- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-20
- Bylos Nr.
- 2A-431-259/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12322-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Arvydas Žibas (pran.), Galina Blaževič
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- Kauno vaikų darželiui „Aviliukas“
Procesinio dokumento kategorijos: 14.1; 14.7; 121.14; 121.21
2014 m. kovo 20 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Gintauto Koriagino apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. B. atstovo advokato H. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16194-638/2013 pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui Kauno vaikų darželiui „Aviliukas“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti 2013-05-03 Kauno vaikų darželio „Aviliukas“ direktorės įsakymu Nr. P-23 jai paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 3-6). Nurodė, kad Kauno vaikų darželyje „Aviliukas“ dirba nuo 2010-08-31. Drausminių nuobaudų neturėjo. 2013-05-03 jai buvo paskirta drausminė nuobauda –pastaba už tai, kad ji 2013-04-05 nebuvo rasta darbo vietoje 18.50 val. Ieškovės darbo laikas turėjo pasibaigti 19.00. Ieškovė nepripažįsta, kad 2013-04-05 ji išėjo iš darbo anksčiau, teigia, kad bendradarbių surašytas aktas yra melagingas. Darbdavys norėjo persekioti ieškovę dėl įkurtos profesinės sąjungos. Be to, prieš skirdama drausminę nuobaudą, atsakovo direktorė negavo profesinės sąjungos sutikimo. Ieškovė yra įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos pirmininkė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkų tarybos narė. Ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją. VDI Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-07-11 sprendimu drausminė nuobauda ieškovei palikta galioti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 23 d. sprendimu (t. 2, b. l. 41-44) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės S. B. 1573 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 16 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas darė išvadą esant įrodytą tą faktą, kad ieškovė 2013 m. balandžio 5 dieną išėjo iš darbo anksčiau negu 19 valandą. Nurodė, kad liudytojų D. K., K. T., G. R. ir J. S. parodymai yra nuoseklūs, jais abejoti pagrindo nėra. Be to, liudytojos D. K. dėstomas aplinkybes apie telefono skambutį patvirtina telefono skambučių išklotinės duomenys, kuriuose tiksliai užfiksuotas skambučio laikas 18.46, kada liudytoja pranešė direktorei, kad ieškovė jau išėjo iš darbo. Liudytojų G. S., R. I. ir V. L. parodymai yra mažiau tikslūs laiko nurodymo prasme. R. I. pripažino, kad paprastai dukterėčią paimdavo iš darželio likus 10-15 minučių iki 19 valandos, tačiau tik darė prielaidą, kad ginčo dieną vaiką paėmė vėliau. Liudytojos G. S. ir V. L. taip pat laiką nurodė apytiksliai, nes natūralu, kad specialiai laiko nefiksavo nežinodamos, kad ginčas dėl 10-15 minučių apskritai kils. Atsižvelgiant į tai, kad S. B. jau anksčiau buvo reiškiamos darbdavio pretenzijos dėl darbo laiko režimo nesilaikymo, kad įstaigoje buvo nuosekliai siekiama, kad darbo laiko režimo būtų griežtai paisoma, teismas laikė, kad parinkta pati švelniausia drausminė nuobauda – pastaba- yra tinkama drausminio poveikio priemonė ieškovei. Taip pat teismas nustatė , kad 2013-04-15 atsakovo direktorė raštu paprašė LŠDPS Kauno susivienijimo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą ieškovei ( t.1, b.l.63). 2013-04-23 LŠDPS Kauno susivienijimo pirmininkas B. M. paprašė atsakovo pateikti vaikų darželio „Aviliukas“ darbuotojų darbo grafikus (t.1, b.l.78), nenurodydamas, kokios dienos ir kurių darbuotojų grafikų pageidauja. Atsakovo direktorė pripažino, kad grafikų profesinių sąjungų susivienijimui nepateikė. Profesinių sąjungų susivienijimas iki 2013-05-03 ir vėliau nepateikė atsakovo direktorei jokio atsakymo į 2013-04-15 prašymą: nei sutikimo skirti nuobaudą ieškovei, nei nesutikimo, kad būtų skiriama nuobauda. Teismas sprendė, kad profesinė sąjunga – LŠDPS Kauno susivienijimas - nepasinaudojo suteikta teise išreikšti nuomonę dėl ketinamos skirti drausminės nuobaudos ieškovei, todėl atsakovo direktorė turėjo teisę skirti nuobaudą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovės S. B. atstovas advokatas H. M. apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 47-51) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-10-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės S. B. ieškinį tenkinti visiškai, iš naujo išsprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Nesuprantamas teismo teiginys, kad ieškovei palankių liudytojų parodymai "mažiau tikslūs laiko nurodymo prasme". Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame spendime užfiksuota, kad vienintelė atsakovo liudytoja D. K. duodama parodymus nurodė tikslų laiką, kada darbo vietą paliko ieškovė: "ieškovė iš darbo išėjo 18.45 min.". Tuo tarpu visi kiti atsakovo kviesti liudytojai įvykių laiką nurodė apytiksliai. Teismui būnant nuosekliam ir teismo sprendimą grindžiant "labiau tikslesniu" įvykių nurodymu laiko atžvilgiu, akivaizdu, kad teismas turėjo remtis ieškovės kviestos liudytojos G. S. parodymais, kad ši liudytoja prie įstaigos ginčo dieną "atėjo 18.55 val. S. B. išėjo iš darželio 19.01 val.", arba ieškovės kviesto liudytojo R. I. parodymais, kad tą dieną "jis pasiėmė mergaitę 18.50 val.". Akivaizdu, kad teismas motyvuoja ieškovės kviestų liudytojų parodymų nepatikimumą ir atsakovės kviestų liudytojų parodymų didesnį patikimumą argumentais ir motyvais, kuriais vadovaujantis akivaizdžiai turėtų būti daroma priešinga išvada;Be to, darbo ginčų komisijos posėdyje D. K. nurodė, kad "tuo metu darželyje buvo raštvedė K. T., G. R., J. S.". Liudytojas G. R. darbo ginčų komisijoje, kaip užfiksuota sprendime, taip pat nurodė, kad "tuo metu darželyje jokių pašalinių žmonių nepastebėjo". Tuo tarpu ieškovės atstovui pareikalavus, kad į bylą būtų pateikti įrodymai apie tai, kad D. K. iš tiesų skambino atsakovo vadovei pranešti apie tai, kad ieškovė palieka darbo vietą anksčiau laiko, atsakovo atstovės pateikė į bylą telefono pokalbių išklotinę, kurioje užfiksuota, kad nagrinėjamu laikotarpiu iš vieno atsakovo vadovės D. J. J. vardu registruoto telefono numerio skambinta į kitą taip pat D.J. J. vardu registruotą telefono numerį, šie duomenys bylai "turėtų" kokią nors reikšmę, viskas buvo paaiškinta tuo, kad vieną iš telefono numerių naudoja atsakovo vadovės sūnus, kuris tuo metu, kaip tik teismo posėdžio metu nurodė liudytoja D. K., vis dėlto buvo Kauno vaikų darželio "Aviliukas" patalpose ir geranoriškai davė liudytojai D. K. pasinaudoti savo telefonu paskambinti įstaigos vadovei tokiu svarbiu reikalu, nes pačios D. K. telefono akumuliatorius buvo išsikrovęs ar telefono išankstinio apmokėjimo sąskaita nebuvo papildyta. Teismas neatkreipė dėmesio, kad pačioje įstaigoje yra fiksuoto ryšio telefonas, iš kurio galima susisiekti su atsakovo vadove;Taip pat teismui jokių įtarimų nesukėlė ir ta aplinkybė, kad, kaip užfiksuota teismo posėdžio garso įraše, ieškovės atstovas vienareikšmiškai paklausė visų keturių akte pasirašiusių ir liudytojais apklaustų asmenų apie tai, ar be jų dar kas nors tuo metu įstaigoje ir visi kiti trys liudytojai, išskyrus D. K., nurodė, kad be jų įstaigoje daugiau nieko nebuvo. Šį faktą liudytojai patvirtino ir darbo ginčų komisijos posėdžio metu. Tačiau teismas šiuos D. K. parodymus taip pat vertino kaip nuoseklius ir labiau įtikinamus, nors akivaizdu, kad tam nebuvo pagrindo. Taip pat teismas nematė jokio pagrindo abejoti šios liudytojos suinteresuotumu bylos baigtimi, nors byloje esančių įrodymų visuma neginčijamai rodo esant visiškai priešingai. Kadangi ši liudytoja turi asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, nes ji yra asmeniškai nepatenkinta profesinės sąjungos vykdoma veikla ir neslepiamai deklaruoja ne vien tik paprastą dalykinį lojalumą atsakovo vadovei, bet netgi imasi aktyvių veiksmų, kad šį lojalumą ir palankumą konkrečiai konflikto pusei išreikštų tretieji asmenys. Šios liudytojos parodymus pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kritiškai; Tiek atsakovo kviesti liudytojai D. K., K. T., G. R. bei J. S., tiek ieškovės kviesti liudytojai G. S. bei N. L. tam tikra prasme, tikėtina, yra suinteresuoti bylos baigtimi šalies, kurios iniciatyva buvo kviečiami į teismą, naudai. Tai akivaizdu iš bylos medžiagos visumos, kurioje užfiksuota, kad įstaigoje vyksta konfliktas tarp profesinės sąjungos, kurios pirmininkė yra ieškovė, bei kitų įstaigos darbuotojų ir įstaigos vadovės. 2013 01 22 kolektyviniame darbuotojų pranešime Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos direktoriui V. M. tiesiogiai nurodoma, kad konflikte "visas darželio kolektyvas, išskyrus 3 pedagoges, LŠDPS nares, palaiko darželio „Aviliukas“ direktorę". Kadangi LŠDPS narės yra ieškovė, G. S. bei G. B., darytina elementari išvada, kad visas kolektyvas yra nusiteikęs priešiškai ieškovės bei kitų profesinės sąjungos narių atžvilgiu, dėl akivaizdu, kad atsakovo iniciatyva kviesti liudytojai turi pagrindą duoti būtent atsakovui palankius ir ieškovei nepalankius parodymus. Be to, atsakovo kviestų liudytojų suinteresuotumas konflikto baigtimi ir šių liudininkų vaidmuo konflikte yra daug didesnis, nei galima spręsti iš pateiktų dokumentų visumos;Ieškovės tariamai padarytas darbo drausmės pažeidimas iš esmės yra grindžiamas tik keturių įstaigos darbuotojų parodymais, šių darbuotojų pasirašytu aktu bei išvestiniais iš šių darbuotojų parodymų dokumentais bei informacija. Atitinkamai ieškovė neturi galimybės pagrįsti savo pozicijos kitais dokumentais, kaip tik savo bei liudytojų parodymais. Esant tokiai situacijai, kai esminė byloje aplinkybė nustatinėjama vien iš liudytojų ir šalių paaiškinimų bei šių paaiškinimų pagrindu atsiradusių išvestinių rašytinių įrodymų (aktas, teikimas, įsakymas dėl drausminės nuobaudos ir t. t.) neišvengiamai esminiu įrodymų vertinimo elementu turi būti šių paaiškinimų patikimumo vertinimas. Pateikti įrodymai patvirtinantys, kad ieškovės atžvilgiu yra tikslingai kuriami darbo drausmės pažeidimai;Nors darbo ginčų komisija bei pirmosios instancijos teismas vertino R. I. parodymus, kaip prielaidas, tačiau iš tiesų parodymų turinys yra kategoriškas ir užtikrintas, todėl nesuprantama, kodėl teismas neatsižvelgia į šio liudytojo parodymus ir juos atmetė vien deklaratyviais, faktinių aplinkybių neatitinkančiais, argumentais. Toks įrodymų vertinimas negali būti laikomas tinkamu. Liudytojas tiek darbo ginčų komisijai, tiek teismo posėdyje nuosekliai ir vienareikšmiškai nurodė, kad paprastai vaiką iš darželio pasiima 18.45., tačiau tą dieną gerai atsimena, kad su savo mama užruko ligoninėje, todėl žinojo, kad, jeigu nepaskubės nespės vaiko pasiimti ne lyginant su įprastu vaiko pasiėmimo laiku, o būtent iki įstaigos darbo laiko pabaigos 19.00. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu liudytojas būtų ir ginčo dieną vaiką pasiėmęs įprastu laiku, jis nebūtų įsiminęs, jog tą dieną vaiką pasiėmė vėliau, nei įprastai - kaip liudytojas nurodė, į darželį atvyko apie 10 min. iki 19 val. Kaip nurodė liudytojas posėdžio metu, vaikui leidžia pačiam apsirengti ir tai užtrunka 7-8 minutes, lauke dar buvo šalta, todėl vaikas turėjo apsirengti laukinius rūbus, o kol jis tai darė, liudytojas kalbėjosi su ieškove. Netikėti tokiais liudytojo parodymai nėra pagrindo, o faktas, kad liudytojas atsimena, jog tą dieną vėliau, nei įprastai, visiškai suprantamas, kadangi vėluojantis žmogus dažnai žiūri į laikrodį;Teismas, darydamas išvadą, kad atsakovė tinkamai įvykdė savo pareigą pareikalauti sutikimo iš profesinės sąjungos, iš tiesų visiškai neanalizavo, nuo kada turėjo būti skaičiuojamas terminas atsakymui į teikimą pateikti ir kokios būtent trukmės terminas atsakyti turėjo būti taikomas. Vertinant teismo išvadas, padarytas vertinant drausminės nuobaudos skyrimo procedūrinius pažeidimus, teismas atliko formalų aplinkybių vertinimą, visiškai nevertindamas šalių ketinimų, atliktų veiksmų tikslų ir prasmės. Teismas, padarydamas išvadą, kad atsakovė tinkamai įvykdė savo pareigą prašyti profesinės sąjungos sutikimo, o profesinė sąjunga nepasinaudojo savo teise išreikšti poziciją dėl ketinamos skirti drausminės nuobaudos, prioritetą suteikė procedūros formai, visiškai atsiedama ją nuo turinio. Formalus teikimo pateikimas profesinei sąjungai savaime nerodo, kad atsakovas tinkamai įvykdė savo pareigą kreiptis, o profesinės sąjungos neatsakymas į teikimą savaime nerodo, kad profesinė sąjunga tiesiog atsisakė savo teisės pareikšti savo poziciją. Tinkamos ir išsamios informacijos profesinei sąjungai pateikimas, kai prašoma sutikimo skirti drausminę nuobaudą, neabejotinai yra darbdavio pareiga. Atitinkamai tik darbdaviui tinkamai įvykdžius savo pareigą pateikti tinkamą kreipimąsi gali būti pradedami skaičiuoti terminai, per kuriuos profesinė sąjunga turėtų pateikti sutikimą ar nesutikimą. Tai, kad profesinė sąjunga prašė papildomos informacijos iš atsakovo, duoda pagrindą teigti, kad atsakovas nebuvo tinkamai įvykdęs savo pareigos pateikti visą informaciją profesinei sąjungai, tačiau atsakovas elgėsi pasyviai ir vilkino atsakymo pateikimą. Profesinės sąjungos nesutikimas nebuvo gautas tik todėl, kad atsakovas atsisakė bendradarbiauti ir elgtis atidžiai ir apdairiai, tokios situacijos negalima vertinti, kaip pateisinančios atsakovo nesilaikymą privalomos procedūros. Tai, jog profesinė sąjunga finansuoja ieškovės pažeistų teisių gynimą, akivaizdžiai įrodo, kad sąjunga palaiko savo padalinio pirmininkės - ieškovės, poziciją ir jai pritaria;Byloje minimas pagal analogiją taikomas 14 dienų terminas, per kurį sąjunga turėtų pateikti sutikimą ar nesutikimą skirti drausminę nuobaudą, nėra nustatytas jokiais teisės aktais, todėl šalys privalo elgtis apdairiai ir, turėdamos omenyje tai, kad įstatymų leidėjas nenumatė konkretaus termino profesinės sąjungos atsakymui šiuo klausimu pateikti, nepiktnaudžiauti šių teisės normų interpretacija ir esant tokiai situacijai, kaip šioje byloje, kai procedūros metu paprašoma papildomos informacijos, nesielgti formaliai bei traktuoti bet kokius darbo teisės normų interpretavimus darbuotojo naudai;Teismo išvados, jog atsakovas tinkamai įvykdė pareigą paprašyti profesinės sąjungos sutikimo, visiškai nepagrįstos teisės aktų, reglamentuojančių drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą, nuostatomis, nepateikta netgi argumentų, kokios teisės aktų nuostatos turėjo būti taikomos, kokios teisės normų ar teismų praktikos nuostatos suteikė atsakovui teisę nebelaukti sutikimo laukimas buvo nebereikalingas, preziumuojant, kad profesinė sąjunga atsisako pasinaudoti savo teise teikti savo poziciją. Tai rodo, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo šį byloje svarbų klausimą, bei padarė ne tik faktinėmis aplinkybėmis, bet ir teisės aktų nuostatomis nepagrįstas išvadas;Ieškovei skirta drausminė nuobauda yra skirta neatsižvelgiant į darbo drausmės pažeidimą, pažeidimas vertintas formaliai, nevertintos pasekmės. Tai rodo, kad atsakovas, skirdamas drausminę nuobaudą, siekia ne užtikrinti tvarką įstaigoje ir nubausti ieškovę už jos galimai padarytą pažeidimą, o būtent nubausti ieškovę už jos aktyvią veiklą siekiant, kad įstaigoje būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų. Akivaizdu, kad neturint tikslo sudaryti pagrindą atleisti ieškovę, jokia drausminė nuobauda jai nebūtų buvusi skirta, kaip ir nėra skiriama kitiems darbuotojams, kurių nebuvimas darbo vietoje grafike nustatytu laiku taip pat yra fiksuotas, tačiau atsakovo vadovės net nevertinamas.
Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniame skunde keliami įrodymų patikimumo ir pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimai (skundo 1-7 punktai), taip pat drausminės nuobaudos paskyrimo procedūriniai ir pagrįstumo aspektai (skundo 8-10 punktai).
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, tas faktines aplinkybes, jog ieškovė 2010-08-31 sudarė darbo sutartį su atsakovu (tuometinis atsakovo pavadinimas - Kauno 23-asis vaikų darželis), buvo priimta dirbti auklėtoja (t.1, b.l.70-72). 2013-04-05 dieną ieškovės darbo laikas buvo nustatytas nuo 12.49 iki 19.00 val. (t.1, b.l.111). Byloje tarp šalių ginčo nekilo, kad S. B. darbo laikas 2013 m. balandžio 5 dieną buvo iki 19 val. (t.1, b.l.33, 47). Nustatyta, kad 2013-04-05 atsakovo darbuotojai surašė aktą, konstatuodami, kad ieškovė išėjo iš darbo 18.50 val. (t.1, b.l.60). Atsakovės direktorė 2013 04 08 pateikė ieškovei reikalavimą pasiaiškinti dėl to fakto, kad ji 2013 04 05 anksčiau nustatyto laiko išėjo iš darbo (1 t. b. l. 59), ieškovė 2013 04 09 pateikė pasiaiškinimą, kad darbo vietą paliko 19 valandą, t. y. nustatytu laiku (1 t. b. l. 61). Atsakovo direktorė 2013 05 03 įsakymu ieškovei paskyrė drausminę nuobaudą pastabą (1 t. b.l. 80).
Dėl įrodymų byloje ir jų vertinimo
Apeliantė byloje kelia įrodinėjimo problemą, nurodytą CPK 176 straipsnyje ir klausimą dėl byloje esančių įrodymų netinkamo įvertinimo (CPK 185 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti visus įrodymus ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie konkrečių įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. Z. ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-78/2008).
Nagrinėjamoje byloje Kauno apylinkės teismas konstatavo kaip įrodytą tą faktą, kad ieškovė 2013 m. balandžio 5 dieną išėjo iš darbo anksčiau negu 19 valandą. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs surašytą aktą apie ieškovės neradimą darbo vietoje, liudytojų D. K., K. T., G. R. ir J. S. parodymus, teismas šiuos liudytojų parodymus vertino kaip esančius nuosekliais, teismas sprendė, kad kai kurių liudytojų parodymai turi sąsajų su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais-telefono skambučių išklotinėmis, todėl teismas sprendė, kad jais abejoti pagrindo nėra. Teisėjų kolegija su šiais Kauno apylinkės teismo sprendimo motyvais sutinka, sprendžia, kad jie yra pagrįsti ir teisingi. Teisėjų kolegija nustatė, kad apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog teismas patikėjo keletu liudytojų, nors jie tik „apytiksliai“ nurodė laiką, kada ieškovė išėjo iš darbo. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, jog įrodinėjimo dalykas nebuvo tikslus laikas kada ieškovė paliko darbo vietą, o tas faktas, kad ji paliko darbo vietą iki 19 valandos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tą faktinę aplinkybę, jog ieškovė išėjo iš darbo anksčiau nei 19 valandą įrodo 2013-04-05 surašytas aktas (t.1, b.l.60), teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų D. K., K. T., G. R., J. S. parodymai (2 t. b. l. 28-32) kurie patvirtino, jog 18.45-18.50 valandą ieškovė išėjo iš darželio patalpų. Teisėjų kolegija sutinka su Kauno apylinkės teismo sprendimo išvadomis, jog liudytojų G. S., R. I. ir V. L. parodymai yra mažiau tikslūs ieškovės išėjimo iš darbo laiko nurodymo prasme, nes natūralu, kad specialiai laiko nefiksavo nežinodamos, kad vėliau ginčas tarp darbdavio ir ieškovės dėl 10-15 minučių apskritai kils. Teisėjų kolegijos atkreipia dėmesį, kad liudytoja apklausta G. S. 2013 10 03 teismo posėdyje vienu metu nurodė, jog 19. 01 val. Barysienę sutiko prie darželio vartų, kitoje vietoje nurodo, jog matė, kaip B. 19. 01 val. išėjo iš darželio pastato (2 t. b. l. 32, 33), liudytoja V. L. 2013 10 03 teismo posėdyje tik abstrakčiai paaiškino, jog jai atrodo, kad ieškovė anksčiau iš darbo neišėjo, buvo po 19 valandos, kai ieškovė priėjo prie liudytojos, liudytojas R. I. 2013 10 03 teismo posėdyje paaiškino, kad atvyko į darželį 18. 50 val., kada išėjo iš darželio ieškovė liudytojas nenurodė. Teisėjų kolegija todėl atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, jog teismas neteisingai įvertino liudytojų parodymus teismo posėdžio metu (skundo 1 p. ir 3 p). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus (skundo 2 p.), kuriuose aptariami darbo ginčų komisijos posėdyje išdėstyti D. K., G. R. paaiškinimai, nurodoma aplinkybė, jog vaikų darželio pastate yra stacionarus telefonas, kadangi teismas negali vadovautis asmenų paaiškinimais duotais komisijos posėdžiuose, įstatymo leidėjas yra nustatęs specialią asmenų apklausos, kaip įrodymų rinkimo procedūrą teismo posėdžio metu (LR CPK 191 str., 192 str. 1 d., 3 d.).
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog visas kolektyvas yra nusiteikęs priešiškai ieškovės bei kitų profesinės sąjungos narių atžvilgiu, todėl akivaizdu, kad atsakovo iniciatyva kviesti liudytojai turi pagrindą duoti būtent atsakovui palankius ir ieškovei nepalankius parodymus, jog ieškovės tariamai padarytas darbo drausmės pažeidimas iš esmės yra grindžiamas tik keturių įstaigos darbuotojų parodymais, šių darbuotojų pasirašytu aktu bei išvestiniais iš šių darbuotojų parodymų dokumentais bei informacija (skundo 4 p., 5 p., 6 p.). Tokie ieškovės apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas išklausė visų prašytų apklausti teismo posėdyje liudytojų parodymus, juos įvertino, skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendime nurodė kokiais įrodymais ir kodėl vadovaujasi priimdamas sprendimą ir kokius įrodymus laiko nepatikimais, todėl juos vertina kritiškai. Teisėjų kolegijos vertinimu teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymą šalims, įrodymų rinkimo ir jų vertinimo pagrindus ir principus (LR CPK 178 str., 185 str.), kadangi teismo sprendimo išvadas pagrindžia nustatytos aplinkybės byloje.
Dėl paskirtos drausminės nuobaudos adekvatumo pažeidimui
Apeliaciniame skunde teigiama, jog ieškovei skirta drausminė nuobauda yra skirta neatsižvelgiant į darbo drausmės pažeidimą, pažeidimas vertintas formaliai, nevertintos pasekmės (skundo 10 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog sudarydamas darbo sutartį su darbdaviu darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikrą darbą bei laikytis darbovietėje nustatytos darbo tvarkos. Darbuotojo pareiga yra laikytis nustatyto darbo laiko režimo, o darbdavio teisė yra kontroliuoti, kaip darbuotojas laikosi šios pareigos (DK 147 str. 147 str. 3 d.). DK 238 straipsnyje nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Nagrinėjamoje byloje Kauno apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą, teisingai vertino, kad iš pateiktų byloje rašytinių įrodymų matyti, kad tiek ieškovė dėjo pastangas, kaip veikiančios profesinės sąjungos narė, tiek administracija siekė, kad visi vaikų darželio darbuotojai įstaigoje laikytųsi nustatyto darbo laiko režimo. Teismas todėl sprendė, kad atsakovo parinkta pati švelniausia drausminė nuobauda – pastaba- yra tinkama drausminio poveikio priemonė ieškovei. Teisėjų kolegija su šiomis Kauno apylinkės teismo sprendimo išvadomis sutinka, skundo motyvai, jog skiriant nuobaudą nei darbdavys, nei teismas nagrinėjant bylą neatsižvelgė į darbo drausmės pažeidimą, niekaip nepagrįstas, nes teismas sprendime įvertino pažeidimo pobūdį ir nuobaudos griežtumą. Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo motyvo, jog nuobauda nėra skiriama kitiems (skunde neįvardijamiems darbuotojams), kurių nebuvimas darbo vietoje grafike nustatytu laiku taip pat yra fiksuotas, tačiau atsakovo vadovės net nevertinamas, kadangi šios ap[linkybės neturi reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo procedūrų
Kauno apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog drausmės pažeidimo nagrinėjimo ir nuobaudos skyrimo tvarka pažeista nebuvo: ieškovės buvo paprašyta pateikti pasiaiškinimą (t.1, b.l.59) ir ieškovė tokį pasiaiškinimą pateikė (t.1, b. l. 61). Apeliaciniame skunde keliami klausimai susiję su tomis aplinkybėmis, jog atsakovas netinkamai įvykdė savo pareigą pareikalauti sutikimo skirti nuobaudą ieškovei iš profesinės sąjungos, teismas neanalizavo, nuo kada turėjo būti skaičiuojamas terminas profesinės sąjungos atsakymui į teikimą pateikti ir kokios būtent trukmės terminas atsakyti turėjo būti taikomas, jog teismo neįvardyta, kokios teisės normų ar teismų praktikos nuostatos suteikė atsakovui teisę nebelaukti sutikimo, teismui preziumuojant, kad profesinė sąjunga atsisako pasinaudoti savo teise teikti savo poziciją (skundo 7-9 p.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo įstaigoje 2012-11-10 buvo įsteigta profesinė sąjunga, kurios pirmininke išrinkta ieškovė (t.1, b.l.81). Vaikų darželio „Aviliukas“ profesinė sąjunga tapo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Kauno miesto susivienijimo nare (t.1, b.l.82). Pagal Lietuvos Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Kauno miesto susivienijimo įstatų 5.11.1 p. šios profesinės sąjungos renkamasis organas yra profesinės organizacijos pirmininkas ( t.1, b.l.150). DK 19 str. nustato, kad atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sąjungos. LR Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnis nustato profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijas: veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui skiriant drausminę nuobaudą išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Byloje nustatyta, jog 2013-04-15 atsakovo direktorė raštu paprašė LŠDPS Kauno susivienijimo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą ieškovei (t.1, b.l.63). 2013-04-23 LŠDPS Kauno susivienijimo pirmininkas B. M. paprašė atsakovo pateikti vaikų darželio „Aviliukas“ darbuotojų darbo grafikus (t.1, b.l.78). Profesinių sąjungų susivienijimas iki drausminės nuobaudos paskyrimo dienos-2013-05-03 ir vėliau nepateikė atsakovo direktorei jokio atsakymo į 2013-04-15 prašymą: nei sutikimo skirti nuobaudą ieškovei, nei nesutikimo, kad būtų skiriama nuobauda. Teismas skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime vertino, kad profesinė sąjunga – LŠDPS Kauno susivienijimas - nepasinaudojo suteikta teise išreikšti nuomonę dėl ketinamos skirti drausminės nuobaudos ieškovei, todėl atsakovo direktorė turėjo teisę skirti nuobaudą.
Teisėjų kolegija su tokiu Kauno apylinkės teismo sprendimu sutinka. Nagrinėjamu atveju įstatymo nustatyta tvarka atsakovo administracijos vadovė paprašė įgalioto profesinės sąjungos organo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą ieškovei. Tarp atsakovo ir LŠDPS Kauno susivienijimo pirmininko B. M. vyko dėl to susirašinėjimas, susivienijimo pirmininkas pareikalavo papildomos informacijos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad teisę ir pareigą duoti sutikimą ar ne turėjo įgaliota institucija LŠDPS Kauno susivienijimas. Negavęs papildomos informacijos iš atsakovės, susivienijimo pirmininkas turėjo teisę ir galimybę atsisakyti duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nevertino šalių ketinimų, atliktų veiksmų tikslų ir prasmės. Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė atliko reikiamas procedūras, kad gauti (ar ne) įgaliotos institucijos išvadą dėl drausminės nuobaudos ieškovei taikymo. Tokios išvados nepateikimas nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo nusižengta įstatymo nustatytai drausminės nuobaudos paskyrimo tvarkai ir procedūroms. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą teisinį reglamentavimą, jog drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, tačiau ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo (DK 241 str. 1 d.). Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, kad teismas nesiaiškino nuo kada turėjo būti skaičiuojamas terminas atsakymui į prašymą sutikimui skirti drausminę nuobaudą pateikti, koks tai galėjo būti terminas. Prievolę ir galimybę tokį sutikimą pateikti įgaliotas organas turėjo pateikti nuo prašymo gavimo dienos, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad prašymas buvo pateiktas 2013-04-15, iki drausminės nuobaudos skyrimo termino dienos likus 23 dienoms, tai laikytina pakankamu laikotarpiu sprendimui dėl sutikimo išreikšti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas pareigą skirti nuobaudą turėjo per vieną mėnesį nuo darbo drausmės fakto paaiškėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad drausminė nuobauda buvo padaryta 2013 04 05, teisėjų kolegija konstatuoja, jog termino skirti drausminei nuobaudai atsakovė nepažeidė, o prieš skiriant nuobaudą, laikėsi nustatytų privalomų procedūrų.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.), o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Teisėjų kolegija neprijungia prie bylos medžiagos kartu su apeliaciniu skundu pateiktų dokumentų ir jų nevertina: 2013 08 28 prašymo kopijos, 2013 09 12 atsakymo, 2013 06 10 akto, 2013 06 07 pranešimo kopijos, 2013 04 10 rašto kopijos, 2013 04 10 rašto kopijos, 2013 11 15 įsakymo kopijos, informacijos iš www.marsrutai.lt, informacijos apie S. B. e-bilieto panaudojimą, 2013 11 19 prašymo kopijos, 2013 11 13 prašymo kopijos (2 t. b. l. 52-64), kadangi šie dokumentai nėra susiję su bylos nagrinėjimo faktiniu pagrindu ir dalyku, apeliantės pateiktuose dokumentuose užfiksuoti faktai ir įvykiai yra įvykę jau po ieškovės darbo drausmės pažeidimo padarymo (2013 04 05) ir drausminės nuobaudos jai paskyrimo (2013 05 03).
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.