Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“ ir V. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo V. G., kuriai procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka tinkamai, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos R. Š. tėvai yra A. M. ir B. M.. Pareiškėjos tėvų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos tėvas B. M. mirė (duomenys neskelbtini), motina A. M. – (duomenys neskelbtini) Suinteresuotas asmuo V. G. yra pareiškėjos sesuo. A. M. nuosavybės teise valdė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgytą (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Minėtą butą A. M. padovanojo pareiškėjos sesuo V. G.. Kito nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto A. M. įgijusi nebuvo.

Pareiškėja nurodo, kad A. M. susirgus onkologine liga, dėl tokios sveikatos būklės ji viena savarankiškai gyventi nebepajėgė, todėl mamą parsivežė gyventi į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini) Komplikuojantis ligai, mamai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga, o paskutiniaisiais gyvenimo mėnesiais mama buvo gydoma ir slaugoma jau gulinti lovoje. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Papilės seniūnijos 2023 m. birželio 13 d. pažyma Nr. (2023-67-PD)-38 „Apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą“ patvirtina, kad A. M. 2009 m. rugsėjo 3 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu – (duomenys neskelbtini). Mama 2007 m. rugpjūčio 28 d. Mažeikių rajono 1-ajame notarų biure patvirtintu įgaliojimu, notarinio registro Nr. 1R-6162, pareiškėjai buvo suteikusi įgaliojimą savo butą parduoti, tačiau dėl sunkios mamos ligos, jos silpstančiai sveikatai nepertraukiamai reikalingo dėmesio ir priežiūros, kasdienių gyvenimo ir buities rūpesčių, butas liko neparduotas. Savo namuose apgyvendinusi ir slaugydama mamą, tuo pačiu prižiūrėjo ir jos butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Byloje nustatyta, kad R. Š. motinos A. M. mirties momentu negyveno ir šiuo metu negyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau leido deklaruoti tuo adresu gyvenamąją vietą pusbroliui ir jam ten gyventi. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad po pareiškėjos motinos mirties pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą – butą, t. y. po motinos mirties pareiškėja jį valdė, prižiūrėjo, mokėjo ir šiuo metu moka mokesčius už butą, rūpinasi butu, gerino buto būklę. Tokie pareiškėjos veiksmai valdant butą, patvirtina, kad ji su šiuo butu elgėsi kaip turto savininkė, turtą saugojo ir juo rūpinosi, o tai sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėja R. Š. faktiškai pradėjo valdyti palikimą ir tokiu būdu palikimą priėmė. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog R. Š. priėmė po motinos A. M. mirties likusį palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, nereiškė.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja R. Š. priėmė savo motinos A. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130, 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė motinos A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.