Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos skolininkės L. M. skundą dėl antstolės A. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė A. M., P. M., S. Š., E. P. (po santuokos sudarymo – Šavynienė)

Aprašomoji dalis

nustato:

Pareiškėja įsitikinusi, kad antstolė, priėmusi procesinius sprendimus paskirti turto vertinimo ekspertizę ir pavedusi įvertinti visus nekilnojamuosius daiktus kaip turtinį kompleksą, o ne kiekvieną daiktą skyrium, o taip pat paskelbusi viso turtinio komplekso varžytynes iš esmės pažeidė CK 4.194 str. bei CPK 664 str. normas, tuo suvaržė pareiškėjos teisę nustatyti parduodamų daiktų eilę, kai išieškoma iš jungtine hipoteka įkeisto turto, tuo pačiu - ir galimybę išsaugoti gyvenamąjį namą, iš kurio gali būti išieškoma penktąja eile, o taip pat kyla grėsmė, kad turto bus parduota daugiau, nei reikia skolai padengti.

Antstolė A. M. su skundu nesutiko, 2015-10-23 patvarkymu Nr. S-1153 skundą atmetė. Skundo atmetimo motyvai: sutartinės hipotekos sutartyje nurodyta bendra visų įkeičiamų daiktų vertė, nenustatyta hipotekos objektų pardavimo varžytynėse eilė, todėl nustatyti kiekvieno nekilnojamojo daikto turto vertę ir skelbti skyrium daiktų varžytynes (taip, kad paskiausiai parduoti gyvenamąjį namą) nelogiška, neprotinga, neekonomiška ir neįmanoma, pareiškėja patvarkymo paskirti ekspertizę visam turtiniam kompleksui neskundė, prieštaravimai pareikšti tik po to, kai atsirado pirkėjai, norintys įsigyti turtą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Skundai dėl antstolių veiksmų gali būti paduodami ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 str.).

Vykdomojoje byloje Nr.0104/14/01362 antstolė A. M. vykdo notaro vykdomąjį įrašą, 2014-08-18 (pakeistas – 2014-08-28) išduotą Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarės dėl 34.843,53 EUR skolos ir palūkanų (taip pat dėl 5 proc. palūkanų ir kitų mokėjimų) išieškojimo iš skolininkės L. M. hipotekos kreditoriaus S. Š. naudai.

2013-07-05 L. M., S. Š. ir P. M. sudarė hipotekos sutartį. Šia sutartimi įkaito davėjai L. M. ir P. M. užtikrino kreditoriui S. Š. skolininkės L. M. vieno (70.000 Lt dydžio paskola su 50.000 Lt dydžio palūkanomis, viso suma - 120.000 Lt) skolinio įsipareigojimo įvykdymą. Įkaito davėjai šiuo atveju yra du, nes vienas įkeičiamas nekilnojamasis daiktas – pagalbinis pastatas (pirtis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sukurtas L. M. ir P. M. santuokos metu, o todėl jiems priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

CK 4.183 str. 1 d. numatyta, kad bendroji hipoteka – kelių atskiriems savininkams priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas norint apsaugoti vieną skolinį įsipareigojimą. Jungtinė hipoteka, kaip tą numato CK 4.180 str., yra kelių tam pačiam asmeniui nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu hipotekos sandoriu norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad įkaito davėjus L. M. bei P. M. (dalyvauja įkaito davėjų daugetas) ir hipotekos kreditorių S. Š. saisto ne jungtinės, o bendrosios hipotekos teisiniai santykiai.

CK 4.183 str. 3 d. numatyta, kad bendrosios hipotekos sutartyje turi būti nurodyta įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilė. Kai bendrosios hipotekos sutartyje šalys nesusitaria dėl objektų pardavimo eilės tvarkos, preziumuojama, kad objektai turi būti parduodami kartu arba hipotekos davėjai turi teisę savo valią dėl jų pardavimo išreikšti skolos išieškojimo procese. Šalims nepateikus pasiūlymų šiuo klausimu, antstolis, atsižvelgdamas į maksimalų skolininko ir kreditoriaus interesų užtikrinimą, turi turtą parduoti kartu, nes tik tokiu būdu įkeistas turtas gali būti parduotas geriausiomis sąlygomis.

Šiuo nagrinėjamu atveju 2013-07-05 sudaryta hipotekos sutartimi šalys nenustatė hipotekos objektų pardavimo varžytynėse eilės, nurodė ne kiekvieno iš nekilnojamųjų daiktų vertę atskirai, o bendrą visų daiktų vertę – 122.000 Lt. Pažymėtina, kad hipotekos sutartys kaip ir bet kurios kitos sutartys turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdomos, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1, 2 d.). 2013-07-05 hipotekos sutartis nenuginčyta, todėl antstolė A. M. privalėjo atsižvelgti į jos sąlygas.

Taigi, nors skunde L. M. nurodė, kad buvo suvaržyta jos teisė, numatyta CK 4.194 str., nustatyti jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę, tačiau, kaip minėta, šalis saisto ne jungtinės, o bendrosios hipotekos teisiniai santykiai, hipotekos sutartimi jos šalys nenustatė hipotekos objektų pardavimo varžytynėse eilės. Nors šios eilės nenustatymas pačios sutarties nedaro negaliojančios, nes CK 4.183 str. 3 d. norma nėra imperatyvi, o todėl, kaip jau minėta, hipotekos davėjai turi teisę savo valią dėl daiktų pardavimo išreikšti skolos išieškojimo procese, tačiau, kaip nurodė antstolė bei kaip patvirtina vykdomosios bylos duomenys, iki kol neatsirado hipoteka suvaržytų daiktų pirkėjas, skolininkė L. M. vykdymo eigoje nereiškė jokių pageidavimų, neskundė 2015-01-05 patvarkymu paskirtos ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti, 2015-03-10 teismo nutartimi Nr.2-499-921/2015 jai buvo paskirta bauda už tai, kad keletą kartų nesudarė sąlygų apžiūrėti areštuotą turtą.

Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų, visi nekilnojamieji daiktai yra viename žemės sklype. Nors skolininkė L. M. įsitikinusi, kad antstolė privalėjo pirmiausia skelbti varžytynes nekilnojamųjų daiktų - pagalbinių pastatų, o paskiausiai – gyvenamojo namo (jeigu neužtektų gautų lėšų skolai padengti), tačiau, minėta, šalis saistė bendrosios, o ne jungtinės hipotekos teisiniai santykiai, o skolininkė L. M. vykdymo eigoje nepareiškė jokių pageidavimų, todėl antstolė A. M. neturėjo jokio teisinio pagrindo nuspręsti realizuoti ne tik nekilnojamuosius daiktus atskirai ir L. M. skunde nurodyta tvarka, bet ir žemės sklypą dalimis, nes buvo įkeistos ne žemės sklypo dalys ir jose esantys nekilnojamieji daiktai, o visas žemės sklypas. Norint parduoti įregistruotą ir suformuotą žemės sklypą dalimis, reikėtų jį padalinti įstatymo nustatyta tvarka ir įregistruoti kaip atskirus turto vienetus, o po to pardavinėti kartu su atskirose sklypo dalyse esančiais nekilnojamaisiais daiktais. Tokių prašymų nebuvo pareikšta.

Pažymėtina, kad antstolė taip pat nepažeidė CPK 664 str. normų, nes, kaip nustato šio str. 1d., pirmiausia yra išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Skolininkei L. M. priklausantis gyvenamasis namas yra įkeistas, todėl iš jo privalu išieškoti kaip iš įkeisto turto, o ne penktąja eile, kaip nurodyta skunde.

Kaip patvirtina vykdomosios bylos Nr.0104/14/01362 duomenys, pirmosios varžytynės paskelbtos 2015-09-09, skundas paduotas 2015-10-26, t.y. nepasibaigus 90 dienų terminui (CPK 512 str.), 2015-10-19 varžytynės baigėsi, vykdomoji byla antstolės patvarkymu sustabdyta, tam pačiam laikotarpiui sustojo termino, per kurį varžytynes laimėjęs dalyvis privalo sumokėti likusią pinigų sumą už nupirktą turtą, skaičiavimas.

Teismas ištirtų įrodymų pagrindu konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog antstolė, pavedusi nustatyti visų (duomenys neskelbtini) kaime esančių ir atitinkamai L. M. bei jai ir sutuoktiniui P. M. priklausančių nekilnojamųjų daiktų bendrą vertę, o 2015-09-09 paskelbusi pirmąsias varžytynes, pareiškėjos skolininkės L. M. nurodytų CK 4.194 str. bei CPK 664 str. normų nepažeidė, jos skundą tenkinti, t.y. atšaukti nuo 2015-09-09 iki 2015-10-19 vykstančias varžytynes, įpareigoti antstolę nustatyti atskirai kiekvieno objekto rinkos vertę, pardavinėti turtą L. M. nurodyta eilės tvarka, nėra pagrindo, skundas atmestinas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjos nepriteisiamos, nes jų suma būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290„Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Vykdomoji byla Nr.0104/14/01362 (nutarčiai įsiteisėjus) grąžintina antstolei A. M..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 291 str., 510 str., 513 str. teismas

nutaria:

Pareiškėjos skolininkės L. M. skundą atmesti.

Vykdomąją bylą Nr.0104/14/01362 grąžinti antstolei A. M..

Nutarties kopijas nusiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.