Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. V. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020-10-21 sprendimą Nr. (15/5-3) 50U- 05112. Pareiškėjas nurodo, kad 2020-10-22 d. gavo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) sprendimą Nr. (15/5-3)50U- 05112, kuriame buvo nurodoma, jog yra naikinamas jo turimas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Laikinas leidimas gyventi Lietuvoje buvo naikinamas dėl to, kad UAB „Norlida“ vadovas pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje (Nelegalus darbas). Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020-08-18 nutarimu administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį jam paskirta administracinė nuobauda - 1000 eurų bauda. Bauda sumokėta. Pažymi, kad bauda buvo paskirta dėl pareiškėjo darbo. Pareiškėjas su skundžiamu Sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti, kaip nepagrįstą. Pareiškėjas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir dirbti Bendrovėje gavo dar iki nubaudžiant šios įmonės direktorių už padarytą administracinį nusižengimą, t. y. asmenys atvykdami dirbti į Lietuvą negalėjo tikėtis, jog dėl trečiųjų asmenų veiksmų jiems bus panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2020-08-18 d. Telšių apylinkės teismas nutarime, administracinio nusižengimo byloje konstatavo, jog savo veiksmais D. V. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Ir paskyrė jam baudą. D. V. šio nutarimo neskundė, kadangi nei minėtame nutarime, nei jo atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole jam nebuvo išaiškinta, jog be jam paskirtos baudos jo vadovaujamai įmonei bei joje dirbantiems asmenims bus pritaikomos ir kitos sankcijos. Šiuo konkrečiu atveju matyti, jog vadovaujantis 2016 m. birželio 21 d. Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 nuostatomis bei siekiant efektyvesnių įmonės veiklos rezultatų, 2019 m. gruodžio 20 d. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB “Norlida” ir UAB “Megadarbas LT”, kurioje paslaugos teikėjas įsipareigojo surasti įdarbinimui reikalingus darbuotojus ir paruošti visus dokumentus, reikalingus asmenų įdarbinimui Lietuvoje, skaitant darbo vizos gavimą. Ši paslaugų teikimo įmonė atitiko Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies 2 punkto reikalavimus. Užimtumo įstatymo 301 straipsnio 1 dalis numato, kad „Tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, teikia šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas juridinis asmuo ar jo filialas (toliau - teikėjas)“. Užimtumo įstatymo 301 straipsnio 5 dalyje numatyta „Tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiosios šalies piliečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, teikia pats teikėjas pagal tarp teikėjo ir trečiosios šalies piliečio sudarytą sutartį“. Taigi klientas neturėdamas patirties ir kompetencijos įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, sudarė minėtą sutartį su tarpininkavimo paslaugas teikiančia įmone. UAB “Norlida” teikia logistikos paslaugas, todėl jai yra reikalingi vairuotojai - ekspeditoriai, todėl ir buvo sudaryta minėta Paslaugų sutartis. Komunikavimas tarp UAB „Norlida” ir paslaugos teikėjo UAB “Megadarbas LT” dėl operatyvumo vyko įvairiomis šiuolaikinėmis elektroninėmis komunikavimo priemonėmis – telefono pokalbiais, sms žinutėmis, el. paštu, internetinėmis komunikavimo programėlėmis, kadangi paslaugos teikėjas dažniausiai būdavo trečiojoje užsienio valstybėje. Iš paslaugos teikėjo pirmiausia buvo gaunamas konkretaus darbuotojo pasiūlymas bei pradiniais duomenys apie vairuotojo – ekspeditoriaus kvalifikaciją ir patirtį darbe. Pateikiama asmens dokumento, vairuotojo pažymėjimo kopijos, kvalifikacijos ir (ar) kompetencijos bei darbo patirties įrodymo dokumentai (Užimtumo įstatymo 57 str. 1 d. 11 p.), leidimų gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje kopijos (Užimtumo įstatymo 56 str. 2 d, 1 p; 57 str. 1 d. 1 p). Jei asmuo atitinka keliamus reikalavimus, turi tinkamą kvalifikaciją kroviniams vežti, turi galiojančius išvardytus dokumentus, informuojamas paslaugos tiekėjas ir pradedama darbuotojo įdarbinimo procedūra: gaunamas darbuotojo prašymas priimti į darbą, 3 kalbomis (lietuvių, rusų ir vokiečių) sudaroma darbo sutartis, pasirašomos būtinosios darbo sutarties sąlygos, informuojama Sodra, Migracijos departamentui prie LR VRM teikiamas tarpininkavimo raštas (prašymas) dėl leidimo laikinai gyventi bei sutikimas suteikti gyvenamąjį plotą atitinkamam piliečiui, iš Lietuvos transporto saugos administracijos Paslaugų departamento gaunamas vairuotojo liudijimas, kuris išduodamas krovinių vežimui keliais už atlygį pagal Europos bendrijos licenciją ir kt.

Pažymi, kad Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2019 m. birželio 26 d. Nr. V-322 įsakyme „Dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m. II pusmečiui patvirtinimo” bei tos pačios institucijos 2019 m. gruodžio 31 d. Nr. V-469 „Dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui patvirtinimo” numatyta, kad Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (C, CE kategorijos) priskiriama prie profesijų, su kurių darbuotojų trūkumu susiduriama jau daugiau nei metus, todėl Pareiškėjas buvo priverstas vairuotojų-ekspeditorių ieškoti iš trečiųjų šalių. Šiuo atveju, tiek dėl pareiškėjo, o taip pat ir dėl kitų Bendrovėje anksčiau bei vėliau įdarbintų asmenų iš trečiųjų šalių minėtomis elektroninėmis ryšio priemonėmis buvo gauta abejonių nekelianti informacija, patvirtinanti, kad yra gauti visi minėti reikalingi leidimai, todėl pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad minėtų darbuotojų įdarbinimo dokumentai ir visi reikalingi formalumai yra sutvarkyti, šie asmenys buvo įdarbinti įmonėje, apie tai nustatyta tvarka ir terminais visus įdarbintų asmenų duomenys perduoti Sodrai, Migracijos departamentui prie LR VRM, Lietuvos transporto saugos administracijos Paslaugų departamentui. Nurodo, kad nei Bendrovė, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, o dėl galimai piktavališkų, aplaidžių ar tyčinių apgaulės paslaugų teikėjo veiksmų, jis negali būti atsakingas. Bendrovė ir jos vadovas, būdamas atsakingas ir rūpestingas darbdavys ėmėsi pakankamai konkrečių veiksmų, įgyvendinti savo kaip darbdavio pareigas, todėl vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, matyti, jog pareiškėjas nepažeidė trečiosios šalies piliečių įdarbinimo tvarkos ir pakankamai atsakingai laikėsi norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą. Nurodo, kad jokios žalos valstybei, jos ekonomikai ir viešiesiems finansams padaryta nebuvo ir jokiais būdais nebuvo siekiam to padaryti, visi mokesčiai yra sumokėti, visi formalūs įdarbinimo veiksmai atlikti, darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, jokios darbuotojų teisės, pažeistos nebuvo, jokių nusiskundimų iš darbuotojų nėra gauta. Pareiškėjas turėjo leidimą dirbti, o vien formalaus leidimo dirbti konkrečioje įmonėje UAB “Norlida” nebuvimas dėl paslaugos teikėjo kaltės, jokiu būdu negali užtraukti administracinės atsakomybės kaip už nelegalų darbą, tai absoliučiai neteisinga ir neteisėta praktika. Įmonės darbuotojai buvo įdarbinti, laikantis visų įdarbinimui reikalingų procedūrų, apie jų įdarbinimą oficialiai ir tinkamai buvo informuotos visos atsakingos institucijos, nebuvo jokio tikslo slėpti apie jų oficialius darbo santykius, o priešingai, buvo imtasi visų būtinų darbdavio pareigas atitinkančių veiksmų informuoti visas atsakingas institucijas. Šiuo konkrečiu atveju formalaus reikalavimo nesilaikymas daro didžiausią poveikį asmenims, visiškai nesusijusiems su nusižengimo padarymu. Pareiškėjas leidimą gyventi Lietuvoje ir dirbti Bendrovėje gavo dar iki darbdavio atstovo, formalaus pažeidimo padarymo, todėl jo teisėti lūkesčiai yra, jog visą, jam išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje laikotarpį, jis galės nevaržomai gyventi ir dirbti Lietuvoje. Nurodo, kad UAB „Norlida“, turinti už nelegalų darbą baustą vadovą, neturi teisės įdarbinti naujų darbuotojų iš trečiųjų valstybių, tačiau vadovui (darbdaviui) pritaikyta nuobauda negali turėti įtakos iki nuobaudos paskyrimo įsidarbinusiems trečiųjų valstybių piliečiams ir jiems išduotiems leidimams. Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime nurodo, kad nuobauda buvo paskirta Bendrovės vadovui dėl jo padaryto administracinio nusižengimo padarymo. Įstatymo 50 str. 1 d. 19 p. numatoma, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvoje naikinamas tik tada, kai yra baustas darbdavys, šiuo konkrečiu atveju darbdaviu yra juridinis asmuo – Bendrovė, o ne jos vadovas, kuris iš esmė niekada nebuvo asmenų grupės narių darbdaviu. Bendrovės vadovo traktavimas asmenų darbdaviu ir įstatymo normos aiškinimas ir taikymas prieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo akcentuojamas teisinės valstybės principui. Migracijos departamento sprendimas, priimtas pareiškėjo atžvilgiu, paremtas Telšių apylinkės teismo nutarimu, t. y. teisminio proceso metu priimtu procesiniu sprendimu į kurio priėmimo procesą nebuvo įtrauktas pareiškėjas. Nurodo, kad leidimo laikinai gyventi naikinimas Pareiškėjui, vadovaujantis Nutarimu pažeidžia jo teises bei proporcingumo principą. Proporcingumo principo taikymas administracinėje teisėje susijęs su administracine diskrecija. Kai naudojantis diskrecijos teise iškyla individo bei visuomenės interesų suderinimo klausimas, proporcingumo principas tampa pagrindu, kuriuo remdamasis administravimo subjektas gali priimti sprendimą. Migracijos departamento sprendimas pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius, ir proporcingumo principą. Nurodo, kad Bendrovėje dirba 60 vairuotojų, iš kurių 53 yra užsieniečiai, atvykę iš trečiųjų valstybių, vairuotojų specialybė Lietuvoje yra įtraukta į deficitinių specialybių sąrašą, todėl panaikinus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje asmenims šiuo metu dirbantiems įmonėje, įmonė greičiausiai neras kitų darbuotojų (vairuotojų) Lietuvoje, kuriais galėtų pakeisti darbuotojus, kuriems leidimai bus panaikinti. Dėl šios priežasties įmonė nebegalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Migracijos departamento sprendimas paremtas formalaus nusižengimo padarymu dėl kurio niekam žala nebuvo padaryta, sąlygos įmonės nemokumą, dėl ko žala kils ir tretiesiems asmenims. Pareiškėjas nurodo, kad buvo suplanavęs, jog artimiausius metus dirbs ir gyvens Lietuvoje t.y. turėjo teisėtus lūkesčius, netenka šios teisės, dėl ne nuo jo nepriklausančių aplinkybių, kurioms iš esmės negalėjo daryti įtakos bei jų ginčyti. Ginčijamas Sprendimas turi būti panaikintas, kadangi pareiškėjo darbdavys nėra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, baustas yra tik buvęs juridinio asmens vadovas. Pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduotas anksčiau, negu UAB „Norlida“ vadovas padarė administracinį nusižengimą, todėl vadovaujantis teismų praktika, šis pažeidimas negali turėti įtakos jau nusistovėjusiems (įsigaliojusiems) teisiniams santykiams ir turi būti laikomasi lex retro non agit principo. Migracijos departamento sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, kadangi jis yra paremtas teismo nutarimu, kuris priimtas trečiojo asmens atžvilgiu, ir dėl šio nutarimo ir/ar pačio pažeidimo padarymo pareiškėjas negalėjo turėti įtakos, tačiau šiuo metu, jo darbdavio vadovo padarytas administracinis nusižengimas, daro įtaką jo teisėms ir pareigoms. Migracijos departamento sprendimas pažeidžia proporcingumo principą, kadangi naikinamas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, daro įtaką ne tik, pareiškėjui, bet ir juridiniam asmeniui UAB „Norlida“, kadangi netekusi darbuotojų įmonė, nebegalės įvykdyti savo įsipareigojimų ir greičiausiai taps nemokia. UAB „Norlida“ vadovo padarytas administracinis nusižengimas kurio pagrindu naikina leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, yra netyčinis ir itin formalus, kadangi darbo sutartys su darbuotoju, kurio darbas pripažintas nelegaliu, bei jis turėjo laikiną leidimą gyventi Lietuvoje buvo sudaryta ir valstybei bei jos saugomiems interesams žala nebuvo padaryta. Tai parodo situacijos ir jos pasekmių ne proporcingumą, nes dėl formalaus pažeidimo padarymo skiriamos kelios itin griežtos sankcijos: UAB „Norlida“ vadovui paskirta piniginė bauda; UAB „Norlida“ darbuotojams naikinami leidimai gyventi Lietuvoje; UAB „Norlida“ netenka teisės ne tik įsidarbinti naujus darbuotojus iš trečiųjų šalių, bet ir netenka jau esamų, užsienio valstybių darbuotojų, dėl ko taps nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų.