Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios R. S. ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. A. ir nukentėjusiosios R. S. skundai netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos R. G. 2025 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) M. A. nubaustas už tai, kad 2025 m. vasario 13 d. 16 val. 24 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės (pakartotinumas). Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, dėl ko jam buvo paskirta 900 Eur bauda, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 20 (dvidešimt) mėnesių bei transporto priemonės „BMW 120D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nukentėjusiosios R. S. ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. A. apeliaciniai skundai netenkinami.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apylinkės teismo nutarties motyvus, apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentus sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti Institucijos Nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo bei pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju tikslinga konfiskuoti transporto priemonę, su kuria buvo padarytas administracinis nusižengimas, nors automobilis tiesiogiai pažeidėjui ir nepriklauso.

9. Nagrinėjamu atveju šioje administracinio nusižengimo byloje Institucijos Nutarimu M. A. buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, už tai, kad 2025 m. vasario 13 d. 16 val. 24 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „BMW 120D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tokios teisės (pakartotinumas). Be 900 Eur baudos jam buvo paskirtos ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 20 (dvidešimčiai) mėnesių bei transporto priemonės „BMW 120D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

10. ANK 424 straipsnio 5 dalyje administracinė atsakomybė numatyta tam, kas pakartotinai padarė ANK 424 straipsnio 3 dalyje arba 4 dalyje nurodytus veiksmus, arba asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už ANK 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę.

11. Be to, ANK 424 straipsnio 7, 8 dalyse įtvirtinta, kad, be kita ko, už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų bei už ANK 424 straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

12. Aptariant ANK nuostatas sietinas su turto konfiskavimu, pažymėtina, kad priešingai nei nurodoma M. A. apeliaciniame skunde, turto konfiskavimas gali būti taikomas ne tik pažeidėjui. ANK 29 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

13. Institucija priimdama Nutarimą nustatė, kad nors automobilis „BMW 120D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o nukentėjusiajai R. S., tačiau M. A. su šia transporto priemone yra padaręs ne vieną administracinį nusižengimą, tuo tarpu 2025 m. vasario 13 d. automobilį grąžinus transporto priemonės savininkei, M. A. tos pačios dienos vakarą pakartotinai vairavo šią transporto priemonę neturėdamas teisės to daryti. Institucija padariusi išvadą, kad R. S. su savo turtu elgiasi neatsakingai, nutarė konfiskuoti jai priklausiančią transporto priemonę. Apylinkės teismo nutartyje pažymėta, kad šiuo atveju transporto priemonė, priklausanti ne administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. A., buvo pagrįstai konfiskuota ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu.

14. Visų pirma, nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nesutinkama, kad jai priklausantis automobilis „BMW 120D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra administracinio nusižengimo padarymo priemonė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje teisinėje situacijoje nekyla abejonių, kad aptariamas automobilis, priešingai nei nurodo apeliantė, yra šio administracinio nusižengimo padarymo priemonė. Iš policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo, administracinio nusižengimo protokolo bei Nutarimo matyti, kad M. A., administracinio nusižengimo padarymo metu – 2025 m. vasario 13 d., nukentėjusiajai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „BMW 120D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo neturėdamas teisės to daryti pakartotinai. Akivaizdu, kad šio pobūdžio administracinio nusižengimo padaryti be automobilio administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negalėjo, tad kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, administracinio nusižengimo metu variuotas automobilis „BMW 120D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka konfiskuotino turto apibrėžimą pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį.

15. Apygardos teismas negali sutikti ir su apeliacinių skundų argumentais, jog konfiskuojant transporto priemonę buvo nepagrįstai vadovautasi ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatomis. Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktą, be kita ko, už 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog šio punkto pagrindu ne pažeidėjui priklausantis turtas, buvęs administracinio nusižengimo dalyku ar padarymo priemone, gali būti konfiskuotas tik tuo atveju, kai turto savininkas žinojo, kad šis jo turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Tai reiškia, kad turto savininko veiksmuose yra kaltės elementas, pasireiškiantis jo tiesiogine tyčia (Lietuvos A. T. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-86-489/2022).

16. Nors apeliantai skunduose kaip vieną iš argumentų nurodo tai, kad jos ir M. A. nesieja jokie šeiminiai ar kitokie santykiai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančio 2025 m. vasario 6 d. nukentėjusiosios prašymo dėl transporto priemonės grąžinimo matyti, jog M. A. yra R. S. anūkės S. S. draugas. Taigi, nors jos ir M. A. nesieja jokie šeiminiai santykiai, tačiau R. S. pažinojo M. A. kaip savo anūkės draugą, taip pat kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, pati nukentėjusioji 2025 m. vasario 17 d. prašyme nurodė, kad ji, anūkė ir M. A. gyvena vienuose namuose. Tad tai, kad apeliantės ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nesieja giminystės ryšys, šiuo atveju neturi įtakos klausimo dėl transporto priemonės konfiskavimo išsprendimui, juolab, giminystės ryšio sąlygos nėra įtvirtintos ir ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte.

17. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesniu Institucijos 2025 m. vasario 27 d. nutarimu M. A. buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2025 m. vasario 4 d. 23.55 val. vairavo transporto priemonę neturėdamas ir niekada neįgijęs teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę pakartotinai. Šį ankstesnįjį administracinį nusižengimą jis padarė naudodamasis ta pačia transporto priemone – „BMW 120D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo pirminiu atveju, transporto priemonė 2025 m. vasario 13 d. buvo grąžinta R. S. ir vėliau Institucijos 2025 m. vasario 27 d. Nutarimu iš M. A. nutarta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Svarbu pažymėti, kad 2025 m. vasario 13 d. sprendimu, kaip nurodoma Institucijos atsiliepime, apie 13.00 val. R. S. grąžinus automobilį „BMW 120D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu ji pasirašė ir 2025 m. vasario 13 d. įsipareigojimą, apie tai, jog žino, kad M. A. neturi teisės vairuoti transporto priemonių ir supranta negalinti jam perleisti jokios transporto priemonės, kitu atveju ji prisiima dėl to kilsiančias teisines pasekmes. Tad akivaizdu, kad nukentėjusioji R. S. žinojo, jog M. A. neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Vis tik, jau tą pačią automobilio grąžinimo dieną (2025 m. vasario 13 d.) 16.24 val. buvo užfiksuotas pakartotinis analogiškas M. A. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 5 dalyje, su tuo pačiu automobiliu „BMW 120D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

18. Apeliacinės instancijos teismo neįtikina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir nukentėjusiosios iškelta versija, kad pastaroji nežinojo ir nematė, jog M. A. išvažiavo su jai priklausančia transporto priemone „BMW 120D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nors apklausiamas bylą nagrinėjant apylinkės teisme M. A. teigė, jog atvyko pas R. S. apie 15.00 val., o automobilį paėmė jos neatsiklausęs iš R. S. namo kiemo, kuomet R. S. priėminėjo svečius ir buvo kieme, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra logiška, kad R. S., būdama lauke galėjo nematyti ar negirdėti, kad su jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu kažkas išvažiuoja iš jos namo kiemo. Pagrįstų abejonių kelia ir administracinėn atsakomybėn patrauko asmens teiginiai, jog R. S. priklausantį automobilį jis paėmė norėdamas jį nuvežti į remonto dirbtuves. Pirma – teismo posėdžio metu apylinkės teisme jis nurodė, kad šiuo metu nedirba, neturi pajamų susimokėti jam paskirtas baudas už padarytus ankstesnius administracinius nusižengimus, tuo tarpu akivaizdu, kad automobilio remonto darbai kainuotų tam tikrą pinigų sumą. Antra – iš policijos pareigūno 2025 m. vasario 13 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas pranešimas apie dideliu greičiu važiuojančias ir avarines situacijas keliančias transporto priemones, iš kurių vienas automobilis buvo „BMW 120D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį vairavo M. A.. Tad tai sudaro pagrindą manyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai nėra nuoširdūs ir neatspindi tikrųjų įvykio aplinkybių, kas kartu suponuoja ir išvadą, jog tikėti jo tolimesniais parodymais apie tai, kad R. S. nežinojo, jog jis paėmė jos transporto priemonę nėra pagrindo.

19. Pastebėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir nukentėjusiosios R. S. nurodytos įvykių versijos nesutapo. Apklausiama apylinkės teisme R. S. teigė, kad M. A. pas ją atvyko apie 12.00 val., ji jam padarė kavos, nes jis laukė jos anūkės S. S., tačiau vėliau jis išėjo. Teigė nežinojusi, ar po M. A. apsilankymo automobilis stovėjo namo kieme ar ne. Taip pat ji nurodė, kad jos žiniomis, M. A. turi teisę vairuoti transporto priemones. Taigi, kaip matyti, skiriasi tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei nukentėjusiosios nurodytas M. A. atvykimo pas R. S. į namus laikas, aplinkybės apie svečių apsilankymą, nes nukentėjusioji aiškino, kad jos namuose buvo tik M. A., tačiau nenurodė, kad tuo metu būtų kokių nors kitų pašalinių asmenų, kaip teigė M. A.. Itin svarbu tai, kad R. S. posėdžio apylinkės teisme metu paaiškino neva žinojusi, kad M. A. turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau kaip jau minėta, dar tą pačią dieną – 2025 m. vasario 13 d., prieš M. A. padarant administracinį nusižengimą, buvo pasirašiusi įsipareigojimą, kuriame buvo nurodyta priešingai – kad M. A. neturi teisės vairuoti transporto priemonių ir ji negali jam perleisti jokios transporto priemonės bei tai ji patvirtino savo parašu. Be to, abejotina, kad R. S., gyvendama kartu su anūke ir M. A. bei dalyvavę tuose pačiuose administracinių bylų nagrinėjimo procesuose, galėjo nežinoti, kad M. A. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Taigi šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir nukentėjusiosios parodymų apie tai, kad R. S. nežinojo, jog M. A. paėmė jos automobilį ir ketina jį vairuoti neturėdamas teisės to daryti, negalima laikyti patikimais, tuo tarpu akivaizdu, kad asmenys siekia išvengti automobilio „BMW 120D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Apeliantė turėjo ir galėjo žinoti, bei darytina išvada, jog žinojo, kad M. A. vairuos jai nuosavybės teise priklausantį automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių ir tokiu būdu darys administracinį nusižengimą bei nesiėmė jokių priemonių, siekdama apsaugoti savo turtą. Nors ANK 424 straipsnio 8 dalyje iš teisų yra įtvirtinta galima, tačiau neimperatyvi nuostata dėl transporto priemonės konfiskavimo, tačiau, šios aukščiau nutartyje aptartos aplinkybės bei apylinkės teismo nutartyje išdėstyti išsamūs motyvai sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad Institucija priėmė pagrįstą sprendimą konfiskuoti transporto priemonę, su kuria jau ne kartą padaromas analogiško pobūdžio administracinis nusižengimas.

20. Nors ANK 29 straipsnio 5 dalyje ir yra įtvirtinta nuostata, suteikianti teisę konfiskuoti ne patį turtą, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą, jei konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, tačiau šiuo konkrečiu atveju apygardos teismas nenustatė jokio pagrindo vietoje automobilio konfiskuoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Esant pagrindui konfiskuoti turtą – administracinio nusižengimo padarymo priemonę, pirmiausia prioritetas turėtų būti teikiamas galimybės dar kartą panaudoti šią priemonę teisei priešingais tikslais atėmimui ir tik nesant tokios galimybės arba nustačius tam tikras priežastis, dėl kurių tai būtų netikslinga, tuomet turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo vienas esminių siekių yra atimti pažeidėjui galimybę dar kartą turtą panaudoti neteisėtiems tikslams, tokiu būdu darant ir prevencinį poveikį taip veikti linkusiems kitiems asmenims. Šiuo gi atveju, M. A. su ta pačia R. S. priklausančia transporto priemone „BMW 120D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) antrą kartą padarė analogišką administracinį nusižengimą, tad akivaizdu, kad apeliantė su savo turtu elgėsi nerūpestingai. Net ir ankstesnio administracinio nusižengimo tyrimo metu būdama įspėta už jai galinčias kilti teisines pasekmes jei vėl perleis automobilį kitam asmeniui, šiuo atveju – neturinčiam teisės variuoti transporto priemones M. A., ji vis tik nesiėmė priemonių saugoti savo turtą, nes tą pačią dieną po automobilio grąžinimo jis vėl atsidūrė M. A. žinioje. Taigi, šiuo atveju nekonfiskuojant transporto priemonės, o išieškant jo vertę atitinkančią pinigų sumą ne tik nebus pasiekti administracinio poveikio priemonės tikslai, tačiau ir nebus užkirstas kelias M. A. daryti naujus administracinius nusižengimus. Be to, kaip matyti, ankstesnis administracinio nusižengimo tyrimo procesas ir jo metu kilusi automobilio „BMW 120D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galima konfiskavimo grėsmė vis tik neturėjo įtakos R. S. pasirinkimui su savo turtu elgtis atsakingai.

21. Apeliantai skunde nurodė, kad dėl automobilio konfiskavimo R. S. patirs ekonominius nuostolius ne tik dėl automobilio praradimo, tačiau ir dėl vėlesnių galimų teisminių procesų siekiant atgauti prarasto automobilio vertę, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą nekonfiskuoti R. S. priklausančio automobilio. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, kad asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso, o su nukentėjusiajai priklausančiu automobiliu padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas negali būti nuvertintas. Akivaizdu, kad M. A. yra linkęs nesilaikyti įstatymų nuostatų, yra ne kartą teistas, bei baustas administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus, tad pačiam transporto priemonės savininkui ne tik nededant pakankamai pastangų, kad jo turtas išliktų jo nuosavybėje, tačiau sudarant galimybę jo transporto priemonę pasinaudoti kitam asmeniui, kuris nuolat daro KET pažeidimus, turi kilti ir tam tikros jo elgesiui proporcingos teisinės pasekmės. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimas yra teisinga ir proporcinga pasekmė šioje susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, tuo tarpu nekonfiskavus vairuotos transporto priemonės, nebūtų pasiekta ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis.

22. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas motyvuotai pagrindė savo teisines išvadas dėl paliekamos galioti Institucijos Nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo, juolab, kad M. A. tą patį nukentėjusiajai priklausantį automobilį neturėdamas teisės tą daryti vairavo antrą kartą. Tuo tarpu nukentėjusioji pakartotinai neatsakingai elgėsi su jai priklausančiu turtu ir žinodama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemonių, bei, kad ši transporto priemonė jai reikalinga tenkinti jos asmeninus poreikius pasitelkiant vaikaičių pagalbą, nesiėmė priemonių, atsakingai ir rūpestingai elgtis su savo turtu bei sudarė sąlygas automobilį toliau naudoti administracinių nusižengimų darymui.

23. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus bei Institucijos atsiliepime pateiktus argumentus, sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nutartis, kuria paliktas nepakeistas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismo nutartį keisti arba panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nutartį nepakeistą ir nukentėjusiosios R. S. bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. A. apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.