- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-05
- Bylos Nr.
- 2YT-244-1060/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00953-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- E. Š., R. S., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Turto bankas ", Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. Š., E. Š., R. S., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareiškėjo reikalavimai ir jos argumentai
1. Pareiškėjas J. Ž. paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo buvusios žmonos V. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti (b. l. 1 – 3).
2. Pareiškime nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjas susituokė su V. J. (Ž.). Santuokoje bendrų vaikų nesusilaukė, tačiau V. Ž. iš kitų santuokų turėjo tris vaikus: E. Š., E. Š. ir R. S.. Negyvenant santuokoje, tačiau santuokos nenutraukus su V. Ž., (duomenys neskelbtini), pareiškėjas už savo asmenines lėšas įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Santuoką su V. Ž. (duomenys neskelbtini) nutraukė bendru abiejų sutuoktinių pareiškimu. Nekilnojamojo turto nepasidalino. V. Ž. išėjo gyventi kitur dar prieš santuokos nutraukimą t. y (duomenys neskelbtini), o jis liko gyventi bute. 2018 .m. gruodžio 16 d. mirė V. Ž.. Po V. Ž. mirties liko nekilnojamojo turto: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir 1/5 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš karto po buvusios žmonos mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes buvo įsitikinęs, kad po V. Ž. mirties priimdamas faktiškai valdyti jos turtą, įgyvendino savo kaip įpėdinio teises. Gyvendamas bute, jį tvarkė, mokėjo mokesčius už elektrą, komunalinius patarnavimus. V. Ž. iki santuokos su pareiškėju turėjo tris vaikus tai E. Š., E. Š. ir R. S., kurie pagal įstatymą taip pat turi teisę į butą, tačiau buto dalis jiems nepriklauso, nes butą įsigijo jau negyvendamas su V. Ž..
3. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu palaike pareiškime išdėstytas aplinkybes (2021 m. vasario 2 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 13:06:56 – 13:08:13).
II. Suinteresuotų asmenų argumentai
4. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimu prašė sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra, jeigu pareiškėjas teismui pateiks tai patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 56 – 57).
5. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gauta pranešimo apie galimą palikėjos V. Ž. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturima jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo perėjimą valstybei, taip pat neturima duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. Ž. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Bylą prašė nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 63 – 65).
6. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime nurodė, jog duomenų apie tai, kad mirusios V. Ž. vardu Nekilnojamojo turto registre yra registruota žemės sklypų, byloje nėra, todėl neturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje. Bylą prašė nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 72 – 74).
7. Suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepimu su pareiškimu nesutiko, prašė pareiškėjo J. Ž. pareiškimo netenkinti, pripažinti ją įpėdine pagal įstatymą, paveldint po motinos V. Ž. mirties dalį atsiradusio palikimo – nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniu, prašė bylą nagrinėti, nekviečiant šalių į teismo posėdį, rašytinio proceso tvarka. Nurodoma, kad pareiškėjas J. Ž. (duomenys neskelbtini) susituokė su jos motina V. J., kuri po santuokos su pareiškėju tapo Ž. J. Ž. minėto nekilnojamojo turto įsigijimo metu – (duomenys neskelbtini) dar gyveno su V. Ž. ir abu tvarkė bendrą ūkį, o atskirai ėmė gyventi tik prieš kelis mėnesius iki santuokos nutraukimo, kartu gyveno maždaug iki (duomenys neskelbtini) rudens. Santuoka su motina buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas – butas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas gyvenant santuokoje su V. Ž. ir įsigytas už sutuoktinių bendras lėšas. V. Ž. tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) ir gaudavo nemažą atlyginimą, tad pakankamai turėjo lėšų prisidėti prie nekilnojamojo turto įsigijimo. Ji prie buto su priklausiniais įsigijimo prisidėjo kur kas didesniu įnašu, nes visą laiką dirbo, o pareiškėjas jau tuo laikotarpiu buvo mėgėjas išgerti ir ilgus laiko tarpus niekur nedirbdavo, būdavo išlaikomas V. Ž.. Ji su motina, patėviu J. Ž. ir sese E. bei broliu E. kurį laiką gyveno tame (duomenys neskelbtini) bute, o į (duomenys neskelbtini) persikėlė tik po skyrybų su pareiškėju. Po santuokos su J. Ž. nutraukimo motina nesprendė to buto nuosavybės pasidalijimo klausimų, jame pasiliko gyventi vienas pareiškėjas, nes neturėjo kur gyventi. Taigi J. Ž. privalėjo tvarkyti visus su buto eksploatacija susijusius klausimus ir vienas naudodamasis visu butu bei priklausiniu, privalėjo apmokėti už visas jam teikiamas paslaugas. Motinos V. Ž. mirties laiku – (duomenys neskelbtini), pareiškėjas J. Ž. gyveno ne ginčo bute, o (duomenys neskelbtini), todėl jis negalėjo faktiškai priimti ir valdyti šį butą. Ginčo butas (duomenys neskelbtini), su priklausiniu (duomenys neskelbtini) yra įsigytas V. Ž. gyvenant santuokoje su pareiškėju J. Ž. už bendras santuokines lėšas, todėl aš po V. Ž. mirties esu įpėdinė pagal įstatymą ir turiu teisę paveldėti buto dalį kartu su pareiškėju J. Ž. (b. l. 83 – 85).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas atmetamas.
0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas J. Ž. su V. Ž. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 10). V. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Po V. Ž. mirties, jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 14), kuris įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, t. y. po santuokos nutraukimo su pareiškėju. Pareiškėjo J. Ž. vardu registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/5 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgyti (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1360 pagrindu, pareiškėjui su V. Ž. esant santuokoje ir buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis) (b. l. 101 – 103). Po V. Ž. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 54, 78). Pagal Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis V. Ž. turėjo tris vaikus: E. Š., E. Š. ir R. S. (b. l. 10). Pareiškėjas J. Ž. nurodo, kad faktiniu valdymu perėmė buvusiai sutuoktinei V. Ž. priklausiusį turtą – butą bei 1/5 dalį ūkinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, pagrįsdama šias aplinkybes, pateikia rašytinius įrodymus – 2018 – 2019 m. mokėjimo kvitus už komunalinius mokesčius, teiktus adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 20 – 38). Nurodoma, kad iš karto po buvusios žmonos mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes buvo įsitikinęs, kad po V. Ž. mirties priimdamas faktiškai valdyti jos turtą, įgyvendino savo kaip įpėdinio teises. Gyvendamas bute, jį tvarkė, mokėjo mokesčius už elektrą, komunalinius patarnavimus. V. Ž. iki santuokos su pareiškėju turėjo tris vaikus tai E. Š., E. Š. ir R. S., kurie pagal įstatymą taip pat turi teisę į butą, tačiau buto dalis jiems nepriklauso, nes butą įsigijo jau negyvendamas su V. Ž..
9. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).
10. Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008, 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009). Todėl nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, ar prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui tam tikrus teisinius padarinius.
11. Pareiškėjas J. Ž. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo buvusios žmonos V. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.
12. Pažymėtina, kad tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
13. CK 5.3 straipsnio 1 dalis numato, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. CK 5.13 straipsnis nustato, jog palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra); su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio; jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais; jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo; nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėja V. Ž. mirė (duomenys neskelbtini)16 d. (b. l. 6). Pareiškėjas J. Ž. su mirusiąja V. Ž. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), o jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Taigi palikimo atsiradimo metu 2018 m. gruodžio 16 d. pareiškėjas buvo nutraukęs su palikėja V. Ž. santuoką, todėl negali būti įpėdiniu ir paveldėti palikėjos V. Ž. turto pagal įstatymą. Pareiškėjo prašomas nustatyti faktas, jeigu toks būtų nustatytas, nesukeltų siekiamų teisinių pasekmių, nes paveldėjimo santykius reglamentuojančios normos, išsituokusių asmenų teisės paveldėti vienas kito atžvilgiu nenumato. Įvertinus tai, kad pareiškėjas nepatenka į įstatyminių įpėdinių, paveldinčių po palikėjos mirties atsiradusį palikimą, ratą, sprendžiama, kad pareiškėjas neturi ir subjektinės teisės į pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinimą.
15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mirusios V. Ž. vaikai – suinteresuoti asmenys E. Š., E. Š. ir R. S., galėjo priimti motinos palikimą, tačiau per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, savarankiškų reikalavimų nepareiškė. Nors Suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, mano, jog dalis motinos palikimo priklauso jai. Dėl nurodytų aplinkybių suinteresuotam asmeniui R. S. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi pasiūlyta kreiptis į teismą pareiškimu su savarankišku reikalavimu, tačiau suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą šia teise nepasinaudojo, teismo posėdyje nedalyvavo (b. l. 87 – 92)..
16. Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, pareiškėjo J. Ž. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetamas.
17. Iš pareiškėjo J. Ž. priteisiamos 17,04 Eur pašto išlaidos valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 17,04 Eur (septyniolikos eurų ir keturių centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, esančią pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.