Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-11 · Byla Nr. 2SA-222-464/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-11
Bylos Nr.
2SA-222-464/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04140-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Pareiškėjas
UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-222-464/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04140-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 128.11.; 129.4.; 129.16. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. liepos 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) UAB „Norfos mažmena“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas (skolininkas) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2013-01-24 vykdomojoje byloje Nr. 0179/12/01713 pateikė skundą dėl antstolio veiksmų (b.l. 4-5) ir prašė skubiai jam grąžinti visas nepagrįstai išieškotas sumas kartu su visomis vykdymo išlaidomis. Nurodė, jog 2012-01-08 pranešimu pranešė antstoliui R. V. 2013-01-02 geranoriškai įvykdęs 2012 m. gruodžio pabaigoje gautą antstolio raginimą įvykdyti sprendimą Nr.0179/12/01713-RAG dėl 5082 Lt UAB „Norfos mažmena“ naudai sumokėjimo. Kartu pateikė dokumentą, įrodantį įvykdytą reikalavimą per protingą terminą. Tačiau antstolis 2013-01-17 – 2013-01-21 nuo pareiškėjo sąskaitos Swedbank, AB nurašė 6451 Lt sumą, 2013-01-18 nurašė 4500 Lt nuo sąskaitos AB „Citadele“ bankas, 2013-01-21 – 1951 Lt, o nuo Nordea bank Finland Plc esančios sąskaitos 2013-01-17 nurašė 6451 Lt. Nežiūrint to, kad antstolio reikalavimas 2013-01-02 buvo įvykdytas, iki 2013-01-23 buvo areštuotos bendrovės banko sąskaitos, taigi bendrovė negalėjo laiku atlikti privalomų mokėjimų pagal sutartis su bankais, jai buvo skaičiuojamos netesybos, patiriami nuostoliai. Pareiškėjas kreipėsi į antstolį dėl lėšų grąžinimo, tačiau lėšos nebuvo grąžintos. Pareiškėjui neaiškus ir nurašytos sumos - 6451 Lt - dydis, kadangi raginime įvykdyti sprendimą buvo nurodyta mažesnė, 5082 Lt suma. Mano, kad antstolis neturėjo jokio teisinio pagrindo išieškoti jokių vykdymo išlaidų, nes įsiskolinimas buvo sumokėtas geranoriškai. Todėl visos nepagrįstai išieškotos lėšos kartu su visomis išieškotomis vykdymo išlaidomis turi būti nedelsiant sugrąžintos bendrovei.

Antstolis R. V. 2013-01-31 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0179/12/01713 (b.l. 2-3) atsisakė tenkinti pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą. Nurodė, kad vykdo Vilniaus apygardos teismo 2012-11-26 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3377-431/2010 dėl 5082 Lt išieškojimo iš skolininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išieškotojo UAB „Norfos mažmena“ naudai. Skolininkui 2012-12-18 buvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą, kurio skolininkas per raginime nustatytą terminą, t.y. per 10 dienų nuo raginimo gavimo, neįvykdė. Tik 2013-01-16, t.y. po 18 dienų nuo raginimo įteikimo skolininkui ir po 5 dienų po priverstinių vykdymo priemonių pritaikymo buvo gautas 2013-01-08 skolininko pranešimas Nr. 011/2013 apie 2013-01-02 sumokėtą tiesiogiai išieškotojui skolą. Tačiau ir šiuo atveju prie pranešimo pridėto mokėjimo kvito mokėjimo paskirtyje nebuvo nurodyta, už kokią prievolę yra mokėta, ir iki kreditoriaus patvirtinimo dėl skolos užskaitymo nebuvo galima nustatyti, kad skola yra apmokėta būtent pagal Vilniaus apygardos teismo 2012-11-26 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3377-431/2010. Kadangi nebuvo aišku, ar skola yra apmokėta, be to, nebuvo sumokėtos ir vykdymo išlaidos antstoliui, skolininkui taikytos priverstinio vykdymo priemonės paliktos galioti. Tačiau paaiškėjus, kad iš skolininko nurašytų lėšų pakanka skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, bei gavus UAB „Norfos mažmena“ patvirtinimą, kad skola pagal šį vykdomąjį raštą jam yra sumokėta, areštai skolininko sąskaitoms antstolio 2013-01-22 patvarkymais panaikinti, o antstolio depozitinėje sąskaitoje palikta saugoti skolos suma 2013-01-28 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu grąžinta skolininkui. Likusią negrąžintą sumą sudaro vykdymo išlaidos, kurios išieškomos vadovaujantis CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcija.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus m. apylinkės teismas 2013-02-26 nutartimi (b.l. 14-16) pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2012-11-26 buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-3377-431/2010 dėl 5082 Lt išieškojimo iš skolininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išieškotojo UAB „Norfos mažmena“ naudai. Skolininkas sprendimo per antstolio raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą neįvykdė, t.y. jame nurodytos piniginių lėšų sumos į antstolio depozitinę sąskaitą, kaip tai buvo nurodyta šiame raginime, nesumokėjo, laiku antstoliui nepateikė ir jokios informacijos apie teismo sprendimo įvykdymą. Todėl antstolis pagrįstai taikė priverstinio vykdymo priemones ir jos pagrįstai galiojo iki gauta išieškotojo informacija apie įvykdytą skolą. Teismo vertinimu, paties skolininko veiksmai lėmė papildomų priverstinio išieškojimo veiksmų atlikimo būtinybę, kadangi skolininkas nesumokėjo skolos būtent į antstolio depozitinę sąskaitą, kaip buvo nurodyta raginime įvykdyti sprendimą, be to, ir patį sprendimą įvykdė praleidęs raginime nurodytą terminą, laiku apie skolos sumokėjimą nepranešė, mokėjimo pavedime tiksliai nenurodė, už kokią prievolę moka lėšas, nesumokėjo sprendimo vykdymo išlaidų. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi antstolis jokių CPK nuostatų, reglamentuojančių vykdymą ar išieškojimą, nepažeidė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2013-03-22 atskiruoju skundu (b.l. 21-24) prašo: panaikinti antstolio patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo; pripažinti antstolio apskaičiuotas 1369 Lt vykdymo išlaidas nepagrįstomis ir įpareigoti antstolį R. V. grąžinti pareiškėjui nepagrįstai iš jo sąskaitos nurašytą 1369 Lt vykdymo išlaidų sumą; skirti antstoliui R. V. 1000 Lt baudą už neveikimą bei netinkamą pareigų atlikimą CPK 611 str. 5 d. pagrindu.

Atskirajame skunde nurodo, kad ėmėsi visų būtinų priemonių, siekdamas išvengti antstolio atliekamų priverstinio vykdymo veiksmų. Teismas CPK normas taikė formaliai. Antstolio raginime nurodytas 10 kalendorinių dienų terminas negali būti vertinamas kaip protingas, atsižvelgiant į aplinkybę, kad gruodžio pabaigoje buvo daug šventinių dienų, juolab, kad CPK numato antstoliui teisę nustatyti ir ilgesnį raginimo terminą. Savo prievoles pareiškėjas įvykdė laiku, todėl antstolis neturėjo jokio teisinio pagrindo imtis priverstinio skolos išieškojimo veiksmų. Antstolis ir pirmosios instancijos teismas ignoravo CPK 640 str. įtvirtintas išieškotojo pareigas bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu, aktyviai domėtis vykdymo eiga. Nesant tokio bendradarbiavimo su antstoliu, susiklostė situacija, kai už išieškotojo pareigų neatlikimą turi atsakyti pareiškėjas, geranoriškai įvykdęs savo skolinius įsipareigojimus. Pareiškėjas antstoliui pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus ne kartą šiam skambino, antstolis nesiėmė būtinų veiksmų vykdymo procese, dėl ko buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Antstolio veiksmai turi būti aktyvus, t.y. gavęs pareiškėjo pranešimą ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus šis privalėjo iš karto su išieškotoju išsiaiškinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, ir tik po to imtis priverstinio vykdymo veiksmų. Be to, pareiškėjas iki šiol nėra gavęs iš antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimą pagrindžiančių dokumentų, jos apskaičiuotos nepagrįstai, o savavališkas nepagrįstai apskaičiuotų vykdymo lėšų nurašymas prieštarauja ne tik CPK nuostatoms, bet ir protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Todėl pareiškėjas prašo teismo skirti antstoliui 1000 Lt baudą už neveikimą bei netinkamą pareigų atlikimą.

Atsiliepimas

Antstolis R. V. 2013-04-17 atsiliepimu (b.l. 26-27) su atskiruoju skundu nesutinka, prašo palikti Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-02-26 nutartį nepakeistą. Tvirtina, kad tik paties skolininko neveikimas lėmė papildomų priverstinio išieškojimo veiksmų atlikimo būtinybę. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad raginime įvykdyti sprendimą nurodyta 10 kalendorinių dienų terminas negali būti vertinamas kaip protingai nustatytas, kadangi tokį terminą nustato įstatymas. Domėtis vykdymo eiga ir informuoti antstolį apie prievolės įvykdymą yra paties skolininko pareiga. Skola buvo sumokėta praleidus raginimo terminą, be to, nesumokėtos vykdymo išlaidos, taigi priverstiniai vykdymo veiksmai buvo reikalingi ir nesumokėtoms vykdymo išlaidoms išieškoti. Apie tinkamą antstolio ir išieškotojo bendradarbiavimą patvirtina faktas, kad gavęs skolininko pranešimą apie skolos sumokėjimą, antstolis išieškotojui išsiuntė patvarkymą pateikti informaciją. 2013-01-28 gavus patvirtinimą, kad pagal vykdomąjį raštą yra sumokėta, depozitinėje sąskaitoje palikta saugoti skolos suma (5082 Lt) 2013-01-28 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu grąžinta skolininkui. Pareiškėjo prašymas skirti antstoliui baudą yra nepagrįstas, kadangi visi jo veiksmai vykdomojoje byloje atlikti teisėtai ir pagrįstai. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme reiškia naujus reikalavimus ir prašo nagrinėti antstolio veiksmų teisėtumą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo bei skirti baudą antstoliui, kas nėra atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas.

Suinteresuotas asmuo UAB „Norfos mažmena“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teisme patikrinamas pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo (sprendimo ar nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas, bet tai anaiptol nereiškia pakartotinio bylos nagrinėjimo ar, juo labiau, nagrinėjimo naujų reikalavimų arba kilusio ginčo tais faktiniais bei teisiniais aspektais, kurių nenagrinėjo ir jų pagrįstumo nevertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis procesas vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme, jis skirtas pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų, kurį nagrinėjo antstolis, o vėliau ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas šiame skunde nebuvo suformulavęs prašymo panaikinti antstolio patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, neginčijo faktinio vykdymo išlaidų dydžio, neprašė skirti antstoliui R. V. baudą už neveikimą ar netinkamą pareigų atlikimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl įstatymų leidėjo valia įtvirtinto teismų kompetencijų pasiskirstymo ir tiesiogiai nustatytų draudimų (CPK 306 str. 2 d., 312 str., 338 str.) tokių atskirojo skundo reikalavimų pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų atskirojo skundo argumentų, kurie susiję su išieškotų lėšų grąžinimu, t.y. pasisako tik dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl išieškotų lėšų grąžinimo

Iš vykdomosios bylos Nr.0179/12/01713 medžiagos matyti, kad antstolis R. V. priėmė vykdymui Vilniaus apygardos teismo 2012-11-26 išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-3377-431/2010 dėl 5082 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išieškotojo UAB „Norfos mažmena“ naudai (v.b.l.1). Antstolio 2012-12-14 raginimas per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo įvykdyti sprendimą skolininkui įteiktas 2012-12-18 (v.b.l.17). CPK 659 str. 1 d. numato, kad antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria 10 dienų, skaičiuojamų nuo raginimo įteikimo dienos, jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas. Kadangi įstatymas numato konkretų sprendimo įvykdymo terminą, kuris turi būti nurodytas raginime, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad raginimą gavęs šventiniu laikotarpiu (t.y. gruodžio pabaigoje), skolininkas turėjo teisę susimokėti jame nurodytą sumą per ilgesnį, arba, kaip teigiama skunde, per protingą terminą. Terminas (10 dienų) įvykdyti antstolio reikalavimus dėl skolos sumokėjimo suėjo 2012-12-28. Todėl suėjus šiam terminui (po 2012-12-28) geruoju įvykdyti sprendimą, antstolis pagrįstai ėmėsi vykdymo veiksmų – 2013-01-11 areštavo skolininko sąskaitas (v.b.l.21-26).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto skundo argumentais, kad jis, kaip skolininkas, ėmėsi visų būtinų priemonių, siekdamas išvengti priverstinio vykdymo veiksmų. Sutinkant su skundo argumentais, kad išieškotojas turi pareigą bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai domėtis vykdymo eiga, pažymėtina, kad ir skolininkas taip pat turi analogiškas pareigas aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 str. 4 p.). Taip pat atitinkamas pareigas skolininkui nustato ir teisėti antstolio nurodymai (CPK 585 str.). Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad skolininkas, 2013-01-02 sumokėjęs patvarkyme įvardintą 5082 Lt sumą tiesiogiai išieškotojui, antstoliui apie tai pranešė tik 2013-01-16 (v.b.l.41), t.y. praėjus net dviem savaitėms po šio mokėjimo, nors 2012-12-14 raginime buvo nustatyta jo pareiga 5082 Lt skolą ir tuo momentu susidariusias 318 Lt vykdymo išlaidas sumokėti ne išieškotojui, o į antstolio depozitinę sąskaitą Swedbank, AB. Taigi žinodamas apie tokį nurodymą, bet sumokėjęs skolą tiesiogiai išieškotojui, apeliantas nesiėmė priemonių kuo skubiau informuoti antstolį apie atliktą mokėjimą ir tokiu būdu išvengti galimų neigiamų padarinių – jo piniginių lėšų arešto ar vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje padidėjimo. Jau vėliau pateikus antstoliui mokėjimo dokumentą, pačiam skolininkui taip pat teko pareiga papildomai pagrįsti šio mokėjimo paskirtį (pagal kokį konkrečiai vykdomąjį dokumentą yra mokama). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Norfos mažmena“ tarpusavyje bylinėjasi ne vienoje byloje, dalis šių bylų yra užbaigtos ir šiuo metu galimai vykdomos. Todėl antstolis pagrįstai, iki papildomai nepatikrino mokėjimo paskirties ir neįsitikino, kad sumokėta pagal šį vykdomąjį dokumentą, taikytų apribojimų apelianto piniginėms lėšoms nepanaikino (v.b.l.32-38, 41-42).

Nepagrįsti ir apelianto skundo argumentai, kad antstolis siekia vykdymo išlaidų už neatliktus priverstinio vykdymo veiksmus. Kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį jau po to, kai raginime įvykdyti sprendimą arba siūlyme sumokėti skolą nustatytas terminas pasibaigia, iš skolininko yra išieškomos visos vykdymo išlaidos (vykdymo metu galiojusios Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 p., Valstybės žinios, 2011, Nr.137-6495). Faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, šis faktas nesuponuoja vertinimo, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdo atitinkamą vykdomąjį dokumentą jau pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t.y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos be išimties vykdymo išlaidos, įskaitytinai ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Šiuo atveju pripažintina, kad apeliantas, turėdamas didelę bylinėjimosi patirtį ir būdamas skolininku ne vienoje vykdomojoje byloje, pats dėl savo neveiklumo laiku neinformavo antstolio apie savo atliktus veiksmus vykdymo procese, dėl ko vykdomoji byla turėjo tęsinį- buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai skolai išieškoti bei už jų atlikimą patirtos vykdymo išlaidos. Taigi dėl bendros vykdymo išlaidų sumos padidėjimo, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, yra atsakingas pats skolininkas, o ne antstolis.

Šiuo atveju antstolis 2013-01-11 apskaičiavo vykdymo išlaidas (v.b.l.28) ir nurašęs nuo skolininko sąskaitų iš viso 19 353 Lt sumą, 2013-01-24 ją paskirstė taip: 12 902 Lt grąžino skolininkui, 5082 Lt paliko depozitinėje sąskaitoje iki paaiškės, ar skola sumokėta pagal vykdomą vykdomąjį dokumentą, 165,24 Lt paskirstė kaip vykdymo išlaidas, apmokėtas išieškotojo, o 1203,76 Lt paskirstė kaip vykdymo išlaidas antstoliui (v.b.l.43). 2013-01-28 išieškotojui pripažinus skolos jam sumokėjimą (v.b.l.46), antstolis tą pačią dieną sugrąžino 5082 Lt skolininkui (v.b.l.47). Skolininkui liko negrąžinta 1369 Lt vykdymo išlaidų, kurių 165,24 Lt dalis, kaip minėta, grąžinta išieškotojui (Sprendimų vykdymo instrukcijos 42 p., v.b.l.2-3), o likusi 1203,76 Lt skirta antstoliui. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 p. jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą ar siūlyme sumokėti skolą nustatytą terminą, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Šiuo atveju prielaidos priverstiniam išieškojimui egzistuoja. CPK 611 str. 2 d. numato, kad vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolis 2013-01-11 apskaičiavo 1369 Lt dydžio vykdymo išlaidas ir priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, jį kartu su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais antstolis išsiuntė skolininkui (CPK 605 str., 611 str. 2 d.) (v.b.l.28-29).). Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad skolininkui tiek apie patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, tiek apie apskaičiuotą vykdymo išlaidų dydį buvo žinoma (b.l.21-24). Išieškotos vykdymo išlaidos išmokamos antstoliui ir kitiems asmenims ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimų išsiuntimo skolininkui dienos (CPK 611 str. 2 d.). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas ne vykdymo išlaidų dydžio pagrįstumo klausimas, bet pagrindo jas atlyginti buvimo klausimas. Todėl konstatavus, kad šiame vykdymo procese vykdymo išlaidos antstoliui turi būti atlygintos, pagrindo grąžinti apeliantui 1369 Lt sumą nėra, o Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-02-26 nutartis paliktina nepakeista.

Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 10,05 Lt (b.l. 34) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 10 (dešimt) litų 05 centai dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Teisėja Dalia Kačinskienė