- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-10
- Bylos Nr.
- 2-1454-329/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-01270-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Ieškovas
- O. V.
- Atsakovas
- K. L.
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro Kauno filialui ir bankui „Swedbank“
- Advokatai
- Gintas Gustaitis, Raimondas Lignugaris
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovei O. V., ieškovės atstovui advokatui Gintui Gustaičiui, atsakovei K. L., atsakovės atstovui advokatui Raimondui Lignugariui, nedalyvaujant tretiesiems asmenims VĮ Registrų centro Kauno filialui ir bankui „Swedbank“, AB, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. V. patikslintą ieškinį atsakovei K. L., tretiesiems asmenims VĮ Registrų centro Kauno filialui ir bankui „Swedbank“, AB dėl bendraturčių teisių pasikeitimo padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų ir pagal atsakovės K. L. priešieškinį ieškovei O. V., tretiesiems asmenims VĮ Registrų centro Kauno filialui ir bankui „Swedbank“, AB dėl bendraturčių teisių pasikeitimo padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, servituto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
-pripažinti, kad ji turėdama atsakovės K. L. sutikimą, padidino bendrą nekilnojamąjį daiktą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), savo lėšomis;
- pakeisti idealines namo dalis bendrojoje nuosavybėje, nustatant, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 63/100 dalys gyvenamojo namo, o atsakovei K. L. priklauso 37/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
- pakeisti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, nustatant, kad ieškovė O. V. naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis 1-1/37,31 kv.m., 1-2/9,72 kv.m., 1-3/9,01 kv.m., 1-4/3,00 kv.m., 1-5/5,21 kv.m., 1-6/15,20 kv.m., 1-7/5,10 kv.m., 1-8/7,71 kv.m., 1-9/3,31 kv.m., G-l/23,92 kv.m., 1-17/54,71 kv.m., 1-18/17,30 kv.m., 1-19/3,35 kv.m. 1-20/8,31kv.m., iš viso 206,16 kv.m., kas sudaro 63/100 dalis gyvenamojo namo; atsakovė K. L. naudojasi patalpomis plane pažymėtomis 1-10/38,65 kv.m., 1-11/6,54 kv.m., 1-12/15,43 kv.m., 1-13/11,22 kv.m., 1-14/16,35 kv.m., 1-15/13,11 kv.m., 1-16/17,44 kv.m., iš viso 118,74 kv.m. ploto, kas sudaro 37/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
- iškeldinti atsakovę K. L. su visa manta iš savavališkai užimtų patalpų, plane pažymėtų G-l/23,92 kv.m., esančių gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) ( 1 tomo 90-93 b.l.).
Šalies argumentai
Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškinio reikalavimus palaiko ir paaiškino, kad ieškovė 2006 06 19 dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovei K. L. asmeninėn nuosavybėn 0,0246 ha iš 0,0673 ha žemės sklypo, esančio Kauno m., (duomenys neskelbtini), ir jame esančio 51/100 dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo, kurio bendras plotas buvo 242,05 kv.m., baigtumas 73 proc.; 51/100 dalį kiemo statinių. Šios sutarties pagrindu atsakovė nuosavybės teisėmis naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C/129 kv.m., ir bendrai su ieškove naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A/235 kv.m, o gyvenamajame name ji naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais : 1-10/39,70 kv.m.; 1-11/7,68 kv.m.; 1-12/15,59 kv.m.; 1-13/11,66 kv.m.; 1-14/16,62 kv.m.; 1-15/13,35 kv.m.; 1-16/17,96 kv.m.; laiptine ieškovė su atsakove naudojasi bendrai. Nurodė, kad po 2006 06 19 dovanojimo sutarties surašymo gyvenamajame name buvo įrengtos patalpos pastogėje – trečiame namo aukšte, šie namo pagerinimai buvo atlikti ieškovės lėšomis, jų atlikimui statybos leidimo nereikėjo. Pastogės įrengimo darbai buvo atlikti su atsakovės sutikimu, tačiau šio sutikimo atsakovė tinkamai neįformino, ji 2007 m. savo ranka ant popieriaus lapelio užrašė „Sutikimas mamai įsirengti III aukštą". Vėliau atsakovė ne kartą žadėjo, kad sutikimą patvirtins įstatymo nustatyta tvarka, kada palėpės įrengimo darbai bus baigti ir reikės įforminti dokumentus, tačiau to nepadarė. Kadangi ji savo asmeninėmis lėšomis įrengė pastogę, padidino bendrą daiktą, todėl prašo, kad būtų perskaičiuotos bendraturčių dalys bendrame turte. Ieškovė nurodė, kad palėpę įrengė iš savo lėšomis 2004-2006 metais pirktų statybinių medžiagų, medieną pirko 1996 metais, dalį santechnikos įrangos pirko 2009 metais lizingo būdu. Pinigines lėšas turėjo pardavusi 0,1009 ha žemės sklypą su 2/3 dalimis gyv. namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), butą (duomenys neskelbtini), už 89.000,00 Lt, pasiskolinusi iš G. J. 7000 Lt ir taip pat turėjo asmeninių santaupų. Visi šie pinigai buvo skirti gyvenamojo namo statybai bei pastogės įrengimui, statybinių medžiagų pirkimui. Kadangi gera valia atsakovė nesutinka perskaičiuoti dalis, todėl CK 4.77 str. 1 d. pagrindu ji kreipėsi su ieškiniu į teismą pakeisti idealines namo dalis bendrojoje nuosavybėje, nustatant, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 63/100 dalys gyvenamojo namo, o atsakovei K. L. priklauso 37/100 dalys gyvenamojo namo. Ieškovė nurodė, kad atsisako savo ieškinio reikalavmo dėl atsakovės iškeldinimo iš patalpų, plane pažymėtų indeksu G-1/23,92 kv. m., kadangi atsakovė iš šios patalpos išsikėlė gera valia. Ieškovė pateiktame atsiliepime ( 2 tomas b.l. 95-97 ) į priešieškinį nurodė ir paaiškino teismo posėdyje, kad nesutinka su atsakovės priešieškiniu, kadangi jis nepagrįstas, atsakovės nurodyti argumentai neatitinka tikrovės ir jie nepagrįsti įrodymais. Atsakovė niekada nėra davusi ieškovei pinigų nei namo, nei tuo labiau pastogės patalpų įrengimui, o pervedami į jos sąskaitą pinigai buvo skirti atsakovės sūnaus priežiūrai, kadangi atsakovei su buvusiu sutuoktiniu išvykus į Angliją dirbti, atsakovės sūnus buvo paliktas jai prižiūrėti. Ieškovė nurodė, kad ji niekada nei žodžiu, nei raštu nebuvo davusi atsakovei sutikimo įrenginėti namo palėpę, kadangi atsakovė niekada ir nesiruošė to daryti.
Atsakovė pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (2 tomo b.l. 7-8) ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti jai 63/100 dalis gyvenamojo namo, o ieškovei nustatyti 37/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); nustatyti jai naudotis šio gyvenamojo namo antrojo ir trečiojo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksaisi nuo 1-10 iki 1-20; nustatyti jai servitutą naudotis katiline, plane pažymėta indeksu 1-5 (2 tomas b.l. 83-85 ).
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis nepagrįstas, visas namas, o tame tarpe ir pastogė buvo įrenginėjama tik už jos ir jos buvusio sutuoktinio lėšas, kurių dalis buvo gauta, paėmus paskolas iš bankų, o kita dalis buvo jų uždirbti pinigai Didžiojoje Britanijoje, kuriuos ji su buvusiu sutuoktiniu kas mėnesį dažniausiai parveždavo grynais į namus ir iškeitę į litus atiduodavo ieškovei arba pervesdavo į ieškovės sąskaitą namo statybai ir įrengimui. Taip pat namo statybai buvo panaudoti pinigai, gauti pardavus jos ir buvusio sutuoktinio N. L. butą adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad ieškovės teiginiai, jog ji turėjo santaupų ir jas bei gautas lėšas iš turėto nekilnojamojo turto pardavimo panaudojo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpės (trečiojo aukšto) įrengimui, neatitinka tikrovės, nes ieškovės turėtų lėšų neužteko nei namo stogui, nei pirmo aukšto įrengimui. Nurodė, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta ieškovės iniciatyva, susitarus, kad namo pirmas aukštas priklausys ieškovei, o antras aukštas - jai. Vėliau su ieškove įrenginėjo namo trečiąjį aukštą - palėpę. Didesnė dalis medžiagų jau buvo supirkta iš jos ir buvusio sutuoktinio N. L. uždirbtų pinigų. Nurodo, kad ieškovė lėšų papildomoms medžiagoms ir įrengimo darbams neturėjo, nes jos pajamos buvo tik gaunama pensija, visi darbai buvo apmokami arba atsakovės tiesiogiai grynaisiais pinigais darbuotojams, arba lėšos buvo perduodamos ieškovei ir ji savo vardu pirkdavo medžiagas, reikalingas gyvenamojo namo palėpės įrengimui. Kadangi vykstant statybai ji su sutuoktiniu gyveno Anglijoje, todėl visos sąskaitos už medžiagas yra išrašytos ieškovės vardu ir yra jos žinioje. Pritrūkus lėšų namo įrengimui ji su banku buvo sudariusi kelias vartojamąsias paskolas: 2005-08-12 paėmė vartojamąją paskolą 20 000 Lt, 2008-04-12 paėmė 26 000 Lt, 2008-07-17 paėmė 35 000 Lt, o 2009-12-31 paėmė 11.845,22 EUR. Atsakovė nurodė, kad kol vyko namo statybos, su ieškove nebuvo jokių konfliktų, ji visiškai pasitikėjo ieškove, pinigus perduodavo jai be jokių raštelių, statybų organizaciniais darbais užsiėmė ieškovė, nes ji buvo šių statybų iniciatorė. Nesutarimai su ieškove kilo, kai prasidėjo jos ir N. L. ištuokos procesas. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja didesnės gyvenamojo namo dalies, nes bendras plotas buvo padidintas ne ieškovės lėšomis, todėl prašo ieškovės reikalavimus atmesti, o jos priešieškinį tenkinti pilnai. Kadangi namas buvo įrengtas jos lėšomis bendru su ieškove susitarimu, todėl prašo LR CK 4.77 str. 1 d. pagrindu pakeisti gyvenamojo namo dalis jai paskiriant nuosavybėn 63/100 dali ir nustatyti jai naudotis jau prie turimų antro aukšto patalpų papildomai palėpės (trečiojo aukšto) patalpas, pažymėtas indeksais: 1-17, 1-18, 1-19, 1-20. Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad atsisako priešieškinio reikalavimo nustatyti servitutą ieškovei priklausančioje patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-5, kurioje yra įrengtas šildymo katilas, kadangi ji įsirengė atskirą savo patalpų šildymą.
Trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą nedalyvaujant jo atstovui, pateiktame atsiliepime nurodė, kad ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra (2 tomo 29-30 b.l.).
Trečiasis asmuo bankas „Swedbank“, AB į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą nedalyvaujant jo atstovui, pateiktame atsiliepime nurodė, kad ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra (2 tomo 170 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas pilnai, priešieškinis atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės (1 tomo 13-16 b.l.). Ieškovė O. V. nuosavybę į minėtą nekilnojamąjį turtą įgijo pastačiusi gyv.namą pagal jai išduotą 2002 09 19 Statybos leidimą Nr.GN III-89 (prijungtos prie civ.bylos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 441/228379 medžiaga), o atsakovė K. L. – 2006 06 19 dovanojimo sutarties pagrindu, kuria ieškovė O. V. savo dukrai atsakovei K. L. padovanojo asmeninėn nuosavybėn 0,0246 ha iš 0,0673 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esančius: 51/100 dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo (lA2b(p)), kurio bendras plotas 242,05 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 73 %; 51/100 dalį kiemo statinių (šulinio kl), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomo 10-11 b.l.). Šios sutarties pagrindu atsakovė K. L. nuosavybės teisėmis naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C/129 kv. m. ir bendrai su ieškove žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A/235 kv.m. Taip pat minėtos dovanojimo sutarties pagrindu atsakovei K. L. naudojimui nuosavybės teise atiteko gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu lA2b(p), patalpos: 1-10/39,70 kv.m., 1-1/7,68 kv.m., 1-12/15,59 kv.m., 1-13/11,66 kv.m., 1-14/16,62 kv.m. 1-15/13,35 kv.m. 1-16/17,96 kv.m. Ieškovei O. V. atiteko naudotis patalpos, plane pažymėtos 1-1/37,31 kv.m., 1-2/9,72 kv.m., 1-3/9,01 kv.m., 1-4/3,00 kv.m., 1-5/5,21 kv.m., 1-6/15,20 kv.m., 1-7/5,10 kv.m., 1-8/7,71 kv.m., 1-9/3,31 kv.m., G-l/23,92 kv.m. Dovanojimo sutartyje nustatyta, jog laiptine sutarties šalys naudosis bendrai.
Iš prijungtos prie civ.bylos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 441/228379 medžiagos, šalių paaiškinimų nustatyta, kad po minėtos 2006 06 19 dovanojimo sutarties sudarymo bendroji dalinė nuosavybė gyvenamajame name buvo padidinta nuo 242,05 kv.m iki 321,90 kv.m. bendrojo ploto, įrengiant palėpėje patalpas 1-17/54,71 kv.m., 1-18/17,30 kv.m., 1-19/3,35 kv.m. 1-20/8,31kv.m., ir 2010 vasario 11 d. gyvenamasis namas lA2b(p), esantis Kauno m. sav., Kauno m., Svirbygalos g. 34, Valstybinės komisijos buvo pripažintas tinkamu naudoti (1 tomo 9 b.l.).
Šalys pripažįsta faktą, kad po 2006 06 19 dovanojimo sutarties sudarymo bendroji dalinė nuosavybė buvo padidinta. Tačiau tarp šalių kilo esminis ginčas kurios iš bendraturčių- ieškovės ar atsakovės- lėšomis buvo padidinta bendroji dalinė nuosavybė. Ieškovė nurodo, kad palėpę ji įrengė savo lėšomis, sutikus atsakovei, kuri vėliau atsisakė pasirašyti sutikimą, todėl prašo teismo padidinti jos dalį bendrojoje nuosavybėje iki 63/100 ir paskirti jai naudotis prie jau esamų patalpų palėpės patalpas 1-17/54,71 kv.m., 1-18/17,30 kv.m., 1-19/3,35 kv.m. 1-20/8,31kv.m. pagal jos pateiktą į bylą pastato dalių apskaičiavimo tvarką (1 tomo 17 b.l.). Atsakovė, nesutindama su ieškiniu, pateikė priešieškinį, kuriuo prašo taip pat pagal ieškovės pateiktą į bylą pastato dalių apskaičiavimo tvarką (1 tomo 17 b.l.) padidinti jai dalį bendrojoje nuosavybėje iki 63/100 ir jai paskirti palėpės patalpas, kadangi palėpė, kaip iš visas namas, buvo įrengta už jos ir buvusio sutuoktinio lėšas.
Pagal CK 4.77 straipsnį yra pagrindo padidinti bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką, jei bendras daiktas yra padidinamas tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. A. P., bylos Nr.3K-3-406/2003;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. Š., bylos Nr.3K-3-494/2003;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. M. v. V. V., bylos Nr.3K-3-8/2006).
Ieškovė, teigdama,kad ji savo lėšomis įrengė palėpę, remiasi jai priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimo sutartimis (1 tomo 145-150 b.l.), išperkamosios nuomos sutartimi (1 tomo 139-141 b.l.), paskolos rašteliu (1 tomo 105 b.l.), pirktų statybinių ir apdailos medžiagų bei san.technikos PVM sąskaitomis-faktūromis (1 tomo 129, 136,138 b.l.), liudytojos S. G. J., a.k(duomenys neskelbtini) parodymais. Iš nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad ieškovė, pardavusi žemės sklypą su 2/3 dalim gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gavo 60 000 Lt, už butą (duomenys neskelbtini), gavo 89 000 Lt, iš viso turėjo iš šių sandorių turėjo 149 000 Lt pajamų. Žemės sklypą Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo statybai įsigijo už 10 000 Lt (prijungtos prie civ.bylos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 441/228379 medžiagos 25 lapas). Taigi, šios aplinkybės paneigia atsakovės aiškinimą, kad ieškovė visus gautus pinigus už parduotą nekilnojamąjį turtą išleido sklypo įsigijimui, ir leidžia manyti, kad ieškovė galėjo turėti pakankamai lėšų įsigyti būtinoms statybinėms ir kt. medžiagoms palėpei įrengti. Iš šalių aiškinimų, liudytojo N. L., a.k(duomenys neskelbtini) parodymų nustatyta, kad palėpė buvo įrenginėjama 2008 m. pabaigoje - 2009 metais, t.y. po to, kai namo 1-as ir 2-as aukštai jau buvo pilnai įrengti. Ieškovės pateiktos PVM sąskaitos-faktūros (1 tomo 129, 136,138 b.l.), išperkamosios nuomos sutartis (1 tomo 139-141 b.l.) patvirtina ieškovės aiškinimą, kad ji 2006 m. ir 2009 m. supirko plyteles, glaistą, klijus, apdailos detales, radijatorius, vonios maišytuvą ir kt. palėpės įrengimui. Kadangi tuo metu gyv.namo i-as ir 2-as aukštai jau buvo įrengti, todėl yra pagrindo tikėti, kad minėtuose sąskaitose nurodytos medžiagos buvo panaudotos būtent palėpės įrengimui. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė tuo metu būtų vykdžiusi dar kokius nors kitus statybos ar remonto darbus. Liudytoja S. G. J., a.k(duomenys neskelbtini) patvitino, kad skolino ieškovei 7000 Lt, ieškovė sakė, kad nori įsirengti palėpę, bet trūksta pinigų. L. N. L., a.k(duomenys neskelbtini) patvirtino, kad po judviejų su atsakove grįžimo iš Anglijos 2007 m., visos jų turimos lėšos ir vėliau paimtos paskolos buvo panaudotos tik jiems priklausančios namo dalies įrengimui, t.y. 2-o aukšto įrengimui, apstatymui. Jo santuoka su atsakove pašlijo 2008 m. ir jis nuo 2009 m. pradžios išsikėlė iš namo. Tuo metu palėpė nebuvo įrengta, tik sienos ištinkuotos, ruošiama įrengimui. Liudytojas teigė, kad iki jam išsikraustant tarp jų ir ieškovės niekada nebuvo tartasi, kad palėpė priklausys atsakovei, buvo kalbama įrengti palėpę kaip poilsio vietą. Kiek pinigų buvo investuota į namo statybą jis nežino, nes niekada nesigilo, pinigus valdė žmona ir uošvė, tačiau kai 2009 m. vyko teisme skyrybų procesas, atsakovė nurodė, kad buvo panadota apie 190 000 Lt, šią sumą jie įtraukė į dalintiną turtą. Taigi, iš šio liudytojo parodymų seka, kad bendros atsakovės K. L. ir jos buvusio sutuoktinio lėšos 190 000 Lt buvo panaudotos ne palėpės įrengimui, o jiems priklausiusios namo dalies įrengimui.
Atsakovė, teigdama, kad palėpė buvo įrengta jos lėšomis, rėmėsi liudytojo P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) parodymais, kredito sutartimis (2 tomo 9, 22-23, 24-27 b.l.), 2009 10 20 teismo sprendimu dėl ištuokos (2 tomo 73-76 b.l.), buto pardavimo sutartimi (2 tomo 66-70 b.l.), ieškovės registruotomis išlaidomis ir pajamomis vykdant statybas (2 tomo 43-58 b.l.). Tačiau šie įrodymai nėra pakankami paneigti ieškovės pateiktus įrodymus ir patvitinti, kad ginčo patalpos bendrojoje dalinėje nuosavybėje buvo padidintos būtent atsakovės lėšomis. Iš atsakovės pateiktų kredito sutarčių matyti, kad 2005-08-12 buvo paimta paskola 20 000 Lt, 2008-04-12 paimta 26 000 Lt, 2008-07-17 paimta 35 000 Lt, o 2009-12-31 paimta 11.845,22 EUR. Ieškovė nesutiko su atsakovės teiginiais, kad visi paskolų pinigai buvo panaudoti namo ir jo palėpės įrengimui, nurodydama, kad už paskolas atsakovė pirkdavo prabangius automobilius, važiavo atostogauti į užsienį, kėlė sūnaus krikštynas, prabangiai įrenginėjo jai priklausančią namo dalį. Tai, kad po grįžimo iš Anglijos, t.y. po 2007 m. gautų paskolų lėšos buvo naudojamos 2-o aukšto įrenginėjimui patvirtino ir liudytojas N. L.. Kad 2009 m. paimtas kreditas buvo panaudotas ne palėpės įrengimui, o 50000 Lt kompensacijai buvusiam sutuoktiniui N. L. išmokėti, pripažino ir pati atsakovė. Taigi, kreditavimo sutartys nepatvirtina atsakovės prisidėjimo prie palėpės įrengimo. Atsakovė nepateikė jokio objektyvaus dokumento, iš kurio galima būtų spręsti apie jos panaudotas lėšas ar atliktą darbą didinant bendrąją dalinę nuosavybę: ji nepateikė čekių, PVM sąskaitų-faktūrų apie pirktas medžiagas palėpės įrengimui, bankinių pavedimų. Jos aiškinimas, kad pirkdama priemones sąskaitose rašydavo ne savo, o ieškovės pavardę, nėra įtikinamas, kadangi ieškovė su tokiu teiginiu nesutiko, o atsakovė nenurodė priežasčių dėl ko taip elgėsi. Atsakovės pateiktame į bylą sąsiuvinyje (2 tomo 43-58 b.l., prijungtas prie civ.bylos sąsiuvinis atskirame voke), kuriame buvo registruojamos statybų išlaidos ir joms vykdyti gaunamos lėšos, nėra įrašų, patvirtinančių atsakovei priklausančių pinigų panaudojimą palėpės įrengimui. Šiame sąsiuvinyje yra pažymėta gauti pinigai iš kitų asmenų (2 tomo 48 b.l.). Iš to galima spręsti, kad jame būtų įrašyti ir iš atsakovės gauti pinigai. Atsakovė nurodė, kad visus uždirbtus pinigus Anglijoje ji atiduodavo motinai investuoti į namo statybą, tačiau jokių įrodymų šioms aplinkybėms patvirtinti nepateikė. Atsakovės pateikta pažyma (2 tomo 87-88 b.l.) tik patvirtina, kad atsakovė nuo 2005 11 07 dirbo Anglijos firmoje, tačiau apie atsakovės pajamas jokių duomenų nepateikta, nors atsakovei bylos nagrinėjimo eigoje buvo siūloma tai padaryti ir buvo sudarytos sąlygos pateikti papildomus įrodymus. Ieškovė pripažino gavusi keliasdešimt tūkstančių litų iš atsakovės, tačiau teigė, kad šie pinigai buvo skirti sūnaus pragyvenimui, kuris tėvams išvykus beveik du metus buvo jos globoje ir priežiūroje, ir atsakovei priklausančios namo dalies įrengimui-sienų tinkavimui, grindims, langams ir kt., o taip pat bendros laiptinės įrengimui. L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) tvirtino, kad ginčo namas pastatytas jo dukros atsakovės K. L. lėšomis, prie namo įrengimo jis taip pat prisidėjo fiziniu darbu ir paskolindamas pinigų ieškovei savo buvusiai sutuoktinei O. V.. Teigė, kad dukra pirko parketą, plyteles voniai už savo pinigus, taip pat nurodė, kad dukra buvo paėmusi paskolą atostogoms į Izraelį. Liudytojas mano, kad dukrai turėtų atitekti didesnė dalis namo, tada ir jis turėtų kur gyventi, nes buvusi sutuoktinė veja jį iš savo dalies namo. Teismas, vertindamas įrodymus nesivadovauja liudytojo P. V. parodymais, kadangi iš šio liudytojo pasisakymo turi pagrindo daryti išvadai, kad liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi atsakovės naudai – tikisi, kad ji suteiks galimybę apsigyventi atsakovei paskirtoje patalpoje.
Pažymėtina, kad teismas siūlė šalims taikiai spręsti kilusį ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo. Tačiau šalys nesutiko tartis ir daryti viena kitai priimtinų nuolaidų.
Remiantis CPK 176 str. nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-371/2011, 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; ir kt.).
Taigi, teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir tikimybių pusiausvyros principu daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus egzistuoja labiau tikėtinas faktas, kad bendroji dalinė nuosavybė gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo padidinta įrengiant palėpės patalpas, plane pažymėtas indeksiais 1-17/54,71 kv.m., 1-18/17,30 kv.m., 1-19/3,35 kv.m. 1-20/8,31kv.m., iš viso 206,16 kv.m.,(1 tomo 27 b.l.) ieškovės O. V. lėšomis.
Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką, jei bendras daiktas yra padidinamas (CK 4.77 straipsnis).
Tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių; 1) turėti kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikytis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) padidinti savo lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. A. P., bylos Nr.3K-3-406/2003;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. Š., bylos Nr.3K-3-494/2003;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. M. v. V. V., bylos Nr.3K-3-8/2006).
Ieškovė, teigdama,kad įrengti palėpę savo lėšomis ji turėjo atsakovės sutikimą, remiasi pateiktu į bylą rašteliu (1 tomo 94 b.l.). Atsakovė šios svarbios aplinkybės savo priešieškiniu iš viso neįrodinėja. Teismas mano, kad nors pateiktas sutikimas neatitinka įstatymo reikalavimų, būtinų tokiam kito bendraturčio sutikimui gauti, atliekant bendrosios dalinės nuosavybės padidinimą savo lėšomis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad palėpės įrengimo pradžioje šalis siejo abipusis pasitikėjimas, artimi ne tik giminystės, bet šeimyniniai santykiai, todėl yra pagrindo manyti, kad pateiktame raštelyje yra pakankamai aiškiai suformuluota ir išreikšta atsakovės valia dar iki darbų pradžios sutikti, kad ieškovė įsirengtų savo lėšomis 3-čią aukštą, t.y. palėpę. Sutikimo išraiškos formą pasirinko pati atsakovė. Tai ji patvirtino teismo posėdyje, teigdama, kad ji tikrai savo ranka parašė šį raštelį mamai būtent dėl palėpės įrengimo, jeigu reikėtų kada registruojant viešame registre. Šio raštelio forma išreikšto savo sutikimo atsakovė nenuginčijo, o laikyti jį niekiniu, kaip nurodė atsakovė, nėra pagrindo, kadangi jis yra pakankamai svarbus vertinant aplinkybę ar egzistavo tarp bendraturčių koks nors susitarimas dėl palėpės įrengimo. Nors atsakovė teigė neprisimenanti kada ir kokiomis aplinkybėmis jį rašė, tačiau iš atsakovės paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad rašydama laisva forma sutikimą ji suvokė jo svarbą, o savo valią atsakovė pakeitė, kilus konfliktiniams santykiams su ieškove. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė būtų davusi sutikimą atsakovei dėl palėpės įrengimo. Todėl remiantis išdėstytais motyvais ieškovės ieškinys šioje reikalavimo dalyje tenkintinas. Ieškovė, vykdydama palėpės įrengimo darbus, nepažeidė įstatymų nustatytų taisyklių, kadangi tokiems darbams atlikti nereikėjo gauti statybos leidimo ir derinti projekto, darbai buvo atlikti pagal jai išduotą 2002 09 19 Statybos leidimą Nr.GN III-89 (prijungtos prie civ.bylos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 441/228379 medžiaga). Kad nebuvo pažeidimų patvirtina ir 2010 vasario 11 d. Valstybinės komisijos pripažinimas tinkamu naudoti gyvenamąjį namą lA2b(p), esantį Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini), aktas (1 tomo 9 b.l.).
Tokiu būdu remdamasis paminėtais motyvais teismas konstatuoja, kad ieškovės O. V. patikslinto ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini pilnai ( CK 4.77 str. 1 d.), o atsakovės K. L. patikslinto priešieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti – CPK 178 str.
Bylą dalyje dėl atsakovės K. L. iškeldinimo su visa manta iš savavališkai užimtų patalpų, plane pažymėtų G-l/23,92 kv.m., esančių gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nutraukti ieškovei atsisakius šio ieškinio reikalavimo- CPK 293 str. 4 p.
Bylą dalyje dėl priešieškinio reikalavimo nustatyti servitutą patalpai, pažymėtai indeksu 1-5 gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nutraukti atsakovei atsisakius šio priešieškinio reikalavimo- CPK 293 str. 4 p.
Patikslintą ieškinį patenkinus, o patikslintą priešieškinį atmetus, iš atsakovės priteistinos ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos : 548 Lt sumokėto žyminio mokesčio (1 tomo 7, 162 b.l.) ir 1000 Lt atstovavimo išlaidų (1 tomo 5-6 b.l.)- LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.
Taip pat iš atsakovės priteistina valstybės naudai 76,04 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu – LR CPK 96 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti, patikslintą priešieškinį atmesti.
Pripažinti, kad ieškovė O. V., a.k(duomenys neskelbtini) turėdama atsakovės K. L. sutikimą, padidino bendrą nekilnojamąjį daiktą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), savo lėšomis.
Pakeisti idealines gyvenamojo namo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nustatant, kad ieškovei O. V., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 63/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo ploto 321,90 kv.m., esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovei K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso 37/100 dalys šio gyvenamojo namo.
Pakeisti naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad ieškovė O. V., a.k(duomenys neskelbtini) naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis 1-1/37,31 kv.m., 1-2/9,72 kv.m., 1-3/9,01 kv.m., 1-4/3,00 kv.m., 1-5/5,21 kv.m., 1-6/15,20 kv.m., 1-7/5,10 kv.m., 1-8/7,71 kv.m., 1-9/3,31 kv.m., G-l/23,92 kv.m., 1-17/54,71 kv.m., 1-18/17,30 kv.m., 1-19/3,35 kv.m. 1-20/8,31kv.m., iš viso 206,16 kv.m., kas sudaro 63/100 dalis gyvenamojo namo; o atsakovė K. L., a.k(duomenys neskelbtini) naudojasi patalpomis plane pažymėtomis 1-10/38,65 kv.m., 1-11/6,54 kv.m., 1-12/15,43 kv.m., 1-13/11,22 kv.m., 1-14/16,35 kv.m., 1-15/13,11 kv.m., 1-16/17,44 kv.m., iš viso 118,74 kv.m. ploto, kas sudaro 37/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Bylą ieškinio dalyje dėl atsakovės K. L. iškeldinimo su visa manta iš savavališkai užimtų patalpų, plane pažymėtų G-l/23,92 kv.m., esančių gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nutraukti.
Priteisti iš atsakovės K. L., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės O. V., a.k(duomenys neskelbtini) naudai 548 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus) sumokėto žyminio mokesčio ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovės K. L., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 76,04 Lt (septyniasdešimt šešis litus 04 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į.k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, banke „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.