- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-28
- Bylos Nr.
- e2-1761-924/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17502-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- E. B., G. B.
- Atsakovas
- R. J.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Inga Štrimaitienė, Laura Bierontienė
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Simonai Dervinskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių E. B. ir G. B. ieškinį atsakovui R. J. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės ieškiniu prašo: 1) priteisti iš atsakovo R. J., nepilnametės dukters G. B. išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki kol ji sulauks pilnametystės, šių piniginių lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę E. B.; 2 ) priteisti iš atsakovo R. J. 6 450,00 Eur įsiskolinimą už nepilnametės šalių dukters G. B. išlaikymą už paskutinius trejus metus, šių piniginių lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę E. B.; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė E. B. su atsakovu palaikė artimus santykius. 1999 m. sužinojus, jog ji nėščia, šalys apsigyveno kartu. 2000 m. balandžio 7 d. šalims gimė dukra G. B., kuri šiuo metu yra nepilnametė. Po dukters gimimo šalys dar apie dvejus metus gyveno kartu, vėliau, pradėjus kilti įvairiems nesutarimams ir šalims nesugebėjus jų išspręsti, šalys nutraukė santykius bei pradėjo gyventi skyrium. Ieškovė ir atsakovas santuokos nėra ir nebuvo įregistravę. Ieškovė, siekdama geresnių darbo galimybių ir gyvenimo sąlygų, išvyko į Jungtinę Karalystę, nuo 2013 m. išsivežė kartu ir dukrą, kur gyvena iki šiol. Šalių dukros išlaikymui per mėnesį skiriama apie 680,00 Eur suma. Šią sumą sudaro išlaidos būsto nuomai (173,98 Eur), maistui (139,82 Eur), išlaidos komunalinėms paslaugoms (44,74 Eur), vandeniui ir kanalizacijai (25,79 Eur), elektrai (16,78 Eur), dujoms (22,37 Eur), rūbams ir batams (39,15 Eur), privataus sveikatos draudimo mokestis (22,49 Eur), išlaidos vitaminams ir vaistams (16,78 Eur), higienos priemonėms (16,78 Eur), koledžo mokestis (6,5 Eur), išlaidos mokykliniams reikmenims (22,37 Eur), mokestis už televiziją ir internetą (25,23 Eur), televizijos licenciją (7,38 Eur), telefoną ir jo draudimą (21,81 Eur), mokestis už virtuvės technikos įrenginių nuomą (13,33 Eur), išlaidos užklasinei veiklai (11,19 Eur), sporto salei (16,78 Eur), atostogoms (37,34 Eur), viso 680,61 Eur mėnesiui. Atsakovas prie dukters išlaikymo, t. y. būtinųjų jos poreikių tenkinimo, prisideda minimaliai, dukrai išlaikymą pradėjo teikti nuo 2017 m. kovo mėnesio, kuomet sužinojo, jog ieškovė ketina kreiptis į teismą dėl išlaikymo dukrai priteisimo, ir iki ieškinio padavimo dienos yra įmokėjęs 750,00 Eur šalių dukrai išlaikyti. Ieškovė neturi duomenų apie tai, kokias pajamas gauna atsakovas, tačiau tikėtina, kad atsakovo gaunamos pajamos yra mažesnės nei ieškovės, kadangi ieškovė su dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje, kur yra didesnis pragyvenimo lygis nei Lietuvoje. Sutinkamai su tuo, iš atsakovo prašo priteisti mažesnę išlaidų dalį nei tenkanti ieškovei. Todėl nors šalių dukrai išlaikyti ieškovė mėnesiui skiria 680,00 Eur sumą, tačiau iš atsakovo ieškovė prašo priteisti po 200,00 Eur dukters išlaikymui mokant periodinėmis mėnesinėmis įmokomis iki kol ji sulauks pilnametystės, o šių piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę. Ieškovė nurodė, kad jos vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 3 196,47 Eur per mėnesį (2821,50 svarų sterlingų per mėnesį, 33 858,06 svarų sterlingų per metus). Ieškovė ilgą laiką dukterį išlaikė didžiąja dalimi viena ir nesikreipė į teismą dėl išlaikymo jai priteisimo dėl gimimo liudijime neteisingai nurodytos atsakovo pavardės. Atsakovas per paskutinius trejus metus prie dukters išlaikymo prisidėjo tik minimaliai, įmokėdamas 750,00 Eur, todėl iš jo priteistinas išlaikymo už paskutinius trejus metus įsiskolinimas. Dukters išlaikymui per mėnesį buvo skiriama 680,00 Eur, tačiau iš atsakovo reikalaujama priteisti suma per mėnesį sudaro 200,00 Eur, todėl laikytina, jog ir paskutinius trejus metus jis prie dukters išlaikymo turėjo prisidėti 200,00 Eur suma, todėl atsakovo dukters išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iš viso sudaro 6450,00 Eur.
Teismo posėdžio metu ieškovių atstovė patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Ieškinį ir jame išdėstytas aplinkybes palaikė visiškai. Papildomai nurodė, kad atsakovo atlikti pavedimai laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. į šalių nepilnametės dukters sąskaitą po 150,00 Eur, sutinka, kad iš prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo papildomai būtų išminusuoti 450,00 Eur.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, t.y. sutiko nuo kreipimosi į teismą dienos teikti išlaikymą po 200 Eur, tačiau nesutiko su reikalavimu dėl prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo (atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo laikotarpiu jis ieškovei dukters išlaikymui perdavė apie 3600 Eur, t.y. 1200 Eur per metus). Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šalys niekada nebuvo įregistravusios santuokos, kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio apytiksliai nuo 2002 m. Nors atsakovas tėvystės neginčijo nuo pat dukters gimimo 2000 m. balandžio 7 d., tačiau iki 2017 m. birželio 20 d. oficialiai G. B. tėvu nebuvo nurodytas. Atsakovo žiniomis, visu šiuo laikotarpiu ieškovė naudojosi vienišai mamai teikiamomis socialinėmis lengvatomis. Nepaisant ieškovės ir dukros išvykimo į Jungtinę Karalystę, atsakovas visada pagal galimybes su dukra bendravo ir teikė jai išlaikymą, keletą kartų per metus susitikdavo Lietuvoje arba Anglijoje. Ieškovė pretenzijų dėl išlaikymo dydžio bei formos daugiau nei 17 metų nereiškė. Tik 2017 m. birželio mėnesį ieškovė išsakė norą oficialiai įforminti atsakovo tėvystę, o 2017 m. rugpjūtį kreipėsi su ieškiniu dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas trejų metų laikotarpiu iki ieškinio priėmimo teisme (t. y. laikotarpiu nuo 2014-09-04 iki 2017-09-04) dukrai yra teikęs šį išlaikymą: 2017 m. pavedimais į dukros sąskaitą banke pervedęs iš viso 1 700,00 Eur; 2016 m. pavedimais į dukros sąskaitą banke pervedęs iš viso 500,00 Eur; 2015 m. pavedimais į dukros sąskaitą banke pervedęs iš viso 520,00 Eur. Bylos šalių susitarimu pagrindinė išlaikymo dalis 2014-2016 metais buvo teikiama grynais pinigais. Lėšas atsakovas perduodavo dukrai susitikimų su ja metu, taip pat pinigai būdavo siunčiami kartu su nupirktais daiktais nurodant, kad dalį pinigų ji gali pasilikti sau, o likusią turi perduoti mamai. Atsakovo įsitikinimu 2014-2016 m. dukros išlaikymui yra skyręs apie 1000-1200 Eur per metus. Teismui manant, kad atsakovo teiktas išlaikymas už 2014-2016 m. buvo per mažas ir atitinkamo dydžio išlaikymo įsiskolinimas iš jo priteistinas, atsakovas mano, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma yra per didelė. Tai, kad dukros išlaikymui esamu laikotarpiu yra reikalinga 680,00 Eur suma, atsakovo nuomone, savaime nereiškia, kad tokia pati suma buvo reikalinga ir praėjusių trejų metų laikotarpiu. Atsakovas neturi galimybės ir todėl neteikia į bylą įrodymų apie dukros išlaikymui reikalingą sumą 2014-2016 m., prašo atsižvelgti į tai, kad vaiko poreikiai didėja jam augant, taip pat į tai, kad išlaikymo suma metams bėgant auga dėl nuolatinės infliacijos. Todėl akivaizdu, kad 2014-2016 m. vaiko išlaikymui turėjo būti reikalinga mažiau nei 680,00 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo gaunamą darbo užmokestį, ieškovė neproporcingai paskirstė šalims tenkančią išlaikymo naštą 480,00 Eur mamai ir 200,00 Eur tėvui. Be to, atsakovui tenkanti išlaikymo dalis mažintina ir atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas yra sudaręs santuoką ir joje augina 2010 m. vasario 17 d. gimusią dukrą, atsakovo sutuoktinės pajamos nėra didelės. 2017 m. sausio mėnesį atsakovo šeima įsigijo gyvenamąjį būstą, kurio įsigijimas ir įrengimas buvo finansuotas, tiek iš atsakovo paimto kredito lėšų, tiek ir iš ankstesniu laikotarpiu šeimos sukauptų lėšų.
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Atsakovas paaiškino, kad niekada nevengė dukros išlaikyti, atlikdavo pavedimus į sąskaitą, taip pat perduodavo asmeniškai dukrai tam tikras sumas grynais pinigais. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutinka teikti dukrai 200,00 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės. Nesutiko su reikalavimu priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą, kadangi jo nuomone išlaikymas buvo teikiamas.
Institucijos teikiančios išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Simona Dervinskaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad 200,00 Eur suma, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurią atsakovas sutiko mokėti, atitinka nepilnametės šalių dukros interesus. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo prašė priimti sprendimą atsižvelgiant į bylą pateiktus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.
Atsakovas R. J. yra šalių nepilnametės dukros, gim. 2000 m. balandžio 7 d., tėvas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki kol ji sulauks pilnametystės, šių piniginių lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę E. B.. Bylos nagrinėjimo metu į bylą pateikta nepilnametės dukros tenkančios dalies poreikių skaičiuotė, kurioje nurodyta, jog G. B. išlaidų dalis, į kurią įskaičiuota: būsto nuomos išlaidos, maistas, komunalinės ir ryšio paslaugos, mokymosi ir kanceliarinės prekės, internetas ir televizija, vaistai, higiena, koledžo mokestis, sportas, apranga, avalynė, užklasinė veikla, atostogos sudaro 680,64 Eur per mėnesį. Nors atsakovo atstovė teismo posėdžio metu ir prašė šį ieškovės reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi sprendžiant pagal atsakovo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, atsakovas teikė nepilnametei dukrai išlaikymą, kurių suma viršija ieškovės prašomą priteisti 200 Eur sumą, tačiau atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutinka su šiuo ieškovės reikalavimu bei ieškovės nurodytu vaikui reikalingu išlaikymo dydžiu. Atsižvelgiant į tai, teismas šioje reikalavimo dalyje plačiau nevertina šalių pateiktų rašytinių įrodymų ir tenkina ieškinį dalyje dėl periodinių išmokų priteisimo pilna apimtimi. Nors atsakovo atstovė nurodė, kad šis ieškinio reikalavimas yra perteklinis, nes atsakovas teikė išlaikymą dukrai, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina tik tai, kad atsakovas teikė išlaikymą nuo 2017-02-15 po 150 Eur, o ieškovei kreipusis į teismą bei teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones po 160 Eur, todėl konstatuotina, kad atsakovas išlaikymo, kurio prašoma ieškiniu geranoriškai neteikė.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai po 160 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017-08-30) iki sprendimo šioje byloje priėmimo, todėl priėmus sprendimą, kuris dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės netenka galios. Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos, t.y. priteisto išlaikymo suma nuo kreipimosi į teismą dienos sumažintina išmokėto laikinojo išlaikymo suma.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, vaiko poreikiai, antra, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, trečia, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, ketvirta, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, penkta, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl Civilinio kodekso 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai).
Pagal Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną.
Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).
Byloje nustatyta, jog ieškovė yra priėmusi sprendimą išvykti iš Lietuvos į užsienio valstybę – Jungtinę Karalystę. Ieškinyje nurodyta, jog ieškovė šalių nepilnametę dukrą pasiėmė gyventi į užsienio valstybę 2013 metais. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra suformavęs aktualią teismų praktikai teisės aiškinimo taisyklę, jog tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).
Byloje nustačius aplinkybę, jog šalių nepilnametė dukra į užsienio valstybę – Jungtinę Karalystę, kurioje pragyvenimo lygis yra žymiai aukštesnis nei Lietuvoje, išvyko ieškovės iniciatyva, darytina išvada, jog ieškovė turi prisiimti dėl nurodytos priežasties atitinkama dalimi padidėjusias išlaidas tenkinant šalių dukters poreikius. Kadangi byloje nustatyti šalių nepilnamečio vaiko poreikiai jam gyvenant Lietuvoje galėtų būti tenkinami tėvams patiriant mažesnes išlaidas nei vaikui gyvenant Jungtinėje Karalystėje, tai atsakovas, gaunantis pajamas Lietuvoje, neturi pareigos prisiimti visų nepilnamečio vaiko išlaidų.
Teismui ištyrus byloje pateiktus duomenis apie ieškovės gaunamas pajamas, nustatyta, jog, kaip nurodo pati ieškovė, jos vidutinis darbo užmokestis sudaro 3 196,47 Eur mėnesiui. Į bylą pateikta pažyma apie ieškovės gaunamas pajamas patvirtina, kad ieškovės gautos pajamos 2014 m. – 26 120,20 DB svarų, 2015 m. – 33 221,15 DB svarų, 2016 m. - 33 858,06 DB svarų. Duomenų apie gautas pajamas 2017 m. ieškovė nepateikė. Į bylą taip pat nėra pateikti duomenys apie ieškovės vardu turimą nekilnojamąjį ir privalomą registruoti kilnojamąjį turtą. Ieškovė nurodo, kad gyvena nuomojame būste.
Iš pateiktų duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, nustatyta, jog atsakovo vidutinės gaunamos pajamos laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2014-12-31 sudarė 721,71 Eur per mėnesį, 2015 metais - 868,80 Eur per mėnesį, 2016 metais – 894,25 Eur, 2017 m. – 718, 05 Eur. Taip pat iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, jog atsakovui kartu su jo sutuoktine G. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso turtas – butas, esantis adresu, (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog šis turtas yra apsunkintas hipoteka, hipoteka įregistruota nuo 2017-01-24. Byloje atsakovas pateikė duomenis, jog už šio turto įsigijimą atsakovas turi mokėti 215,59 Eur kredito įmokas. Esant nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovas su sutuoktine anksčiau nurodytą turtą yra įsigiję iš skolintų lėšų, kredito grąžinimo terminas nėra pasibaigęs, teismas daro išvadą, jog nurodytas turtas negali būti laikomas turtu, nuo kurio vertės gali būti skaičiuojamas nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis. Iš teismui pateiktų įrodymų apie šalių turtinę padėtį, teismas daro išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė už ieškovės, ieškovės gaunamos vidutinės pajamos per mėnesį yra daugiau nei tris kartus didesnės už atsakovo gaunamas pajamas. Be to, atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, gim. 2010-02-17, kuriam privalo teikti išlaikymą. Pažymėtina, kad ir pati ieškovė pripažino, kad jos turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo bei sutiko teikti didesnio dydžio išlaikymą nei atsakovas.
Atsakovas pateikė teismui savo banko sąskaitos, esančios SEB banke išrašą, kuriuo įrodinėja, kad šalių nepilnametei dukrai išlaikymas buvo teikiamas atliekant bankinius pavedimus į šalių nepilnametės dukros sąskaitą. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad teikdavo savo dukrai išlaikymą ir grynaisiais pinigais susitikimų su dukra tiek Lietuvoje, tiek Anglijoje metu. Atsakovas tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, tikslių sumų, kurios buvo duodamos dukrai neįvardijo. Teismo posėdžio metu šalių nepilnametė dukra, teikdama paaiškinimus, šių atsakovo nurodomų aplinkybių taip pat nepatvirtino. Šalių dukra nurodė, kad pinigines lėšas grynais pinigais gavo iš tėčio du kartus, tėtis vieną kartą nupirko žieminius batus, tačiau tiksliai pasakyti kada bei kokias sumas teismo posėdžio metu negalėjo.
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė sutinka, jog į išlaikymo įsiskolinimą būtų įskaičiuotos atsakovo pervestos sumos laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d., kas sudaro 1200 Eur. Kaip nurodė ieškovės atstovė, ieškovė neįskaičiuoja į teikiamą išlaikymą atsakovo padarytus tikslinius mokėjimus „su gimtadieniu“, „už bilietus“, „gitara“. Nors atsakovas ir teigė, kad atlikdamas mokėjimus su nurodymu „už bilietus“ pervesdavo dalį pinigų ir dukters išlaikymui, tačiau jokių įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad tik dalis pinigų skirta bilietams, o kita dalis išlaikymui nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat negalėjo šių sumų įvardinti. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas pervedė 400,00 Eur už kambario remontą. Teismas mano, kad ši suma taip pat turi būti įskaičiuota į dukters išlaikymo sumą, kadangi piniginės lėšos buvo skirtos konkrečiai šalių nepilnametės dukros kambario remontui. Apie tai, kad šie pinigai buvo gauti ir skirti dukters kambario remontui patvirtino tiek atsakovas, tiek ieškovės atstovė. Todėl šios piniginės lėšos, teismo vertinimu, turi būti vertinamos kaip išlaikymo vaikui teikimas bei išskaičiuotos iš prašomos priteisti įsiskolinimo sumos.
Į bylą pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad atsakovas savo noru reguliarų išlaikymą dukrai pradėjo teikti nuo 2017 m. vasario 15 d., kas mėnesį pervesdamas į dukros sąskaitą po 150,00 Eur. Byloje duomenų, kad iki tol reguliariai būtų teikiamas išlaikymas vaikui nėra. Atsakovo nuomone toks išlaikymas dukrai buvo pakankamas, juolab, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2014-08-30 iki 2017-08-30) jo darbo užmokestis buvo mažesnis nei šiuo metu. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų iš kurių teismas galėtų spręsti, kad toks atsakovo teiktas išlaikymas būtų per mažas, juolab, kad ieškovė dėl dukters išlaikymo iš viso jokių pretenzijų iki 2017-08-30 (ieškinio pateikimo teismui data) atsakovui nereiškė. Todėl teismas sprendžia, kad toks atsakovo teikiamas išlaikymas ieškovę tenkino. Be to teismas, šioje byloje išanalizavęs ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus apie jų gaunamas pajamas nustatė, kad ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra ženkliai didesnis už atsakovo. Įvertinus ieškovės pasirinkimą išvykti gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra žymiai aukštesnis nei Lietuvoje, daro išvadą, jog ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimas už trejų metų laikotarpį (36 mėn x 200 Eur) yra per didelis. Nors ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad šalių nepilnametės dukters poreikiai už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos nekito, išliko tokie patys, kaip nurodyta pateiktoje poreikių lentelėje, tačiau į bylą nepateikta pakankamai įrodymų, kad visu ginčo laikotarpiu buvo patiriamos tokio pat dydžio išlaidos, o vaiko tėvas turėjo finansines galimybes teikti tokio paties dydžio, kaip ir nuo kreipimosi į teismą dienos, išlaikymą.
Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes apie šalių gaunamų pajamų dydį ir turtinę padėtį, iki ieškovės kreipimosi į teismą bei šiuo metu atsakovo teikiamą išlaikymą, teismas daro išvadą, jog protinga bei pagrįsta iš atsakovo priteistino išlaikymo įsiskolinimo suma yra po 150,00 Eur per mėnesį, iš viso – 5 400,00 Eur (36 mėn x 150 Eur). Įvertinus tai, kad ieškovė nurodė, jog atsakovas per įsiskolinimo laikotarpį sumokėjo 750,00 Eur, jog ieškovės atstovė teismo posėdžio metu sutiko, kad atsakovo atlikti mokėjimai laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. taip pat turi būti įskaičiuoti į išlaikymo įsiskolinimą bei į tai, kad teismo vertinimu atsakovo 400,00 Eur mokėjimas padarytas už dukros kambario remontą, taip pat turi būti laikomas teiktu išlaikymu, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistina 3 800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo (150 Eur x 36 mėn. – 750 Eur – 450 Eur – 400 Eur).
Atsakovas taip pat nurodo, kad 2010 metais sudarė investicinio gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią apdraudė savo dukrą G. B. investiciniu gyvybės ir traumų nuo nelaimingų atsitikimų draudimu, todėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo suma turi būti sumažinta ta suma, kuri dukrai yra sukaupta ir bus išmokėta pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį. Teismas šį atsakovo prašymą atmeta kaip nepagrįstą, nes šios atsakovo mokamos draudimo įmokos negali būti laikomos išlaikymo vaikui teikimu, juolab, kaip pats atsakovas pripažino, pagal draudimo sutartį jis naudos gavėją gali bet kada pakeisti, ar nutraukti draudimo sutartį ir atgauti sukauptas lėšas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Nustatyta, kad byloje buvo patenkinta 79,46 procentai ieškinio reikalavimų (reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis 100 proc., dėl išlaikymo įsiskolinimo – 58,91 proc.), 20,54 procentai ieškinio reikalavimų atmesta. Byloje nustatyta, jog ieškovė ją atstovaujančiam advokatui ir dokumentų vertimo paslaugoms sumokėjo 831,68 Eur, atsakovas jį atstovaujantiems advokatams sumokėjo 632,50 Eur. Remiantis aukščiau nurodytomis procesinės teisės normomis, taip pat atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, 79,46 procentai ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų priteistinos iš atsakovo – 660,85 Eur, 20,54 procentai atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteistina iš ieškovės – 129,92 Eur.
Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 str. 1 d.), teismas užskaito priešpriešines sumas ir iš atsakovo ieškovei priteisia 502,58 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (632,50 Eur – 129,92 Eur).
Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą priteisti išlaikymą (CPK 83 str. 1 d. 2 p.) iš atsakovo valstybei priteistina 140,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. Žyminį mokestį valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Kadangi valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) per mėnesį, išlaikymą skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos (2017-08-30) iki G. B. pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnametei G. B. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei dukrai G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą – 3800,00 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus eurų).
Priteisti iš atsakovo R. J. 502,58 Eur (penkis šimtus du eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų E. B. naudai.
Priteisti iš atsakovo R. J. 140,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei.
Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdomas skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.