Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė,

dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui,

kaltinamajam I. N. (I. N.),

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, be nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirbantis, teistas: 2011-01-28 pagal LR BK 178 str. 4 d. 5 mėn. viešųjų darbų, juos 2011-06-01 pakeičiant į 25 parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis I. N. 2013 m spalio 13 d. naktį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, ne mažiau kaip 3 kartus spyrė koja apauta batu V. C. į galvą, dėl to jam kairiajame pusrutulyje po kietuoju galvos smegenų dangalu išsiliejo kraujas ir nuo komplikacijų, kurias sukėlė sunki galvos trauma, V. C. įvykio vietoje mirė. Taip I. N. tyčia nužudė V. C..

Kaltinamasis I. N. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013-10-13 jis, J. P. ir V. J. ėjo į parduotuvę, kur nusipirko vyno ir ėjo namo (duomenys neskelbtini) pas M. B.. Priėję prie namo įėjimo pamatė, kad ant laiptų sėdi M. B. ir V. C.. Abu buvo girti, o V. dar turėjo vyno. Buvo apie 21.30 – 21.40 val. Jis padėjo nuo laiptų atsikelti M. B. ir nuvedė prie lifto. Keturiese pakilo liftu ir nuėjo namo, o V. C. liko ant laiptų, nes buvo labai girtas. Parėję namo, susėdo prie stalo. M. atsisėdo ant sofos prie lango, V. ant fotelio, J. šalia M., o jis ant taburetės. Gėrė vyną. Kada į namus parėjo V., tiksliai negali pasakyti. Parėjęs šis atsisėdo ant sofos. Kodėl kilo konfliktas tarp V. C. ir V. J., negali pasakyti. V. labai greitai užsidega ir būna agresyvus. Jis suprato, kad šie pykstasi dėl to, kad V. C. neparneša ir neduoda pinigų B.. Kai jie pradėjo ginčytis, jis juos bandė raminti, bet V. C. jį pradėjo keikti. Tada jis ir sudavė V. C. smūgį koja. Tai buvo vienintelis smūgis. Jis buvo iš viršaus į apačią. Sudavė nukentėjusiajam į kairę pusę su dešine koja. Jo dešinė koja yra nesveika. V. C. nutilo, bet V. vis tiek nenurimo. Po smūgio koja kraujo nebuvo. Tada V. C. pradėjo mušti V., bet jis jį mušė ne kojomis, o rankomis. Kodėl jį mušė, negali pasakyti, bet mušė labai ilgai, kol jis šį sustabdė. Po to, kai jis spyrė koja, V. pradėjo mušti V. C. maždaug po minutės ar dviejų. Negali pasakyti, kiek kartų V. V. sudavė, bet mušė V. C. padėčiai esant tokiai pačiai, tai yra, kai šis sėdėjo ant miegamosios sofos užsidengęs rankomis galvą. Kad V. C. veidas būtų buvęs kruvinas ar nubrozdintas, jis nematė, nes labai įdėmiai į jį ir nežiūrėjo.

Kai jis sustabdė V., jie toliau sėdėjo ir gėrė. V. C. gėrė kartu su visais ir prašė jo parūkyti. Matė, kad jis jau „kalba su angelais“ , todėl visiems pasakė, kad eitų miegoti, nes tiek M. B., tiek V. C. gerti jau nebedavė. Kiek iki jiems susitinkant jie buvo išgėrę, jis nežino, tačiau gerdami kartu jie išgėrė 3 butelius vyno. Buvo penkiese. Labiausiai girti buvo V. C. ir M. B.. M. su V. atsigulė, o jie nuėjo į virtuvę, išgėrė butelį ir taip pat nuėjo miegoti. Naktį girdėjo, kad V. C. knarkia. Atsikėlęs iš ryto jis nuėjo į kambarį. M. B. taip pat jau buvo atsikėlusi. Ji sėdėjo ant sofos šalia V., o jis gulėjo ant pilvo, veidu į pagalvę. M. pasiūlė nueiti į parduotuvę ir kartu pažiūrėti, gal bus jai persiųsti pinigai. Abu nuėjo į parduotuvę, nusipirko vyno, alaus ir cigarečių ir ėjo namo. Lauke prie namo sutiko V. ir J., kurie pasakė, kad V. jau yra atšalęs. Jis nepatikėjo, pasakė, kad reikia eiti patikrinti. Kai parėjo į kambarį, V. gulėjo tokia pačia poza. Jis patikrino pulsą, bet kadangi drebėjo rankos, pulso nejautė, todėl nusprendė išgerti ir patikrinti iš naujo. Kai jie išgėrė, paprašė M., kad ši pajudintų V., bet jis vis tiek nesikėlė. Jis suprato, kad V. C. jau miręs, jo kūnas buvo atšalęs, todėl pasakė, kad reikia eiti kviesti pagalbos. Nuėjo iki turgaus, nes ten turi daug draugų ir norėjo jų paprašyti, kad leistų paskambinti. Paskambinęs prisistatė ir sulaukęs greitosios medicininės pagalbos kartu užlipo į viršų, įėjo į butą kartu su gydytoju.

Jis ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad spyrė į petį. Parodymų nekeitė. Jo žodžius iškraipė tyrėja. Jis visada sakė, kad sudavė koja vieną smūgį, tik negalėjo tiksliai nurodyti, kur pataikė. Kai atvažiavę medikai konstatavo V. C. mirtį, jo paprašė, kad išeitų į koridorių, bet jis girdėjo, kad skambina į policiją, ir suvokė, kad jį uždarys, nes pareigūnai nieko nesiaiškina. J. tuo metu nebuvo, buvo tik jis, M. ir J.. Kur buvo J., nežino. Apie tai, kad V. C. mušė J., jis anksčiau nepasakojo, nes jų „supratimas“ to neleidžia. Jis jo nebijo. Jų žargonu, tai reiškia, kad pagal jų įstatymus jis negali būti „ožiu“. Šiandien apie jį pradėjo pasakoti, nes, kai perskaitė šio parodymus, pamatė, kad jis duoda parodymus prieš jį. Jis jam norėjo padėti, o šis nori jį pasodinti. J. neprašė, kad jis duotų kažkokius parodymus, nes tikriausiai nesitikėjo, kad jis bus suimtas.

Apklaustas kaip įtariamasis I. N. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pas M. B. bute (duomenys neskelbtini), apsigyveno prieš keletą metų, po to, kai mirė jo sugyventinė L., pas kurią gyveno. Iš pradžių gyveno dviese, vėliau pakvietė gyventi ir V. C., kuris buvo jo draugas. Su V. C. susipažino rinkdami metalą. 2013m. spalio 13 d., sekmadienį, kai grįžo iš miesto su J. P. ir V. (pavardės neatsimena), (duomenys neskelbtini) prospekte, prie (duomenys neskelbtini) namo ant laiptų susitiko sėdinčius neblaivius M. B. ir V. C.. Juos pakėlė ir padėjo pareiti iki buto. Iš miesto pareidami parsinešė vyno. Susėdo kambaryje ir girtavo. Jis sėdėjo ant taburetės, J. P. sėdėjo ant fotelio, ant jo krašto sėdėjo V., V. C. sėdėjo ant sofos, o M. B. ant sofos arčiau lango ir stalo. Išgertuvių metu kilo ginčas tarp V. ir V.. Matė, kaip V. su rankos plaštaka pliaukštelėjo V. C. per kairį skruostą. Pastarasis užsidengė rankomis galvą ir pasilenkė prie pagalvės. V. tuo metu, kai pliaukštelėjo, buvo atsistojęs nuo fotelio. Po pliaukštelėjimo V. C. normaliai atsisėdo ir sėdėjo, niekur nebuvo sukruvintas. V. atsisėdęs jį keikė necenzūriniais žodžiais, todėl jis labai supyko ant V. C., atsistojo ir spyrė šiam į galvą. Spyrė dešine koja, tikėtina, kad įspyrė į kairę galvos pusę, ties smilkiniu arba tarp ausies ir smilkinio. V. smūgio metu sėdėjo kiek pakniubęs ir pasirėmęs rankomis galvą – kaip ir prisidengęs veidą rankomis, tikėdamasis, kad jam jis vėl smūgiuos. Todėl jis ir prisidengė veidą. Į veidą V. C. jis nesudavė. Po to, kai įspyrė, V. C. atsigulė toje pačioje lovoje. J. P. su M. B. bei V. matė, kaip jis spyrė. Visi nuėjo į virtuvę toliau girtauti, nes V. kažką burbuliavo, dūsavo kažką nesuprantamo, o M. B. visą laiką būdama girta dainavo. Tai juos nervino, todėl nuėjo gerti į virtuvę, kad netrukdytų. Ar jis sukruvino V., nežino, kraujo ant jo nematė. V. C. veidas jiems girtaujant kruvinas nebuvo. Jis pats pasiliko miegoti virtuvėje. Kas kur nuėjo miegoti, neatsimena. Iš ryto atsikėlė maždaug 07.20 val., nuėjo į kambarį, M. B. sėdėjo ant lovos ir pasiūlė eiti į parduotuvę. Prieš išeinant M. judino V., bet jis knarkė. Ar jis nuolatos taip knarkdavo, jis nežino. Grįžo nusipirkę vyno ir gėrė toliau, kažkas pasakė, kad V. atšalęs. Iškvietė medikus. Jis su medicinos darbuotojais kartu pakilo į butą, jiems paaiškino – pasakė, kuo V. C. sirgo, girdėjo, kaip M. B. sakė GMP medikams, jog jis (I. N.) vieną kartą sudavė, tai yra spyrė į galvą V. C.. Jis ir pats tai pasakė medikams, kadangi tikrai taip buvo. Buvo pagiringas, išsigando, suvokė, jog medikai iškvies policiją, ir išėjo iš buto. Suvokė, jog gali būti apkaltintas dėl V. mirties. Kaltu neprisipažįsta, jis nenužudė V. C.. Prisipažįsta sudavęs tik vieną smūgį (t. 1, b. l. 137,138–139,140).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad I. N. patvirtino savo duotus parodymus ir parodė, kad sėdinčiam ant sofos V. C. spyrė dešine koja į kairę galvos pusę teigdamas, jog pataikė kažkur į kairę galvos pusę, o V. C. nuo jo smūgio parvirto ant lovos. Po to buvo M. B. paguldytas ant tos pačios sofos kniūbsčias, galva į lango pusę (t.1, b. l. 147–164).

Papildomai apklaustas kaip įtariamasis, I. N. kaltu neprisipažino ir parodė, jog ankstesnėje apklausoje bei parodymų patikrinimo vietoje metu jo duoti parodymai yra teisingi. Teigė, jog sudavė tik vieną smūgį koja, tačiau ne į galvą, o į petį. Kodėl anksčiau teigė, jog spyrė į galvą, nežino. Kodėl parodymų patikrinimo vietoje metu taip pat parodė, kad spyrė į galvą, negali paaiškinti. Nežino, kas galėjo atsitikti V. C. nuo jo spyrio, nes jis toliau su jais sėdėjo ir kartu gėrė. Kodėl anksčiau sakė, kad N. C. po jo spyrio nebekalbėjo, teigė, kad taip nesakė, kodėl parašyta protokole ir jis jį pasirašė, nežino. Apie tai, kad V. C. turėjo sveikatos problemų, žinojo, nes būtent tą dieną V. C. sakė, kad nenori operuotis, turi problemų su skrandžiu. O po jo mirties sužinojo iš M. B., kad pas jį buvo auglys galvoje. Kai baigė gerti alkoholį, jis nuėjo miegoti į virtuvę, o V. C. pats atsigulė į lovą. Kiek buvo valandų, nežino. Kodėl spyrė V. C. į petį, kaip dabar tvirtina, atsakė, kad šis jį įžeidė necenzūriniu žodžiu. Kodėl yra užfiksuota daugiau tokio paties pobūdžio sužalojimų ant V. C. galvos, o nėra sužalojimo ant peties, atsakė, jog nežino, nes spyrė šiam į petį. Tuo metu kai spyrė, V. C. sėdėjo ant sofos, buvo pasirėmęs rankomis veidą ir sėdėjo palinkęs. Nuo smūgio koja V. C. nenugriuvo. Ar kas nors tampė, guldė C. po jo spyrio, nežino. V. C. spyrė koja, apauta tais batais, kuriais avėjo ir kuriuos iš jo paėmė pareigūnai. V. C. buvo kiek pasilenkęs į priekį ir dengėsi veidą nuo smūgio, nes suprato, kad jis smūgiuos. Nuo jo smūgio V. C. nuo lovos nenukrito, į stalą neatsitrenkė – smūgis buvo tikrai nestiprus, o kas sudavė tuos tris smūgius į galvą, kurie įvardyti įtarime, nežino. Anksčiau tvirtino, kad V. C. sumuštas iki jų konflikto nebuvo, tačiau dabar teigia, kad gali būti, kad lauke jį kas nors buvo sumušęs. Kodėl keičia parodymus, negali paaiškinti. Iš kur būtent ant V. C. galvos yra ribotą paviršių turintys sužalojimai, eksperto teigimu, galbūt padaryti bato kulnimi, atsakyti negali. To, kad parodymų patikrinimo metu rodė smūgį dešine koja ir pats laikėsi už kojos kelio spirdamas, nežino. Rodė, bet tikrai ne smūgį į galvą. Teigia, kad gali aukštai iškelti dešinę koją ir smūgiuoti ja, spirti, tik yra turėjęs traumą – yra nupjautos sausgyslės ir dar kažkas padaryta jo kojai, ir jis jos tiesiog nejaučia, smūgio stiprumo nejaučia taip pat. Kairė koja yra sveika, bet jis nelabai išlaiko pusiausvyrą ant jos stovėdamas. Kodėl jo nurodytoje spyrio vietoje – ant peties – nėra sužalojimo, nežino. Kaip prisimena, tarp V. (V. J.) ir V. tebuvo tik žodinis konfliktas, jie tikrai nesimušė. Kodėl V. C. kelnės aptaškytos krauju tiek priekyje, tiek nugaroje, nežino. Kodėl V. C. megztinio nugara sukruvinta, nežino. Nematė, kad būtų praskėlimų ar būtų sukruvintas V. C. kūnas ar galva. Iš kur tai atsirado, jis nežino (t. 2, b. l. 38, 39–40).

Liudytoja M. B. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jie susipažino, nes šis anksčiau gyveno pas kaimynę L. (duomenys neskelbtini) bute. Su V. C. susipažino, nes kaltinamasis juos supažindino, o vėliau šis pas ją ir apsigyveno. Nors pas ją mažas kambarys, bet jis miegojo ant grindų. V. C. eidavo dirbti į sodus, o valstybiniame darbe nedirbo. V. C. su I. N. kartais eidavo ieškoti metalo. Jie oficialiai nedirbo, o pragyvendavo iš parduoto metalo. V. C. jai nuomos mokesčio nemokėdavo, bet kartais parnešdavo produktų, jei matydavo, kad jie yra pasibaigę. Ji gyvena vieno kambario bute, kuris yra 20 kvadratinių metrų ploto. V. C. gulėdavo ant čiužinio, patiesto ant grindų, bet po pusantrų metų priėmė jį į savo lovą. Jie negyveno kartu, nes jis yra pusantrų metų jaunesnis už jos dukrą. V. C. su I. N. iš pradžių retai kada išgerdavo, bet prieš mirtį šiam buvo daugiau problemų su sveikata, todėl ėmė dažniau išgėrinėti. Kartais visi kartu išgerdavo vyno, bet degtinės negerdavo. V. C. išgėręs buvo ramus žmogus, nes jei būtų buvęs aršus, jo nebūtų laikiusi namuose.

2013 m. spalio 13 d., kai viskas įvyko, ji su V. C. sėdėjo ant suoliuko už namo kampo. Turėjo nusipirkę vyno butelį. Gal ir gėrė vyną sėdėdami ant suoliuko, bet kad jo dar parsinešė namo, tikrai pamena. Kai sėdėjo kieme, V. nesiskundė, kad būtų buvęs sumuštas ir ant veido jokių sumušimo žymių nesimatė. Jiems sėdint atėjo J. P., kuri taip pat pas ją kartais gyvendavo. Priėjusi prie jų ji paėmė vyno butelį, todėl ji kartu su šia nuėjo namo, o V. C. parėjo vėliau, bet ne ilgiau kaip už dešimties minučių. Tuo metu I. N. nematė, kiek pamena, jis namo parėjo vėliau. Neprisimena, ar kaltinamasis atsinešė kokių nors gėrimų, nes tada jau buvo šiek tiek padauginusi.

Neprisimena, kada I. N. pradėjo ginčytis su V. C.. Matė, kad N. tą vakarą vieną kartą spyrė V. C., bet tikrai ne į galvą. Būtų mačiusi, nes tada jis būtų aukštai pakėlęs koją. Kodėl spyrė, nežino, jie nekalbėjo pakeltu tonu. Neprisimena, kad jie būtų ginčijęsi. Tik prisimena, kad V. C. visą naktį labai knarkė, o ji jį vis judino, kad neknarktų. Kitą rytą apie 8 valandą ji su kaltinamuoju išėjo į parduotuvę, o grįžusi pamatė, kad kažkas ne taip. Lauke jie sutiko J. ir ši jau buvo pasakiusi, kad su V. C. kažkas negerai. Ikiteisminio tyrimo metu ji sakė, kad kaltinamasis vieną kartą spyrė, bet tikrai nesakė, kad į galvą. Ji tuo metu stovėjo koridoriuje ir matė kaltinamojo nugarą. Bet kur jis pataikė, nematė. V. C. tuo metu sėdėjo ant sofos. Po to V. C. tikrai niekur nebuvo išėjęs. Kaip jis užmigo, tokia pačia poza jį ir surado. Po I. N. spyrio V. C. nuvirto ant dešinio šono ir taip visą naktį miegojo. Neprisimena, ar po spyrio jie dar gėrė. Taip pat neprisimena, ar su jais tą vakarą buvo vyras, vardu V..

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja M. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) name, (duomenys neskelbtini), gyvena beveik trejus metus. Gyvendama tame name susipažino su I. N., kuris gimęs (duomenys neskelbtini) metais (jo amžius panašus kaip ir jos vaikų), nes jis ateidavo pas kaimynę L/ į (duomenys neskelbtini) butą (šiuo metu ji jau mirusi). I. N. supažindino ją su V. C., gim. (duomenys neskelbtini) metais, ir paprašė, kad priimtų pagyventi. Kiek žino, jie kartu dirbo – rinko po kiemus metalą. V. C. pas ją gyveno apie pusantrų metų. Butas yra vieno kambario, tai V. C. gulėdavo ant grindų kambaryje prie lango. Kambaryje yra tik viena sofa. Po kurio laiko leido miegoti ir lovoje. Anksčiau tarp V. ir I. nėra mačiusi jokių konfliktų. Jie abudu buvo mėgėjai išgerti. V. C. charakteris buvo labai ramus. Jis prieš tris mėnesius buvo sumuštas gatvėje kažkokių nepažįstamų asmenų ir gulėjo ligoninėje. Jam buvo stipriai sužalota ausis. Kiek žino, į policiją jis dėl to nesikreipė. Jis dar turėjo kažkokių problemų dėl plaučių. Išvakarėse tos dienos, kai rado negyvą V. C., t. y. 2013-10-13 pavakare, jie – ji pati ir V. C. parėjo nusipirkę vyno butelį, nėjo namo, atsisėdo ant už namo esančio suoliuko ir pasislėpdami abu gėrė vyną. V. veide jokių sumušimo žymių tikrai nebuvo. Netikėtai prie jų lauke prie suoliukų priėjo pažįstama J. (J. P.) ir paėmė iš jų butelį, sakydama, kad jie geria viešoje vietoje ir juos gali nubausti. J. pažįsta iš matymo, ji ateidavo pas L. į (duomenys neskelbtini) butą. Ji buvo kažko susipykusi su savo draugu, šis išvyko pas savo tėvus užrakinęs patalpas, kur jie abu gyveno. Todėl J. neturėdama kur gyventi, atėjo tiesiai pas ją, ir ji ją priėmė į savo butą. Tuo metu J. pas ją gyveno apie tris dienas. Tada visi parėjo namo į butą (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu metu ji jau mėnesį laiko į savo butą buvo priėmusi ir I. N., nes šis sakė, kad neturi kur gyventi. Dienos metu I. N. niekada namie nebūdavo, jis pareidavo vėlai. Neatsimena, kada šis parėjo namo 2013-10-13, bet atsimena, kad tą vakarą girtavo ji, J., V. C. ir I. N.. Gėrė kambaryje vyną, kiek išgėrė butelių, neatsimena. Neatsimena dėl ko, bet išgirdo, kad jie – I. N. ir V. C. – ginčijosi tarpusavyje. Ginčo pradžios nematė, o J. turėjo būti kartu su jais. Ji buvo nuėjusi į virtuvę ar tualetą, todėl nežino, dėl ko kilo ginčas. Kai grįžo į kambarį, matė, jog J. sėdi ant fotelio, o V. C. sėdėjo ant sofos kaip ir prieš tai visą vakarą. Iki nueinant į tualetą ar virtuvę, ji pati irgi sėdėjo ant tos sofos šalia V.. I. sėdėjo ant taburetės greta J. priešais sofą. Kai įėjo į kambarį, pamatė, jog I. N. stovi priešais V. C., kuris sėdėjo, ir kažką stipriai pakeltu tonu vienas kitam sakė – neprisimena, ką, bet necenzūriniais žodžiais keikėsi. Jos kambaryje nebuvo apie 10 minučių ir kai parėjo į kambarį, netrukus po žodinio konflikto pamatė, kaip I. N. apsiavęs batais (nebuvo jų ir pasidėjęs) spyrė V. į galvą. Nuo spyrio V. nuvirto ant tos pačios sofos, kur ir sėdėjo, ant dešinio šono ir taip gulėjo. I. N. viena koja yra neįgali. Kai V. nugriuvo, taip ir liko gulėti ant sofos, ji dar jį apklojo ir pati susirangė miegoti ant kito sofos galo. I. N. klausė, kodėl spyrė V., o šis atsakė, kad jis nusišneka. Bute tą vakarą jokių kitų svetimų asmenų nebuvo ir V. po spyrio niekur negalėjo išeiti. 2013-10-13 vėlų vakarą bute buvo keturiese, butas buvo užrakintas. I. N. miegojo pas ją virtuvėje ant grindų, o J. ant fotelio. V. sumušti, smogti jam niekas kitas negalėjo, tik I. N.. Naktį V. C. labai knarkė, ji šį judino, kad neknarktų, bet jis nereagavo. Ir po spyrio V. jau nieko nebekalbėjo. Ryte kai ji pabudo, pažiūrėjo, kad V. gulėjo ta pačia poza kaip ir vakare nuvirtęs po smūgio, ant dešinio šono. Pasižiūrėjo, kad kvėpuoja, knarkia, bet jo nežadino, manė, jog miega. Apie 8 val. ji su I. išėjo į parduotuvę „ Maxima“ (duomenys neskelbtini) pr. netoli namų. Ten nusipirko vyno ir užkandos. J. buvo likusi namie, tikriausiai dar miegojo. Kai grįžo, ji atkreipė dėmesį į V., kad jis lyg ir nebekvėpuoja, bet palietus skuostą, jis buvo šiltas, tačiau nesigirdėjo kvėpavimo. Garsiai pasakė, jog V. nekvėpuoja, o I. N. priėjęs taip pat patikrino – apčiupinėjo, pasilenkė, pasiklausė, ar kvėpuoja, ir pasakė, kad reikia kviesti medikus. Kadangi kaimynų nebuvo, tai I. išbėgo pasakęs, kad bėgs į Senąjį turgų iškviesti medikų. Ji neatsimena, ar medikams atvykus I. buvo sugrįžęs. Medikai konstatavo V. C. mirtį ir iškvietė policiją. Ar J. dar buvo bute esant medikams, irgi nebeatsimena, nes išsigando, pasimetė (t. 1, b. l. 107–109,110,111–114).

Teismas liudytojos parodymus, duotus teismo posėdžio metu, vertina kritiškai. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai buvo nuoseklūs, ji patvirtino, kad kaltinamasis spyrė koja V. C. į galvą. Tie parodymai atitiko faktines bylos aplinkybes, juos patvirtino pats kaltinamasis iki jo parodymų pakeitimo, liudytojas V. J., jie sutampa su teismo medicinos specialisto išvada. Šiuos parodymus teismas vertina kaip siekimą palengvinti teisiamojo padėtį.

Ikiteisminio tyrimo metu Liudytoja J. P., kurios parodymai įstatymo nustatyta tvarka buvo perskaityti teismo posėdyje, parodė, kad (duomenys neskelbtini) name, (duomenys neskelbtini), susipažino su M. per savo pažįstamą L., kuri gyveno (duomenys neskelbtini) bute prieš 2 metus. Po L. mirties labiau ėmė bendrauti su M., pas ją ateidavo dažnai, kartais ir nakvodavo, bet ne nuolatos, nes gyvendavo ten, kur rasdavo darbo. M. B., kuri gyveno (duomenys neskelbtini), buvo sugyventiniai su V. (V.) C.. I. N. irgi kartais gyvendavo pas M. bute. Dar pas M. bute gyveno V. (V.) su moterimi, vardu S., ir kai ši mirė, V. taip ir liko gyventi pas B.. M. kažkodėl negalėjo jo išvaryti. V. su I. ir V. buvo draugai. 2013-10-13 vakare ji, M. B., I. N., V. C. ir V. buvo pas M. namuose. Kada iš kur jie visi parėjo, nebeatsimena. Tai buvo maždaug iki 24 valandos, bet jau sutemus. Susėdo visi kambaryje ir gėrė vyną. Atsimena, kad V. sėdėjo arčiau lango kairėje ant sofos, šalia jo sėdėjo M., ji sėdėjo ant fotelio, ant fotelio krašto sėdėjo V., o ant taburetės sėdėjo I.. Iš pradžių nebuvo jokių konfliktų. Nežino, kas įvyko, bet mano, kad konfliktas kilo dėl be eilės išgertos taurelės, nes ji jau buvo nuėjusi atsigulti į kambaryje nišoje už spintos esančią lovą. Norėjo miego, nebenorėjo gerti. Būdama už spintos dar nemiegojo ir tuo metu išgirdo, jog vyksta žodinis konfliktas tarp V. ir V.. Girdėjo, kaip V. rėkė ant V. ir to rėkimo, barnio prasmė buvo ta, kad šis be eilės išgėrė taurę vyno. M. irgi turėjo būti kartu su jais. V. ji nemėgo, todėl nėjo žiūrėti, kas vyksta. Pagal vyriškus balsus aiškiai suprato, kad kambaryje ginčijasi trys vyrai – V., I. ir V.. M. balso tarp jų negirdėjo. Girdėjo garsą kaip pliaukštelėjimą – panašų kaip kad kas nors būtų sudavęs kažkam ranka per pliką odą. Buvo toks garsas. Po to išgirdo lyg smūgio garsą, išgirdo kaip ir V. balsą – bet šis buvo kaip mykimas ir tuojau pat nutilo. Bildesio, kad būtų kuris nors nugriuvęs, nebuvo. Kad būtų daužęsi taburetėmis, negirdėjo. Po to V. balso nebegirdėjo, tik girdėjo, kad kalbasi V. su I. ir netrukus išgirdo M. balsą. Viso pokalbio negirdėjo, kalbos, kad kažkas stipriai sumušė V., negirdėjo. Po to ji užmigo. Naktį kažkuriuo metu pas ją už spintos į lovą miegoti atėjo V., bet jie vienas kito nekalbino. Ryte pabudusi ji ėjo į tualetą ir sutiko M., kuri jau buvo atsikėlusi ir jai pasakė, jog eis patikrinti savo banko kortelės ar jai pervesti pinigai. Tai buvo 07.30 val. Po to ji sakė, jog eis į parduotuvę ir M. su I. išėjo, o ji apsirengė ir kartu su V. apie 07.00 val. išėjo. Jie išėjo paskui M. su I.. Jiems išeinant iš M. buto V., jos manymu, giliai miegojo, nes knarkė. Jis miegodamas dažnai knarkdavo ir ji nieko blogo nepagalvojo. 2013-10-13 vakare, iki jai nueinant miegoti už spintos į lovą, V. sumuštas tikrai nebuvo – nebuvo jokių žaizdų ant veido ar kūno, kruvinas tikrai nebuvo. Ryte kai atsikėlė, V. buvo užklotas antklode ir gulėjo nusisukęs į sieną, todėl nežino, ar jis buvo kruvinas. Iš parduotuvės visi grįžo nusipirkę vyno, dar kažko ir bute pas M. vėl girtavo. Kai grįžo iš parduotuvės, V. knarkimo jau nebegirdėjo. Pagalvojusi, kad reikia duoti išgerti ir V., M. jį pajudino, bet V. nereagavo. Tad ši numojo ranka, tegu miega. Jai kilo įtarimas, kodėl jis nereaguoja, nes koks girtas būdavo, bent jau galvą anksčiau pakeldavo, arba taurelę išgerdavo. Palietusi jo kaklą, skruostus, pajuto, jog jis jau visas šaltas, suprato, jog jis negyvas. D. M. po to jį bandė judinti, bet buvo akivaizdu, jog V. C. miręs. Ji pasakė I., jog reikia kviesti medikus. V. ryte su jais išgėrė tik porą taurelių, jam kažkas paskambino ir buvo išėjęs iki to laiko, kol kiti suprato, kad V. negyvas ir nekvėpuoja. Kadangi niekas neturėjo telefono, nebuvo galimybės iškviesti medicininę pagalbą, todėl I. išėjo į Senąjį turgų, į lombardą ir iškvietė greitąją medicininę pagalbą (t.1, b. l. 115–117,118).

Liudytojas V. J. parodė, kad su M. B. dar iki įvykio gyveno jos sugyventinis V., kurio pavardės nežino, bet jie jį vadino V.. Dar gyveno jis ir S., jo sugyventinė. J. P. ten negyveno, nėra pas ją nakvojusi.

Įvykio vakarą jis parėjo namo, parsinešė butelį vyno. Namuose buvo M. ir I.. Jie taip pat turėjo pusę butelio vyno. Kai buvo girtaujama, buvo atėjusi ir J.. V. C. grįžo vėliau, jis buvo girtas, tačiau tikrai nebuvo sumuštas ir iš karto nuėjo miegoti. Jie visi išgėrė butelį, ir jis taip pat nuėjo miegoti. M. labai pyko ant V. C., kad jis knarkia, nes kai jis būdavo girtas, labai knarkdavo. V. C. girtas būna labai įkyrus ir šiurkštus. Jis prašė M. vaistų nuo skausmo, o jis turėjo tokių vaistų ir jam pasiūlė, tačiau šis atsisakė ir nuėjo miegoti. Tiksliau pasakius, jis ne nuėjo miegoti, o tiesiog kaip sėdėjo, taip ir nukrito ant pagalvės ir pradėjo knarkti. V. C. visą vakarą miegojo ir jis šio nemušė, nes taip pat miegojo. Jis neprisimena, kad būtų sudavęs V. C. delnu. Jis pasirašė ant tuščio apklausos protokolo, nes norėjo, kad jį greičiau paleistų, nes blogai jautėsi. Anksčiau buvo du kartus teistas ir taip nedarydavo. Sutinka, jog buvo taip, kaip parašyta apklausos protokole. Sudavė jam todėl, kad šis pradėjo pulti ant M.. Sudavė kaire ranka, nes šis sėdėjo priešais jį. Jis yra dešiniarankis ir sudavė jam į dešinę veido pusę. Atrodo, kad I. taip pat vieną kartą sudavė V. su ranka, bet tiksliai nežino. Praėjo daug laiko ir jis dabar jau visko neprisimena. Jis tikrai nematė, kad kaltinamasis muštų V.. Jeigu jam ir sudavė, tai tik ranka. Jo nuomone, jis parodymų nekeičia, o sako taip, kaip buvo. Jis pats V. nemušė. Jis nematė, kad kaltinamasis būtų nukentėjusįjį spardęs. Negali paaiškinti, iš kur atsirado tokie jo parodymai. Po jo smūgio jis sėdėjo ir gėrė toliau. V. C. parėjęs iš karto nugriuvo, paskui atsisėdo, kai M. jį pažadino ir su jais kartu gėrė. Kai jis jam sudavė, jis sėdėjo ir toliau gėrė. Kada jis galiausiai atsigulė, nežino. Kaltinamasis negalėjo jam spirti, nes jo nesveika koja.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas V. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini) name, (duomenys neskelbtini) bute, pas M. B. gyvena apie 2 metus. Iš pradžių pas M. gyveno su savo sugyventine S., ši mirė prieš 4 mėnesius. Dabar gyvena pas M. vienas. Be jo, pas M. iki 2013-10-14 gyveno I. N. (pravarde L., T., S.),V. C. ir J. P.. Pastaroji gyveno ne nuolatos. 2013-10-13 sekmadienį vakare visi buvo bute pas M. B., girtavo ir buvo neblaivūs. Kiek atsimena, paskutinis parėjo V. C.. Ant fotelio sėdėjo J., I. kažkur kambaryje, atrodo, ant taburetės. Teigė, kad jam nusibodo triukšmas kambaryje, nes visi garsiai kažką kalbėjo, todėl jis supyko, atsikėlė, nes tuo metu buvo atsigulęs į savo lovą, kuri yra nišoje, ir priėjęs prie sėdinčio ant sofos V., kuris sėdėjo ant sofos, dešiniu delnu sudavė jam per kairįjį skruostą. Tai padarė norėdamas, kad šis elgtųsi tyliau. Nuo smūgio jam nieko neatsitiko, nes jis liko sėdėti kaip sėdėjęs, nebuvo sukruvintas. Tą vakarą ir iki jam suduodant plaštaka V. C. tikrai nebuvo sužalotas. Tada jis sugrįžo į lovą. Po to netrukus vėl kilo ginčas, triukšmas. Jam pasirodė, kad triukšmas kilo dėl to, kad J. gyvena tame bute. Girdėjo sakant, „kam jį girtą ant laiptų paliko“, ir pamatė, kad I. N. supykęs priėjo prie sėdinčio ant sofos V. ir dešine koja spyrė šiam ne mažiau kaip 2 kartus į galvą. Paskui kojos kulnimi kažkaip iš viršaus vėl smogė šiam į galvą ir nuo to smūgio V. nukrito galva į lango pusę. I., kai spardė V., buvo su juodais trumpais batais. Tą vakarą jis netrukus užmigo, tačiau dar matė, kad ir M. B. atsigulė į tą pačią lovą, tik į kitą lovos galą. Girdėjo naktį, kad M. vis sakė: „V. neknark“. Ryte jis J. paklausė, kur M., ši atsakė, kad su I. išėjo pasitikrinti savo sąskaitos, ar yra pinigų. Kai jie sugrįžo, parsinešė vyno, alaus, norėjo toliau girtauti ir pajuto, kad V. nebeknarkia. Pradėjo jį judinti, kad ir šis išgertų. Bet kai šis nesureagavo, tai pažiūrėjo, jog jis jau šaltas, suvokė, kad miręs. Nesusivokė, kaip paskambinti ir iškviesti greitąją medicininę pagalbą, todėl I. su J. išėjo į Senąjį turgų ir iš ten ją iškvietė. Kai atvyko GMP, jis jau buvo išėjęs, nes jį pakvietė kaimynas, davė pinigų degtinei ir jis išėjo jos pirkti. Kada buvo išgabentas V., nematė (t. 1, b. l. 119–120,121).

Teismas kritiškai vertina liudytojo parodymus, duotus teisme. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra nuoseklūs, atitinka faktines bylos aplinkybes. Juos patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, iš dalies paties kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu iki to momento, kada šis juos pakeitė, bei kiti byloje esantys įrodymai. Jo parodymų pakeitimą teismas vertina kaip siekimą palengvinti teisiamojo padėtį.

Liudytoja B. B. parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities VPK Smurtinių nusikaltimų tyrimų skyriuje. Jos žinioje buvo I. N. baudžiamoji byla ir ten atliko visus procesinius veiksmus. M. B. gyvena (duomenys neskelbtini) name, jei neklysta, (duomenys neskelbtini) bute. Tai yra tame pačiame bute, kur buvo rastas V. C. lavonas. To buto savininkė, neoficialiais duomenimis, yra M. B. dukra, kadangi pati M. B. yra asocialus žmogus, girtauja. Ji buvo apklausiama anksti, todėl dar nebuvo spėjusi prisigerti. Jos manymu, ji davė teisingus parodymus, galėjo viską prisiminti apie įvykį. Ji užrašė viską, ką ji pasakojo.

Dėl liudytojo V. J. gali paaiškinti, kad jis gyveno tame pačiame bute ir taip pat mėgo išgerti. Jie sužinojo, kad jis dalyvavo tose išgertuvėse ir kad tarp V. J. ir M. C. kilo kažkoks konfliktas bei kad pliaukštelėjo ranka šiam per skruostą. Šie asmenys nuolatos girtauja, todėl jie galėjo kai kurių detalių ir neprisiminti. J. yra iš tų pačių asocialių asmenų grupės ir jau ne karta dalyvavo išgertuvėse. Ji rašė tai, ką jis pasakojo. Per apklausą jis buvo blaivus.

Dėl I. N. parodymų gali paaiškinti, kad nuo tyrimo pradžios jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kaip viską darė. Kiek pamena, parodymų patikrinimo metu jis parodė visus veiksmus, kuriuos buvo minėjęs apklausos metu, bet vėliau jis ėmė neigti tuos parodymus ir nepateikė jokio logiško paaiškinimo, kodėl juos pakeitė. Iš pradžių jo parodymai atitiko V. J. ir M. B., tai yra visų liudytojų parodymus, iš kurių buvo galima sudėlioti visą įvykių seką. Be to, teismo medicinos ekspertas nurodė, kad sužalojimai padaryti dėl kelių smūginių poveikių. Mano, kad jis ėmė neigti visus parodymus, nes suvokė, kad bus nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, ir galbūt tikėjosi išvengti atsakomybės bandydamas nukreipti tyrimą ta linkme, kad sužalojimus padarė V. J.. Parodymų patikrinimo vietoje metu I. N. patvirtino savo parodymus ir parodė tą smūgį, kurį jie užfiksavo. Jo neįgalumas, dėl kurio jis neva negalėjo padaryti to sužalojimo, buvo paneigtas jo paties parodytu atliktu veiksmu. Parodymų patikrinimo vietoje metu dalyvavo ir gynėjas.Visų liudytojų parodymus ji užrašė taip, kaip jie pasakojo.

Ekspertas R. P. patvirtino savo specialisto išvadą ir parodė, kad buvo nustatytos kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, daugybinės kraujosruvos kairėje pusėje. Dėl smūgio, suduoto į galvą iš viršaus, nukentėjusiajam gulint lovoje, negalima atmesti galimybės, kad tokie sužalojimai galėjo atsirasti. Pagal rastus sužalojimus galvoje vienas iš pagrindinių trauminių poveikių buvo į dešinę galvos pusę, dėl to trūko kraujagyslės ir išsiliejo kraujas po kietaisiais smegenų dangalais, tai turėjo įtakos mirčiai. Negalima atmesti galimybės, kad kiti sužalojimai pablogino būklę, nes yra daugybiniai poveikiai, bet mirčiai tie smūgiai negalėjo turėti įtakos. Pagrindinis smūgis buvo į veido dešiniąją pusę Kadangi sužalojimas yra bendrinio požymio, nėra galimybės atskirti, ar smūgis buvo suduotas ranka, ar koja. Kartais išlieka žalojančio daikto reljefinis spaudas ir tada galima tiksliau pasakyti. Šiuo atveju tikrai nebuvo galimybės to padaryti. Dėl trauminių poveikių į dešinę veido pusę buvo ne mažiau kaip vienas trauminis poveikis. Galvos smilkininėje dalyje buvo viena stambesnė ir daugiau smulkesnių kraujosruvų, todėl galima teigti, kad taip pat buvo ne mažiau kaip vienas poveikis. Nustatyti tikslaus poveikių skaičiaus nėra galimybių. Dėl galvos nubrozdinimo kaktos kairėje pusėje, tai jau dinaminis vienas poveikis. Jeigu būtų vertinami ir išoriniai, ir vidiniai minkštieji audiniai, tai buvo ne mažiau kaip du poveikiai į kairę galvos pusę. Pagal paviršinį odos nubrozdinimą ir jo dugną, tai jis padarytas netrukus iki mirties, bet tikslaus laiko nustatyti nėra galimybės. Tačiau tai padaryta ne prieš pusę paros ar panašiai, nes būtų apdžiūvęs dugnas, o šiuo atveju to nebuvo. Tai yra slystamojo pobūdžio sužalojimas, kai kažkokiu daiktu spiriama ar smogiama ir jis slysta oda bei ją žaloja. Galvos minkštuosiuose audiniuose nėra tokių požymių, kuriuos galėtų tiksliau nurodyti, ir tas nubrozdinimas ir sužalojimai minkštuosiuose audiniuose galėjo būti padaryti tuo pačiu metu, bet tik tiek, kad pagal išorinius sužalojimus gali spręsti tikslesnį laiką, o apie vidinius spręsti sunku.

Dėl kaktos dešinėje pusėje padaryto sužalojimo nurodė, kad poveikis buvo bukabriauniu paviršiumi, todėl galėjo susidaryti žaizda, nes kai briaunos kampu traumuojami minkštieji audiniai, kurie remiasi į kaukolės kaulus, tai jie greičiau sužalojami nei plokščiu paviršiumi.

Dėl smūgio plaštaka per veidą, tai bet kuriuo atveju, suduodant delnu į veidą, retai kada atsiranda išoriniai mechaniniai sužalojimai. Gali būti odos reakcija, tai yra paraudimas, gali būti nedidelė edema, bet retai kada susidaro sunkesni sužalojimai, tai yra trūksta kraujagyslės, išsilieja kraujas, nebent tai būtų smūgis plaštakos briauna. Jei suduota su plaštakos briauna, tai tuomet traumuojasi tarp delnakaulio ir veido kaulų. Jei būna suduodama plaštaka per veidą siekiant nuraminti isterijos metu, pavyzdžiui, kad jis atsigautų, tai daugiausia gali būti odos paraudimas.

Esant bet kokiam kraujo išsiliejimui po kietuoju smegenų dangalu ar į pačias smegenis, vyksta smegenų edema ar spaudimas ir vienas iš klinikinių požymių yra gargaliavimas, nelygus kvėpavimas, panašus į knarkimą.

Nuo smūgio sudavimo iki mirties galėjo praeiti mažiausiai 3 valandos, bet galėjo ir iki 8–9 valandų, bet tai yra tik prielaida. Asmuo nemirė iš karto. Mirtinas smūgis buvo suduotas į dešinę galvos pusę.

Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. M. 707/13 (03) nustatyta, kad V. C. padaryta sunki galvos trauma: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio pusrutulio visame sferiniame paviršiuje su vidurinės linijos struktūros pastūmimu į dešinę. Kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose. Odos nubrozdinimas ir muštinė žaizda ant kaktos ir dešinio antakio. Komplikacijos – galvos smegenų edema ir suspaudimas. Sužalojimas galvoje yra susijęs priežastiniu ryšiu su mirtimi (t.1, b. l. 27–29).

Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. p3/14(03) nustatyta, kad tyrimui pateiktoje dokumentacijoje V. C. konstatuoti išoriniai mechaniniai bei vidiniai (galvos smegenų) sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo, nes buvo baigtas konstatuotų sužalojimų terapinis ir chirurginis gydymas kiekvienu atveju atskirai, jį paleidžiant iš stacionaro, nebuvo konstatuota kokių nors nesveikatos būklių, kurios galėjo turėti įtakos jo tolimesniam sąmoningam gyvenimui. V. C. naktį iš 2013-10-13 į 2013-10-14 buvo padaryti sužalojimai dėl ne mažiau kaip trijų trauminių kontaktinių smūginių poveikių (t.1, t. b. l. 55–57).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo pradžioje prisipažino, jog spyrė koja V. C. į galvą. Tai jis patvirtino ir parodymų patikrinimų vietoje metu dalyvaujant advokatui. Vėliau jis savo parodymus pakeitė teigdamas, kad spyrė, tačiau ne į galvą, o į petį. Tačiau jokių sužalojimo ar sumušimo žymių ant V. C. pečių nebuvo surasta. Nenuosekliai jis aiškino ir kitas įvykio aplinkybes. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad liudytojas V. J. tikrai nemušė žuvusiojo. Tačiau teisme atsirado jo versija, kad V. C. sumušė būtent šis asmuo, o jis tik spyrė koja į petį. Tačiau šios jo versijos nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Nors teisme apklausti liudytojai bandė keisti savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus dėl to, kad kaltinamasis spardė nukentėjusįjį, tačiau nė vienas jų nepatvirtino, kad jį mušė V. J.. Daugiau jokių kitų asmenų bute nebuvo. Niekas nepatvirtino, kad tą vakarą iki įvykio V. C. būtų buvęs sumuštas. Visi asmenys, buvę įvykio vietoje, yra asocialūs, nuolatos girtaujantys. Įvykio metu jie visi buvo neblaivūs, todėl akivaizdu, kad nė vienas iš jų negalėjo tiksliai papasakoti apie įvykį. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu V. J. nurodė, kad kaltinamasis ne mažiau kaip du kartus spyrė koja V. C. į galvą ir vieną kartą kojos kulnu iš viršaus. Po spyrių V. C. nugriuvo ant šono ir daugiau nebekalbėjo. Šios jo nurodytos aplinkybės patvirtintos specialisto išvada. Kad girdėjo smūgio garsą, patvirtino liudytoja J. P., kad matė spyrį koja, patvirtino liudytoja M. B.. Liudytojas V. J. V. C. tik sudavė delnu į veidą. Tą patvirtina visi tai matę asmenys, neneigia ir pats V. J..

Kaltinamasis I. N. spirdamas koja V. C. į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, suprato, kad kelia pavojų kito asmens gyvybei ir nors nenorėjo jos atimti, tačiau leido tokioms pasekmėms kilti. Todėl atsako už kilusias pasekmes. Nužudymas padarytas netiesiogine, nekonkretizuota tyčia.

Kadangi kaltinamasis tyčia ne mažiau kaip 3 kartus spyrė koja apauta batu V. C. į galvą, padarydamas sužalojimus, nurodytus nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 1 d.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamojo I. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamais padarė tyčinį labai sunkų smurtinį nusikaltimą. Nužudytas žmogus, todėl pasekmės yra negrįžtamos. Nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Jis nesigaili padaręs nusikaltimą, neigia jį padaręs, jo padarymu bando apkaltinti kitą asmenį, gyvena asocialų gyvenimą, girtauja, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba, charakterizuojamas blogai. Jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijos, numatytos BK 129 str. 1 d., vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., ir nuteisti 11 m. laisvės atėmimo bausme, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime būtą laiką nuo 2013-10-25 iki 2014-11-05.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nekeisti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.