- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-30
- Bylos Nr.
- I-3825-821/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01752-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Tomas Blinstrubis, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Lukiškių
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Blinstrubio ir Ryčio Krasausko,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu (1 t., b. l. 1, 7) kreipėsi į teismą nesutikdamas su Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2017-03-28 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017-05-04 sprendimais, kuriai netenkintas jo prašymas skirti dietinį maitinimą. Pareiškėjas prašo teismo įpareigoti atsakovą skirti jam dietinį maitinimą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2000 EUR neturtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. sausio 12 d. kreipėsi į laisvės atėmimo vietų gydytoją prašydamas skirti dietinį maitinimą, nes serga virusiniu hepatitu C, tačiau jam buvo paaiškinta, kad dieninis maitinimas skiriamas tik ligos paūmėjimo atveju. Pareiškėjas teigia, kad gydytoja, kuri jam diagnozavo ligą, rekomendavo atsisakyti kepto, riebaus ir rūkyto maisto. Šių rekomendacijų pagrįsti pažymomis negali, nes jų medicinos personalas neišduoda. Pareiškėjo įsitikinimu, Lukiškių TI-K direktorius, išnagrinėjęs jo prašymą, o vėliau ir Kalėjimų departamentas, nepagrįstai atsisakė skirti dietinį maitinimą. Paaiškina, kad jo maitinimo racione yra rūkyto ir riebaus maisto, kurio priverstas atsisakyti saugodamas sveikatą, todėl nuolat kenčia alkį.
Atsiliepimas
Lukiškių TI-K atsiliepimu (1 t., b. l. 136-139) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad dietinis maitinimas suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems skiriamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015-04-16 įsakymą Nr. V-156 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuris nustato, kad sergant lėtiniu virusiniu C hepatitu, dietinis maitinimas skiriamas tik ligos paūmėjimo metu, esant geltai. Pareiškėjui gelta bei lėtinio virusinio C hepatito paūmėjimas nediagnozuota. Pareiškėjui paskirtas adekvatus gydymas.
2017-05-04 pareiškėjas buvo apžiūrėtas šeimos gydytojo, nusiskundimų dėl virusinio C hepatito paūmėjimo apžiūros metu neišsakė. Pareiškėjui buvo paskirti kraujo tyrimai dėl VCH bei numatyta planinė gydytojo infektologo konsultacija, dėl kurios užsakymo Lukiškių TI-K 2017-05-09 raštu Nr. 9-5419 kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.
Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra abstraktus, nepagrįstas konkrečiais įrodymais dėl jam tariamai padarytos neturtinės žalos, todėl laikytinas siekiu nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita. Lukiškių TI-K taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 3,54 EUR išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjamu.
Atsiliepimas
Kalėjimų departamentas atsiliepimu (2 t., b. l. 2-5) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad dietinis maitinimas skiriamas tik esant atitinkamoms medicininėms indikacijoms. Pagal pareiškėjo sveikatos būklę jam specialus valgiaraštis ar kitoks specialus maitinimas nebuvo rekomenduotas, todėl nesant sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijos skirti kitokį maitinimą, Lukiškių TI-K administracija neturėjo pagrindo individuliai koreguoti pareiškėjo maitinimo. Laisvės atėmimo vietų įstaigos neturi pareigos koreguoti valgiaraščio individualiai konkrečiam asmeniui, jei toks valgiaraštis asmeniui nebuvo rekomenduotas sveikatos priežiūros specialistų. Kalėjimų departamento nuomone, Lukiškių TI-K jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo Lukiškių TI-K atsisakymo skirti pareiškėjui dietinį maitinimą ir neturtinės žalos atlyginimo. Iš keliamo ginčo pobūdžio matyti, kad reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus kildinamas iš Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 96-1231 ir Kalėjimų departamento 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. 2S-3076, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, todėl teismas vertins ir minėtų sprendimų teisėtumą.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 2 d. skundu (1 t., b. l. 194) kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją prašymas skirti jam dietinį maitinimą. Skunde nurodė, kad 2017 m. sausio mėnesį kreipėsi į Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybą dėl dietinio maitinimo paskyrimo, nes penkiolika metų serga hepatitu C. Gydytoja, atlikusi kraujo tyrimus, pasakė, kad dietinis maitinimas nepriklauso. Pareiškėjas pažymi, jog tuo metu kai susirgo hepatitu C, ligą diagnozavusi gydytoja liepė jam vengti kepto maisto, todėl nevalgo jam Lukiškių TI-K patiekiamo kepto vegetariško maisto (keptos žuvies ir jo produktų, keptų daržovių). Pareiškėjas teigia, kad neskiriant jam dietinio maitinimo, kyla pavojus sveikatai. Lukiškių TI-K, išnagrinėjęs 2017 m. kovo 2 d. bei kitus pareiškėjo skundus, 2017 m. kovo 28 d. sprendime Nr. 96-1231 nurodė, kad dietinis maitinimas skiriamas tik ligos paūmėjimo metu. Šiuo metu hepatito C paūmėjimas nediagnozuotas (1 t., b. l. 191).
Nesutikdamas su Lukiškių TI-K sprendimu pareiškėjas pateikė skundą Kalėjimų departamentui (2 t., b. l. 6-7). Kalėjimų departamentas 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 2S-3076 (1 t., b. l. 9-11) pareiškėjo skundo netenkino. Sprendime nurodė, kad 2017 m. sausio 17 d. kreipimosi į gydytoją metu objektyvių sveikatos sutrikimų nebuvo nustatyta, atliktas kraujo tyrimas dėl kepenų fermentų paūmėjimo neparodė, todėl nebuvo pagrindo skirti dietinio maitinimo.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Šią BVK nustatytą pareigą laisvės atėmimo įstaigos įgyvendina vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-1 17 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės). Valgiaraščiai asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinti 2014 m. kovo 28 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-138 (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2015-04-17).
Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes.
Nagrinėjamu atveju ginčo, kad pareiškėjas serga hepatitu C, tarp šalių nėra. Šią aplinkybę patvirtinta ir į bylą pateikti medicininiai duomenys apie pareiškėjo sveikatą. Pagal 2015 m. balandžio 16 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo Nr. V-156 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“, pakeitimo nuostatas, dietinis maitinimas skiriamas esant ūminėms ir lėtinėms kepenų ligomis (ūmus hepatitas, kepenų cirozė, lėtinis virusinis hepatitas paūmėjimo metu, esant geltai). Lėtinių ligų remisijos fazėje (opaligės atveju – užgijus opai) rekomenduojamas ne dietinis maitinimas, o racionali mityba, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę (15 punktas). Nurodytas teisinis reguliavimas lemia, kad sergant lėtinėmis kepenų ligomis, dietinis maitinimas skiriamas tik ligų paūmėjimo atveju, o remisijos fazėje pacientui rekomenduojama paciento būklę atitinkanti mityba. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui 2017 m. sausio 19 d. buvo atlikti kraujo tyrimai - Alanininė transaminazė (toliau -ALT) ir Asparagininė transaminazė (toliau –AST). Atliktų biocheminių tyrimų rezultatai hepatito paūmėjimo nerodė (2 t., b. l. 51, t. y. AST fermento norma buvo be pakitimų, ALT normos pakitimas nežymus (6,40)). Pareiškėjo sveikatos istorijoje yra padarytas įrašas, kad pareiškėjas supažindintas su tyrimų rezultatais 2017-01-25, apžiūros metu Hepatito C paūmėjimo požymių gydytoja nenustatė (1 t., b. l. 44). Pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad prašymo skirti dietinį maitinimą pateikimo metu pareiškėjui būtų paūmėjusi liga. Medicininiuose duomenyse taip pat nėra jokių gydytojų rekomendacijų, kad pareiškėjui būtų reikalingas (rekomenduotas) dietinis maitinimas. Pareiškėjas skundą Lukiškių TI-K direktoriui dėl to, kad 2017 m. sausio mėnesį (2 t., b. l. 52) Sveikatos priežiūros tarnybos gydytoja jam neskyrė dietinio maitinimo pateikė tik 2017 m. kovo 2 d., nors pareiškėjui kraujo tyrimai dėl galimo ligos paūmėjimo buvo atlikti 2017-01-19, o pareiškėjas su jais supažindintas 2017-01-25. Iki skundo pateikimo laisvės atėmimo vietų administracijai dėl dietinio maitinio skyrimo, pareiškėjas ligos paūmėjimu nesiskundė, į gydytojus dėl to nesikreipė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad skundo pateikimo metu nebuvo pagrindo pareiškėjui skirti dietinio maitinimo, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas. Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, todėl jų naikinti nėra pagrindo.
Kaip nurodė pats pareiškėjas, jam paskirtas vegetariškas valgiaraštis. Įvertinus patvirtintą Nedirbančių vyrų vegetarų valgiaraščio racioną matyti, kad rūkyti maisto produktai į jį nėra įtraukti, o kepta žuvis ir/ar jos gaminiai, kurių pareiškėjas teigia nevalgantis, patenka ir į Dietinio maitinimo B?R? (padidinto baltymų kiekio ir sumažinto riebalų kiekio) valgiaraščius. Į Dietinio maitinimo valgiaraščius taip pat yra įtraukti ir mėsos patiekalai. Pažymėtina, kad tuo atveju, pareiškėjas pageidauja atsisakyti (nevartoti) gyvulinės kilmės maisto produktų, jis turi teisę pasirinkti valgiaraštį veganams. Valgiaraštis veganams patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. V-257 1.12. papunkčiu, kuris įsigalioja nuo 2017-07-01.
Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuris kildinamas iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nenustatyta, o nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra ir atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, todėl kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjui išaiškinta, kad šis sprendimas nėra kliūtis prašyti skirti dietinį maitinimą paūmėjus ligai.
Atsakovės atstovas prašo priteisti iš pareiškėjo 3,54 EUR (1 t., b. l. 139) dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų. Prašymas grindžiamas tuo, kad vykdydamas teismo nutartį Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kurią sudaro 59 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, už vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimą nustatytinas 0,06 EUR (0,22 Lt). Lukiškių TI-K realiai patirtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra 3.54 EUR (59 x 0,06).
Teismo vertinimu, atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai numatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, jog bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės atstovo prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.