskaitos prietaisais. Ieškovo teigimu, atsakovė nepagrįstai daro išvadą, kad teismas nevertino ieškovo atliktų mokesčių už šildymą skaičiavimo teisingumo. Teismo sprendime įvardinta, kokius duomenis teismas tyrė ir kuo vadovavosi nuspręsdamas, kad ieškovo atlikti mokesčių paskaičiavimai yra aritmetiškai teisingai. Be to, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija ieškovo atliktus skaičiavimus patikrino ir konstatavo, jog jie yra teisingi. Detaliai išnagrinėjus atsakovės išdėstytas abejones dėl mokesčių paskaičiavimo aritmetinio pagrįstumo, akivaizdu, kad jos neteisingos. Ieškovas nesutinka su atsakove, kad teismas nepagrįstai nepripažino ginčo šalių sudarytos sutarties 4 punkto nesąžiningu. Teismas, įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes ir rašytinius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovei buvo suteikta išsami informacija, turėjusi įtaką šilumos kainos skaičiavimui. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-02 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-120-608/12 ir Vilniaus apygardos teismo 2013-05-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-758-661/2013 su atsakove jau yra konstatuota, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai pagal sutarties 13-14 punktus atsakovei priskiria šilumos energijos kiekį ir apskaičiuoja mokesčius pagal kartu taikomus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus šilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5, vertindama atsakovės buto Nr. 33 plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre. Ieškovo interneto svetainėje viešai skelbiamos tipinės Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su buto savininku, Karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos. Atsakovė yra advokatė, todėl jai labiau nei bet kuriam kitam vartotojui suprantamas teisinis reguliavimas, jos teisės bei pareigos, galėjimas neribotą laiką dar iki konkrečios sutarties pasirašymo/individualaus aptarimo susipažinti su tipinėmis sutarčių sąlygomis. Sudarant rašytinę sutartį atsakovė pateikė savo buto duomenis, nurodytus sutarties I skyriuje. Šalys sudarė sutartį neterminuotam laikotarpiui ir įsipareigojo sutartyje neaptartais klausimais vadovautis galiojančiais įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais (sutarties 21, 22, 26, 27 punktai). Sutarties 13 punkte atsakovei yra išaiškinta pastate suvartotos šilumos paskirstymo tvarka ir butų/patalpų savininkų (buitinių šilumos vartotojų) teisė nustatyta tvarka pasirinkti šilumos paskirstymo metodą, suderintą su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Pastate taikomi metodai – tai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priimti ir viešai paskelbti teisės aktai. Sąskaitų bei jų priedų formos ir pateikiamos informacijos turinys taip pat yra detaliai reglamentuotas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. Į visus atsakovės raštus, užklausimus ieškovas išsamiai atsakydavo ir pateikdavo detalius paaiškinimus. Atsakovė jau ankstesnės bylos nagrinėjimo metu kėlė tuos pačius klausimus, tokiais pat argumentais gynėsi nuo pareikšto ieškinio ir vengė prievolės mokėti už gautą šilumos energiją. Atsakovei, ir kaip profesionaliai teisininkei, ir kaip paprastai vartotojai, buvo žinomos galimybės mokesčius skaičiuoti pagal buto/patalpos tūrį, todėl atsakovės skundas dėl ginčo šalių sutarties 4 punkto nesąžiningumo yra visiškai nepagrįstas (t. IV, b.l. 168-174).

Motyvuojamoji dalis

Atsakovės V. E. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovei V. E. nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 9-10). Buto šilumos ir karšto vandens vartojimo įrenginiai yra prijungti prie centrinių šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl tarp atsakovės ir ieškovo UAB „Vilniaus energija“ susiklostė šilumos energijos tiekimo – vartojimo teisiniai santykiai. 2009-10-29 tarp atsakovės ir ieškovo buvo sudaryta Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. V001087 su buitiniu šilumos vartotoju (t. I, b.l. 12-21). Šios sutarties pagrindu ieškovas tiekė šilumos energiją atsakovei priklausančio buto ir namo bendrojo naudojimo patalpų šildymui, o atsakovė įsipareigojo už kiekvieną mėnesį suvartotą šilumos energiją su ieškovu atsiskaityti. 2013-10-02 ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašė, be kita ko, priteisti iš atsakovės 2.636,67 Eur (9.103,90 Lt) skolą už tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2013-08-31 (t. I, b.l. 2-3, 5-7). Atsakovė su ieškiniu nesutiko, motyvuojant tuo, jog ieškovas neteisingai apskaičiavo atsakovei tenkančią mokėti kainos dalį už tiekiamą šilumos energiją atsakovei priklausančiam butui ir namo bendrojo naudojimo patalpoms, leistinais įrodymais nepagrindė reikalaujamos priteisti skolos dydžio, skolos skaičiavimuose yra klaidų (t. I, b.l. 33-36, t. IV, b.l. 108-115). Ieškovė taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašė pripažinti 2009-10-29 Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. V001087 su buitiniu šilumos vartotoju 4, 7.6, 7.9, 9.2 ir 10.6 punktų sąlygas atitinkančiomis bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų ir negaliojančiomis ab initio (nuo pradžios) (t. III, b.l. 139-153, 171-172, t. IV, b.l. 108-115). Pirmosios instancijos teismas 2015-10-13 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visa apimtimi – priteisė iš atsakovės ieškovui 2.636,67 Eur skolą už pateiktą šilumos energiją bei tenkino išvestinius ieškovo reikalavimus dėl delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tuo tarpu atsakovės priešieškinį teismas tenkino iš dalies – pripažino 2009-10-29 Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. V001087 su buitiniu šilumos vartotoju 9.2. punkto sąlygą atitinkančia bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų ir negaliojančia ab initio (nuo pradžios) (t. IV, b.l. 130-150). Atsakovė, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia netinkamu materialinės ir procesinės teisės normų taikymu (t. IV, b.l. 157-164).

Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su ieškovu, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudingas plotas yra 148,65 kv/m, o buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudingas plotas yra 162,04 kv/m, dėl ko, pasak atsakovės, kaina už ieškovo patiektą šilumos energiją ginčo laikotarpiu apskaičiuota neteisingai. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovės argumentais nesutinka. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas paaiškino, kad apskaičiuodamas kainą už patiektą šilumos energiją ginčo laikotarpiu, ieškovas vertino Nekilnojamojo turto registro duomenis, iš kurių nustatė, jog butų Nr. 35 ir Nr. 36 naudingi plotai su bendro naudojimo patalpomis yra atitinkamai 148,65 kv/m ir 162,04 kv/m (t. II, b.l. 12-15, 27-29). Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys (t. I, b.l. 137-138, 179-180) bei butų Nr. 35 ir Nr. 36 vidaus plotų eksplikacijos (t. II, b.l. 22, 34). Atsakovės teigimu, bendro naudojimo patalpos, vidaus plotų eksplikacijose pažymėtos a-4 ir a-5, yra visų gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendroji nuosavybė. Tačiau tokius atsakovės teiginius paneigia VĮ „Registrų centras“ 2014-04-16 raštas Nr. VILIN(12.5.13.)-10567, kuriame nurodoma, kad aptariamos patalpos yra tik butų Nr. 35 ir Nr. 36 savininkų bendroji nuosavybė (t. II, b.l. 30). Vadovaujantis CK 4.262 straipsniu, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Pastarieji Nekilnojamojo turto registro duomenys įstatymų nustatyta tvarka iki šiol nenuginčyti, dėl to vien atsakovės pateikti įrodymai – UAB „Naujamiesčio būstas“ 2014-04-22 neeilinės apžiūros aktas (t. II, b.l. 80), matininkės M. G. skaičiavimai (t. II, b.l. 77-79) ir antstolio V. Č. 2015-01-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 116-15-1104 (t. III, b.l. 158-166) – negali būti pakankami teismui nesivadovauti Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas apskaičiuodamas kainą už tiektą šilumos energiją ginčo laikotarpiu pagrįstai laikė, jog buto, esančio adresu T. V. g. 6-35, Vilniuje, naudingas plotas yra 148,65 kv/m, o buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudingas plotas yra 162,04 kv/m.

Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas matematiškai teisingai apskaičiavo kainą už tiektą šilumos energiją atsakovei priklausančio buto ir namo bendrojo naudojimo patalpų šildymui ginčo laikotarpiu. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovės argumentais nesutinka. Byloje buvo gauta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-02-20 išvada Nr. R2-540, kurioje komisija aiškiai nurodė, kad, išnagrinėjusi ieškovo pateiktoje lentelėje „Šilumos paskirstymas ir mokesčių apskaičiavimas“ bei sąskaitose pateiktus šilumos paskirstymo duomenis, nustatė, jog atsakovei priskirti apmokėti patiektos šilumos energijos kiekiai yra matematiškai teisingi (t. I, b.l. 161-166). Komisija, priešingai nei teigia atsakovė, vertino ne tik tai, ar ieškovas taikė tinkamas kainos skaičiavimo taisykles, bet ir konkrečias faktines aplinkybes, pvz., kurios namo patalpos ir kokiais būdais buvo šildomos, koks šių patalpų naudingasis plotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atlieka veiklos šilumos tiekimo sektoriuje valstybinio reguliavimo funkciją, užtikrina šią veiklą vykdančių įmonių ir vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę, todėl abejoti šios komisijos išvadomis nėra pagrindo. Kita vertus, ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą pateikė išsamius paaiškinimus dėl atsakovės skunde nurodomų kainos už tiektą šilumos energiją tariamų skaičiavimo klaidų (t. IV, b.l. 168-174). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateikti paaiškinimai patvirtina, kad atsakovės išsakyti priekaištai dėl blogo kainos apskaičiavimo nėra pagrįsti ir nesudaro pagrindo abejoti šių skaičiavimų teisingumu.

Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas kainą už tiektą šilumos energiją atsakovei priklausančio buto ir namo bendrojo naudojimo patalpų šildymui galėjo skaičiuoti tik vertindamas namo butų ir kitų patalpų naudingąjį plotą pagal Šilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir 5. Atsakovės teigimu, kadangi name esančių patalpų aukščiai skiriasi, šildymo kainą ieškovas privalėjo skaičiuoti pagal namo butų ar patalpų tūrį ir kito skaičiavimo būdo (pagal namo butų ar patalpų naudingąjį plotą) rinktis negalėjo. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovės argumentais nesutinka. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-02-20 išvadoje Nr. R2-540 nurodyta, kad šildymo kainą skaičiuoti pagal namo butų ir patalpų tūrį ieškovas galėtų tik tada, jeigu būtų žinomi visų namo butų ir patalpų tūriai, kuriuos ieškovui turi pateikti šilumos vartotojai (t. I, b.l. 161-166). Tokią išvadą taip pat patvirtina prejudicinę reikšmę šioje byloje turinti Vilniaus apygardos teismo 2013-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-758-661/2013 (t. I, b.l. 144-148) ir Aplinkos ministerijos 2014-10-24 raštas Nr. (13-1)-D8-7835 (t. II, b.l. 95). Byloje nėra ginčo, kad iki šiol pagal teisės aktų reikalavimus nėra nustatyti ir tinkamai išviešinti visų namo butų ir kitų patalpų tūriai, taigi ieškovas galėjo šildymo kainą skaičiuoti vertindamas tik namo butų ir kitų patalpų naudingąjį plotą pagal Šilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir 5. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie leistų sutikti su atsakove, kad būtent ieškovas, o ne šilumos vartotojai turėjo inicijuoti namo butų ir kitų patalpų tūrių nustatymą, ir kad tai ieškovui buvo privaloma daryti, nes name esančių patalpų aukščiai skyrėsi. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-02-20 išvada Nr. R2-540 tokių atsakovės teiginių nepatvirtina.

Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, ar ieškovas teisingai apskaičiavo kainą už tiektą šilumos energiją atsakovei priklausančio buto ir namo bendrojo naudojimo patalpų šildymui tuo laikotarpiu, kai buvo pradėta šildyti namo palėpė. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą pateikė išsamius paaiškinimus, kokiu būdu jis skaičiavo kainą už tiektą šilumos energiją nurodytu laikotarpiu, kaip buvo atliekami šios kainos perskaičiavimai ieškovui gavus naujų duomenų apie namo palėpės šildymą. Teisėjų kolegija nenustatė byloje esant duomenų, kurie suteiktų pagrindą abejoti šiais ieškovo paaiškinimais, kurių nepaneigia ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai.

Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta šilumos vartotojo pareiga atsiskaityti su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą. Kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą ir ginčo šalių argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovas kainą už tiektą šilumos energiją atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui ir namo bendrojo naudojimo patalpoms ginčo laikotarpiu apskaičiavo teisingai, tačiau atsakovė su ieškovu pilnai neatsiskaitė, dėl ko ieškovo ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

Atsakovė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jai buvo suteikta išsami informacija, turėjusi įtakos kainos už tiektą šilumos energiją skaičiavimui, todėl, pasak atsakovės, teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti ginčo šalių sudarytos 2009-10-29 Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. V001087 su buitiniu šilumos vartotoju 4 punkto sąlygos nesąžininga. Pastarajame sutarties punkte nurodyta, kad „Buitinis šilumos vartotojas patvirtina, kad prieš Sutarties pasirašymą, Šilumos tiekėjas pateikė visą Buitinio šilumos vartotojo pareikalautą žodinę ir rašytinę informaciją, susijusią su šilumos tiekėjo paslauga bei šia Sutartimi prisiimtų teisių ir pareigų realizavimo tvarka, Šalims pagal šią Sutartį tenkančia atsakomybe.“. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar sutarties sudarymo ir galiojimo metu ieškovas suteikė atsakovei visą būtiną informaciją, susijusią su šilumos tiekimo kainos apskaičiavimui reikalingų duomenų pateikimu. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas teikė atsakovei raštu išsamius paaiškinimus dėl šilumos tiekimo kainos skaičiavimo pagal namo butų ir kitų patalpų naudingąjį plotą ir tūrį galimybių (t. I, b.l. 54-58). Ankstesnėse bylose, kuriose dalyvavo tos pačios ginčo šalys, priimti teismų sprendimai patvirtina, kad atsakovė buvo informuota apie šilumos tiekimo kainos apskaičiavimo galimus būdus (t. I, b.l. 139-148). Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai ir kita bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovei pakako informacijos ginti savo kaip vartotojos galimai pažeistas teises (t. III, b.l. 24-32, 40-42). Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2014-12-08 nutarime Nr. 10-1103, kuris buvo pateiktas į šią bylą, nenustatė, kad 2009-10-29 Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. V001087 su buitiniu šilumos vartotoju 4 punkto sąlyga būtų nesąžininga (t. III, b.l. 70-73). Ginčo šalių sudaryta sutartis buvo parengta pagal Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartines sąlygas, patvirtintas Ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289, o byloje nėra duomenų, kad ginčo šalių sudarytos sutarties 4 punkto sąlyga prieštarautų teisiniam reglamentavimui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti ginčo šalių sudarytos 2009-10-29 Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. V001087 su buitiniu šilumos vartotoju 4 punkto sąlygos nesąžininga.

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginijus KairevičiusJelena ŠiškinaTatjana Žukauskienė