- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-1045-357/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Turtuvos grupė“
- Atsakovas
- N. Ž., akcinei bendrovei SEB bankas
- Kategorijos
- 2.5.8Sutarčių teisė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Turtuvos grupė“ ieškinį atsakovams N. Ž., akcinei bendrovei SEB bankas, valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Turtuvos grupė“ ieškiniu ir patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų N. Ž. ir akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB bankas 340,48 Eur skolos, priteisti iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 164,04 Eur skolos, priteisti iš visų atsakovų solidariai 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui N. Ž. padarius administracinį teisės pažeidimą jo automobilis (duomenys neskelbtini) 2011 m. balandžio 25 d. buvo nugabentas į UAB „Autobastionas“ saugojimo aikštelę ir ten saugomas iki 2011 m. gruodžio 19 d. N. Ž. buvo šio automobilio valdytojas, todėl skolą už automobilio transportavimą ir saugojimą nuo 2011-04-25 iki 2011-09-14 solidariai turėtų atlyginti atsakovai N. Ž. ir AB SEB bankas, o skolą už automobilio saugojimą nuo 2011-09-14 iki jo perdavimo 2011-12-19 VMI prie FM, turėtų atlyginti atsakovė VMI prie FM. Pagal 2016 m. sausio 25 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį su UAB „Autobastionas“ ieškovė perėmė reikalavimo teisę į 504,52 Eur skolą už transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo ir saugojimo paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Turtuvos grupė“ iš atsakovo N. Ž. 269,98 Eur automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (269,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2016 m. vasario 9 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 129,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė ieškovei UAB „Turtuvos grupė“ iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 164,04 Eur automobilio saugojimo išlaidų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (164,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2016 m. vasario 9 d.– iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 129,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad už automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimą nuo 2011-04-25 iki automobilio nuosavybės teisės perėjimo valstybei privalo atlyginti lizingo gavėjas atsakovas N. Ž., o reikalavimas priteisti automobilio saugojimo išlaidas už šį laikotarpį solidariai iš atsakovės AB SEB bankas atmestinas. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad konfiskuotas turtas valstybės nuosavybe tampa nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento, šios aplinkybės neginčija ir atsakovė VMI prie FM, o nagrinėjamu atveju nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje konfiskuoti automobilį įsiteisėjo 2011-09-14, teismas sprendė, kad atsakovas N. Ž. turi atlyginti automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo ir saugojimo išlaidas nuo 2011-04-25 iki 2011-09-14, už 142 dienas. Automobilio nuosavybės teisė nuo 2011-09-14 perėjo valstybei, VMI prie FM 2011-12-09 turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį priėmė iš antstolio S. D. ir 2011-12-19 priėmimo-perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė jį G. S. firmos įgaliotam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, jog valstybei perduotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo tinkamai saugomas ir perduotas VMI prie FM, po to realizuotas ir perduotas G. S. firmai, teismas darė išvadą, kad Valstybinė mokesčių inspekcija yra subjektas, turintis apmokėti transporto priemonės saugojimo išlaidas nuo 2011-09-14 iki 2011-12-19, už 96 dienas, todėl ieškinį dėl 164,04 Eur už automobilio saugojimą priteisimo ieškovei iš atsakovės VMI prie FM tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė VMI prie LR FM prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės tesimo 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1305-721/2016, dalyje dėl 164,04 Eur automobilio saugojimo išlaidų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 164,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2016-02-09 teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 129,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir priimti naują sprendimą - ieškinį atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VMI prie FM, atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas klaidingai įvertino VMI prie FM poziciją. Ieškovė neatsižvelgė į esmines sąlygas, kurios yra būtinos, kad VMI prie FM, atstovaujančiai valstybę, atsirastų teisė konfiskuoti turtą. Konfiskuotas turtas perduodamas valstybei, atstovaujančiai VMI prie FM, teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju konfiskuotas turtas nebuvo perduotas valstybei (atliekant šį veiksmą surašomas turto apskaitos ir perdavimo - priėmimo aktas), todėl jis liko institucijos, surašiusios transporto priemonės nuvežimo aktą, t. y. Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato žinioje.
Automobilis buvo saugomas pagal pasaugos sutartį, pasirašytą tarp Telšių apskrities VPK ir UAB „Autobastionas“. Abi šalys sudarė dvišalę pasaugos sutartį, VMI prie FM nebuvo pasaugos teisinių santykių šalimi, su ja nebuvo derinamos sutarties sąlygos, forma, šalių veiksmai bei įsipareigojimai. Todėl tarp ieškovės ir Telšių apskrities VPK sudarytos dvišalės sutarties nuostatos VMI prie FM negalėjo būti taikomos. VMI prie FM neturi pareigos mokėti, o ieškovė neturi teisės reikalauti, kad VMI prie FM sumokėtų už automobilio saugojimą pagal tarp Telšių apskrities VPK ir UAB „Autobastionas“ sudarytos sutarties sąlygas. Šiuo atveju pasaugos sutarties šalių teisės ir pareigos turi būti kildinamos iš sutartinių santykių ir taikoma sutartinė, o ne deliktinė atsakomybė.
Ieškovė UAB „Turtuvos grupė“ pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovė nurodo, kad konfiskuotas turtas, dėl kurio saugojimo ir gabenimo išlaidų pradėta civilinė byla, jai perduotas nebuvo. Toks argumentas prieštarauja faktinei bylos medžiagai, jokios prasmės neturi, nes VMI prie LR FM konfiskuoto turto savininku tampa nuo teismo sprendimo turtą konfiskuoti priėmimo momento. Atsakovo N. Ž. naudota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) į UAB „Autobastionas“ saugojimo aikštelę buvo patalpinta 2011-04-25 ir ten saugojama iki 2011-12-19, kai 2011-12-19 turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduota apeliantei, ką patvirtina byloje esantis 2011-12-19 Turto perdavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).
Įstatymuose nenustatyta kitokios teismo konfiskuoto ar perduotino valstybei turto realizuoti perdavimo tvarkos. Kasacinis teismas dėl konfiskuoto turto nuosavybės teisių pasisako vienareikšmiškai - konfiskuotas turtas tampa valstybės nuosavybe nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 14 d. įsiteisėjo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-400-832/2011, pagal kurį konfiskuota N. Ž. valdyta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK patrulio 2011 m. balandžio 25 d. sprendimu numatyta privertinai nuvežti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė vilkiku nuvežta į UAB „Autobastionas“ aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). UAB „Autobastionas“ buvo sudariusi sutartį su Telšių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu ,,Dėl sugadintų bei sulaikytų transporto priemonių ir kitų būtinam saugojimui perduodamų daiktų transportavimo ir būtinosios apsaugos, kurios pagrindu UAB „Autobastionas“ įsipareigojo įgaliotam policijos pareigūnui iškvietus nugabenti pasaugos objektą į saugojimo vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir jį ten saugoti. Ieškovė UAB „Turtuvos grupė“ ir UAB „Autobastionas“ 2016 m. sausio 25 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. A-000150/16, pagal kurią ieškovė perėmė reikalavimo teisę į 504,52 Eur N. Ž. skolą pagal 2011 m. balandžio 25 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą ir 2012 m. sausio 2 d. pranešimą dėl skolos už transporto priemonės transportavimo ir saugojimo paslaugas Nr. 12-01-02/43.
Apeliacinėje instancijoje skundžiamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalies teisėtumas, kuria teismas priteisė ieškovei UAB „Turtuvos grupė“ iš atsakovės VMI prie LR FM 164,04 Eur automobilio saugojimo išlaidų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (164,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2016 m. vasario 9 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 129,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priverstinai nuvežama transporto priemonė praprastai yra saugoma pasaugos sutarties tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu, kuri nustato sutarties šalių teises ir pareigas. Šios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų). Pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui specialios viešosios teisės normos pagrindu. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.“ Atsižvelgiant į tai, kiekvienu atveju turi būti nustatytas transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kuriems kyla įstatymo nustatyta pareiga atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 26 straipsnis nustato, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto pavertimas valstybės nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016).
Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, remdamasis aktualia kasacinio teismo praktika, konfiskuotas turtas valstybės nuosavybe tampa nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento, tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 10 punkte, 4.67 straipsnyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnyje, ATPK 26 straipsnyje. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2011 m. rugsėjo 14 d. įsiteisėjo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje konfiskuoti automobilį, taigi, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas N. Ž. turi atlyginti automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo ir saugojimo išlaidas nuo 2011-04-25 iki 2011-09-14, už 142 dienas, o nuo 2011-09-14 iki 2011-12-19 transportavimo ir saugojimo išlaidas turi atlyginti valstybė.
Vadovaujantis įstatyminiu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, valstybei perimant teismo sprendimu konfiskuojamą turtą (CK 4.47 straipsnio 10 punktas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punktas) valstybei atstovauja valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 638 straipsnio 2 dalis), kuriai antstolis perduoda realizuoti konfiskuotą turtą, jeigu įstatymai nenustato kitaip (CPK 691, 692 straipsniai) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2010). Valstybei perduotino turto perdavimo tvarkos Taisyklių 5 punktas detalizuoja, kad perduoto turto saugojimo, pripažinimo atliekomis, realizavimo ir kitas išlaidas iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų apmoka Mokesčių inspekcija. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog automobilio nuosavybės teisė nuo 2011-09-14 perėjo valstybei, VMI prie FM 2011 m. gruodžio 9 d. turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį priėmė iš antstolio S. D. ir 2011 m. gruodžio 19 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė jį G. S. firmos įgaliotam asmeniui.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog valstybė, kaip konfiskuoto turto savininkė, prisiima pareigą sumokėti visas išlaidas, susijusias su jai perduoto konfiskuoto turto saugojimu ir kitais veiksniais tvarkant bei realizuojant konfiskuotą turtą, o išlaidas apmoka mokesčių inspekcija iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, išskyrus Taisyklių 22 punkte nurodytus atvejus (22 punkto atvejų šioje byloje nenustatyta). Pažymėtina, kad šioje byloje nėra reikšmingas faktas, jog VMI prie FM nebuvo pasaugos teisinių santykių šalimi, kadangi šios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne tik ją sudariusiai šaliai, priklauso nuo konkrečių sutarties sąlygų ir teisinių santykių pasikeitimo.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovės VMI prie LR FM apeliacinis skundas nėra teisiškai pagrįstas, todėl atmetamas, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.