Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2023 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini) vežiojo dobermanų veislės 9 mėnesių amžiaus šunį, po pasivaikščiojimo ėjo link namų, esančių (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie laiptinės durų pažiūrėjo ar laiptinėje nėra užsidegusi automatinė šviesa, tačiau ji niekur nedegė. Tuo metu šunį laikė kairėje pusėje, kadangi yra kairiarankis, pavadį sutrumpinęs iki 30 cm, šuo buvo prie pat kojos. Paspaudęs durų kodą pajuto, kad kažkas iš vidaus traukia durų spynos liežuvėlį, prasivėrė durys, pamatė, kad susimakalavo koja ir šuo ją griebė. Šuo buvo be apynasrio, kadangi yra jaunas, jokių agresijos požymių nebuvo pastebėjęs, apynasris nebuvo privalomas, nebuvo pagrindo manyti, kad šuo gali įkąsti, dabar jį visada vedžioja su antsnukiu. Įvykio metu pirmą kartą pamatė nukentėjusiąją, anksčiau nebuvo jos matęs, tik nukentėjusiosios vyrą yra matęs anksčiau. Kai prasivėrė laiptinės durys, koja buvo ne tokiame aukštyje kai būna žengiama, o aukščiau. Jiems įeinant lauke degė šviesa, todėl jis mano, jog nukentėjusioji turėjo matyti šunį, taip pat mano, jog moteris išsigando šuns, mano, jog jam buvo padarytas spyris. Nemato nukentėjusios tikslo spirti šuniui, bet kiekvienas žmogus skirtingai elgiasi, kai išsigąsta. Nukentėjusiajai suteikė pagalbą, tiek tą vakarą, tiek gydymosi metu siūlė nuvežti ją į gydymo įstaigą. Taip pat suteikdamas pirmą pagalbą nukentėjusiajai pasakė, kad tokio veiksmo nebūtų buvę, jeigu nebūtų buvę spyrio, o ši atsakė, kad „taip, bet visko pasitaiko“, iš to suprato, kad nukentėjusioji pripažino spyrusi šuniui. Anksčiau šuo nėra kam nors įkandęs. Laiptinės duryse yra sena mygtukinė spyna, laiptinėje yra automatinis šviesos daviklis, kai žmogus prieina prie laiptinės, tada iš lauko užsidega šviesa, o jeigu iš vidaus ateina žmogus, irgi užsidega šviesa laiptinėje. Vienas daviklis apšviečia laiptus, o kita lempa koridoriuką. Yra daviklis lauke, prieangyje ir dar kiekviename aukšte yra davikliai. Viduje yra du davikliai – viena lempa apšviečia laiptus, kita – prieangį. Kai atidarė duris, buvo šviesu. Laiptinės durys atsidaro gan lengvai, uždarymui yra tik spyruoklė, greitai durys neatsidaro – kiek pats panaudosi jėgos, tiek atsidarys. Durys atsidaro į lauką. Atsidarius laiptinės durims šuo į vidų per tarpą nelindo, jis buvo lauke įvykio metu, tai nukentėjusiosios koja buvo išlindusi į lauką. Pradžioje buvo spyris, po to įkandimas, šuniui buvo stresas, jis dresuojamas iki šiol. Kiek truko įkandimas pasakyti negali, panaudojo smaugiamąjį antkaklį iš karto, tai užtruko iki 3-5 sekundžių. Šunį vedžioja su tuo antkakliu, nes draugė, kuri yra smulkesnė, sunkiai išlaiko šunį, todėl tai padeda jai sulaikyti šunį, jis pats jį suvaldo ir be jo. Pavadėlis – 4 metrų ilgio, bet jis buvo apvyniotas aplink ranką taip, kad, nebuvo galima jo ištraukti. Šuo ėjo šalia jo, tačiau buvo arčiau nukentėjusios įkandimo metu, nespėjo apsaugoti, kad šuo neįkastų, nes viskas vyko akimirksniu – gal 2 sekundes. Nemano, kad būtų galėjęs apsaugoti nukentėjusią nuo įkandimo. Jeigu spyrio nebūtų, būtų atitraukęs šunį. Su nukentėjusia kalbėjo, kad atlygins gydymo išlaidas, nukentėjusi sakė, kad nesiskiepija, kad jai reikia dabar skiepytis, aiškino, kad gydosi pas žolininkes, kurios kvitų neduoda. Įvykio vakare nukentėjusioji parodė medicininių dokumentų išrašą iš greitosios medicinos pagalbos, jis pasidarė šio dokumento nuotrauką. Su draugais, pažįstamais niekada nėra kalbėjęs apie agresyvų šuns elgesį, turi draugą, su kurio šunimi jo šuo žaidžia. Dobermanai – ištikimi šunys, saugantys, mylintys vaikus, artimus. Nei vieno šuns agresijos priepuolio iki šiol nėra buvę. Praeitą savaitgalį pas jį buvo atvykę žmonės, kurie matė šunį pirmą kartą, šuo tik žaidė su jais. I. P. yra šuns dresuotoja. Ji nebuvo pastebėjusi šuns agresijos požymių. Dresuotoja dirba (duomenys neskelbtini) vyr. trenere. Kai buvo atliekamas šuns elgsenos tyrimas, su šuniu buvo dresuotojas iš pradžių. Jis pasivaikšto greitai link šuns, link manęs. Paima daiktą, jį meta ant žemės. Šuo nereaguoja. Taip pat buvo einama į lauką, žiūrima, kaip šuo reaguos į paspirtukus, į mašinas. Buvo grupė žmonių. Tikslas – jam praeiti pro žmones su šuniu per patį centrą. Dresuotojas pasako, apie šuns agresyvumą. Buvo atvestas vienas šuo. Dresuotojas tada pasiliko su šunimis. Tai buvo po įvykio, praeitą mėnesį. Nuo rugpjūčio mėnesio į dresūras nevaikščiojo. Iki to laiko jam reikėdavo išvykti į komandiruotas, o draugė tingi vesti šunį pas dresuotoją, be to, ir laiko nelabai turi. Kai parsivežė šunį 4 mėnesių, pradėjo jį dresuoti, dabar nelabai turi laiko dresuoti šunį. Vaikščios į dresūrą, kuri yra (duomenys neskelbtini). nuo gyvenamosios vietos. Po dviejų dienų po įvykio skambino 112, kai nukentėjusi pradėjo vardinti 8000 – 10 000 Eur sumas, kišo pasirašyti lapą be įvardintos sumos, tada pranešė į e.policija.lt. Įvykis buvo ketvirtadienį, o policijai pateikė pranešimą šeštadienį. Tą pačia dieną, kai vyko įvykis, kalbėjo su nukentėjusia, ji pasakė, kad paskambins, kai grįš iš gydymo įstaigos. Ji paskambino tą patį vakarą. Nukentėjusiai labiausia rūpėjo, kad pasirašytų tą lapą. Sakė, kad pažeisti nervai ir dviejų pirštų nevaldo. Sakė, kad teisiniu keliu geriau spręstų problemą. Kai kreipėsi į policiją, nurodė įvykio aplinkybes, nurodė, kad spyrė nukentėjusi. Iki įvykio šuniui buvo pasireiškusi infekcija ausyje. Buvo lankytasi (duomenys neskelbtini) klinikoje, šuniui buvo atliekamos skausmingos procedūros, nes pūliavo audiniai. Jokių agresijos požymių šuo neišreiškė. Netoli kaklo šuniui buvo atsiradęs šašas. Tai pastebėjo kitą dieną, nes šuo atsigula šalia, kai žiūri televizorių. Anksčiau to sužalojimo nebuvo. Mano, jog spyris tai galėjo sukelti. Turėjo tepalų po ausų gydymo, skatinančių žaizdų gijimą, tai jais gydė šunį.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji Ž. S. parodė, kad 2023 m. vasario 2 d. ryte buvo pasiruošusi eiti į darbą, dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio, iš viso (duomenys neskelbtini) Deklaruota jos gyvenamoji vieta bute, esančiame (duomenys neskelbtini) o du metus gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su draugu J. Z.. Pati šuns namuose neturi, bijo šunų, todėl su pagarba juos apeidavo. Kaltinamąjį pirmą kartą pamatė įvykio metu, iki tol nei jo, nei šuns, kuris jai įkando, mačiusi nebuvo. Minėtame bute būdavo visą laiką – ryte išeidavo, vakare grįždavo. Įvykio dieną apie 7 val. išėjo iš namų. Laiptinėje iš išorės esantis lauko durų daviklis užsidega anksčiau, o laiptinės viduje – keliomis minutėmis vėliau, po to, kai pamosikuoji rankomis. Kai išeina iš buto, užsidega šviesa pirma pirmame aukšte, prie lifto. Užsidegė švies, nulipo žemyn, šviesa užsidegė apačioje, mechaniškai atitraukė durų skląstį ir norėjo išeiti iš namo. Traukė skląstį, stūmė duris pečiu, buvo su krepšiu, kuriame buvo kompiuteris, knygos, avėjau sportbačiais, kuriais ir šiandien avi, tuomet atsidarė durys, prasivėrė tarpelis, norėjo žengti iš laiptinės ir jai už kojos čiupo šuo. Prieš tai šuns nematė, nebūtų niekada spyrusi šuniui, tik kai nutraukė jos ikiteisminį procesą, išgirdo, kad spyrė šuniui. Gyvūno negalima spardyti, tiesiog, bijotų šuns, nes jis gali įkasti. Net nekilo mintis spirti šuniui. Jai įkandus bandė eiti atgal, o šuo laikė koją, nugriuvo ir jautė skausmą, aimanavo, dejavo, buvo ištikta šoko, kol šeimininkas apie 5–6 sekundes, atidaręs plačiau lauko duris, bandė nutraukti nuo jos šunį. Matė, kaip kaimynas davė šuniui per veidą, galėjo atsirasti kraujo. Grįžusi į butą atsisėdo ant žemės ir bandė suvokti kas įvyko, bute be jos daugiau nieko nebuvo. Pamatė, kad juodos kelnės yra suplėšytos, bėgo kraujas, todėl jas nusimovė, buvo sužalota dešinės kojos blauzda, suprato, kad reikia važiuoti į ligoninę siūti, todėl paskambino draugui ir paprašė grįžti namo. Policijai ir greitajai neskambino. Jai bebūnant bute atėjo kaltinamasis, atnešė binto, nuoširdžiai kalbėjo, priėmė, kad tai jo kaltė, ji pati sakė, jog gal galima gražiuoju susitarti, kai gydytojai pasakys kiek reikės siūlių, pasikalbės. Tą patį vakarą pas ją atėjo kaltinamasis, kartu bandė gražiuoju išspręsti situaciją, informavo jį, kad jai reikės pinigų gydymuisi, o kaltinamasis gailėjosi dėl įvykio, sakė, jog neturi daug pinigų, kad duotų čekius, sutiko atlyginti žalą. Nebuvo kalbos apie spyrimą, ji pati po įvykio pasakė „Visko būna, šuo yra šuo“. Siūlė kaltinamajam pasirašyti raštelį, kad supranta ir pripažįsta savo kaltę, taip pat kalbėjosi kiek pinigų galima prašyti tokiais atvejais, jai buvo pasiūlytos ribos nuo iki. Į policiją neskambino, kadangi sutarė susitikti su kaltinamuoju šeštadienį ir viską išspręsti gražiuoju, o jis pasakė, kad irgi apsitarė, ir kad ji kreiptųsi į policiją. Proto ribose sutiktų mažinti ieškinį, yra 245,93 Eur ieškinys dėl turtinės žalos ir 15 000 Eur dėl neturtinės žalos, kadangi po keturių mėnesių gydymo neteko darbo, studijuoja, nori įgyti masažistės specialybę (duomenys neskelbtini), todėl jai reikalingos stiprios kojos. Tuo momentu turėjo laikyti egzaminus, akademinių atostogų negalėjo išeiti – jai būtų reikėję viską kartoti, už mokslą buvo sumokėta 4000 Eur. Darbe buvo informuota, kad kol nesibaigė (duomenys neskelbtini), jos negali išleisti atostogų, pasiūlė išeiti iš darbo. Žinojo, kad tai bus ilgas gydymo procesas, po mėnesio buvo pasakyta, kad reikia visą kąsnį išpjauti, kiekvieną rytą reikėjo vykti į gydymo įstaigą – du mėnesius, įskaitant ir savaitgalius. Reikėjo nugramdyti viršutinį žaizdos sluoksnį, buvo atsiradusi ir alergija nuo pleistrų, kurią taip pat reikėjo gydyti. Plastikos chirurgai sakė, kad, kai susiformuos randas, gal bus galima kažką daryti. Gydosi naudodama ir savo profesines žinias, ir netradicinėmis priemonėmis. Jos psichinė būklė buvo labai sunki, reikėjo atsisakyti savo profesijos, nutrūko santykiai su (duomenys neskelbtini) negalėjo tęsti mokslo, lankėsi pas psichologus.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. P. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), 2019 m. yra baigusi (duomenys neskelbtini) Dirba savo (duomenys neskelbtini) kurią pati įkūrė. (duomenys neskelbtini) tiek individualiai, tiek grupiniuose užsiėmimuose, per dieną jų būna ir 30. D. R. priklauso dobermanų veislės pusantrų metų amžiaus šuo (duomenys neskelbtini). Jį dresuoja nuo penkių mėnesių. Šuo yra nedrąsus, bet normalus savo veislės atstovas. Šio šuns neutrali reakcija tiek į ją, tiek į žmones, stiprus kontaktas su šeimininku, klauso šeimininko komandų, tokią išvadą daro pagal tai kaip šuo vykdo pratimus. Apie šį įvykį yra informuota, apie įkandimą moteriai D. R. papasakojo atėjęs į treniruotę. Pasakojo, jog D. R. ėjo į laiptinę, durys atsidarė, kaimynė spyrė į šunį, o šis jai kando. (duomenys neskelbtini) yra pakankamai stabilus, todėl neturėjo taip atsitikti, jeigu nebūtų spirta į šunį. Jeigu šuo kąstų, tai jis kąstų aukščiau – į pilvą, krūtinę, o čia įkasta buvo virš čiurnos, mano, jog toks įkandimas buvo gynybinis. Gynyba – tai greitas kandimas, šuo gina save ir šeimininką, šuo urzgia, kai nori įspėti, o čia viskas vyko greitai, nebuvo kada įspėti. Šuo buvo su trumpu pavadžiu, be antsnukio, kadangi dobermanams antsnukis yra neprivalomas. Po įvykio su D. kalbėjo, jog reikia imtis visų saugumo priemonių, dėti šuniui antsnukį, turi būti trumpas pavadėlis, D. turi pirmas eiti pro duris. Konkrečių taisyklių kaip turi eiti šuo su šeimininku nėra, šuo turi eiti per pavadžio ilgį, uostyti, o prieinant žmogų sutrumpinamas pavadis, tačiau tai ne taisyklė, o bendrosios normos, mandagumas. Treniruočių metu buvo įspėjusi šeimininką kaip eiti į laiptinę, kaip kontroliuoti šunį. Įvykį vertina blogai, jeigu šuo įkando – tai prastas faktas, tačiau savo nuomonę grindžia tuo, kad šuo gynėsi, šuniui nebus patogu lenkti galvą ir kąsti į koją. Po įvykio neatkreipė dėmesio, ar yra sužeidimų ant šuns. Matė įkandimo – žaizdos nuotrauką, pasakojimą girdėjo iš D. R., pati įvykio nematė. Nuotrauka buvo spalvota, galimai padaryta po įvykio, joje matoma nesiūta žaizda. Yra tam tikros šuns kandimo rūšys – jeigu nori sužaloti ir nužudyti – pastaruoju atveju kandama pilna burna ir visais dantimis, pilnu sąkandžiu, o jeigu ginasi – kanda priekiniais dantimis. Tokie duomenys pagrįsti moksliškai. Nuotraukoje matosi, kad buvo kąsta priekiniais dantimis, jeigu būtų kandusi pilna burna – būtų sunkesni sužalojimai.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. A. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie 10 metų, kartu tarnavo (duomenys neskelbtini) rinktinėje krašto apsaugos savanorių pajėgose. Jis gyvena daugiabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), o kaltinamasis –name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jų namai yra vienas prieš kitą. Kartais susitinka su kaltinamuoju, kai vedžioja šunis. Jis pats turi A. seterį, o kaltinamasis – dobermaną ir mažą šuniuką, iš kurių mažiukas yra piktesnis. Jų šunys tarpusavyje nesipjauna, nėra matęs, kad D. R. šuo būtų kam nors įkandęs. Yra informuotas, jog ši byla yra dėl to, kad D. šuo įkando nukentėjusiajai. Kiek žino, nukentėjusioji ėjo iš laiptinės, o D. ėjo į laiptinę ir susitiko tarpduryje. Nukentėjusioji bandė įspirti šuniui, o šis gindamasis jai kando. Apie tai ar šuo buvo su antsnukiu nekalbėjo. Nukentėjusioji buvo pas medikus, D. siūlė ją ten nuvežti, tačiau šį atsisakė. D. minėjo, kad norėjo atlyginti žalą, bet sumos buvo neadekvačios, jam skambino nukentėjusiosios advokatas, reikalavo pinigų, dėstė kas jam gresia. Kai susitikdavo anksčiau D. šuo būdavo be antsnukio, o dabar visada būna su antsnukiu. Iš kitų asmenų nėra girdėjęs, kad D. šuo būtų kam įkandęs. Mano, kad jeigu šuo nejaučia grėsmės – jis nekąs, pažįsta tą šunį, ne kartą yra jį glostęs, šuo išsigando nukentėjusiosios veiksmų ir gynėsi. Jo paties šuo yra medžioklinis, jeigu kas spirtų jo šuniui, tai jis pasislėptų už šeimininko. Jeigu gerbi šunį, tai jis gerbs ir tave.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. B. parodė, kad kaltinamasis yra jos draugas, kartu gyvena ir veda bendrą ūkį 8 metus. (duomenys neskelbtini) yra bendras jos ir D. R. šuniukas. Jis yra draugiškas, niekada nėra rodęs agresijos nei jiems patiems, nei pažįstamiems. Jai yra žinoma, kad byla dėl to, jog K. įkando kaimynei į koją. Įvykio dieną kol ji miegojo D. vedžiojo šunis, dar turi jorkšyrą vardu (duomenys neskelbtini). Vėliau išsigandęs, išbalęs grįžo namo ir pradėjo ieškoti binto bei išlėkė pas kaimynę, tuomet grįžo paimti kelnių. Ruošėsi vežti kaimynę pas medikus, bet parėjo namo, kadangi grįžo kaimynės vyras ir pats ją vežė pas gydytojus. Nukentėjusioji tik prašė nusifotografuoti šuns skiepo knygutę. Dieną po įvykio šuns dešinėje pusėje prie žandikaulio pastebėjo žaizdą, mano, jog ji liko po spyrio. Sužaloto šuns nefotografavo, kadangi turėjo tepalo nuo infekcijos, tai juo tepė žaizdą. Pati nukentėjusiosios anksčiau nepažinojo. Vėliau po įvykio girdėjo D. pokalbius telefonu su nukentėjusiąja, draugas gailėjosi, atsiprašė, buvo kalbėta ir dėl žalos. Nukentėjusioji pateikė baltą lapą, prašė pasirašyti, tačiau D. nebuvo įvardintas žalos dydis, tik buvo parašyta, kad aš, D., R., įsipareigoju atlyginti žalą. Su D. atlygintų žalą už suplėšytas kelnes, gydymą, bet nukentėjusioji prašė sumokėti 8000 –10000 Eur, po to ir 15000 Eur. Su D. jie atskirai veda buhalteriją, turi paskolų: virš 30000 Eur paskola už butą ir 6000 Eur paskola už mašiną. Ji pati dirba dviejuose darbuose, uždirba 1300 Eur per mėnesį, kokios draugo mėnesinės pajamos nesidomi.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. Z. parodė, kad gyvena kartu su nukentėjusiąja. Žino dėl ko yra ši byla, paties įvykio nematė. Jam kelios minutės po 7 val. ryte paskambino nukentėjusioji ir pasakė, kad įkando šuo. Dirba apsaugos tarnyboje reagavimo ekipaže, per 10 minučių nuo skambučio atvyko į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Prie jų buto durų susitiko D., kartu įėjo į butą, kuriame buvo Ž. su plėštine žaizda, ant grindų buvo pritaškyta kraujo. Ž. buvo stresas, pasimetimas, ji pasakojo, kad ėjo į darbą, Ž. ėjo iš vidaus, durys atsidarė į lauką, tuo metu kai ji kišo koją į lauką kando šuo. Nukentėjusioji pasakojo, kad ją pargriovė šuo, o D. traukė šunį už pavadėlio, nes jis nepaleido Ž. kojos. D. žinojo kaip kaimyną, tarp jų piktumų nebuvo, jis pats gyvena pirmame aukšte, o D. – aštuntame. D. geranoriškai norėjo padėti Ž., atnešė bintą, sportines kelnes, sakė, kad gali nuvežti pas medikus, kompensuos išlaidas, tačiau jie atsisakė. Jis pats anksčiau neatkreipė dėmesio į D. šunį, tik po įvykio jį matydavo, kelis kartus matė tą šunį be antsnukio, o dabar jau būna su antsnukiu. D. žalos neatlygino, skaičiavo žalą, būtų pasitenkinę mažesne suma, jeigu būtų apsiėję be teismų. Taip pat nurodo, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo apsiavusi žieminius batus. Ž. pusę metų buvo ištisinis fizinis skausmas, psichologinė įtampa. Du mėnesius buvo perrišimai kas rytą, po to du mėnesius – kas antrą dieną. Jis pats ją vežiodavo į perrišimus, matydavo, kad jų metu Ž. veidas būdavo iškreiptas skausmo. Ž. negalėdavo išeiti iš namų, pasiilgdavo savo darbo, jis rūpinosi ja – reikėjo ir valgyti paduoti, ir indus išplauti. Ji keturis mėnesius šlubavo, sunkiai pergyveno darbo netektį, išliko liekamieji reiškiniai – didelis randas ant kojos. Šiuo metu ji bedarbė, registruojasi Užimtumo tarnyboje, po įvykio išėjo iš darbo. Pagal Ž. charakterį ji tikrai negalėjo spirti šuniui, jos santykis su šunimis normalus, nėra agresijos. D. sakė, jog atlygins viską, padės, bet paskui pasitarė ir sugalvojo, kad neapsimoka atlyginti žalą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas D. T. parodė, kad yra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą daugiau nei 5 metai. Kartas nuo karto būna šunų įkandimų sužalojimai. Apžiūrėjo nuotraukas, kurias šiame teismo posėdyje pateikė advokatai, atėjo žmogus apibintuota koja, surašė sužalojimus iš pateiktų medicininių dokumentų. Nuotraukose matosi dvi žaizdos, dokumentuose jos aprašytos, viskas atitinka. Žaizdos didelės, nukentėjusiai nustatytas nesunkus kūno sužalojimas, ilgalaikis sveikatos sutrikdymas. Bando įsivaizduoti, kad liko randai, jie neišnyks, kosmetika tokio didelio rando nepašalins. Apie šunų elgseną nieko negali atsakyti.

Nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės be kaltinamojo ir nukentėjusiosios bei liudytojų, eksperto parodymų nustatytos ir kitais žemiau nurodytais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji Ž. S. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau dažnai atvyksta pas savo draugą J. Z. į svečius adresu (duomenys neskelbtini) ir ten lieka nakvoti. 2023 m. vasario 2 d., apie 07.00 val. ryte iš draugo J. Z. namų ji ruošėsi eiti į darbą. Nusileido laiptinės laiptais prie laiptinės lauko durų ir norėdama išeiti į lauką, jas šiek tiek atidarė. Durims atsivėrus, iš lauko pro durų tarpą išlindo vidutinio dydžio juodos spalvos šuo, jis iškart jai įkando į dešinės pusės kojos blauzdą. Ji labai išsigando ir jautė didžiulį skausmą, tad pradėjo garsiai šaukti. Su šunimi buvo jo savininkas D. R., kuris greit paėmė už šuns antkaklio ir pradėjo jį nuo jos tempti. Šuo buvo stipriai dantimis įsikibęs į jos koją, tad šeimininkui mėginant jį nuo jos atitraukti, jos koja tapo stipriai tempiama ir ji pargriuvo. Jai pargriuvus, šuo toliau buvo įkandęs jai į koją, o D. R. mėgino jį nutempti. Po kiek laiko šuo paleido jos koją. Kadangi ji buvo šoko būsenoje ir labai išsigandusi, grįžo į J. Z. butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir apsižiūrėjo žaizdą. Koja labai kraujavo, tad ji paskambino savo draugui J. Z., jog grįžtų namo ir nuvežtų ją į ligoninę. J. Z. nuvežė ją į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (duomenys neskelbtini) Ją apžiūrėjo gydytojas A. Š., ji buvo paskiepyta nuo stabligės ir jai buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) išrašas/siuntimas. Nuo 2023 m. vasario 2 d. turi nedarbingumą, tad sumažėjo jos pajamos. Gydytojas minėjo, kad negalės dirbti dar ne mažiau nei 2 savaites. Po medikų apžiūros su ja susisiekė šuns savininkas D. R., siūlė savo pagalbą, prašė įvardinti patirtą finansinę sumą dėl gydymo, tačiau ji tikslios sumos nežinojo, tad negalėjo jos iškart pateikti. Po kelių dienų kaimynas D. R. nebesutiko atlyginti jai patirtos finansinės žalos dėl gydymo ir esančio nedarbingumo, liepė kreiptis į policiją, kad specialistai nustatytų tikslią jos patirtos žalos sumą. Dėl patirtų dešinės kojos sužalojimų jai sunku vaikščioti, jaučia skausmą, negali dirbti, geria vaistus. Tikslią patirtą finansinę žalą galės įvardinti tyrimo eigoje, kadangi šiuo metu dar gydosi (1 t., b. l. 45).

Papildomai apklausta nukentėjusioji Ž. S. parodė, kad butas, iš kurio išėjo 2023 m. vasario 2 d. ryte, yra pirmame aukšte. 2023 m. vasario 2 d., apie 07.00 val., kada ji priėjo prie laiptinės lauko durų iš vidaus ir jas pradėjo atidarinėti, jos buvo atsidarę maždaug per 25 cm. Šuns prieš įkandimą nematė, nes durys metalinės, be stiklo. Ji tik žengė dešine koja žingsnį pro duris ir iš karto šuo jai pagriebė už kojos raumens dantimis ir plėšė kojos raumenį. Ji pradėjo išsigandusi šaukti, sakydama „ai, ai“. Prieš įkandimą ji net šuns nematė, šeimininko taip pat nematė, nes nebuvo pilnai atidarytos durys. Pradėjus šeimininkui atitraukti nuo jos šunį, ji griuvo tapduryje. Ar šuo buvo su pavadėliu ar be jo, ji nepastebėjo, bet tikrai buvo be antsnukio. Šuo, suėmęs dantimis jos dešinės kojos raumenį, nepaleido, šeimininko komandos neklausė ir elgėsi agresyviai. Matė, kad šeimininkui nepavyko šuns nuo jos atplėšti, nes jis vis draskė kojos raumenį, ir viskas vyko apie 10-15 sekundžių, ne mažiau. Ji nukrito aukštielninka. Nuo šuns ji pati apsiginti negalėjo, buvo nukritusi. Nei įvykio pradžioje, nei po to tam šuniui ji nespyrė. Ji negalėjo niekaip spirti, nes net nematė šuns, durys buvo mažai pravertos ir jokio spyrio tikrai nebuvo, nebuvo net vietos. Dar nori papildyti, kad įvykio metu dar buvo tamsu. Kada jai šuo įkando ir suplėšė kojos raumenį, jai labai skaudėjo. Kada šeimininkas atplėšė šunį nuo jos ir jį laikė, o ji bėgo į butą, tai tas šuo buvo agresyvus, šoko į viršų, jį šeimininkas laikė už antkaklio. Matė, kad jis siekė kąsti dar. Ji jautėsi bejėgiškos būklės. Laiptinėje matė, kad kelnės sudraskytos, kraujas iš karto nebėgo, skausmas buvo didelis. Parėjo namo ir nusiavė kelnes, tada pradėjo trykšti kraujas, buvo šokiruota. Ji sėdėjo buto koridoriuje, neturėjo nei dezinfekcinės medžiagos, nei binto, nei pleistro. Skambino savo draugui J. Z., kad grįžtų į namus. Šuns savininkas D. R. atėjo į butą pasiaiškinti kas nutiko. Jis sakė „aš kaltas, nesuprantu kaip įvyko, niekada šuo taip nedarė“. Ji parodė koją, jis nusifotografavo jos koją ir ji nusifotografavo. Pasakė, kad neturi binto. Jis nubėgo ir atnešė bintą. Koją ji užsirišo tuo bintu pati. Tikrai jokio pokalbio nebuvo kalbėta apie tai, kad ji spyrė šuniui. Todėl susipažinus su tokiais melagingais parodymais, jai yra labai skaudu. Dar labiau skaudu išgyventi visą šitą įvykį. Dėl kelnių suplėšymo jai padaryta 80,00 eurų turtinė žala. Tačiau ji dar patyrė didelę neturtinę žalą dėl sveikatos – psichoemocinės būsenos. Kreipėsi pas medikus, šiuo metu jau daugiau nei trys mėnesiai ji gydosi ir koją, ir emocinę būklę. Kojos gydymas dar tęsiamas (duomenys neskelbtini) skyriuje iki šiol. Jai buvo atliktos dvi kojos operacijos. Didžiausią kojos skausmą jautė nuo įkandimo dienos daugiau nei 1,5 mėnesio laiko. Vėliau skausmas mažėjo, bet atsirado nekrozuojantys audiniai. Antrą mėnesį buvo atlikta antra operacija ir pašalintas antras neprigijęs „kąsnis“. Vėl prasidėjo stiprus skausmas. Gydymas ir perrišimai vyksta dar iki šiol. Jai skaudą žaizdą ir koją iki šiol, nes pilnai negali priminti kojos, ji ištinusi. Jai vis dar tęsiamas nedarbingumas. Jai kiekvieną dieną reikia pašalinti viršutinį sluoksnį, kad audinys priaugtų prie odos lygio, todėl kasdien jaučia skausmą ir neaišku kuo viskas pasibaigs. Koja pradėjo alergizuoti, tinti, atsirado komplikacijos. Šis įvykis jai daug ką pakeitė, apribotas bendravimas, išgyvena be mokyklos vaikų, nutraukta darbinė ir profesinė veikla. Jaučia baimę šunims. Dabar eidama pro tas duris visada sustoja, prisimena įvykį ir jai sunku išgyventi. Sutriko vaikų anglų kalbos ugdymas. Mokykloje dirba nuo (duomenys neskelbtini). Labai išgyvena dėl pedagoginio proceso, neteko bendravimo su vaikais, kolegomis. Profesija tokia, kad negali pasiimti atostogų, todėl darbdavys negali jai suteikti atostogų be mokslo metų pabaigos. Galimai teks išeiti iš darbo dėl sveikatos. Jai psichiatras nustatė pošokinį sindromą, todėl suprastėjusi psichoemocinė būklė, kuri iššaukia ir nemigą, padidėjusį nuovargį. Jei fiziškai galėtų nueiti į darbą, nors skauda koją, bet dar sudėtinga dirbti būtų emociškai. Ji šiuo metu gauna tik pusę pajamų, nei dirdama. Civilinį ieškinį reikš dėl turtinės ir neturtinės žalos. Ji po šio įvykio negalėjo tęsti mokslų (duomenys neskelbtini), nors už mokslą buvo sumokėjusi 2800 eurų. Kada D. R. atėjo pas ją po šio įvykio, paklausė ką jis galėtų pagelbėti, ar reikia pagalbos nuvežti į ligoninę. Ji atsakė, kad yra kas padės. Po to jis skambino, buvo atėjęs, teigė, kad prisipažįsta, kad čia jo kaltė, kad žalą atlygins, bet jie nesutarė konkrečios sumos. Sakė dar pažiūrėsim kokia bus žala eigoje. Ji siūlė D. R., kad jis parašytų, pats ir patvirtintų ant balto popieriaus lapo, kad apgailestauja, pripažįsta, ir įsipareigoja atlyginti žalą. Ji jam sakė, kad žala gali būti ir 8000 eurų, ir 10000 eurų, bet priklauso nuo pasekmių bei gydymo. Dėl žalos jie galutinai taip ir nesutarė. Šiuo metu ji jaučiasi sužlugdyta, emocinė būklė sunki, nežino dėl savo ateities, dėl darbo šiais mokslo metais, dėl savo mokslų ir sveikatos (1 t., b. l. 56–58).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. Z. parodė, kad 2023 m. vasario 2 d. ryte jis išvažiavo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Namuose buvo likusi draugė Ž. S.. 2023 m. vasario 2 d., apie 7 val. jam paskambino Ž. ir pasakė, kad jai įkando šuo. Jis pasakė, kad tuoj grįš. Po 10 minučių jis grįžo į namus. Ž. buvo koridoriuje, sėdėjo, šalia jos buvo kraujo, ji kelnes buvo nusiavusi. Matė jos dešinės kojos blauzdoje kraujuotą žaizdą. Jam Ž. papasakojo, kad kada ji buvo laiptinėje, atidarė duris ir jai iš karto šuo įkando į koją. Šeimininkas sakė, kad šunį pradėjo traukti už pavadėlio, ji nukrito, o šuo vis nepaleido jos kojos. Ž. sakė, kad tas šuo buvo be antsnukio. To šuns savininkas atėjo pas juos ir atnešė kažkokį tvarstį užrišti kojai. Dar jis siūlėsi nuvežti Ž. pas medikus, bet jis pasakė, kad pats nuveš. Negirdėjo, kad jis Ž. atsiprašytų. Girdėjo kaip jis sakė, kad viską jis atlygins. Po to iš karto nuvežė Ž. į Raudonojo kryžiaus priėmimą. Ji iki šiol dar vis gydosi dėl to šuns įkandimo. Po šio įvykio matė, kad tas šuns savininkas vedžioja laiptinėje šunį be antsnukio (2 t., b. l. 3, 4).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. B. parodė, kad ji gyvena kartu su D. R., jie veda bendrą ūkį. 2023 m. vasario 2 d. ryte ji dar miegojo, kada jos draugas D. išvedė į lauką du šuniukus. Vieno iš jų vardas K., kito G. Kai D. grįžo iš lauko, ji buvo pabudusi. Pamatė, kad D. parsivedė iš lauko pavedžiojęs abu šuniukus, kurie buvo be antsnukių, labai išsigandęs, išbalęs. Jis iš karto ėjo ieškoti binto. Ji paklausė kas atsitiko. Jis pasakė, kad kaimynė spyrė šuniui K. ir jis jai įkando į koją. D. pasakė, kad lekia kaimynei suteikti pirmąją pagalbą. Ji asmeniškai įvykio nematė. Po kiek laiko D. grįžo ir pasiėmė sportines kelnes, paaiškino, kad moteriai reikia laisvų kelnių. Bet jis atgal jas parsinešė, nes sakė grįžo tos moters vyras ir kelnių bei jo pagalbos nuvežti pas medikus nereikia. Matė, kad D. pasiėmė dar šuns K. skiepų pasą. Jis sakė davė jiems pasidaryti nuotrauką. Neprisimena, ar tą pačią dieną, ar sekančią dieną, jai D. parodė, kad K. dešinėje pusėje, apatinėje dalyje, po žandikauliu, link kaklo yra mažas šašiukas. Mano, kad šuniukui K. jis galėjo atsirasti nuo to spyrio, bet tvirtai teigti negali. D. tikrai bendravo su ta moterimi ne vieną kartą, kalbėjo, atsiprašė, siūlėsi ją pavežioti pas medikus, bet ji atsisakė (2 t., b. l. 9, 10).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. P. parodė, kad ji dirba šunų dresuotoja. Dresuoja ir šuniuką K. jau penki mėnesiai laiko. K. yra mokinamas nereaguoti į aplinką, bendradarbiauti su šeimininku šalia dirgiklių, bendro paklusnumo komandų. Treniruotės vyksta patalpoje su dar 10 šunų ir jų šeimininkų. Nebuvo, kad reaguotų agresyviai. Jo kontaktas su šeimininku yra stiprus. 2023 m. vasario 6 d. D. R. atvedė K. į treniruotę ir pasakė, kad K. įkando įeinant į laiptinę moteriai į koją, nes ta moteris jam spyrė. Šuo iš gynybos pusės gali pulti, kiti gali ir atsitraukti, arba išsigąsti. Kada šuo išsigąsta, jam gali atsirasti ir baimės agresija, jis gali gintis dantimis. Nors šuo gali išsigąsti ir nedarant jokio gesto arba judesio, o staigiai įžengiant į jo erdvę. Šuo išsigandęs sureaguoti gali sulojant, suurzgiant, taip įspėdamas. Išsigandęs šuo gali ir įkąsti. Ypač kada šunys yra jauni ir dar mokosi. K. yra jaunas šuo ir dar dresuojamas. Po šio įvykio K. šeimininkui pasakė, kad jam būtinai uždėtų vedžiojant antsnukį. Dobermanų veislės šunys treniruojami lengvai, tą patį gali pasakyti ir apie K.. Po šio įvykio K. jautėsi kaip visada, jo elgesys nebuvo pakitęs. Jokiu būdu su šunimis jokių eksperimentų, tokių kaip bandyti spirti ir žiūrėti šuns reakciją, negalima, nes tokie eksperimentai šunims gali padaryti stiprią neigiamą patirtį apie žmones. Kitų būdų patikrinti nėra. Šiuo atveju, kada vedamas šuo į laiptinę ar einant už kampo, turėtų būti trumpas jo pavadis ir pilna kontrolė. Kontrolė reiškia, kad šuo turi eiti lygiagrečiai su šeimininku, o ne priekyje jo. Tai svarbu kada ribotas matymo plotas. Tai yra niekur apie tai nereglamentuota, o jos, kaip dresuotojos, patarimas. K. to buvo ir yra mokomas (2 t., b. l. 15–16).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. A. parodė, kad jis R. pažįsta, vardo jo neprisimena, jie (duomenys neskelbtini). Dabar gyvena abu (duomenys neskelbtini), namai vienas priešais kitą. Jie yra tik pažįstami. Kartais jie su R. atsitiktinai susitinka, nes abu vedžioja savo šunis. 2023 m. vasario mėnesio pradžioje jis susitiko R., jo šuo buvo su antsnukiu. Ankščiau jis savo šunį vedžiodavo be antsnukio. Ar visuomet be antsnukio ar ne, nežino, bet kada jis su juo susitikdavo, tai jo šuo K. būdavo be antsnukio. Jam R. papasakojo, kad jam su K. grįžtant iš lauko, atidarius laiptinės duris, pirmas jo ėjo šuo ir būdamas tarpduryje K. įkando moteriai į koją. Paklausė kaip tai įvyko. Jis paaiškino, kad moteriškė bandė spirti šuniui, tai jis griebė tą jos koją ir įkando. Dar pasakojo, kad ta moteris norėjo didelės sumos dėl žalos atlyginimo, prašė pasirašyti ant vos ne tuščio lapo dėl žalos atlyginimo. Kokią sumą, jis jam nesakė. Kiek jam pasakojo R. suprato, kad jis tai moteriai po šuns įkandimo geranoriškai padėjo, pasiūlė nuvežti ir pas medikus. Vėliau pasakojo, kad tos moters advokatas jam skambino tartis dėl žalos atlyginimo ir kas jam gresia. Daugiau jis nieko nežino. Jis asmeniškai įvykio nematė (2 t., b. l. 21, 22).

2023 m. vasario 7 d. Ž. S. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. vasario 2 d., apie 07.00 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio laiptinės pirmajame aukšte, jai į dešinės kojos blauzdą įkando kaimyno D. R. (duomenys neskelbtini) vidutinio dydžio šuo ir sukėlė sužalojimus. Prašo išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir šuns savininką nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 44).

2023 m. balandžio 20 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad Ž. S. įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) namo, parodė namą pažymėtą Nr. 14. Po to nukentėjusioji Ž. S. nurodė eiti prie namo laiptinės. Įėjusi pro laiptinės duris, nukentėjusioji Ž. S. nuėjo pirmame aukšte prie buto durų, pažymėtų Nr. 52, ir paaiškino, kad ji 2023 m. vasario 2 d., apie 07.00 val. išėjo iš šio buto. Nulipo laiptais ir priėjo prie šios laiptinės durų. Ž. S. pradarė laiptinės duris 25 cm. Tada, kada ji tik tiek buvo pravėrusi laiptinės duris ir žengė dešine koja žingsnį, nematė iš lauko pusės nei šuns, nei jo šeimininko, tuo metu buvo dar ir tamsu. Ž. S. parodė kaip buvo pastačiusi dešinę savo koją, tuomet iš lauko pusės, pro durų tarpą įlindo šuo ir iš karto jai įkando į dešinės kojos blauzdą ir įkandęs laikė ir plėšė raumenį, ji pradėjo garsiai šaukti. Šuns savininkas D. R. paėmė už šuns antkaklio, pradėjo jį nuo jos tempti. Šuo vis dar buvo stipriai dantimis įsikibęs į blauzdą. Šuns šeimininkas bandė šunį atitraukti, ji pajautė tempimą ir pargriuvo. Nukentėjusioji Ž. S. rodė vietą kur ir kaip ji buvo pargriuvusi. Ji paaiškino, kad kai ji pargriuvo, tai šuo vis dar dantimis buvo įsikandęs ir laikė jos dešinės kojos blauzdą, ji jautė didelį skausmą. Po to nukentėjusioji parodė vietą, kur šuns savininkas atitraukęs laikė šunį, ir paaiškino, kad atitrauktas nuo jos šuo vis dar buvo agresyvus, šoko į viršų. Nukentėjusioji parodė kur ji ėjo po įvykio ir paaiškino, kad šuo, dar vis būdamas ir laikomas šeimininko prie laiptinės, buvo vis dar agresyvus (1 t., b. l. 76–78); Fotolentelė (1 t., b. l. 79–83).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad dvi kastinės žaizdos dešinėje blauzdoje su aplinkine kraujosruva minkštuosiuose audiniuose Ž. S. padarytos bukabriauniais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir šuns dantys. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytu laiku, t. y. 2023 m. vasario 2 d. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. 1. 25–28).

Papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad dvi kastinės žaizdos dešinėje blauzdoje su aplinkine kraujosruva minkštuosiuose audiniuose Ž. S. padarytos bukabriauniais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir šuns dantys. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytu laiku, t. y. 2023 m. vasario 2 d. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 102–104).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusioji Ž. S. pateikė šuns suplėšytas kelnes (1 t., b. l. 84).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtos nukentėjusios Ž. S. pateiktos kelnės. Kelnių priekinėje, dešinėje kelnių klešnėje nuo juosmens 20 cm atstumu ir 30 cm atstumu matomos netaisyklingos formos rudos spalvos dėmės. Dešinėje kelnių klešnėje nuo apačios 14 cm atstumu, nuo išorinės siūlės 1,5 cm atstumu matomas audinio įplyšimas 0,5 cm. Dešinėje kelnių klešnėje nuo apačios 15 cm atstumu nuo apačios, iš karto nuo išorinės siūlės 2 cm ištisinis audinio įplyšimas, skersai. Aplinkui audinio pažeidimus ir žemiau matomos rudos spalvos dėmės (1 t., b. l. 89, 90).

Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento gautas raštas, kuriame nurodyta, kad dėl 2023 m. vasario 3 d. šuns įkandimo 2023 m. kovo 2 d. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus gyvūną surašytas Pasiutligės epizodinio tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Tikrinimo metu gyvūnas buvo kliniškai sveikas, nuo pasiutligės vakcinuotas 2022 m. rugpjūčio 4 d., registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 110).

Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno skyriaus gauti: 2023 m. vasario 3 d. informacinis pranešimas apie įtarimą/patvirtinimą gyvūno pasiutligės atvejį Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, 2023 m. kovo 2 d. pasiutligės epizodinio tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), gyvūno augintinio tapatybės dokumentas (1 t., b. l. 114–126).

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Nukentėjusioji Ž. S. parodė, kad išeinant iš namų ir atidarius laiptinės duris buvo užpulta kaltinamojo D. R. šuns, kuris jai įkando, taip padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Įvykio metu buvo ištikta šoko būsenos, jautė skausmą, ant dešinės kojos blauzdos buvo matyti didelė žaizda. Grįžusi į butą paskambino draugui, kuris nuvežė ją pas medikus. Po įvykio vis dar jaučia tiek fizinius, tiek emocinius padarinius. Nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, ilgą gydymosi procesą bei jaučiamus emocinius išgyvenimus, stresą, patvirtina jos draugas J. Z..

Kaltinamasis D. R. parodė, kad po rytinio pasivaikščiojimo parke su šunimis ėjo namų link, būdamas prie laiptinės darė lauko duris, o kai jos daromos kartu ir iš vidaus prasivėrė, pamatė kaip susimakalavo nukentėjusiosios koja, buvo atliktas spyrio judesys, o tuomet jo šuo įsikando Ž. S. į koją. Siūlė nukentėjusiajai pagalbą, tačiau ši atsisakė. Kaltinamasis savo šunį laiko draugišku, nurodo, kad jis yra dresuojamas, sutaria su kitais žmonėmis, vaikais, gyvūnais, jo elgesyje niekada nebuvo matyti jokių agresyvumo požymių, ką patvirtina ir šuns K. dresuotoja I. P. ir kito namo kaimynas D. A. bei D. R. sugyventinė L. B..

Kaltinamojo keliama versija, kad šuo Ž. S. įkando, nes buvo išsigandęs po nukentėjusiosios spyrio, laikytina neobjektyvia. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme paneigė, kad šuns atžvilgiu buvo atliktas spyris, nuosekliai aiškino, kad tik norėjo išeiti iš namų į darbą, kuomet buvo užpulta D. R. šuns ir to pasekoje nukentėjo. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis savo parodymuose nurodė, kad įvykio metu jis siūlė savo pagalbą, taip pat iš karto po įvykio jis norėjo atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Kad tarėsi su nukentėjusiąja, tačiau jai paprašius didelės pinigų sumos susitarta taip ir nebuvo. Šios aplinkybės, teismo manymu, leidžia manyti, kad nukentėjusiosios parodymai yra teisingi ir patikimi, o kaltinamasis ieškojo būdų, kaip susitaikyti ir atlyginti žalą.

BK 139 straipsnio 1 dalis taikoma tada, kai nustatoma, jog objektyviai būtent kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad D. R., būdamas šuns laikytojas, neužtikrino, kad šis laikytųsi saugiu atstumu nuo pašalinių asmenų, su šunimi elgėsi neatsargiai ir neužtikrino, kad šuo nekeltų grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, ko pasekoje šuo užpuolė ir apkandžiojo nukentėjusiąją Ž. S., padarydamas jai dvi kastines žaizdas dešinėje blauzdoje su aplinkine kraujosruva minkštuosiuose audiniuose sukėlusias Ž. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad dvi kastinės žaizdos dešinėje blauzdoje su aplinkine kraujosruva minkštuosiuose audiniuose Ž. S. padarytos bukabriauniais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir šuns dantys. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytu laiku, t. y. 2023 m. vasario 2 d. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. 1. 25–28).

Objektyviai būtent kaltinamojo veika, o, tiksliau, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių nepaisymas buvo Ž. S. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis ir tai yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Taigi vertintina, kad nagrinėjamu atveju yra visų įtvirtintų nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnyje, objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, todėl D. R. laikomas kaltu nusikaltimo, numatyto BK 139 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Tokiu būdu D. R., būdamas dobermanų veislės šuns K. laikytojas, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatytą bendrąją pareigą kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto (Gyvūnų laikytojai privalo – užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui) reikalavimus bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 27.3 punkto (bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai, atsižvelgiant į veislės ar rūšies ypatumus, nešami specialiuose narveliuose, kuprinėse, ant rankų arba vedami su sutrumpintu iki 1 metro pavadėliu ir antsnukiu. Gyvūną vedantis asmuo turi užtikrinti viešąją rimtį, nesukelti grėsmės aplinkiniams žmonėms ir gyvūnams) reikalavimus, su šunimi elgėsi neatsargiai (nusikalstamai nerūpestingai) ir neužtikrino, kad šuo nesukels grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, ko pasekoje 2023 m. vasario 2 d., apie 07.00 val., jo K. dobermano veislės šuo, (duomenys neskelbtini) namo laiptinės pirmame aukšte, Kaune, įkando Ž. S. į dešinės kojos blauzdą, padarydamas jai dvi kastines žaizdas dešinėje blauzdoje su aplinkine kraujosruva minkštuosiuose audiniuose, sukėlusias nukentėjusiajai Ž. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

BK 139 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).