- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-26
- Bylos Nr.
- 2-24267-584/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jasaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Būsto valda“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, spręsdama antstolės Audronės Adomaitienės prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys UAB „Būsto valda“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Antstolė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti vykdymo procese skolininką K. B. ir vietoje jo vykdomojoje byloje Nr. 0036/02/03286 skolininku pripažinti jo turto paveldėtoją Lietuvos valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paaiškėjus, kad K. B. 2010 m. rugpjūčio 22 d. mirė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto valda“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu sutinka. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos priėmė mirusio asmens palikimą, todėl tikslinga pakeisti šalį vykdymo procese.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad nesutinka su prašymu. Nors 2008-03-18 turto arešto aktu buvo areštuotas skolininko nekilnojamasis turtas, tačiau nėra duomenų, kad šis turto arešto aktas priimtas vykdomojoje byloje Nr. 0036/02/03286, todėl negalima teigti, jog įpėdinis buvo tinkamai informuotas apie kreditorinį reikalavimą.
Pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Iš vykdomojoje byloje Nr. 0036/02/03286 esančios medžiagos nustatyta, kad antstolės Audronės Adomaitienės kontoroje Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. gegužės 22 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-7344/2000 pagrindu iš K. B. išieškoma 825,74 Lt skola išieškotojos UAB „Būsto valda“ naudai. Kaip matyti iš Gyventojų registro tarnybos duomenų, K. B. mirė 2010 m. rugpjūčio 22 d. Jo turto įpėdinė, remiantis 2014-10-14 Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registro išrašu yra Lietuvos valstybė atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalies nuostatas, pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu, nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma ir neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).
CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Nurodytas terminas teismo gali būti pratęstas, jei praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Teismų praktikoje pažymėta, kad perimdamas materialiąsias civilinės subjektines teises, asmuo perima ir pareigą atsakyti pagal prievoles. Siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti, ir tik tokiu atveju, vadovaujantis CPK 596 straipsniu, jis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese. Formuodamas nurodytą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, kasacinis teismas įtvirtino precedentą, kad šioje normoje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012). Nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka. Kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų, tinkamu pareiškimu laikomas pranešimas notarui, turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija. Palikėjo turto areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kokių kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie tokiu būdu užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto valda“ kartu su atsiliepimu nepateikė jokių duomenų, kad per tris mėnesius nuo K. B. palikimo atsiradimo įgyvendino savo teises CK 5.63 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka. Duomenų, kad per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorė ar antstolė pranešė notarei apie skolininko K. B. skolą taip pat nėra. Vykdomojoje byloje Nr. 0036/02/03286 duomenų apie tai, kad buvo taikytas skolininko K. B. turto areštas nėra, todėl nėra pagrindo manyti, kad kreditorės UAB „Būsto valda“ reikalavimas palikimą priėmusiems įpėdiniams buvo pareikštas išviešinimo apie paveldėto turto areštą būdu. Viešame registre esantys įrašai apie paveldėto turto areštą patvirtina kitų kreditorių reikalavimų skolininko įpėdiniams išviešinimą, nes skolininko atžvilgiu pagal antstolių informacinės sistemos duomenis vykdoma 18 vykdomųjų bylų.
Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad kreditorė UAB „Būsto valda“ praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams priėmusiems palikimą įpėdiniams pareikšti.
Praleidus terminą kreditoriniams reikalavimams priėmusiems palikimą įpėdiniams pareikšti, antstolės prašymas dėl procesinio teisių perėmimo vykdymo procese negali būti tenkinamas, todėl jis atmestinas (CPK 178 str., 185 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011 )
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., teismas
nutaria:
Prašymą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.