- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-03
- Bylos Nr.
- 1A-29-634/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00080-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Daiva Jankauskienė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- D. R.
- Nukentėjusysis
- Ž. S.
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Advokatai
- Edgaras Jautakis, Mindaugas Šimonis
- Kategorijos
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios Ž. S. ir jos atstovo advokato Mindaugo Šimonio bei nuteistojo D. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 60 MGL, tai yra 3000 Eur bauda.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. R. priteista 237,58 Eur turtinei žalai atlyginti.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. R. priteista 4360,58 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios Ž. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš D. R. priteista 245,91 Eur žalos atlyginimo ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios Ž. S. turėtos 7114,80 Eur atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš D. R.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. D. R. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. liepos 18 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad turėdamas pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte (gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui) bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A-2094 patvirtintu Dėl gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 27.3 punkte (Bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai, atsižvelgiant į veislės ar rūšies ypatumus, nešami specialiuose narveliuose, kuprinėse, ant rankų arba vedami su sutrumpintu iki 1 metro pavadėliu ir antsnukiu. Gyvūną vedantis asmuo turi užtikrinti viešąją rimtį, nesukelti grėsmės aplinkiniams žmonėms ir gyvūnams), būdamas dobermano veislės K. šuns laikytoju, su šunimi elgėsi neatsargiai (nusikalstamai nerūpestingai) ir neužtikrino, kad šuo nesukels grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, dėl to 2023 m. vasario 2 d., apie 07.00 val., jo dobermano veislės šuo K. (duomenys neskelbtini) namo laiptinės pirmame aukšte, įkando Ž. S. į dešinės kojos blauzdą, padarydamas jai dvi kąstines žaizdas dešinėje blauzdoje su aplinkine kraujosruva minkštuosiuose audiniuose, sukėlusias nukentėjusiajai Ž. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
2. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad D. R. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį. Teismas sprendė, jog nuteistojo keliama versija, kad šuo Ž. S. įkando, nes buvo išsigandęs po nukentėjusiosios spyrio, laikytina neobjektyvia. D. R., būdamas šuns laikytojas, neužtikrino, kad šis laikytųsi saugiu atstumu nuo pašalinių asmenų, su šunimi elgėsi neatsargiai ir neužtikrino, kad šuo nekeltų grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, dėl ko šuo užpuolė ir apkandžiojo nukentėjusiąją Ž. S., padarydamas jai dvi kąstines žaizdas dešinėje blauzdoje su aplinkine kraujosruva minkštuosiuose audiniuose sukėlusias Ž. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti D. R. skirtina BK 139 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam. Teismas nurodė, jog civilinių ieškovų Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (237,58 Eur), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys (4 360,58 Eur) ir nukentėjusiosios Ž. S. civilinis ieškinys (245,91 Eur) turtinei žalai atlyginti yra pagrįsti ir tenkintini visiškai. Tuo tarpu teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką analogiškose bylose, nukentėjusiosios Ž. S. prašomą 15 000 Eur neturtinės žalos dydį sumažino iki 2 000 Eur. Taip pat teismas nukentėjusiosios patirtas 7 114,80 Eur išlaidas atstovui apmokėti, pripažino proceso išlaidomis ir priteisė iš nuteistojo.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. R. prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - D. R. išteisinti; 2) jeigu apeliacinės instancijos teismas netenkintų šio prašymo, tuomet prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nuosprendį ir D. R. paskirti minimalią laisvės apribojimo bausmę bei sumažinti priteistas nukentėjusiosios atstovo atstovavimo išlaidas; 3) atlikti dalinį įrodymų tyrimą – paskirti šuns elgsenos ekspertizę, kurią pavesti atlikti LSMU Gyvūnų mokslų fakulteto Kinologijos centrui.
3.1. Skunde nurodoma, kad nuosprendis yra nepagristas ir neteisėtas, teismas nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, todėl neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė procesinės teisės normų pažeidimus. Byloje nėra ginčo, kad nukentėjusiąją sužalojo šuo K., tačiau pirmosios instancijos teismas ne tik nevertino, bet tiesiog ignoravo byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, jog šuo įkando nukentėjusiajai, nes ši spyrė šuniui. Esminis ginčas šioje byloje – spyrė ar nespyrė nukentėjusioji šuniui K., dėl ko šis įkando jai į koją. Šioje byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog įvykiui kilti reikšmės turėjo mažiausiai dviejų aplinkybių susiklostymas – nukentėjusiosios poelgis (spyris) ir iki tol jokia agresija nepasižymėjusio šuns staigi reakcija įkandimas į koją. Teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų, jog šuo yra neagresyvus.
3.2. Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės apsiribojo ne įrodymų vertinimu, bet jų turinio išdėstymu, t. y. techniniu perkėlimu iš kaltinamojo akto ir teismo posėdžių protokolų. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog jo noras padėti nukentėjusiajai iš karto po įvykio, negali būti vertinamas kaip kaltės pripažinimas, o tuo labiau pripažinimas fakto, kad nukentėjusioji galimai nespyrė šuniui, ką galima suprasti iš itin lakoniškų ir visiškai nepagrįstų nuosprendžio motyvų. Nuteistojo noras padėti nukentėjusiajai buvo apspręstas jo asmeninio bendražmogiško situacijos vertinimo – padėti bet kokiam nukentėjusiajam asmeniui, tuo labiau, kad jis yra pareigūnas – karys ir yra specialiai apmokytas suteikti pagalbą visiems nukentėjusiesiems.
3.3. Pažymima, kad nukentėjusiosios parodymai keitėsi, galimai po konsultacijų su teisininku. Be to, priešingai nei nurodyta nuosprendyje, jos parodymai dėl įvykio aplinkybių skiriasi. Ji pradžioje nurodė, kad norėdama išeiti į lauką, duris šiek tiek atidarė. Durims atsivėrus, iš lauko pro durų tarpą išlindo vidutinio dydžio juodos spalvos šuo ir jis iškart jai įkando į dešinės pusės kojos blauzdą. Tačiau vėliau nukentėjusioji nurodė, kad ji tik žengė dešine koja žingsnį pro duris ir iš karto šuo pagriebė už kojos raumens dantimis.
3.4. Skunde akcentuojama, kad nukentėjusios versija, esą ji pradarė duris 25 cm ir dešine koja žengė į priekį nėra įmanoma, nes darant kaire ranka (stumiant kairiu pečiu) duris, ne dešinė, bet kairė koja statoma į priekį. Neįtikėtina būtų, jeigu nukentėjusioji pro laiptinės duris išeina jas pradariusi tik 25 cm, kaip nurodė.
3.5. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistojo parodymai dėl nukentėjusiosios spyrio šuniui viso proceso metu išliko nuoseklūs, o juos pagrindžia L. B., I. P. ir D. A. parodymai. Be to, jis, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nepažeidė jokių teisės aktų, tame tarpe ir taisyklių dėl gyvūnų laikymo Kauno mieste, nes dobermanai nėra priskirtini prie pavojingų ir kovinių šunų, kuriuos reikia privalomai vedžioti su antsnukiu.
3.6. Skunde nurodoma, jog nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje neaiškiai ir nekonkrečiai nurodytas nuteistojo veikos pasireiškimo būdas, o visuotinai pripažintų saugumo taisyklių pažeidimas yra pernelyg deklaratyvus. Nuosprendyje nurodoma, kad neva pažeistas Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 27.3 punktas, tačiau šios normos reikalavimai negali būti taikomi konkrečiam atvejui, kadangi jis su šuniu K. nebuvo bendro naudojimo patalpose, o tik ketino eiti į laiptinę.
3.7. Skunde teigiama, jog nuteistasis niekaip neturėjo ir negalėjo numatyti, kad nukentėjusioji šuns galimai išsigąs ir jam spirs, todėl darytina išvada, kad nuteistojo psichinis santykis su veika ir kilusiais padariniais yra pernelyg nutolęs, kad būtų galima teigti, jog konkrečiu atveju egzistuoja priežastinis ryšys.
3.8. Nuteistasis mano, kad jam nepagrįstai paskirta viena iš alternatyvių bausmių – 3 000 Eur bauda, nes dėl jo turtinės padėties jam paskyrus baudą, bausmės įvykdymas būtų beveik neįmanomas, nes turėtų pareigą ne tik sumokėti ją, bet ir atlyginti žalą, kuri būtų priteista. Taip pat mano, jog nukentėjusiajai priteistas atstovavimo išlaidų dydis yra neprotingas ir per didelis.
4. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji Ž. S. ir jos atstovas advokatas Mindaugas Šimonis prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir priteisti iš D. R. nukentėjusiajai Ž. S. 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 2) nukentėjusiajai Ž. S. iš D. R. priteisti atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
4.1. Skunde nurodoma, jog nukentėjusioji Ž. S. nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nuosprendžio dalimi dėl neturtinės žalos dydžio atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje, kadangi neturtinę žalą priteisė neįvertinęs visų teisiškai reikšmingų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes visiškai neištyrė nukentėjusios Ž. S. ir jos atstovo advokato pateiktų rašytinių įrodymų, nukentėjusiosios paaiškinimų ir liudytojo parodymų, kurie patvirtina neturtinės žalos mąstą, t. y. žalos nukentėjusiosios sveikatai apimtį ir trukmę, išgyvenimus ir praradimus dėl nusikaltimo padarymo, taip pažeidė BPK 242 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuose nėra visiškai jokių nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo analizės, kurie atskleidžia nukentėjusios Ž. S. patirtos neturtinės žalos dydį.
4.2. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino nukentėjusios Ž. S. žalos fizinei ir psichinei sveikatai, kuri pasireiškė tuo, kad ji šuns užpuolimo metu patyrė didelį skausmą ir išgąstį, nes šuo tam tikrą laiką plėšė ją už blauzdos, įkandęs laikė ir plėšė raumenį, buvo stipriai į jį įsikabinęs. Nukentėjusioji jautėsi bejėgiškos būklės, nes negalėjo savęs apginti, kadangi šuo buvo ypatingai agresyvus, net po kurio laiko, kai jį pavyko atplėšti nuo nukentėjusiosios blauzdos, jis toliau siekė jai kąsti, piktai puolė nukentėjusiąją. Nukentėjusioji buvo šokiruota, kai nusivilkusi suplėšytas kelnes pamatė plėštinę žaizdą blauzdoje, kuri labai kraujavo, matėsi suplėšyti raumenys.
4.3. Pažymima, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad nukentėjusiajai Ž. S. šuns įkandimas sukėlė ilgalaikius sveikatos sutrikdymus ir dideles sveikatos komplikacijas, kurios lėmė ilgai trukusias skausmingas operacijas ir medicinines procedūras. Nukentėjusioji gydėsi nuo 2023 m. vasario 2 d. iki 2023 m. birželio 1 d., laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 8 iki 19 d. buvo reabilitacijoje. Negrįžtamai išliko kojos blauzdos raumens funkciniai sutrikimai ir randas, nukentėjusioji patyrė didelę žalą savo psichinei būsenai, potrauminio streso sutrikimą, pasireiškusį nerimu, nuolatine įtampa, miego sutrikimu, psichologiniu diskomfortu prisimenant įvykį ir vietą, kurioje jis įvyko, dėl ko nukentėjusioji lankėsi pas psichiatrą. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino išskirtinai ilgos ir komplikuotos gydymo eigos, taip pat, to, jog nukentėjusioji nuo 2023 m. vasario 15 d. papildomai lankėsi pas savo šeimos gydytoją dėl psichinių problemų. Gydytojas, po jos patirto emocinio streso ir atsiradusio miego sutrikimų ir nerimo rekomendavo pasitarti su šeimos gydytoja dėl konsultacijų pas psichiatrą. Nukentėjusioji gydymo laikotarpiu lankėsi pas Kauno miesto poliklinikos psichiatrą bei psichologą, buvo nustatyta reakcija į stiprų stresą ir skirti medikamentai.
4.4. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas neįvertino, jog buvo pakenkta nukentėjusiosios profesinei darbinei veiklai bei sukelti dideli socialiniai pasikeitimai, pabloginę jos, kaip žmogaus, gyvenimo kokybę, sukėlę nežinomybę dėl ateities. Nukentėjusioji dirbo (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje mokytoja, tačiau dėl nusikalstama veika padarytos žalos jos sveikatai, sutrikdžius emocinę ir fizinę būklę, ji turėjo nutraukti vaikų anglų kalbos ugdymo procesą, neteko bendravimo su vaikais ir kolegomis. Po keturių mėnesių trukusio gydymo nuo 2023 m. birželio 1 d. dėl sveikatos būklės buvo priversta iš viso išeiti iš darbo, kuriame dirbo nuo 1998 metų. Tai buvo bendras su mokyklos administracija priimtas sprendimas sprendžiant susiklosčiusią situaciją dėl jos ilgalaikio sveikatos sutrikdymo ir negalėjimo vykdyti mokytojos darbo funkcijų.
4.5. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nesivadovavo kasacinio teismo praktika, formuojama neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo bylose, pasitenkino tik nurodant į vieną bylą, kurioje aplinkybės dėl nukentėjusiosios neturtinės žalos yra ženkliai skirtingos. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas priteisti nukentėjusiajai Ž. S. vietoje prašomo 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo - 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo neįvertino, kad nukentėjusiajai Ž. S. neturtinė žala pasireiškė: dideliu ilgai trukusiu fiziniu skausmu; dvasiniais išgyvenimais ir psichologiniais sukrėtimais išgyvenant šuns užpuolimą, skausmus; išgyvenant skausmus gydymo procese, 44 vizitai su žaizdos atnaujinimu atauginant raumenį; nežinomybe ir nerimu; potrauminio streso sutrikimu; nuolatine įtampa; miego sutrikimais; psichologiniu diskomfortu prisimenant įvykį ir vietą, kurioje jis įvyko, išgyvenant visą nusikaltimo tyrimo procesą; nukentėjusiajai dėl žalos sveikatai buvo sunku judėti net keturis mėnesius, du iš jų nukentėjusioji savarankiškai iš vis nepaėjo; nukentėjusioji negalėjo pilnavertiški bendrauti, turėjo ilgai trukusį nedarbingumą; įvykio metu patyrė šoką ir labai išsigando, po įvykio atsirado šunų baimė, patyrė nerimą, nuolat buvo slogios nuotaikos, sunkiai užmigdavo, dėl to vartojo raminamuosius vaistus; nukentėjusioji Ž. S. stipriai išgyveno dėl išėjimo iš mokytojos darbo (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje; nukentėjusiajai nerimą kelia likę skausmai ir kojos tynimas, kuris pagal gydytojų konsultacijas dėl audinių struktūrų pokyčių išliks visą likusį gyvenimą.
4.6. Teigiama, kad nusikaltimą padaręs asmuo D. R. neatsiprašė nukentėjusiosios ir neatlygino jokios žalos, o pasitelkdamas apgaulę siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės ir žalos nukentėjusiajai atlyginimo. Nukentėjusiosios psichologinius išgyvenimus sustiprino įtariamojo įžūlus ir nesąžiningas elgesys meluojant ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu apie tai, kad tariamai nukentėjusioji pati spyrė jo šuniui, ir kad apie tai buvo kalbėta. Nustačius, kad tokia nesąžininga ir nukentėjusiąją papildomai žalojanti gynybinė versija yra visiškas melas, tai akivaizdžiai patvirtina D. R. piktavališkumą, jo nesąžiningumą. D. R. žemino nukentėjusiąją ir sukėlė jai papildomus išgyvenimus ir tęstinį stresą viso baudžiamojo proceso metu. Pažymima, kad negali būti toleruotinos tokios situacijos, kai kaltinamasis ir jo gynėjas dėl nesąžiningos gynybinės taktikos pasirinkimo nukentėjusiajam padaro papildomą neturtinę žalą viso baudžiamojo proceso metu, nes taip papildomai pažeidžiamos nukentėjusiojo teisės.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis D. R. ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, o nukentėjusiosios ir jos atstovo skundą atmesti. Nukentėjusioji ir jos atstovas prašė jų skundą tenkinti, o nuteistojo skundą atmesti. Prokurorė prašė skundus tenkinti iš dalies. Apelianto D. R. prašymą sumažinti priteistas nukentėjusiosios atstovo atstovavimo išlaidas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymo Nr. 1R-184 „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ 4 punktą, tenkinti, nes byla yra nedidelės apimties, teisme vyko 4 posėdžiai, kuriuose buvo iš viso apklausti tik 6 proceso dalyviai, byla nesudėtinga. Taip pat, kadangi nuteistasis patirs didelę finansinę naštą, tenkinti D. R. prašymą vietoj baudos bausmės skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per laisvės apribojimo laiką atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. Tenkinti nukentėjusiosios Ž. S. prašymą dėl neturtinės žalos padidinimo, kadangi pirmos instancijos teismo priteista 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo yra per maža kompensacija, atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies
Dėl kaltės
6. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - D. R. išteisinti. Skunde nurodoma, kad nuosprendis yra nepagristas ir neteisėtas, teismas nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, todėl neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė procesinės teisės normų pažeidimus. Byloje nėra ginčo, kad nukentėjusiąją sužalojo šuo K., tačiau pirmosios instancijos teismas ne tik nevertino, bet tiesiog ignoravo byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, jog šuo įkando nukentėjusiajai, nes ši spyrė šuniui. Taigi, apeliantas, ginčydamas savo kaltę, neginčija, kad jam priklausantis šuo sužalojo nukentėjusiąją, tačiau nurodo, kad pasekmes sukėlė netinkamas nukentėjusiosios elgesys, tai yra nurodo, kad nukentėjusioji spyrė šuniui ir būtent tai buvo pagrindinė priežastis pasekmėms kilti.
7. Kolegija, susipažinusi su byloje surinktų įrodymų visuma konstatuoja, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami. BK 139 straipsnio 1 dalis taikoma tada, kai nustatoma, jog objektyviai būtent kaltininko veika (neveikimas) buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad būtent nuteistojo neveikimas buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Žemesnės instancijos teismas
8. D. R. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis, turėdamas pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte (gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui) bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A-2094 patvirtintu Dėl gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 27.3 punkte (Bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai, atsižvelgiant į veislės ar rūšies ypatumus, nešami specialiuose narveliuose, kuprinėse, ant rankų arba vedami su sutrumpintu iki 1 metro pavadėliu ir antsnukiu. Gyvūną vedantis asmuo turi užtikrinti viešąją rimtį, nesukelti grėsmės aplinkiniams žmonėms ir gyvūnams), būdamas dobermano veislės K. šuns laikytoju, su šunimi elgėsi neatsargiai (nusikalstamai nerūpestingai) ir neužtikrino, kad šuo nesukels grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, dėl to 2023 m. vasario 2 d., apie 07.00 val., jo dobermano veislės šuo K. (duomenys neskelbtini) namo laiptinės pirmame aukšte, (duomenys neskelbtini), įkando Ž. S. į dešinės kojos blauzdą, padarydamas jai dvi kąstines žaizdas dešinėje blauzdoje su aplinkine kraujosruva minkštuosiuose audiniuose, sukėlusias nukentėjusiajai Ž. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
9. Kaip ir nurodyta kaltinime, pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A-2094 patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių (toliau – Taisyklės) 27.3. punktą, „gyvūnai daugiabučiuose namuose laikomi laikantis šių reikalavimų - bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai, atsižvelgiant į veislės ar rūšies ypatumus, nešami specialiuose narveliuose, kuprinėse, ant rankų arba vedami su sutrumpintu iki 1 metro pavadėliu ir antsnukiu. Gyvūną vedantis asmuo turi užtikrinti viešąją rimtį, nesukelti grėsmės aplinkiniams žmonėms ir gyvūnams“. Taisyklės imperatyviai nustato šuns savininkui pareigą daugiabučių namų laiptinėse šunį vedžioti su sutrumpintu iki 1 metro pavadėliu ir antsnukiu. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis šių reikalavimų nesilaikė. Kolegija pažymi, kad įvykis įvyko daugiabučio namo laiptinės lauko durų tarpduryje, todėl tai neabejotinai yra bendrojo naudojimo patalpos (daugiabučio namo laiptinė), todėl apeliacinio skundo argumentas, kad tai nėra bendro naudojimo patalpos ir šiai vietai negali būti taikomos aukščiau minėtos savivaldybės administracijos nustatytos taisyklės, atmetamas kaip nepagrįstas.
10. Jei nuteistasis D. R. būtų laikęsis Taisyklėse nustatytų reikalavimų (šuo vedamas iki 1 metro sutrumpintu pavadžiu ir antsnukiu), jo šuo nebūtų įkandęs nukentėjusiajai. Šis pažeidimas buvo pagrindinė sąlyga pasekmėms kilti. Atmestini nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai apie tai, kad nukentėjusioji išprovokavo šuns elgesį, spirdama šuniui koja. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, D. R. parodė, kad „paspaudęs durų kodą pajuto, kad kažkas iš vidaus traukia durų spynos liežuvėlį, prasivėrė durys, pamatė, kad susimakalavo koja ir šuo ją griebė“. Nukentėjusioji Ž. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad „traukė skląstį, stūmė duris pečiu, tuomet atsidarė durys, prasivėrė tarpelis, norėjo žengti iš laiptinės ir jai už kojos čiupo šuo“. Kolegijos vertinimu, būtent šie nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymai tiksliausiai ir objektyviausiai apibūdina situaciją įvykio metu. Kolegija sprendžia, kad tarpduryje pasirodžiusi nukentėjusiosios koja išprovokavo šunį pulti ir kąsti į nukentėjusiosios koją. Tokia įvykių eiga būtų buvusi negalima, jei nuteistasis D. R. būtų laikęsis Taisyklėse nustatytų reikalavimų. Apeliaciniame skunde dėstomi samprotavimai, kad nukentėjusioji iš išgąsčio spyrė šuniui taip pat negali pakeisti šių išvadų, kadangi nuteistojo šuo nebuvo laikomas pagal taisykles, taip eliminuojant galimą pavojų dėl šuns elgesio aplinkiniams.
11. Galima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neaptarė dalies įrodymų, tačiau ši aplinkybė nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo kaltės pagrįstumo. Veterinarijos klinikos pažymoje nurodoma, kad gydymo metu šuo veterinarijos gydytojams ar asistentams jokios agresijos nerodė (2 t., b. l. 48). Pažymoje dėl šuns K. LSMU kinologijos dėstytoja I. P. nurodo, kad K. yra neagresyvus šuo, tam, kad bailus šuo kąstų, jį reikia išprovokuoti (2 t., b. l. 49). 2023 m. spalio 5 d. konsultacinėje išvadoje, kurią pateikė LKD Tarptautinės kategorijos teisėjas A. Č., nurodoma, kad dobermanų veislės šuo nėra agresyvus nepažįstamų žmonių atžvilgiu ir nepultų žmonių, kurie nenaudoja prieš jį fizinių veiksmų (3 t., b. l. 81). Konsultacinėje išvadoje (be datos), kurią pasirašė LKD dresuotoja A. M., nurodoma, kad galima įkandimo priežastis – gynybinė šuns reakcija į tiesioginį pavojų (3 t., b. l. 120-122). Tuo pačiu pažymėtina, kad nukentėjusiosios atstovas advokatas Mindaugas Šimonis pateikė priešingus įrodymus - išrašą iš enciklopedijos, kurioje nurodoma, kad dobermanų veislės šunims reikalinga griežta dresūra ir savalaikė socializacija, kitaip šie šunys gali tapti nevaldomi ir net pavojingi (3 t., b. l. 139-141).
12. Vertinant aukščiau išvardintus įrodymus, kolegija pažymi, jog nuteistojo pateikti įrodymai patvirtina, kad jo turimas dobermanų veislės šuo nepasižymi agresyvumu, tačiau tai niekaip negali būti pagrindu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Gyvūno elgesys objektyviai niekada negali būti visiškai nuspėjamas, todėl tai, kad dresuotojo akivaizdoje šuo neparodė agresijos ženklų, nepaneigia, jog šuo jam netikėtoje situacijoje negalėjo užputi žmogaus, juo labiau, kad toks faktas objektyviai įrodytas. Motyvai, nurodyti A. M. išvadose, kad agresyvus šuo kanda aukštai, o šuo, kuris ginasi, kanda į kūno vietą, kuri yra arčiausiai jo burnos, taip pat nėra laikytini pagrindu paneigti nuteistojo kaltę, kadangi byloje nustatyta, jog šuo kando į nukentėjusiosios koją, pasirodžiusią tarp pravertų durų, pati nukentėjusioji nebuvo išėjusi iš laiptinės.
13. Apibendrinant konstatuotina, kad būtent aukščiau minėtų Taisyklių reikalavimų nepaisymas buvo nukentėjusiosios Ž. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis ir tai yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys. Kilę padariniai buvo dėsningas D. R. neveikimo rezultatas. Taigi nagrinėjamu atveju tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, priešingai, nei teigiama skunde, D. R. veiksmuose nustatyti ir įrodyti, jo veiksmai kvalifikuoti teisingai.
Dėl bausmės
14. Nuteistasis apeliaciniame skunde pateikė ir alternatyvų prašymą, jei nebūtų išteisintas dėl jam pareikštų kaltinimų, prašydamas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nuosprendį ir jam paskirti minimalią laisvės apribojimo bausmę. Apeliacinės instancijos teisme tokiam prašymui neprieštaravo ir prokurorė, nurodydama, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama, nustatant 1 metų bausmės terminą, įpareigojant atlyginti turtinę žalą.
15. Kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas iš dalies. Apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, nurodė, kad D. R. padarė vieną baigtą neatsargų nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, išvardino kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir sprendė, kad bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam D. R. už vieno neatsargaus nusikaltimo padarymą skirtina BK 139 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės nenurodė individualizuotų bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo motyvų, be to, klaidingai nurodė, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą.
16. BK 61 straipsnio „Bausmės skyrimo taisyklės“ 2 dalis (redakcija nuo 2025 m. vasario 1 d.) nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Šioje byloje kaltininko atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl parenkant bausmės rūšį ir dydį turi būti vadovaujamasi kitomis BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis. BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
17. Nuteistasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. D. R. nusikalto pirmą kartą, dirba (duomenys neskelbtini), yra krašto apsaugos savanoris.
18. BK 41 straipsnio 2 dalis apibrėžia bausmės paskirtį: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
19. BK 139 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Baudos, kaip bausmės, paskirtis yra nubausti nusikaltusį asmenį, sukeliant jam turtinio pobūdžio praradimus. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad paskirta bausmės rūšis neatitinka bausmės paskirties – neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo, kadangi asmuo nusikalto pirmą kartą, nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, nusikaltimu padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurios atlyginimas nukentėjusiajai laikytinas prioritetiniu. Turtinio pobūdžio sankcijų taikymas šiuo atveju nebūtų pagrįstas. Nuteistajam parinktina formaliai griežtesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimo bausmė, kuri, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę bei paminėtas bylos aplinkybes, savo pobūdžiu neabejotinai leis pasiekti bausmės tikslus. BK 48 straipsnio 2 dalis numato, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pasekmes bei nuteistojo asmenybę, nustatytinas 4 mėnesių laisvės apribojimo terminas. Vietoje intensyvios priežiūros, kurią skirti atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį bei nuteistojo asmenybę, netikslinga, nuteistajam skirtinas įpareigojimas per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. Pažymėtina, kad BK 48 straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d., numato ir įpareigojimą atlyginti neturtinę žalą, tačiau ši nuostata nagrinėjamoje byloje netaikytina, kadangi nuteistojo padėtį sunkinantis įstatymas negalioja atgal. Taigi skundžiamas nuosprendis dalyje dėl bausmės keistinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 2 punktu.
Dėl neturtinės žalos dydžio
20. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Ž. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apylinkės teismui ieškinį tenkinus iš dalies (priteisus 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo), ji pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir priteisti iš D. R. nukentėjusiajai Ž. S. 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
21. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, kolegija pažymi, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Kita vertus, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4 straipsnis). Taip yra aiškinama ir kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).
22. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad civilinio ieškinio dalis dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei Ž. S., atsižvelgiant į duomenis apie jos patirtus fizinius sužalojimus, emocinę būseną ir patirtą stresą, padarytos nusikalstamos veikos metu bei nesant duomenų apie patirtų emocinių pergyvenimų peraugimą į psichinės sveikatos sutrikimus, liekamuosius reiškinius, taip pat įvertinus teismų praktiką analogiškose bylose (pvz. 1A-574-634/2022), yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, todėl Ž. S., įvertinus visas bylos aplinkybes, nustatytinas 2000 Eur neturtinės žalos dydis, kuris, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis). Formaliai skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kokiais kriterijais teismas rėmėsi nustatydamas neturtinės žalos dydį, tačiau detalūs motyvai nepateikti.
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra per mažas. Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių - sveikatą, yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kurią turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Kaip matyti iš bylos duomenų, patirtas sužalojimas (dvi kąstinės žaizdos blauzdos raumenyje) sukėlė nukentėjusiajai Ž. S. ilgalaikį sveikatos sutrikdymą, lydimą komplikacijų gydymo metu. Nukentėjusiajai buvo atliktos dvi operacijos, kurių metu buvo pašalinti nekrozuojantys audiniai, neprigiję blauzdos raumenys. Gydymosi laikotarpiu reikėjo atlikti viršutinio žaizdos sluoksnio pašalinimą, kad audinys priaugtų prie odos lygio, buvo atliekami labai dažni žaizdos perrišimai, skausmingos žaizdos raumenyje komplikavosi, koja nuolat tino. Nukentėjusioji gydėsi ilgą laikotarpį - nuo 2023 m. vasario 2 d. iki 2023 m. birželio 1 d., o laikotarpiu 2023 m. gegužės 8 d. iki 2023 m. gegužės 19 d. buvo reabilitacijoje. Kaip matyti, išliko kojos blauzdos raumens funkciniai sutrikimai ir randas. Tai patvirtina kartu su ieškiniu pateikti išrašai iš medicininių dokumentų, „Sodros“ duomenys (2 t., b. l. 149-170).
24. Visuma aukščiau paminėtų faktinių aplinkybių patvirtina, kad nukentėjusioji patyrė didelį fizinį skausmą, buvo sutrikdytas įprastinis jos gyvenimo ritmas, padaryti kojos blauzdos raumens funkciniai sutrikimai sukėlė didelius nepatogumus dėl apribotų judėjimo galimybių, blauzdoje susiformavo randas, nukentėjusiajai buvo sukeltas didelis psichologinis diskomfortas, o gydymas ir reabilitacija truko 4 mėnesius. Pažymėtina, kad kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog nukentėjusioji dėl patirto sužalojimo turėjo atsisakyti mėgstamo darbo mokykloje, neįrodyta, todėl sprendžiant dėl žalos dydžio į šiuos motyvus neatsižvelgiama.
25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai buvo padaryta didelė neturtinė žala. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nusikaltimas padarytas ne tyčia, o dėl neatsargumo, į tai, kad nuteistasis yra dirbantis, tačiau turintis piniginių įsipareigojimų finansų įstaigoms, taip pat įvertina jo gaunamas pajamas, kurios nėra didelės. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus bei CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, nukentėjusiosios naudai priteistina 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skundžiamas nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo keistinas vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 punktu.
Dėl proceso išlaidų
26. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo sumažinti teismo priteistas nukentėjusiosios atstovo atstovavimo išlaidas, kurios, jo nuomone, neadekvačiai didelės, neprotingos ir nesąžiningos. Šioje dalyje nuteistojo skundas tenkinamas iš dalies, kadangi priteistų išlaidų, patirtų ikiteisminio tyrimo metu, dydis viršija rekomenduojamus.
27. Apylinkės teismas, pasisakydamas dėl atlygintinų išlaidų advokato suteiktoms paslaugoms apmokėti, nurodė, kad teisminėje praktikoje, nagrinėjant baudžiamąsias bylas pirmos instancijos teisme, tokioje nesudėtingoje, nusikalstamos veikos išaiškinimo ir ištyrimo prasme, byloje nukentėjusiosios pusės nurodytos atstovavimo išlaidos -7114,80 eurų, ypač nukentėjusiosios patirtos bylos ikiteisminio tyrimo metu - 4065,60 eurų, teismo manymu yra galimai per brangiai jos atstovo įvertintos, nes kelia abejones, kiek jos atitinka teisingumo ir sąžiningumo kliento atžvilgiu kriterijus, tačiau nukentėjusioji jas faktiškai patyrė, jos pagrįstos teismui pateiktais mokestiniais dokumentais - sąskaitomis faktūromis - 1161,60 Eur, 580,80 Eur, 4065,60 Eur ir kt. (3 t., b. 1. 175–176), iš kurių matyti, kad nukentėjusioji už jos atstovavimą bylos procese savo atstovui sumokėjo 7114,80 Eur, todėl šios išlaidos teismo pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš nuteistojo D. R. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas šias išlaidas priteisė motyvuodamas tuo, kad jos patirtos, tačiau jų dydžio pagrįstumo neanalizavo, apsiribodamas nuosprendyje išreikštomis abejonėmis.
28. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų advokato suteiktoms paslaugoms apmokėti dydžio pagrįstumo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. 1R-184 „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).
29. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiosios išlaidos advokato pagalbai apmokėti ikiteisminio tyrimo metu grindžiamos šiais dokumentais: 2023 m. vasario 20 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiosios atstovavimas ir konsultacijos sudarė 2 val., valandos įkainis – 120 Eur, skundo prokuratūrai parengimas ir pateikimas sudarė 6 val., valandos įkainis – 120 Eur, viso su PVM – 1161,6 Eur (2 t., b. l. 190); 2023 m. balandžio 14 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiosios atstovavimas apklausoje ir susipažinime su ikiteisminio tyrimo medžiaga sudarė 4 val., valandos įkainis – 120 Eur, viso su (duomenys neskelbtini) 8 Eur (2 t., b. l. 192); 2023 m. liepos 14 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiosios atstovavimas parodymų patikrinimo vietoje sudarė 2 val., valandos įkainis – 120 Eur, nukentėjusiosios atstovavimas susipažįstant su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir kaltinamuoju aktu, sudarė 2 val., valandos įkainis – 120 Eur, civilinio ieškinio parengimas ir įrodymų rinkimas sudarė 24 val., valandos įkainis – 120 Eur, viso su PVM – 4065,6 Eur (2 t., b. l. 194).
30. Pažymėtina, kad išlaidos civiliniam ieškiniui (kuris buvo pateiktas teismui) parengti priskirtinos prie išlaidų atstovaujant nukentėjusiąją pirmosios instancijos teisme. 2023 m. liepos 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sąnaudos civiliniam ieškiniui parengti ir įrodymams rinkti (24 val., valandos įkainis – 120 Eur, be PVM, tai yra 24 x 120 + 21% PVM = 3 484,8 Eur) bus vertinamos pasisakant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
31. Taigi advokato atlyginimas už ikiteisminio tyrimo metu suteiktas paslaugas sudarė 2323,2 Eur (1161,6+580,8+580,8). Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Rekomendacijų 10.1.3. punktas numato, kad baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis už visas suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu, kai ginamasis įtariamas padaręs neatsargų nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą – 1. Ikiteisminis tyrimas byloje baigtas ir byla teismui perduota 2023 m. liepos 4 d., todėl atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuotinas taikant 2023 m. I ketvirčio vidutinį mėnesinį darbo užmokesčio dydį (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) – 1959,9 Eur. Taigi maksimalus rekomenduojamas atlygintinas advokato paslaugų dydis ikiteisminio tyrimo metu sudarytų 1959,9 Eur. Faktiškai sumokėtas atlyginimas advokatui viršija rekomenduojamą maksimalų dydį už visas suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu 363,3 Eur (2323,2 -1959,9), todėl priteistų atstovavimo išlaidų dydis mažintinas šia suma.
32. Pagal Rekomendacijų 10 punktą nustatyti tokie maksimalūs atlygintinų išlaidų advokato suteiktoms paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokėti dydžiai: 10.2. už procesinių dokumentų parengimą (tame tarpe civilinio ieškinio) bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu – 2,5; 10.11. už vieną teisinių konsultacijų (išskyrus ikiteisminio tyrimo stadiją) valandą – 0,1; 10.12. už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1; 10.13. už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus (išskyrus ikiteisminio tyrimo stadiją) – 0,01.
33. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdis atidėtas dėl gynėjo neatvykimo, nukentėjusiosios atstovas dalyvavo nuotoliniu būdu, posėdžio trukmė – 8 min. 2023 m. spalio 30 d. posėdžio trukmė – 1 val. 45 min. 2024 m. sausio 18 d. posėdžio trukmė – 1 val. 27 min. 2023 m. kovo 19 d. posėdžio trukmė – 37 min. 2024 m. balandžio 15 d. posėdis atidėtas neatvykus nukentėjusiosios atstovui. 2024 m. gegužės 30 d. posėdžio trukmė 1 val. 18 min. 2024 m. birželio 28 d. posėdžio trukmė 6 min., nukentėjusiosios atstovas nedalyvavo. Taigi nukentėjusiosios atstovavimas pirmosios instancijos teismo posėdžiuose sudarė 5 valandas. Nuosprendis byloje priimtas 2024 m. liepos 18 d., todėl maksimalus atlygintinų išlaidų dydis pirmosios instancijos teisme skaičiuotinas taikant 2024 m. I ketvirčio vidutinį mėnesinį darbo užmokesčio dydį (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) – 2161,0 Eur. Už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą nustatytas koeficientas – 0,1, t. y. 216,1 Eur. Taigi nagrinėjamu atveju maksimalus atlygintinų išlaidų dydis atstovaujant klientą teisme pagal Rekomendacijas yra 1080,5 Eur.
34. Pirmosios instancijos teismui pateikta 2024 m. sausio 18 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiosios konsultavimas ir atstovavimas apylinkės teisme 2023 m. rugpjūčio 31 d. ir 2024 m. sausio 18 d. teismo posėdžiuose truko 5 val., valandos įkainis – 120 Eur, viso su (duomenys neskelbtini) Eur (3 t., b. l. 142). Taip pat pateikta 2024 m. gegužės 29 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiosios konsultavimas ir atstovavimas apylinkės teisme 2024 m. kovo 19 d. ir 2024 m. gegužės 30 d. teismo posėdžiuose truko 4 val., valandos įkainis – 120 Eur, viso su (duomenys neskelbtini)80 Eur (3 t., b. l. 158). Tokiu būdu už konsultavimą ir atstovavimą apylinkės teisme nukentėjusioji sumokėjo 1306,8 Eur. Minėtose PVM sąskaitose faktūrose neišskirtos konsultavimo ir atstovavimo teisme valandos. Kaip minėta aukščiau, bylos medžiaga patvirtina, kad atstovas teismo posėdžiuose dalyvavo 5 valandas, maksimalus atlygintinų išlaidų dydis sudaro 1080,5 Eur. Už vieną teisinių konsultacijų valandą nustatytas koeficientas – 0,1, tai yra 216,1 Eur. Konstatuotina, kad faktinės išlaidos už konsultacijas ir atstovavimą teisme neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių.
35. Už civilinio ieškinio parengimą Rekomendacijose numatytas koeficientas 2,5. Taikant 2024 m. I ketvirčio vidutinį mėnesinį darbo užmokesčio dydį (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) – 2161,0 Eur, maksimalus atlygintinų išlaidų dydis pagal Rekomendacijas yra 5 402,5 Eur. Kaip minėta aukščiau nukentėjusiosios išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudarė 3 484,8 Eur, taigi jos neviršijo Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Civilinis ieškinys didelės apimties, paruoštas kvalifikuotai, kartu surinkti įrodymai, pagrindžiantys ieškinyje keliamus reikalavimus.
36. Tokiu būdu nukentėjusiosios išlaidos, patirtos advokato paslaugoms pirmosios instancijos teisme (už civilinio ieškinio parengimą – 3484,8 Eur, 1306,8 Eur už konsultavimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme), turi būti atlygintos, kadangi jos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių bei atitinka atstovo darbo sąnaudas.
37. Nesutiktina su nuteistojo argumentais, kad jam inkriminuotos veikos pobūdis nebuvo sudėtingas ir byloje nebuvo sprendžiami itin keblūs teisės taikymo klausimai, ikiteisminis tyrimas truko pakankamai trumpai, teismo posėdžių nebuvo daug, buvo surašytas tik vienas procesinis dokumentas (civilinis ieškinys), kuris yra iš esmės standartinis tokio pobūdžio bylose, todėl atstovavimo išlaidos yra neadekvačiai didelės. Kaip matyti, iš pradžių dėl nukentėjusiosios pareiškimo buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, šį nutarimą skundė nukentėjusiosios atstovas, aktyviai atstovaudamas nukentėjusiosios interesus, ikiteisminis tyrimas pradėtas 2023 m. vasario 23 d., byla teismui perduota 2023 m. liepos 4 d., nuosprendis priimtas 2024 m. liepos 18 d., bylą sudaro 4 tomai, įvyko 5 teismo posėdžiai. Nukentėjusiosios atstovas pateikė didelės apimties civilinį ieškinį, kuriame kvalifikuotai išdėstyti nukentėjusiosios reikalavimai, jų pagrindimui surinkta daug dokumentų iš įvairių įstaigų (2 t., b. l. 136-195), taip pat buvo renkami ir teikiami į bylą papildomi įrodymai (3 t., b. l. 123-141). Šių duomenų visuma neleidžia konstatuoti, kad nurodomos advokato darbo laiko sąnaudos yra nepagrįstos ir kad išlaidos, patirtos advokato paslaugoms apmokėti, akivaizdžiai per didelės.
38. Nukentėjusioji ir jos atstovas pateikė prašymą dėl 3194,40 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo. Pridedama 2024 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, jog apeliaciniam skundui parengti darbo sąnaudos yra 14 val., valandos įkainis – 120 Eur, viso su PVM – 2023,8 Eur. Taip pat pateikta 2024 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodoma, kad nukentėjusiosios atstovavimas ir pasirengimas 2024 m. spalio 2 d. ir 2024 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžiuose Kauno apygardos teisme truko 4 val., valandos įkainis – 120 Eur, tokios pat darbo sąnaudos ir užmokestis nurodomas už kaltinamojo D. R. apeliacinio skundo argumentų analizę, atsikirtimų apeliacinės instancijos teisme parengimas, konsultacijos, iš viso su PVM 1161,6 Eur (4 t., b. l. 113-117). Kolegija atkreipia dėmesį, kad 2024 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos paslaugos akivaizdžiai dubliuojasi, kadangi kliento atstovavimas apeliacinės instancijos teisme ir pasirengimas teismo posėdžiams apima ir nepagrįstai atskirame punkte nurodytus veiksmus – kaltinamojo apeliacinio skundo analizę, atsikirtimų parengimą, konsultacijas ir t.t. Byloje vyko trys posėdžiai, kurių bendra trukmė sudarė 2 val.
39. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą (skundas tenkinamas iš dalies), bylos sudėtingumą ir apimtį, advokato darbo sąnaudas - tas pats nukentėjusiosios atstovas dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl bylos medžiaga jam buvo gerai žinoma, įvertinus apeliacinio skundo apimtį ir jo turinį, kuris didele dalimi sutampa su anksčiau procese teiktu civiliniu ieškiniu, į surengtų apeliacinės instancijos teisme teismo posėdžių kiekį ir jų trukmę, taip pat į protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, jog prašoma priteisti išlaidų atlyginimo suma (3 194,40 Eur) už suteiktas advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme yra neproporcingai didelė, todėl mažintina iki 1 100 Eur.
40. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. rugsėjo 30 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad nuteistajam D. R. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 158,33 Eur. Valstybės paskirtas gynėjas buvo atleistas nuo dalyvavimo teisminiame nagrinėjime, kadangi nuteistasis sudarė sutartį su kitu advokatu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo D. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 18 d. nuosprendį pakeisti;
vietoje paskirtos 60 MGL, tai yra 3000 Eur baudos, D. R. paskirti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą - 245,91 Eur;
iš nuteistojo D. R. nukentėjusiajai Ž. S. priteistas atstovavimo išlaidas sumažinti iki 6751,50 Eur (šeši tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt vienas euras 50 ct).
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Ž. S. ir jos atstovo advokato Mindaugo Šimonio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 18 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo pakeisti - padidinti priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 8 000 Eur (aštuonių tūkstančių eurų).
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Priteisti iš nuteistojo D. R. nukentėjusiajai Ž. S. 1 100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. R. nepriteisti.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.