Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M. G. ir J. G. bei atsakovo UAB ,,Pagrata“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. G. ir J. G. ieškinį atsakovui UAB ,,Pagrata“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl deliktinės atsakomybės taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Nurodo, jog ieškovai, teigdami, jog iškeldinant ieškovams priklausančius kioskus iš prekybos vietos buvo sugadinti mėsos produktai bei ventiliatorius, nepagrįstai remiasi liudytojų parodymais, ikiteisminio tyrimo medžiaga. Teigia, jog ikiteisminio tyrimo medžiaga prejudicinės galios neturi, todėl tokiu būdu užfiksuotus duomenis laikyti neginčijamais nėra pagrindo, tuo tarpu liudytojų parodymai nėra pakankami norint nustatyti konkrečios žalos dydį. Pažymi, jog byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog ventiliatorius būtų sugadintas, o byloje esantys ventiliatoriaus įsigijimo kvitas bei garantijos knygelė nepatvirtina, kad ventiliatorius buvo sumontuotas ant ieškovams priklausančio kiosko, o vėliau sugadintas. Teigia, jog ieškovai neįrodė žalos dėl duonos gaminių sugadinimo; neįrodė, jog duonos gaminiais prekiavo jie patys, o ne L. N., kuri panaudos pagrindu valdo vieną iš ieškovams priklausančių kioskų ir jai buvo perduoti duonos gaminiai pagal į bylą pateiktą 2009-07-22 priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo ieškovai grindžia nuostolius dėl neva nerealizuotų duonos gaminių. Nurodo, jog į bylą pateiktas 2009-07-27 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, prie kurio yra pridėtos ir kiosko viduje darytos nuotraukos, įrodo, jog dėl kiosko perkėlimo šiam ieškovų turtui nebuvo padaryti jokie apgadinimai. Pažymi, jog liudytojas L. B., apklaustas teisme, patvirtino, jog ant kioskų esantys defektai atsirado ne transportavimo metu, o yra atsiradę dėl ilgalaikio kioskų naudojimo. Atkreipia dėmesį, jog Individualiųjų gyvenamųjų namų statybos bendrijos Nr.20 raštas buvo surašytas praėjus trims mėnesiams nuo kioskų atgabenimo, todėl ieškovai turėjo pasirūpinti jų perkėlimu į kitą vietą ir tam jie turėjo pakankamai laiko. Pažymi, jog ieškovės M. G. verslo liudijimas buvo paimtas ne tik prekybai maistui, bet ir prekybai tekstile, drabužiais, avalyne, kilimais. Tuo tarpu ieškovė prekiavo tik mėsa, todėl reikalavimas atlyginti viso verslo liudijimo įsigijimo kaštus yra nepagrįstas. Pažymi, jog reikalavimas atlyginti žalą dėl nepanaudoto verslo liudijimo paremtas tik ieškovų paaiškinimais. Nurodo, jog dėl negautų ieškovų pajamų yra pasisakęs savo apeliaciniame skunde, todėl plačiau savo pozicijos šiuo klausimu nedėstė. Atsakovo teigimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovai nepateikė jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų. Pažymi, jog ieškovai yra ilgamečiai verslininkai, todėl turi prisiimti komercinę riziką ir dėl to atsirandančius išgyvenimus ir stresą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Atsakovo prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo prie civilinės bylos medžiagos atmetamas. Atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui UAB „Primus auditus“ raštą; rašto turinys – atsakymai į UAB „Pagrata“ pateiktus klausimus dėl ieškovo negautų pajamų vertinimo (t.2, b.l.105-107). Raštas surašytas 2012-05-31, t.y. po teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui įstatymo yra ribojamas: apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Atsakovas nurodo, kad būtinumas išsiaiškinti, kuo skiriasi pajamų ir pelno sąvokos ir kokiu iš šių rodyklių reikia vadovautis nustatant negautų pajamų dydį iškilo po teismo sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas priteisti 14 652 Lt negautų pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimus buvo pareikštas ieškinyje 2011-08-11; atsakovas nuo civilinės bylos iškėlimo momento įrodinėjo, kad negautomis pajamomis galima laikyti tik gryną pelną, minusavus visas ieškovų sąnaudas. Dėl to sprendžiama, kad UAB „Primus auditus“ raštas galėjo ir turėjo būti pateiktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu; procesinių pagrindų pateikti jį apeliacinės instancijos teismui nėra.

Apeliaciniai skundai atmetami.

Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių civilinio proceso normų; sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 185, 263 str.).

Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Bylose dėl žalos atlyginimo iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus skolininko veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai (vienašališkas nuomos sutarties nutraukimas nesilakant sutartyje numatytų nutraukimo pagrindų ir tvarkos) nustatyti įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-04-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-375-647/2010; nustačius veiksmų neteisėtumą, atsakovo kaltė preziumuojama.

Apeliacijos procesinėje stadijoje ginčas tarp šalių kilo dėl žalos (nuostolių) fakto, žalos dydžio ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinio ryšio; apeliantai kelia netinkamo įrodymų vertinimo problemą.

Ieškovų apeliacinis skundas netenkinamas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų Josifo ir M. G. teiginiais dėl netinkamo sugadintos mėsos kiekį įvertinimo. Apeliantai nurodo, kad teismas be pagrindo nesivadovavo liudytojų O. P. ir M. G. parodymais, kuriuos matė, kaip Z. K., padedamas kitų asmenų neteisėtai atjungė elektrą, sulaužė ventiliatorių. M. G. matė daug sugedusios mėsos; didelio kiekio mėsos sugadinimas įrodytas ir pačių ieškovų nuosekliais paaiškinimais. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojų O. P. ir M. G. parodymai labiau akcentuoja atsakovo atstovų veiksmų neteisėtumą ; kaip jau buvo paminėta, ginčo dėl atsakovo atliktų veiksmų neteisėtumo tarp šalių nėra, atsakovo atstovų veiksmai įvertinti kitoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių. Liudytojos teiginys apie tai, kad ji matė daug sugedusios mėsos, sugadintos mėsos kiekio ir dėl to atsiradusios žalos nepatvirtina. Kitą vertus ieškovai legaliai prekiavo mėsa, taigi teismas, vertindamas ieškovų teiginius apie sugadintos mėsos kiekį, pagrįstai ir logiškai vadovavosi byloje ir baudžiamojoje byloje esančiais dokumentais apie mėsos užpirkimą, bei padarė logišką išvadą, jog ieškovų nurodytas sugadintos mėsos kiekis viršija įprastines užsakymo normas. Bylos duomenimis prieš įvykį 2009-07-13 ir 2009-07-15 buvo gauta mėsos 756,13 Lt ir 792,54 Lt, kuria buvo prekiauta; prekybos žurnalo duomenimis visa gauta produkcija buvo parduodama tą pačią gavimo ir prekybos ja dieną, taigi teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principų padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovų nurodymo didelio kiekio (180 kg) mėsos sugėdimo faktas byloje neįrodytas.

Apeliantų ieškovų argumentas dėl netinkamo įrodymų apie ventiliatoriaus sugadinimą vertinimo atmetamas. Apeliantai nurodo, jog liudytojų parodymų užtenka padaryti tikėtinai išvadai, jog ventiliatorius buvo sugadintas, tačiau byloje pareikštas reikalavimas dėl nuostolių, patirtų dėl ventiliatoriaus sugadinimo, atlyginimo. Apeliantai prašė priteisti ventiliatoriaus įsigijimo kainą, nors, kaip pagrįstai pažymėjo teismas sprendime, įrodymų apie jo visišką sugadinimą arba remontą byloje nėra; videoįrašai patvirtina tik apgadinimus ant ventiliacinės angos, metalinės žarnos.

Apeliantų argumentai dėl nuostolių, susijusių su kioskų išgabenimu atmetami.

Apeliantų teiginys, jog kad teisumas netinkamai įvertino liudytojos A. U. parodymus apie tai, kad neteisėto kiosku išgabenimo metu buvo sugadinta daug duonos gaminių bendrai 1204,82 Lt sumai atmetamas dėl analogiškų argumentų- bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovai gaudavo ir prekiaudavo duonos gaminiais. Liudytojos A. U. (ieškovų pažįstamos) parodymai itin didelio duonos gaminių kiekio sugadinimo nepatvirtina; be to teismas suabejojo šios liudytojos parodymų objektyvumu ir jais nesivadovavo. Apeliantai nepateikė argumentų, paneigiančių šią teismo išvadą.

Teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą priteisti nuostolius, susijusius su kioskų transportavimo metu padarytais pažeidimais, jų tarpe - už sugadintą specialų lakštą (lentyną), skirtą laikyti mėsos produktus. Apeliantai nurodo į netinkamą liudytojos A. U. parodymus kitų apie lentynos sugadinimą vertinimą, tačiau teismas pagrįstai pripažino jos parodymus šališkais ir jais nesivadovavo; kiti byloje surinkti įrodymai lentynos sugadinimo nepatvirtina. Apeliantai nurodo, kad kioskų sugadinimus patvirtina teismui pateikta remonto sąmata, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad sąmata sudaryta 2011-07-27 , t.y. maždaug po 2 metų po įvykio, skirta kioskų renovacijos darbams todėl sugadinimų, susijusių su neteisėtu kioskų transportavimu neįrodo (t.1.b.l.l72). Apklaustas liudytoju sąmatą sudaręs L. B. tokių sugadinimų buvimo taip pat nepatvirtino. Taigi apeliantai nepagrįstai nurodo, kad ieškovai neturėjo galimybės panaudoti kioskus kitoje turgavietėje, todėl kioskai buvo nenaudojami, dėl ko atsirado nurodyti sąmatoje sugadinimai; sugadinimų, padarytų kioskų gabenimo metu buvimas neįrodytas, o kioskų natūralus nusidėvėjimo požymiai, atsiradę 2 metų bėgyje po šalių konflikto, neturi tiesioginio priežastinio ryšio su atsakovo veiksmais.

Apeliantų argumentas dėl netinkamo nuostolių dėl vejos sugadinimo įvertinimo atmetami Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog individualių statybos bendrijos Nr. 20 pažyma (t.1,68) ieškovų patirtų nuostolių neįrodo; pažymoje prašoma atlyginti 252 Lt už vejos sugadinimą, tačiau ji nepatvirtina, jog ieškovai pažymoje paminėtą žalą atlygino, t.y. realios žalos pažyma neįrodo.

Apeliantai nesutinka su teismo sprendimu atmesti ieškovų reikalavimus atlyginti nuostolius, susijusius su nepanaudotu M. G. verslo liudijimų už 2009 m. liepos mėnesį; apeliantai nurodo, jog aplinkybė, kad ieškovams priklausė kita prekybos vieta, nepatvirtina fakto, kad ieškovė kitoje vietoje dirbo ir gavo pajamas. Dėl analogiškų motyvų apeliantai nesutinka su teismo sprendimu priteisti tik 50 proc. negautų pajamų; apeliantų vertinimu, faktas, kad ieškovai turėjo kioską Karoliniškių turgavietėje, neįrodo, jog jie gavo 50 proc. deklaracijose numatyto pelno. Teisėjų kolegija pažymi, bylose dėl žalos atlyginimo žalos faktą ir žalos dydį turi įrodyti ieškovai; pagal bendrą įrodinėjimo taisyklę įrodymus teikia ta šalys, kuri teigia (CPK 185 str.). Apeliantų argumentas, jog atsakovai nepateikė teismui įrodymų, kad ieškovai nuo 2009 m. vidurio dirbo kitame kioske Karoliniškių turgavietėje ir turėjo pajamų atmetamas, nes pajamų nebuvimo faktą privalėjo įrodyti ieškovai. Pažymėtina, kad ieškovai turi įrodyti ir atsakovo neteisėtų veiksmų bei pasekmių (nuostolių) priežastinį ryšį. Apeliantai nurodo, kad J. G. nuo 2009 m. vidurio registruotas darbo biržoje, o M. G. nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio verslo liudijimo neturėjo, o tai reiškia, kad jie Karoliniškių turgavietėje nedirbo. Tačiau apeliantai nepagrindžia šių aplinkybių ryšio su atsakovo veiksmais – neteisėtu sutarties dėl vietos prekybai nuomos Justiniškių turgavietėje nutraukimu.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo sprendimu atmesti reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturinė žala priteisiama tik įstatymo numatytais atvejais (CK6.250 str.2 d.); įstatymas nenumato galimybės priteisti neturinę žalą, atsiradusią dėl nepagrįsto nuomos sutarties nutraukimo. Kitų pagrindų neturinei žalai atsirasti – sveikatos sužalojimo atsakovo veiksmais arba ieškovų dalykinės reputacijos pažeidimo (CK 2.24 str.) ieškovai neįrodė.

Atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas.

Atsakovas, remdamasis kasacinio teismo praktika, nurodo kad tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Apelianto manymu, ieškovai neįrodė, kad patyrė nuostolių dėl negautų pajamų; teismas be pagrindo įvertino ieškovų 2009 m. I pusmečio deklaracijas, kaip įrodymą, jog II pusmetyje ieškovai galėtų gauti 14 652 Lt pelno. Deklaracijoje įrašoma gautų pajamų suma, tuo tarpu negautos pajamas reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Dėl to apskaičiuojant negautas pajamas, turi būti minusuojamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis.

Apeliantas nurodė, kad ieškovai nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentais paremtų detalių paskaičiavimų apimančių ieškovų sumokėtus mokesčius bei patirtas išlaidas savo veiklai vykdyti, t.y. pagrindžiančių gautiną grynąjį pelną; tokie paskaičiavimai ypač aktualūs turint omenyje, kad ieškovai turėjo prekybos taškų kitose turgavietėse. Be to, apeliantai teigia, jog ieškovai dirbo nuostolingai, jokio pelno neturėjo.

Apelianto argumentai atmetami. Bylos duomenis nepatvirtina atsakovo teiginio, jog ieškovai dirbo nuostolingai, jokio pelno neturėjo, todėl nepatyrė nuostolių negautų pajamų forma nuo neteisėto prekyvietės nuomos sutarties nutraukimo. Ieškovų pajamos pagal jų 2009 m. I pusmečio deklaracijas nurodo labai tikėtinas II pusmečio ieškovų pajamas nuo prekybinės veiklos trijose prekybos kioskuose (du kioskai Justiniškių turgavietėje ir vienas – Karoliniškių turgavietėje); teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nutraukus sutartį dėl prekyviečių nuomos Justiniškių turgavietėje, ieškovų pajamas neišvengiamai sumažėjo. Atsižvelgęs į tai, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovų prekybinė veikla Justiniškių turgavietėje buvo nutraukta, teismas priteisė jų naudai 7356 Lt negautų pajamų (pelno), kas sudarė 50 proc. nuo 2009 m. I pusmečio pajamų sumos. Aiškindamas įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 str., suformuotoje teismų praktikoje įtvirtinta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje; taip pat išaiškinta, kad pagal teismo įsitikinimo laipsnis ar kriterijai pagal CPK nekonkretizuoti; kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Taigi nors ieškovai nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentais paremtų detalių paskaičiavimų apie savo numatomas išlaidas ir sąnaudas II pusmetyje, teismas padarė išvadą, jog atsižvelgiant į ankstesnes ieškovų pajamas labai tikėtina, jog ieškovai 2009 m. II pusmetyje turėtų 7 356 Lt pelno, t.y. teismas vadovavosi 2009 m. II pusmečio deklaracijų duomenimis kaip orientaciniu kriterijumi. Teismo išvada apie tikėtiną ieškovų pelną 2009 m. II pusmetyje neprieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai dėl įrodymų vertinimo; ieškovai tikėjosi dirbti Justiniškių turgavietėje ir gauti pajamas iki 2009 m. pabaigos; 2009 m. I pusmečio deklaracijas pagrindžia, jo jie turėjo pagrindo tikėtis gauti panašias pajamas II pusmetyje, nutraukus ieškovų veiklą Justiniškių turgavietėje, jų pajamos (ir pelnas) neišvengiamai sumažėjo. Apelianto argumentai teismo išvadų nepaneigia.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.