Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Social solutions“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-726-278/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovė „Social solutions“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl atsisakymo atsiskaityti už atliktus darbus pagal statybos rangos sutartį pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad apeliantė su atsakove 2013-12-30 sudarė statybos rangos sutartį Nr. B5-289, pagal kurią apeliantė įsipareigojo atlikti ligoninės I-mo ir II-o kardiologijos skyrių kapitalinio remonto darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti darbus ir už juos sumokėti per 60 dienų nuo pateiktų mokėjimo dokumentų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip per 5 dienas nuo projekto finansavimo lėšų gavimo (sutarties 2.1, 6.1, 9.7 p.). Apeliantė 2015-05-22 pranešė statinio statybos techninės priežiūros vadovui, kad 2015-05-26 užbaigs darbus ir prašė parengti darbų priėmimo–perdavimo aktą. 2015-05-26 buvo pasirašytas baigiamasis atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas, kurio priede buvo nustatyti darbų defektai, kuriuos apeliantė turėjo ištaisyti. Apeliantė 2015-07-31 pranešė, jog nurodytus defektus ištaisė. Atsakovė 2015-09-28 surašė deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, kuri buvo patvirtinta 2015-10-09. Atsakovė jau po skundžiamo sprendimo priėmimo 2015-12-23, gavusi finansavimą, sumokėjo didžiąją dalį įsiskolinimo, likęs įsiskolinimas sudaro 87 786,97 Eur.

Dėl bylos nagrinėjimo formos

Į apeliantės prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teisėjų kolegija neatsižvelgia. Tokie prašymai apeliacinės instancijos teismui nėra privalomi, juolab kad apeliacinio skundo nagrinėjimo žodiniame procese siekiama vieninteliu tikslu – kad išsamiau ir objektyviau įvertinti faktines bylos aplinkybes (CPK 322 str.).Toks apeliantės prašymo turinys savaime nesuponuoja žodinio proceso poreikio, o teisėjų kolegija žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo būtinumo taip pat nenustatė.

Dėl galimai pažeistų byloje nedalyvavusio asmens teisių bei interesų

Apeliacinės instancijos teismui į elektroninę bylą 2016-06-06 yra pateiktas UAB „DG ir KO“ pareiškimas, kuriame teigiama, jog nagrinėjamas ginčas kilęs iš statybos rangos 2013-12-30 sutarties, pasirašytos tarp VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės, UAB „Social Solutions“ ir UAB „DG ir Ko“, tačiau UAB „DG ir Ko“ nebuvo įtraukta dalyvauti šioje byloje nei šalimi, nei trečiuoju asmeniu, nors ji taip pat yra ginčo sutarties šalis. UAB „DG ir KO“ įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų byloje dalyvauti asmenų teisių, todėl nustatytinas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atsakovė su šiuo prašymu nesutiko bei prašė jį atmesti.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į aplinkybę, jog tarp apeliantės UAB „Social Solutions“ bei UAB „DG ir KO“ buvo sudaryta jungtinės veiklos 2013-11-05 sutartis, kurios 2.1 punkte nustatyta, jog būtent apeliantė yra pagrindinė partnerė, įgaliota atstovauti ūkio subjektų grupei, ji vadovauja ir tvarko bendrus partnerių reikalus. Taigi pagrindo teigti, jog UAB „DG ir KO“ interesai, galiojant šiai jungtinės veiklos sutarties sąlygai, nebuvo apginti apeliantei inicijavus civilinę bylą, bet neįtraukus jungtinės veiklos partnerės, nėra. Be to, tiek sąskaitas faktūras, tiek darbų priėmimo perdavimo aktus pasirašė tik apeliantė ir dauguma jų, kaip minėta, yra apmokėta. Tokioje situacijoje pagrindo pripažinti, jog egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų) teisėjų kolegija neįžvelgia.

Dėl naujai teikiamų įrodymų prijungimo

Ieškovė su apeliaciniu skundu teikia 2015-09-28 deklaraciją apie statybos užbaigimą, 2015-12-22 pareikalavimo sumokėti skolą pareiškimą, 2015-12-23 atsakovės atliktų po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo mokėjimų dokumentus. Pažymi, jog pirmasis dokumentas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, nes ieškovei nebuvo apie jį žinoma, o atsakovė jį nuslėpė. Papildomai pateiktas prašymas dėl statybos techninės priežiūros vadovo J. K. 2016-01-22 rašto Nr. 16/01-03, kuriame nurodyta, jog visi defektai, nustatyti 2015-05-26 baigiamajame darbų priėmimo–perdavimo akte buvo ištaisyti, prijungimo. Apeliantė prašo prijungti ir šį įrodymą, kuris, jos įsitikinimu, paneigia pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus motyvus bei pažymi, jog gautas šis dokumentas buvo tik po apeliacinio skundo pateikimo. Atsakovė taip pat prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus: 2016-01-06 ieškovės pranešimo kopiją; 2015-12-17 Kauno klinikos rašto Nr. S-(1.18)-16415 kopiją; VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės banko sąskaitos išrašą. Pažymi, jog šie dokumentai gauti arba veiksmai atlikti, jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl negalėjo būti pateikti anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai išnagrinėti keliamus klausimus, apeliantės ir atsakovės į bylą pateiktus papildomus dokumentus priima ir vertina kartu su kitais bylos įrodymais (CPK 314 str.).

Apeliacinės instancijos teismui apeliantė yra pateikusi ir prašymą dėl liudijimo gauti rašytinius įrodymus išdavimo, kuriame teigiama, kad jos žiniomis projekto finansavimo sąlygose, kitaip nei tvirtina atsakovė, yra nustatyta, jog atsakovei lėšos iš struktūrinių fondų mokamos tik tuomet, kai atsakovė sumoka už atliktus statybos rangos darbus. Dėl šios priežasties apeliantė kreipėsi į atsakovę bei į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas bei Centrinę projektų valdymo agentūrą, prašydama pateikti atitinkamus dokumentus, tačiau dokumentus buvo atsisakyta pateikti. Apeliantės įsitikinimu, nurodyti įrodymai yra svarbūs, siekiant paneigti skundžiamame sprendime padarytą išvadą, jog pareiga atsakovei atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus atsiranda tik tuo atveju, jei atsakovas gauna lėšas iš struktūrinių fondų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo tenkinti šį apeliantės prašymą nėra, kadangi įvertinti pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kurią apeliantė siekia paneigti gavusi papildomus įrodymus, nagrinėjamoje byloje įrodymų pakanka ir jie detaliai bus aptarti šiame sprendime.

Dėl pareigos vykdyti sutartinius įsipareigojimus

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantės skundo argumentais dėl netinkamo įrodinėjimo instituto nagrinėjamoje byloje taikymo ir neteisingo įrodymų, susijusių su ginčo dalyku, įvertinimo. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Šalių pasirašyta sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apeliantė neįrodė būtinų galutiniam atsiskaitymui sąlygų, nustatytų šalių pasirašytos sutarties 9.6 punkte, buvimo, t.y. pasirašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas, atlikta statybos užbaigimo procedūra, rangovas ištaiso visus smulkius defektus ir užbaigia darbus, įvardintus darbų priėmimo–perdavimo metu. Tačiau tokia teismo išvada stokoja faktinio bei teisinio pagrįstumo.

Rangos sutartyje buvo nurodyta, jog galutinio apmokėjimo už rangos darbus pagrindas yra statybos užbaigimo procedūra ir visų smulkių defektų ištaisymas. Ir nors iš dalies galima sutikti su atsakovės pozicija, jog statybos užbaigimo procedūra nebūtinai reiškia, jog visi smulkūs defektai yra pašalinti, tačiau nėra galimas ir šių dviejų faktinių aplinkybių nustatinėjimo visiškas atskyrimas. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patenkinti ieškinį, nurodė, kad apeliantė žinojo apie defektus, nes 2015-07-31 pranešė atsakovei apie jų ištaisymą. Pažymėtina, kad apeliantė ir neneigia aplinkybės, jog jai buvo nustatyti ir vėliau jos ištaisyti rangos darbų defektai, ką būtent ir patvirtina 2015-07-31 pranešimo turinys. Pirmosios instancijos teismas, apie defektų nepašalinimą spręsdamas vien tik iš atsakovės teiginių, šio pranešimo turinio nevertino, nepagrįstai atsisakė atsižvelgti ir į antstolio konstatuotas priešingas aplinkybes (šia įrodinėjimo priemone savo poziciją dėl trūkumų ištaisymo grindė apeliantė), remdamasis vien specialios procedūros konstatuoti trūkumų ištaisymą privalomumu. Tačiau civiliniame procese galioja įrodymų visumos privalomo įvertinimo taisyklė (CPK 185 str.), taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas tik į vienos ginčo šalies įrodymus, šios taisyklės nepaisė. Be to, defektas, nesudarantis trikdžių deklaruoti statybos užbaigimą, neturėtų būti pripažintas trukdančiu atlikti galutinį atsiskaitymą. Įvertinus galutinio mokėjimo sąlygas, pripažintina, jog didžioji dalis jų priklausė nuo pačios atsakovės, t. y. darbų priėmimo–perdavimo akto surašymas, statybos užbaigimo procedūros įgyvendinimas. Todėl sprendžiant dėl šalių pareigų (ne)tinkamo vykdymo, ši aplinkybė taip pat turi būti įvertinta.

Teisėjų kolegija pritaria ir tokiems apeliacinio skundo argumentams, jog atsakovė, nesumokėdama už darbus, nepagrįstai rėmėsi defektų nepašalinimo faktu. Viena vertus, atsakovė dar 2015-09-28 kreipėsi į Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekciją ir pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 2015/09/05, kuri patvirtinta 2015-10-09. Esant patvirtintam statybos užbaigimui, pagrindo teigti, kad apeliantė neištaisė defektų, kliudančių naudotis rangos sutarties objektu pagal paskirtį, nelieka. Tokiu atveju atsakovės teiginiai, jog statybos procedūrų užbaigimas nebūtinai reiškia, jog ištaisyti visi darbų defektai ar kad tarp rangos sutarties šalių nekyla jokių ginčų, teisiškai neaktualūs. Kita vertus, nors, kaip minėta pirmiau, statybos darbų užbaigimo momentas ir visų defektų pašalinimo momentas netapatintini, vis tik jie yra reikšmingai susiję. Atsakovė pirmosios instancijos teisme nenurodė aplinkybės, jog surašė bei pateikė deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, atsikirtimus į ieškinį grįsdama apeliantės netinkamu rangos sutarties vykdymu (defektų neištaisymu). Tačiau po skundžiamo sprendimo priėmimo tų pačių faktinių aplinkybių kontekste atsakovė didžiąją įsiskolinimo dalį apeliantei apmokėjo, likusios sumos nesumokėjimą grįsdama kitokia, nei pirmosios instancijos teisme, sutarties pažeidimo aplinkybe – apeliantės vėlavimu atlikti darbus sutartu laiku ir vieno iš defektų nepašalinimu. Todėl darytina išvada, jog pozicija, kurios atsakovė laikėsi pirmosios instancijos teisme, tebuvo formali ir neatspindėjusi tikrųjų faktinių ginčo aplinkybių. Tai patvirtina ir atsakovės argumentai, išdėstyti atsiliepime į apeliacinį skundą, kad galutinio atsiskaitymo atsakovė neatlieka ne dėl esamų ar buvusių defektų nepašalinimo, o dėl finansavimo nebuvimo. Atsakovė pripažįsta, kad gavusi finansavimą ji didžiąja dalimi jau atsiskaitė su ieškove, o 87 793,71 Eur atsiskaitymas neatliktas Centrinei projektų valdymo agentūrai atsisakant p[pripažinti 87 793,71 Eur sumą tinkamomis finansuoti išlaidomis. Komentare dėl nepripažintinų lėšų nurodyta, jog pagal statybos rangos sutartį yra užfiksuotas įtariamas pažeidimas dėl vėluojamų atlikti rangos darbų, todėl 87 786,97 Eur suma pagal šią sutartį su šiuo MP neišmokama. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tarp ginčo šalių 2014-09-02 buvo sudarytas susitarimas Nr. B5-237 dėl 2013-12-30 statybos rangos sutarties Nr. B5-289 darbų atlikimo termino pratęsimo, darbų atlikimo terminas pagal rangos sutartį pratęstas 60 dienų. 2014-11-27 sutarties darbų atlikimo terminas sutarimu Nr. B5-337 pratęstas dar 180 dienų. Kadangi šie susitarimai yra sudaryti abiejų rangos sutarties šalių valia, galimas pačios atsakovės įsipareigojimų kitiems asmenims ar institucijoms netinkamas vykdymas negali turėti esminės reikšmės jos atsiskaitymams su apeliante už faktiškai atliktus rangos darbus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartą rašytinį įrodymą (2015-07-31 raštą Nr. SD 2015/28), kuriame apeliantė informavo visus defektus, nurodytus 2015-05-26 baigiamajame atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto priede, ištaisiusi, į jį patvirtinančias antstolio konstatuotas faktines aplinkybes, į tai, jog atsakovė jokiais objektyviais duomenimis, išskyrus savo pačios paaiškinimus, minėto rašto turinio nenuginčijo ir nepaneigė, į statybos techninis priežiūros vadovo J. K. 2016-01-22 atsakymo į apeliantės užklausimą Nr. 16/01-03 turinį, konstatuoja, kad labiau tikėtinas yra atsakovės siekis išvengti galutinio savo sutartinių prievolių vykdymo, grindžiant atsisakymą sumokėti už darbus vien formaliais pažeidimais. Kaip matyti iš techninės priežiūros vadovo pateiktos informacijos, atsakovės nurodomi distanciniai jungikliai, kurių nesumontavimą atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą traktavo kaip nepašalintą defektą, apskritai nėra statybos darbų objektas ir negali būti vertinamas kaip montavimo darbų defektas. Statybos techninės priežiūros vadovas dar kartą patikrino statybos darbų objektą ir 2016-01-06 patvirtino, kad visi defektai yra ištaisyti. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos manymu, papildomai patvirtina, jog darbai buvo atlikti tinkamai ir defektai buvo pašalinti šalių sutarta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat nurodė, jog darbai pagal rangos sutartį yra finansuojami iš Europos sąjungos struktūrinių fondų, todėl sutiko su atsakove, jog lėšos gali būti gautos tik esant ištaisytiems darbų defektams. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog projektas finansuojamas iš Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšų, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl atsiskaitymų su apeliante, pirmiau konstatavus visų defektų tinkamą ištaisymą. Tokioje situacijoje teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantės skundo argumentais, jog atsiskaitymas pagal rangos sutartį už atliktus darbus negali būti tiesiogiai priklausomas nuo finansavimo gavimo ar negavimo, juo labiau kad rangos sutartyje nėra jokių sąlygų, mokėjimų pagal rangos sutartį vykdymą susiejančių su finansavimo (ne)gavimu. Rangos sutarties 9.7 punkte nurodyta, jog užsakovas privalo sumokėti rangovui sumą, patvirtintą rangovo pateiktuose mokėjimo dokumentuose per 60 dienų nuo rangovo pateiktų mokėjimo dokumentų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip per 5 dienas nuo projekto finansavimo lėšų gavimo. Ši rangos sutarties sąlyga aiškintina kaip atsiskaitymo terminą nustatanti sąlyga, bet ne kaip sąlyga, atleidžianti atsakovę nuo mokėjimo prievolės (dalies prievolės) apeliantei vykdymo. Pažymėtina ir tai, kad tokie atsikirtimo į apeliacinį skundą (apeliantės ieškinio reikalavimus) argumentai, neteikti ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vertintini kaip naujos aplinkybės, kurių pateikimas apeliacinės instancijos teismui yra apribotas (CPK 7 str. 2 d.).

Išvardintų aplinkybių bei motyvų kontekste teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė svarbių ginčui aplinkybių, nepagrįstai atsakovės įvardintus formalius ir neesminius pažeidimus pripažinęs esminiais, sudarančiais pagrindą palaikyti atsakovės poziciją dėl sustabdytų atsiskaitymų su apeliante, nors, kaip nustatyta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, realiai mokėjimų atsakovė neatliko dėl lėšų stygiaus, o ne dėl apeliantės padarytų pažeidimų. Tokiu atveju skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2015-11-26 galutinis teismo sprendimas panaikintinas, o Panevėžio apygardos teismo 2015-09-23 preliminarus teismo sprendimas, kuriuo anksčiau reikalavimai buvo visiškai patenkinti, atitinkamai pakeistinas (CPK 302 str., 430 str. 6 d. 3 p.), sumažinant priteistą juo sumą iki apeliantei faktiškai nesumokėtos už jos atliktus rangos darbus 87 786,97 Eur sumos (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d.). Nustačius, kad atsakovė pažeidė prievolę, pripažintina, kad preliminariu 2015-09-23 teismo sprendimu pagrįstai buvo patenkintinas ir apeliantės reikalavimas dėl palūkanų, priteisiant 8,05 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ir skaičiuojant jas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Palūkanų dydį apeliantė nurodo vadovaudamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (šio įstatymo 1 str. 2 d.), kadangi rangos sutarties 9.8 punkte sulygta dėl šio įstatymo nuostatų taikymo, jei pažeidžiamas mokėjimo terminas. Pažymėtina, kad tokios palūkanos skaičiuojamos nuo ieškinio pateikimo iki prievolės įvykdymo momento, ir tai buvo nurodyta preliminariame teismo sprendime. Atsakovė sumokėjo iš viso 404 131,86 Eur sumą keliais 2015-12-23 mokėjimo nurodymais (mokėjimo nurodymai pateikti kartu su apeliaciniu skundu). Kadangi atsakovė šio apeliantės reikalavimo dalį pripažino bei, kaip minėta, po teismo sprendimo įvykdė, už sumokėtą sumą taip pat skaičiuotinos preliminariu sprendimu nustatytos procesinės 8,05 proc. dydžio metinės palūkanos. Nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-09-21) iki dalinio atsiskaitymo dienos (2015-12-23) praėjo 93 dienos, todėl apeliantei priteistina procesinių palūkanų suma šioje ginčo dalyje yra 8 289,09 Eur (93 dienos x 89,13 Eur vienos dienos palūkanų).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Patenkinus apeliantės reikalavimus, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Apeliantė, teikdama ieškinį, sumokėjo 2 279 Eur žyminio mokesčio bei nurodė patyrusi 1 815 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme apeliantė sumokėjo 764 Eur žyminio mokesčio, o įrodymų apie kitas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, nepateikė. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsakovė po pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo priėmimo didžiąja dalimi su apeliante atsiskaitė, pripažįsta, jog visi reiškiami reikalavimai buvo ir yra pagrįsti. Atsakovei netinkamai vykdant rangos sutartį, apeliantė buvo priversta savo pažeistas teises ginti teismine tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi susiklosčiusią situaciją, 2015-12-23 atliktus atsakovės mokėjimus apeliantei, atsakovės poziciją dėl ieškinio ir apeliacinio skundo, apeliantės pateiktų procesinių dokumentų visumą, sprendžia, jog sąžininga ir protinga atlyginti visas apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 4 d.). Iš atsakovės priteistina 3 043 Eur žyminio mokesčio bei 1 815 Eur atstovavimo išlaidų.

Atsakovės 2015-06-07 per EPP sistemą į bylą pateiktas prašymas dėl jos bylinėjimosi išlaidų kompensavimo netenkintinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. preliminarų teismo sprendimą pakeisti ir juo iš atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės (įstaigos kodas 191340120) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Social Solutions“ (įmonės kodas 302558601) priteistą už atliktus rangos darbus sumą sumažinti iki 87 786,97 Eur (aštuoniasdešimt septynių tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 97 centų), skaičiuojant ir 8,05 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 87 786,97 sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m rugsėjo 21 d.) iki visiško teismo sprendimo šioje dalyje įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės (įstaigos kodas 191340120) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Social Solutions“ (įmonės kodas 302558601) 8,05 proc. dydžio palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. nuo atsakovės sumokėtos 404 131,86 Eur sumos, t. y. 8 289,09 Eur (aštuonis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 9 centus).

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės (įstaigos kodas 191340120) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Social Solutions“ (įmonės kodas 302558601) 3 043 Eur (tris tūkstančius keturiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio bei 1 815 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) su atstovavimu susijusių išlaidų.