Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - ten pat, teistas 2011-11-15 Vokietijoje laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn., bausmės vykdymas atidėtas iki 2014-11-14,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 str. 6 d. 182 str. 2 d., ir

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - ten pat, teistas Vokietijoje, paskirta kardomoji priemonė – suėmimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-96-478/2015,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 4 d. 182 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. P., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu L., 2012 m. rugsėjo mėnesį, tikslesniu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vykdydamas R. M. nurodymus, padėjo jam apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, t.y. pateikė R. M. savo anketinius duomenis ir pastarasis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje internetu per UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), sudarė E. P. vardu transporto priemonės rezervavimo sutartį Nr. 939500342 laikotarpiui nuo 2012-09-10 iki 2012-10-16, po to R. M. nurodymu jis ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vardu L., nuvyko į Frankfurtą prie Maino, esantį Vokietijos Federacinėje Respublikoje, paimti rezervuotą automobilį, ir 2012-09-10 apie 14.04 val. Centrinė geležinkelio stotis 1, Frankfurte prie Maino, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, jis nuomotojo „Europcar Autovermietung GmbH“ atstovui pateikė savo asmens pasą ir vairuotojo pažymėjimą bei sudarė nuomos sutartį Nr. 1065057820 pagal rezervavimo Nr. 939500342 bei išnuomojo automobilį „Ford Focus Kombi“, identifikacinis numeris FIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išnuomojęs tą pačią dieną, toje pačioje vietoje perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, vardu L., tokiu būdu organizuojant R. M., jis padėjo jam apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – „Europcar Autovermietung GmbH“ priklausantį automobilį „Ford Focus Kombi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)– 18 000 ? (62150,40 Lt) vertės, tuo padarydamas „Europcar Autovermietung GmbH“ 18 000 ? (62150,40 Lt) turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d.

Kaltinamasis R. M., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu L., 2012 m. rugsėjo mėnesį, tikslesniu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, organizavo apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t.y. iš anksto žinodamas, kad automobilio negrąžins, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje internetu per UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), turėdamas E. P. anketinius duomenis, jo vardu sudarė transporto priemonės rezervavimo sutartį Nr. 939500342 laikotarpiui nuo 2012-09-10 iki 2012-10-16 ir nurodė E. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, vardu L. nuvykti į Frankfurtą prie Maino, esantį Vokietijos Federacinėje Respublikoje bei paimti rezervuotą automobilį, o E. P., vykdydamas jo nurodymus, 2012-09-10 apie 14.04 val. Centrinė geležinkelio stotis 1, Frankfurte prie Maino, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, nuomotojo „Europcar Autovermietung GmbH“ atstovui pateikęs savo asmens pasą ir vairuotojo pažymėjimą, sudarė nuomos sutartį Nr. 1065057820 pagal rezervavimo Nr. 939500342 ir išnuomojo automobilį „Ford Focus Kombi“ identifikacinis numeris FIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2012-09-09, kurį išnuomojęs tą pačią dieną, toje pačioje vietoje perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, vardu L., tokiu R. M. organizavo savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – „Europcar Autovermietung GmbH“ priklausantį automobilį „Ford Focus Kombi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)–18 000 ? (62150,40 Lt) vertės, tuo padarydamas „Europcar Autovermietung GmbH“ 18 000 ? (62150,40 Lt) turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 4 d. 182 str. 2 d.

Kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu viską išdėstė, ką jis buvo verčiamas daryti. R. M. pažįsta. R. M. jam sakė, kad reikia pagalbos išnuomojant automobilį, jis pasakė R. M. savo anketinius duomenis, mano, kad R. M. nedavė dokumentų. R. M. sakė, kad jo duomenis panaudos automobilio rezervacijai Vokietijoje. R. M. internetu išnuomojo automobilį, davė pinigų kelionei, tačiau neprisimena, kokia valiuta, bilietą nupirko. Jis Kauno autobusų stotyje susitiko su L., kurį buvo anksčiau matęs. Vyko autobusu į Vokietiją. L. žinojo, kur reikia eiti nuomotis automobilį. Jis nuėjo į nuomos punktą, išsinuomojo automobilį „Ford Focus“, kalbėjo angliškai, buvo kartu su L.. Jis turėjo rezervacijos kodą, pateikė pasą, teises, kreditinę kortelę. Nuomos punkte privaloma pateikti kredito kortelę. Ta kortelė buvo išduota jo vardu. Jis mokėjo už nuomą. Pinigai buvo iš tos kortelės, R. M. buvo pervedęs pinigų. Pasiėmė mašiną. Jis išvarė mašiną iš parkavimo vietos ir perdavė L.. Nuvažiavo į stotį. Stotyje L. išėjo su kažkuo susitikti, užtruko gal pusvalandį, grįžęs atnešė pinigų kelionei ir jį įlaipino į autobusą, kuriuo važiavo namo. Viskas vyko Frankfurte prie Maino. Iš Vokietijos autobusu važiavo į Lenkiją, nes tik kitą dieną į Lietuvą važiavo autobusas. Lenkijoje jam pritrūko pinigų, skambino tėvams, skambino ir R. M. dėl pinigų, galiausiai tėvai pervedė pinigų ir Lenkijoje persėdo į kitą autobusą, jam Varšuvoje reikėjo nusigauti į kitą stotį. Grįžus į Lietuvą, po kiek laiko pradėjo skambinėti iš nuomos punkto. Jis žadėjo, kad bus grąžintas automobilis, tikėjo, kad jį grąžins. Suprato, kad buvo atsakingas už automobilį. Jam sakė, kad už pagalbą duos kažkiek pinigų. Pasirinkimo to nedaryti nebuvo, jis bijojo, nes pastoviai sakydavo, kad žino, kur jis gyvena ir pan. Kai sužinojo, kad R. M. suimtas, tai apie jį pradėjo pasakoti. R. M. turėjo jo dvi banko korteles, nes „priėmė paskolų“. Į vieną kortelę buvo įnešta pinigų už nuomą. Pats jam padavė korteles, nes jam liepė. Nekalbėjo apie tai, kuriam laikui buvo duota banko kortelė R. M.. R. M. galėjo prisijungti prie jo elektroninės bankininkystės. R. M. grasino jam ir jo šeimos nariams, sakė „prieš mus nepasišakosi“, todėl vykdė R. M. nurodymus, bijodamas susidorojimo. R. M. sakė, kad draugams reikia tos mašinos. Dėl išnuomoto automobilio buvo kalba, kad automobilis bus grąžintas savaitės bėgyje. Gailisi, kad nepasipriešino tokiam veiksmui. Kai grįžo į Lietuvą, kontaktavo su R. M., jam skambindavo. R. M. prašė tą automobilį parduoti Lietuvoje, bet jis nesutiko. Pažinojo R. M. draugus, artimai su jais nebendravo, bet žinojo kelis žmones, kurie užsiiminėjo nelegalia veikla. Pagrinde užsiimdavo narkotikų gabenimu. Buvo tam jiems suradęs žmogų- kaimyną. Iš viso turėjo tris banko korteles. Dvi iš jų buvo pas R. M.. Vieną kortelę davė po įvykio. Neprisimena dėl ko davė, bet jo vardu buvo paimtos paskolos. Jam sakė, kad automobilį pasiimti savo reikalams. Iki įvykio bendravo daugiau, nei metus laiko. R. M. prašydavo jo pagalbos, jei reikėdavo kokiems darbams paieškoti žmonių. Nežino, kokiems darbams dirbti R. M. reikėjo žmonių, galimai nelegaliems darbams, nusikalstamai veiklai reikėdavo ieškoti žmonių, pvz., narkotinių medžiagų gabenimui. Jį vertė tai daryti, pasiduodavo įtakai. Vertė taip elgtis dėl tariamos skolos už sugadintą mašiną. Jis tvarkydavo R. M. ir jo draugų automobilius, kurie pareiškė pretenzijas dėl remonto kokybės, kitur nuvarė tvarkyti, todėl jis buvo skolingas, pastoviai buvo moralinis spaudimas. Bijojo R. M., todėl niekur nesikreipė. Jo įsiskolinimo suma vos ne kasdien keitėsi. R. M. draugas pastoviai atvažiuodavo. Jis dirba firmoje. Kai tvarko automobilius pažįstamiems, tai daro po darbo. Gaunasi, kad nelegaliai tvarkė automobilį „BMW 730“. Vadovas leisdavo savas mašinas tvarkyti po darbo. Nežino, kiek buvo skolingas. Buvo 2000 Lt, 10 000 Lt. Vokietijoje yra teistas už ginkluotą plėšimą juvelyrinėje parduotuvėje. Toje byloje keturiese buvo teisiami. Į tą veiką lygiai tokiu pačiu būdu buvo patekęs. Prieš tai L. buvo matęs 2-3 kartus su R. M., užsienyje su juo nebuvo. Jam tyrėjas U. pasakė, kad R. M. suimtas. Tvarkė juodos spalvos automobilį „BMW“, kuri atvarė ne R. M., nors matė, kad R. M. važinėjo su panašiu, kurio raidės tos pačios. Jo vardu daug kreditų paėmė: 7-8 sutartys buvo, buvo ir piniginės paskolos, ir baldai, ir technika. Antstoliai išieško skolas. Gaudavo raginimus. Kiek galėjo, tiek mokėjo kreditus. Buvo grasinimai susidoroti, jam sakė: “Ir tu, ir šeima kentės“. Jis turi mažametį vaiką. R. M. jam taip sakė. Žinojo, kad jis susijęs su nusikalstamu pasauliu. Matė su kokiais žmonėmis jis bendravo, matė tų žmonių išvaizdą, kažką buvo girdėjęs. Negali pasakyti, ar R. M. buvo susijęs su juvelyrinės parduotuvės apiplėšimu. Jo draugai susiję. Atpažintų L.

Kaltinamasis R. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jį su E. supažindino jo pažįstamas. Buvo su E. kelis kartus susitikęs. Kažkada bendravo su žmogumi, kuris dalyvavo Vokietijoje apiplėšime. Kai juos kartu su E. P. paleido, tai E. P. buvo parašęs žinutę, kad jis duotų E. P. pinigų grįžti iš Vokietijos. Buvo ir anksčiau E. P. skambinęs ir prašęs, kad jis atsiųstų pinigų grįžti iš Vokietijos. Jis jam pinigų nedavė, tiksliau neatsimena, viskas buvo prieš 4-5 metus. Tada E. p. jam skambino kartu su draugu. E. P. niekada netvarkė jo mašinos. E. P. ardydavo mašinas šrote. E. P. dirbo už Domeikavos. E. P. jam sakė, kad gali pavogti jam bagažinės atidarymo mechanizmą, nes jo buvo sugedęs. E. P. jam atnešė bagažinės mechanizmą, permetė per tvorą. Tada jis vežė E. P. namo ir E. P. dokumentai atsirado jo mašinoje. E. P. paliko dokumentus pas jį mašinoje. Dar automobilyje E. P. kažką pasitiesė, kad neištepliotų sėdynės, nes buvo visas tepaluotas. E. p. jam sakė, kad tie dokumentai nereikalingi. Kai tyrėjas U. pasikvietė E. P., tai ir jį įpainiojo. Jam E. P. nieko nėra taisęs. Jis E. P. net dviračio neduotų taisyti. E. P. vyko į nuomą ne jo prašymu Nepažįsta asmens vardu L.. Nebuvo prisijungęs prie E. P. elektroninės bankininkystės. Jis neturėjo kompiuterio. Jo sugyventinė, uošvis turėjo kompiuterį. Kai jį iškvietė liudyti šioje byloje, jis teisme sutiko tyrėją U.. Kaltinamajame akte yra U. parodymai, kad jis bandė įtakoti bylą. Byloje jam buvo daromas spaudimas, kad duotų parodymus ant kitų žmonių. Mano, kad tai yra teisėsaugos darbo metodika. Kitoje baudžiamojoje byloje jis vienas yra suimtas. Kiti kaltinamieji nėra suimti. Toje byloje E. P. yra liudytojas. Nebuvo draugas su E. P.. Jis neturėjo E. P. telefono numerio. E. P. bendras draugas juos supažindino, tai jis ir galėjo duoti jo telefono numerį E. P.. Paskui E. P. supažindino jį su savo kaimynu. Neprašė E. P., kad rastų žmonių narkotikams platinti. Neprašė E. P., kad duotų savo anketinius duomenis. 2011-11-15 jis buvo teistas Vokietijoje, Vokietijoje buvo sulaikytas 9 mėnesiams. Po nuosprendžio jį paleido ir jis iš karto grįžo į Lietuvą.

Teisme, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p., pagarsinti liudytojo A. R. I. M. parodymai, duoiti ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas A. R. I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra bendrovės „Europcar Autovermietung" nuomos darbuotojas Frankfurto prie Maino centrinėje geležinkelio stotyje. Jis buvo įpareigotas pateikti parodymus dėl nuomojamo automobilio pasisavinimo. E. P. per „Europcar Autovermietung“ filialą Lietuvoje rezervavo lengvąjį automobilį. Tai buvo Ford Focus Kombi, (duomenys neskelbtini), juodos spalvos. Automobilis buvo paimtas iš jų nuomos punkto Frankfurto centrinėje geležinkelio stotyje. Nuomos laikotarpis nuo 2012-09-10 iki 2012-10-16 buvo suderintas ir įrašytas nuomos sutartyje. Nuomos mokestis buvo iš anksto apskaičiuotas 1360,82 eurų ir užfiksuotas nuomos sutartyje. E. P. yra vienintelis nuomos sutartyje įrašytas asmuo. 2012-10-04 E. P. paskambino, pranešdamas, kad jis nori išnuomotą automobilį grąžinti jau 2012-10-07. Vis dėlto automobilis 2012-10-07 nebuvo grąžintas. Paskui buvo daug kartų bandyta iš jų nuomos stoties susisiekti su E. P.. Deja, to atlikti nepavyko. 2012-10-31 nuomos stotis pabandė iš Lietuvos susisiekti su E. P.. Šis garantavo, kad grąžins automobilį kitą savaitgalį 2012 11 03 -2012 11 04. Šio susitarimo E. P. taip pat nesilaikė. Nuo šio momento E. P. tapo daugiau nepasiekiamas. Prie protokolo pateikė užfiksuotus skambučius telefonu ir bandymusi paskambinti (1 t., b.l. 53- 55).

Iš 2013-03-29 rašto Nr. 17.2-6723 (14.4-17/13) matyti, kad LR Generalinė prokuratūra persiuntė Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto prie Maino prokuratūros 2013-02-11 teisinės pagalbos prašymą 9400 AR 300149/13 kartu su baudžiamąja byla Nr. 3240 Js 200929/13. (1 t. 1, b.l. 10- 11).

Iš 2013-02-11 faktinių bylos aplinkybių aprašymo prieš E. P. matyti, kad įtariamasis per automobilių nuomos firmą „Europcar“ rezervavo transporto priemonę Frankfurte prie Maino. Nuomos laikas apėmė laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. iki 2012 m. spalio 16 d. 2012 m. rugsėjo 10 d. iš automobilių nuomos firmos „Europcar“ Frankfurte prie Maino, centrinėje geležinkelio stotyje, jis paėmė juodos spalvos Ford Focus Kombi markės automobilį su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini)ir FIN (duomenys neskelbtini). Sutartu laiku 2012 m. spalio l6 d. automobilio jis negrąžino. 2012 m. spalio 31d. nuomos agentūra Lietuvoje telefonu (duomenys neskelbtini) susisiekė su įtariamuoju. Įtariamasis užtikrino, kad automobilį jis grąžins savaitgalį, 2012 m. iš lapkričio 03 d. į 04 d. Tačiau tai neįvyko. Automobilio, kurio vertė yra apie 18.000 eurų, iki šiol nepavyko rasti.

2013-08-02 Frankfurto prie Maino prokuratūros prašyme pranešama, kad firma „Europcar“ nereagavo į daugkartinius paklausimus, iš to sprendžiama, kad firma „Europcar“ nereiškia jokių civilinių teisinių reikalavimų (1 t., b.l. 77).

Iš 2012-11-05 pranešimo apie įtariamą nusikaltimą matyti, kad pranešėjas A. R. I. M., nusikaltimo vieta Centrinė geležinkelio stotis 1, Frankfurte prie Maino, nusikalstamos veikos vieta automobilis- Ford Kombi valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turtinė žala 18000 eurų, nusikalstama veika – automobilio pasisavinimas, neteisėtas automobilio panaudojimas, įtariamasis E. P., nukentėjusioji institucija Europcar Autovermietung GmbH (1 t., b.l. 50- 52).

Iš nuomos sutarties Nr. 1065057820, rezervavimo Nr. 939500342, matyti, kad joje nurodyti nuomotojo duomenys - E. P., gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuva. Nuomos išdavimo stotis - Frankfurtas pagrindinė stotis, data 2012-09-10 14:04 val., grąžinimo data 2012-10-16 14:04 val., automobilio tipas Ford Focus D, juodas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 58).

Iš 2012-11-04 nuomos pastabų matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-10-04 iki 2012-11-02 yra mėginta susisiekti telefonu su E. P. (1 t., b.l. 61- 63).

Iš 2013-04-18 duomenų iš Interpolo DB matyti, kad 2012-10-16 paskelbta automobilio Ford Focus valst. Nr. (duomenys neskelbtini)paieška (1 t., b.l. 78).

Iš 2015-02-03 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad buvo kontroliuojamas telekomunikacijų tinklo galinis įrenginys +(duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad E. P. 2012-09-11 13.52 val., 16.02 val., 16.09 val. bendravo su minėtu numeriu, ir teigė, kad yra Lenkijoje, autobusų stotyje, pasiklydo ir prašo pervesti pinigų kelionei atgal į Lietuvą (2 t., b.l. 46).

Iš 2012-08-27 nurodymo klausytis asmenų pokalbių konkrečiais mobilaus ryšio abonentiniais numeriais kopijos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų (2012-08-27 tarnybinis A. U. pranešimas), kad R. M. šiuo metu naudojasi mobilaus ryšio abonentiniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 29).

Iš 2013-01-21 nutarties ir kratos protokolo kopijos ir patvirtinimo kopijos matyti, kad R. M. gyvenamojoje vietoje rasti banko dokumentai, išduoti R. P. vardu. (2 t., b.l. 23- 26).

Pagal BK 182 str. 2 d. atsako tas, apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 190 str. nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, kas atitinka 9415 eurų. Šioje byloje kaltinamieji E. P. ir R. M. kaltinami tuo, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y.18000 eurų vertės automobilį Ford Kombi valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kas yra daugiau nei 250 MGL (9415 eurų). Atsižvelgiant į tai, kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 str. 2 d.

Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo nusikalstamos veikos apskritai buvo viena iš priemonių įgyvendinti tą patį tikslą, t. y. apgaule įgyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013). BK 182 str. dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan., arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu. Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-55/2014). Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama. Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo.

Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Sukčiavimas įgyjant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o šis įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Kaltininkui įgijus svetimą turtą, tačiau vėliau dėl tam tikrų priežasčių (pvz., nukentėjusiajam suvokus apgaulę ir ėmusis aktyvių veiksmų savo turtui atgauti) jį grąžinus savininkui, veika kvalifikuojama kaip baigta, jei kaltininkas turėjo galimybę šį turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (2012-05-02 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) apžvalga. Teismų praktika 36, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015).

Jei sukčiavimas yra padarytas kelių asmenų bendromis pastangomis (bendrininkaujant), tokių asmenų veika kvalifikuotina taikant BK 24 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-699/2015) Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t.

Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-328/2014, 2K-520/2014, 2K-282-139/2015). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-328/2014).

Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs (BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalys). Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką, duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Sisteminis bendrininkavimo instituto nuostatų (BK 24–26 straipsnių, 23 straipsnio 3 dalies) aiškinimas suponuoja išvadą, jog organizatoriaus, padėjėjo veiksmų pobūdis, paskirtis, kryptingumas, susitarimas veikti bendrai, jų veiklos rezultatai ir kt. rodo, kad šie bendrininkai siekia sudaryti galimybes numatytai BK specialiojoje dalyje bendrai nusikalstamai veikai padaryti ir nori, kad vykdytojas (vykdytojai) ją padarytų. Organizatorius, padėjėjas savo veiksmais bendros nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiojoje dalyje, sudėties požymių nerealizuoja, šių bendrininkų nusikalstamos veikos aprašytos BK bendrojoje dalyje (BK 24 straipsnyje). Taigi tokių bendrininkų veikla iki bendros nusikalstamos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymių realizavimo galima tik tiesiogine tyčia. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2014, 2K–458/2014, 2K-213/2014).

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamųjų E. P. ir R. M. veikose, visiškai įrodyta, E.p. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d., R. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 str. 4 d. 182 str. 2 d.

Šioje byloje apgaulė pasireiškė tuo, kad firmoje „Europcar“ automobilį išsinuomojo asmenys, turėdami iš ankstinį tikslą pasisavinti šį automobilį, būtent : R. M. E. P. vardu internetu rezervavo automobilį nuomai, o E. P. R. M. nurodymu šį automobilį, nuvykęs į Vokietiojos Federacinę Respubliką, rezervacijos ir nuomos sutarties pagrindu paėmė bei iš karto perdavė kitam asmeniui, vardu L., o pats grįžo į Lietuvą, t.y. ir R. M., ir E. P. iš pat pradžių neturėjo ketinimo vykdyti sutarties sąlygas-nuomotis automobilį ir tuo labiau grąžinti jį laiku nuomos punktui, tokiu būdu apgaule pasisavino didelės vertės svetimą turtą.

Kaltinamasis E. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, parodė, kad R. M. jo vardu išnuomojus automobilį Ford Vokietijoje, taip pat R. M. nurodžius jam vykti į Vokietiją ir tam tikslui davus pinigų bei pateikus kitus reikalingus duomenis, t.y. rezervacijos kodą ir kityus dyomenis, kartu su L. vyko pasiimti automobilio. Atvykus į automobilių nuomos punktą „Europcar“ Frankfurte prie Maino, paėmė jo vardu išnuomotą automobilį ir perdavė jį L., o pats grįžo į Lietuvą. Tuo tarpu automobilis į nuomos punktą nei nuomos sutartyje nurodytu laiku, nei vėliau-pavėluotai nebuvo gražintas. Taigi E. P. savo veiksmais, t.y. pateikdamas savo anketinius duomenis ir elektroninės bankininkystės dokumentus automobilio nuomai, paimdamas automobilį ir išvarydamas iš nuomos punkto, teikė priemones ir šalino kliūtis BK 182 str. 2 d. numatytai nusikalstamai veikai atlikti. Kaltinamojo E. P. duoti parodymai yra nuoseklūs, jie atitinka liudytojo A. R. I. M. parodymus bei kitą byloje esančią rašytinę medžiagą, t.y. 2013-02-11 faktinių bylos aplinkybių aprašyme, nuomos sutartyje Nr. 1065057820, rezervavimo Nr. 939500342 ir nuomos pastabose, 2015-02-03 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole, 2013-01-21 nutarties ir kratos protokole užfiksuotus duomenis. Taigi teismas neturi pagrindo netikėti šiais jo parodymais, taip pat ir apie R. M. vaidmenį darant šią nusikalstamą veiką.

Nors kaltinamasis E. P. nurodė, kad manė, jog automobilis bus gražintas, tačiau jo tiesioginę tyčią padaryti šią nusikalstamą veiką, t.y. apgaulę pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, akivaizdžiai įrodo tai, kad žinodamas, jog jo vardu išnuomotas automobilis, jis jį atidavė kitam asmeniui, kurio praktiškai nepažinojo, o pats grįžo į Lietuvą. Taigi jis turėjo suprasti, kad nesinaudodamas išnuomotu automobiliu, jis negalės užtikrinti jo grąžinimo. Be to E. P. parodė, kad R. M. buvo linkęs daryti nusikalstamas veikas, t.y. prašydavo ieškoti žmonių narkotikams platinti ir kitiems nelegaliems darbams, tačiau žinodamas tokią neigiamai R. M. apibūdinančią informaciją, vis tiek suteikė savo anketinius duomenis, sutiko paimti ir paėmė išnuomotą automobilį, kuris vėliau buvo pasisavintas, kas irgi rodo jo tiesioginę tyčią taip veikti, t.y. apgaule pasisavinti didelės vertės svetimą turtą.

Nors R. M. kaltu apgaule pasisavinęs didelės vertės turtą neprisipažino ir savo kaltę neigė nurodydamas, kad su E. P. artimų ryšių nepalaikė, nepažįsta asmens vardu L., o E. P. elektroninės bankininkystės duomenys pas jį atsirado, kadangi E. P. juos paliko jo automobilyje ir jų iš jo neatsiėmė, pasakęs, kad šie jam nereikalingi, tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertin a kritiškai, kaip neobjekltyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvcengti baudžiamoisos atskalomybės už padarytą nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad šios kaltinamojo R. M. versijos nepatvirtina nuoseklūs ir bylos medžiagą atitinkantys kaltinamojo E. P. parodymai bei kita bylos rašytinė medžiaga. Iš 2015-02-03 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo ir iš 2012-08-27 nurodymo klausytis asmenų pokalbių konkrečiais mobilaus ryšio abonentiniais numeriais kopijos matyti, kad E. P. kitą dieną, kai buvo išnuomotas automobilis, bendravo telefonu numeriu, priklausančiu R. M.. Nors R. M. davė parodymus, esą E. P. jam skabino ir prašė pinigų, kai buvo paleistas Vokietijoje iš kalėjimo, tačiau E. P. buvo teistas Vokietijoje vienintelį kartą - 2011-11-15, jam buvo paskirta lygtinė bausmė ir jis buvo paleistas teismo salėje, po ko jis iš karto grįžo namo. Tuo tarpu E. P. skambino R. M. 2012-09-11, t.y. praėjus beveik metams laiko nuo jo grįžimo iš Vokietijos.

Pažymėtina ir tai, kad kratos protokole užfiksuota, jog E. P. elektroninės bankininkystės dokumentai buvo rasti ne R. M. automobilyje, bet jo gyvenamojoje vietoje. Tai atitinka kaltinamojo E. P. nurodytas aplinkybes, kad jis perdavė R. M. savo duomenis ir dokumentus. Kadangi šiais duomenimis buvo pasinaudota, vykdant automobilio rezervaciją, darytina išvada, kad šie duomenys nebuvo pasenę, todėl v visiškai neįtikimi kaltinamojo R. M. parodymai, kad E. P. jų nepageidavo atsiimti nurodęs, kad pastarieji jam nereikalingi. Be to, R. M. nepaaiškino, kodėl niekam nereikalingų dokumentų neišmetė ar kitaip jų neatsikratė, o juos ir toliau laikė pas savo gyvenamojoje vietoje.

Kaltinamojo R. M. kaip organizatoriaus vaidmenį patvirtina tai, kad būtent jis E. P. vardu, panaudojęs jo perduotus duomenis, išnuomojo automobilį, davė pastarajam pinigų nuvykti į Vokietiją, būtent jam skambino E. P., pritrūkęs pinigų grįžti į Lietuvą, kas vėlgi akivaizdžiai įrodo, jog R. M. parengė nusikalstamą veiką, jai vadovavo ir koordinavo kitų dalyvių veiksmus. Šie jo veiksmai rodo tiesioginę tyčia veikti kaip organizatoriui padarant BK 182 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamieji E. P. ir R. M. kalti ir baustini.

BK 41 str. nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti šioje veikoje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas negali laikyti BK 59 str. 1 d. 5 p nurodytos aplinkybės kaltinamojo E. P. atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nes be kaltinamojo E. P. parodymų apie psichinę prievartą jo atžvilgiu nėra kitų duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes. Bausmė kaltinamajam E. P. skirtina vadovaujantis BK 54 str. 2 d. nustatytais pagrindais.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo kaltinamajam E. P., atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padėjo padaryti tyčinį sunkų nusikaltimą, kaltu prisipažino, padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis, taip pat į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad teistas (2 t., b.l. 64-65), baustas administracine tvarka 1 kartą (2 t., b.l. 66). Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b.l. 71), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (2 t., b.l. 68). Atsižvelgiant į tai, kad už nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d., numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kaltinamajam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

BK 75 str. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. P. prisipažino kaltu padaręs nusikalstam veiką, davė išsamius parodymus, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, nurodo supratęs savo veiksmų pasekmes ir todėl teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti bausmės vykdymą atidedant ir skiriant kaltinamajam E. P. BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.

Kaltinamajam E. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, (1 t., b.l. 90- 91, 96) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bausmė kaltinamajam R. M. skirtina vadovaujantis BK 54 str. 2 d. nustatytais pagrindais.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo kaltinamajam R. M., atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. M. organizavo tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą, kaltu neprisipažino, taip pat į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad R. M. teistas (2 t., b.l. 92-96), nebaustas administracine tvarka (2 t., b.l. 97), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b.l. 71). Atsižvelgiant į tai, kad už nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d., numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnis).

Kaltinamajam R. M. kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės pagalbos išlaidų – 81,06 eurų priteisimo iš kaltinamojo R. M. už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme.

BK 106 str. 1 d. numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas R. M. Kauno apylinkės teismo 2015-06-11 nutartimi (2 t., b.l. 136-137) buvo paskirti, esant BPK 51 str. 1 d. 4 p., 7 p. būtiniesiems gynėjo dalyvavimo pagrindams. Taigi, šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–322/2014, 2K-14-895/2015), todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atmestinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 vnt. kompaktinių plokštelių Nr. 20-7/2-LOK-1442 ir Nr. 20-7/2-LOK- 1441, kurių kopijos padarytos iš teisminio nagrinėjimo bylos Nr. 1-96-478/2015.– nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

E. P. asmens dokumentas-LR piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus jam grąžintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d.,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 str. , paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Ikiteisminio tyrimo metu E. P. paskirtas kardomąsias priemones–rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

E. P. asmens dokumentą-LR piliečio pasą Nr. 22661770, nuosprendžiui įsiteisėjus jam grąžinti.

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš R. M. valstybės naudai atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 vnt. kompaktinių plokštelių Nr. 20-7/2-LOK-1442 ir Nr. 20-7/2-LOK- 1441, kurių kopijos padarytos iš teisminio nagrinėjimo bylos Nr. 1-96-478/2015.– nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam-nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.