Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš J. J., Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

nuteistajam V. A. (naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones) ir jo gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. E. ir V. A. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau - Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta: už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje padarymą 1 metų 7 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje padarymą 3 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje padarymą 3 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos bausmės, esant padarytų nusikaltimų idealiai sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, griežčiausia 3 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes bausmes, paskirta subendrinta 3 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Subendrinta, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta 3 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė su 2017 m. sausio 13 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, subendrinus 2016 m. liepos 14 d. Alytaus rajono teismo nuosprendį su 2016 m. spalio 4 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta bausme, paskirtos galutinės subendrintos 20 metų laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi - 13 metų 7 mėnesiais 17 dienomis terminuoto laisvės atėmimo nuosprendžio priėmimo dienai, pridedant dalį - 2 metus terminuoto laisvės atėmimo bausmės iš šiuo nuosprendžiu paskirtos 3 metų 8 mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – 15 (penkiolika) metų 7 (septyni) mėnesiai 17 (septyniolika) dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2020 m. sausio 20 d.

E. E. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta: už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą 1 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje padarymą 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės, esant padarytų nusikaltimų idealiai sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, griežčiausia 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę bausmę, paskirta subendrinta 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Paskirta 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, subendrinta, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu su 2018 m. gegužės 31 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų 7 mėnesių 18 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 2 metų 7 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 10 mėnesių iš švelnesnės 2 metų terminuotos laisvės atėmimo bausmės, skirta galutinė subendrinta 3 (trijų) metų 5 (penkių) mėnesių 18 (aštuoniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę, į ją įskaitant visą atliktą bausmę pagal 2018 m. gegužės 31 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. E., iš nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymo išteisintas, kaip neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.

Šiuo nuosprendžiu už nusikaltimų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje padarymą, taip pat buvo pripažinta kalta ir nuteista D. R., tačiau apeliacinių skundų jos atžvilgiu nepateikta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. A., D. R. ir E. E. nuteisti už tai, kad V. A. ir D. R. (iki santuokos – B.) veikė bendrininkų grupėje bei kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami bendrą tikslą užvaldyti svetimą turtą – pinigus, neteisėtai įgyjant svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenimis, šiuos neteisėtai įgytus duomenis panaudojant atlikti finansinę operaciją, bei tokiu būdu svetimą turtą įgyjant apgaule savo ir kitų asmenų naudai, bei E. E., V. A., D. R. veikė bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami bendrą tikslą užvaldyti svetimą turtą – neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis atlikti finansinę operaciją, bei tokiu būdu svetimą turtą įgyjant apgaule savo ir kitų asmenų naudai. Įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, 2018 m. vasario 7 d. apie 12:25 val. iš mobilaus ryšio telefono Nr.: (duomenys neskelbtini) paskambino nukentėjusiajam V. M. į mobilaus ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), prisistatė "tardytoju I.", ir taip įgijo pasitikėjimą, apgaule iš nukentėjusiojo V. M. išviliojo AB bankas „Swedbank“ esančius jo elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, t.y. naudotojo kodą sistemoje, slaptažodį, kintamų kodų kortelėje užfiksuotus prisijungimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, telefonu parašydami SMS žinutę bei paskambindami, pardavė nukentėjusiojo V. M. AB bankas „Swedbank“ esančius jo elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, t. y. naudotojo kodą sistemoje, slaptažodį, kintamų kodų kortelėje užfiksuotus prisijungimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kaltinamajam V. A., kuris šiuos duomenis tokiu būdu neteisėtai įgijo, bei juos neteisėtai perdavė kaltinamajai D. R. finansinei operacijai atlikti. E. E., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų neteisėtai naudojamu mobiliojo ryšio telefonu, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino ar kitais būdais susisiekė su J. M. jos mobiliojo ryšio telefonu, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), ir paprašė leisti pasinaudoti jos asmenine banko sąskaita pinigams pervesti, po ko J. M., nesupratusi, kad banko sąskaita bus naudojama nusikalstamai veikai daryti, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2018 m. vasario 7 d., perdavė kaltinamajam E. E. "Swedbank" sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), kurį E. E. perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims sukčiavimo būdu gautiems pinigams pervesti. Po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, E. E. jiems perduotą J. M. banko sąskaitos numerį telefonu perdavė V. A., kuris šį sąskaitos numerį perdavė D. R.. D. R. 2018 m. vasario 7 d. apie 13:14 val., būdama savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą apgaulės būdu savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudojusi V. M. elektroninės mokėjimo priemonės tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis - atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) vartotojo identifikavimo kodu, prisijungimo slaptažodžiu, prisijungimo kodų kortelės slaptažodžiais, priklausančiais AB „Swedbank“ bankui, neteisėtai, tai yra neturėdama elektroninės bankininkystės sutartimi su AB „Swedbank“ banku suteiktos teisės prisijungti prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos paskyrų, bei V. M. sutikimo, panaudodama V. M. prisijungimo duomenis, ir tokiu būdu apgaule pažeisdama AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės sistemos apsaugos priemones, kurių pagalba banko klientai identifikuojami pagal tik jiems suteiktus kodus ir slaptažodžius, neteisėtai prisijungė prie AB „Swedbank“ banko kliento V. M. paskyros, elektroninės bankininkystės sistemoje save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją V. M., ir atliko 1150 eurų pavedimą į E. E. gautą J. M. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones. Taip bendrai veikdami, neteisėtai panaudodami elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, apgaule įgijo teisę į svetimą turtą - savo ir kitų bendrininkų naudai įgyti šioje sąskaitoje buvusius pinigus - 1150 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo užblokuota elektroninės bankininkystės prieiga prie nukentėjusiojo V. M. sąskaitos. Tokiais savo veiksmais V. A. ir D. R. padarė nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, o E. E. padarė nusikaltimus, numatytus BK 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji V. A., E. E. ir jų gynėjos pritarė apeliaciniuose skunduose pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė, nuteistojųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistųjų E. E. ir V. A. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas tiek V. A., tiek ir E. E. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl V. A. ir E. E. kaltės padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus. Nuteistųjų kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog sprendžiant nuteistųjų V. A. ir E. E. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

8. Iš paduotų apeliacinių skundų turinio, juose išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad nuteistasis E. E. nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, taip pat ir pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, kadangi jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Nuteistojo V. A. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės neteisingo sudėjimo ir subendrinimo. Tačiau sutikti su tokiais nuteistųjų apeliacinių skundų motyvais ir jų visumoje pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra.

Dėl nuteistojo E. E. apeliacinio skundo

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. E. apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia būti išteisintas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę dėl neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones bei kaltę dėl apgaule, neteisėtai panaudojant elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, įgytos teisės į svetimą turtą bendrininkaujant su kitais asmenimis, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama. Nuteistojo E. E. nurodoma versija, kad jis nėra įvykdęs nusikaltimų susijusių su sukčiavimu ir, kad jis liudytojos J. M. nepažįsta bei nėra su ja bendravęs, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

9.1. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis E. E. pasinaudojo savo teise ir atsisakė duoti parodymus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nurodydamas, jog parodymus duos teisme (t. 3, b. l. 99). Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu E. E. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis jokios nusikalstamos veikos nėra padaręs. Jis nepažįsta J. M.. Su V. A. nebendraudavęs, tačiau (duomenys neskelbtini) V. A. ketvirtame, o jis pats pirmame sektoriuje buvęs. Su juo susipažinęs per šį teismą. Apie vykdomus sukčiavimus, tuo tarpu kai buvo (duomenys neskelbtini), girdėjęs, bet kaip vyksta nežinojo, neprašė ir nedavė sąskaitų. Telefono aparato (duomenys neskelbtini) pataisos namuose neturėjo, eidavo skolintis iš kitų nuteistųjų. Yra paskambinęs iš V. mobilaus telefono. Jam inkriminuojamų nusikaltimų nevykdė, J. M. nepažįsta. Jo nuotrauka, pateikta liudytojos J. M. messenger susirašinėjime yra metų laiko senumo, paimta iš jo „Facebook“ paskyros. Viskas buvo suklastota, padaryta nesąmonė. Prie kompiuterio prisėdus susikurti anketą labai paprasta. Jo nuotrauka daryta praeitą vasarą (duomenys neskelbtini) pirmame būryje, todėl neįmanoma, kad būtų daryta prieš tris metus, kai buvo padarytas nusikaltimas. Jo anketa šiuo metu yra su tokia nuotrauka (t. 4 b. l. 35-36). Nors nuteistasis E. E. pirmosios instancijos teisme savo kaltės ir nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtina byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo, pirmosios instancijos teisme metu, ištirtų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas E. E. parodymus, jog jis nepažįsta liudytojos J. M. ir iš jos nėra prašęs banko sąskaitos numerio, pagrįstai laikė jo pasirinkta gynybine taktika, kuria jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.

9.2. Pažymėtina, jog E. E. nuteistas už dvi nusikalstamas veikas numatytas 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, įvykdytas veikiant bendrininkų grupėje. Remiantis BK 24 straipsniu, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkais pagal BK 24 straipsnio 2 dalį laikomi vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, E. E. nusikaltimus darė kartu su kitais nustatytais ir nenustatytais bendrininkais, t. y. veikė kaip vykdytojas (bendravykdytojas).

9.3. Tam, jog pripažinti asmenį kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo veikiant bendrininkų grupėje, nėra būtina nustatyti, kad asmuo buvo iš anksto susitaręs su kitais bendrininkais vykdyti nusikalstamas veikas. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-271-303/2016 ir kt.). Konstatuojant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012 ir kt.). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką kaip bendravykdytojai.

9.4. Atkreipiamas dėmesys, jog subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltinamojo parodymus, jo prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytos veikos, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis bei objektyviai nustatytomis aplinkybes. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių.

9.5. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos J. M. parodymais, ji pažinojo E. E. tik virtualiai. Susipažino prieš kelis metus ir susirašinėjo per Facebook. Nuotrauką jo buvo mačiusi. Iš pradžių nežinojusi, ką jis veikia, vėliau sužino, kad sėdi. Ji pažinojo E. pusbrolį, kurio pavardė Č. B.. E. sakė, kad tai jo pusbrolis, o kaip yra nežinanti. E. E. jai skambindavo, bet iš skirtingų numerių, taip pat bendraudavo per Messenger programėlę. E. jos prašė sąskaitos, kad jis galėtų pervesti pinigus. Reikėjo labai skubiai nuimti pinigus. Būtų atvažiavęs žmogus ir jam būtų reikėję perduoti pinigus. Sutikusi atsidaryti sąskaitą, nes jai pasiūlė pinigų. Ji atsidarė Swedbanke sąskaitą, po to jis pervedė pinigus, tačiau ji nespėjusi nuvažiuoti į Akropolio banką. Pervedė į jos sąskaitą 1150 eurų. Iš kieno sąskaitos buvo pervesti pinigai tiksliai neprisimena. Kas tiksliai pervedė pinigus, nežinanti. E. E. sakė, kad tai pinigai už telefonus. Kad yra pinigai pervesti į sąskaitą, E. jai parašė per Messenger. M. pavardę sužinojusi banke, kai nuėjo nuimti pinigų. Sužinojusi, kad kažkas negerai dėl pervedimo, paskambino E., kuris pasakė pavardę ir sumą. Kai nepavyko nuimti pinigų, ji jam dar paskambinusi, norėjusi sužinoti kokia esmė ir paklaususi - ką jis jai pridirbo, nes ir kaime jos ieškojo policija (t. 4 b.l. 9-11).

9.6. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti liudytojos J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 20-22), kuriuose liudytoja buvo nurodžiusi analogiškas aplinkybes ir kuriuos ji patvirtino bei atsakydama į proceso dalyvių klausimus papildomai nurodė, jog ji tik banke sužino, kad pinigai įgyti neteisėtu būdu. Po to, dar buvo E. E. siūlymų į DnB banką, tačiau ji nesutikusi ir nutraukusi bendravimą. Pinigų negavusi. E. E. pažįstanti iš interneto per facebook. Facebook susirašinėjimo policijai nepateikusi, nes tuo metu neradusi, tačiau po pirmosios instancijos teismo posėdžio paieškojusi ir radusi. E. E. turi 15 anketų Facebook. Jo balsą girdėjusi telefonu, tas pats balsas. Kiek metų E. E. tikrai nežinanti, jis kilęs iš (duomenys neskelbtini). Č. B., apie 30 metų, gyvena (duomenys neskelbtini). Ji su juo bendrauja (t. 4 b.l. 10-11). Siekdamas įvertinti liudytojos J. M. parodymų teisminio nagrinėjimo metu patikimumą, pirmosios instancijos teismas palygino juos taip pat su minėtos liudytojos duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant ją specialiąja liudytoja, kuri apklausos metu taip pat buvo nurodžiusi analogiškas aplinkybes kaip ir apklausta teisminio nagrinėjimo metu ir, kurios metu ji patvirtino, kad E. E. žinojusi, kadangi jis gyveno (duomenys neskelbtini) rajone netoli jos tėvų namų (duomenys neskelbtini) kaime, buvo jos draugų draugas iš kaimo, su juo susirašinėjusi per ,,Facebook“ ir telefonu žinutėmis, taip pat jis jai skambindavo (2 t., b. l. 16- 18). Aukštesnysis teismas, neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais liudytojos J. M. parodymais. Byloje nėra duomenų, kad ji dėl kokių tai priežasčių siektų melagingai apkalbėti baudžiamojon atsakomybėn patrauktą E. E., be to, jos parodymus patvirtino ir kita bylos medžiaga. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuteistojo E. E. kaltę, pagrįstai vadovavosi minėtos liudytojos parodymais, taip pagrįstai rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais ir teismo posėdyje ištirtais rašytiniais bylos duomenimis: banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 išrašu, kurį pateikė 2018-02-07 V. M., iš kurio matyti, kad 2018 m. vasario 7 d. iš V. M. banko sąskaitos buvo pervesta 1150 eurų į J. M. banko sąskaitą, kurios numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 52); banko išrašu AB ,,Swedbank" J. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad 2018 m. vasario 7 d. iš V. M. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2010 pervedami 1150 eurų į J. M. banko sąskaitą, bei tą pačią dieną grąžinami į V. M. banko sąskaitą. (1 t., b.l. 70-71); Tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad atlikus mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio E. E. telefono analizę, nustatyta, kad minėtasis telefono numeris veikė (duomenys neskelbtini) mieste esančių mobiliojo ryšio bokštų spindulyje. E. E. su J. M., bendravo nuo 2018 sausio 10 d., 2018 vasario mėnesį užfiksuoti bendravimai šiomis dienomis: 5,7 (nuolat sms žinutėmis nuo 13:03 iki 19:12). Taip pat nustatyta, kad E. E. 2018 m. vasario 18 d. 17:49 skambino V. A. ir pokalbis truko 1 s. (1 t., b.l. 76 ); Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu užfiksuotais įrašais Nr. 116, 144, 164, 169, 170, 205, 207, 212, 213, 215, 220,221, 222, 223, 224,226, 227, 228,229, 231,233, 276. Iš kurių Nr. 170, 212, 213, 215, 220, 222, 223, 224, 227, 229, 233 kalbama apie 2018 m. vasario 7 d. planuojamą įvykdyti sukčiavimą bei pinigų pervedimą į J. M. banko sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 119-143); Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus 2019 m. gruodžio 12 d. poėmio protokolu, iš kurio matyti, kad paprašius asmens pateikti turimus susirašinėjimus su kaltinamuoju E. E., J. M. laisvanoriškai pateikė juos atspausdintus ant 25 lapų. Taip pat pateikė vieną lapą su E. E. profilio nuotrauka iš programėlės „Messenger“ (t. 4 b.l. 60, 67-90). Kaip pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nors liudytojos J. M. pateiktame susirašinėjime „Mesenger“ programos būdu su E. E., nėra duomenų apie jos susirašinėjimą įvykio metu t.y. 2018 m. vasario 7 d., tačiau susirašinėjimo turinys patvirtina liudytojos parodymus, kad E. E. jos dar prieš įvykį prašinėjo banko sąskaitų pinigams pervesti, žadėjo atsilyginti, domėjosi, ar galės ji bet kada nuimti pinigus, prašė to pačio „Swedbanko“ sąskaitos, kad pinigai pervesti greitai, t.y. E. E. aktyviai įkalbinėjo liudytoją nuiminėti pinigus ir tai padaryti greitai. 2018 m. sausio 11 d. E. E. kalba apie pinigų pervedimą, nurodydamas, kad nesupranta kodėl nei liudytojai, nei draugui nepareina pinigai, kas rodo jog jau buvo bandyta jei pervesti pinigus. 2018 m. vasario 23 d. liudytoja J. M. pokalbio metu klausia E., ką jis prisidirbo, jog jos ieško policija (4 t., b. l. 67-90). Šiais faktiniais duomenimis, taip pat aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais bei liudytojos J. M. parodymais, neginčytinai nustatyta, kad liudytoja J. M. perdavė savo banko sąskaitos numerį E. E., kuris buvo panaudotas darant nusikalstamas veikas, t. y. pasikėsinant užvaldyti nukentėjusiojo V. M. banko sąskaitoje buvusius pinigus.

9.7. Nors pirmosios instancijos teisme apklaustas nuteistasis V. A. teigė, kad sąskaitą gavo ne iš E. E., tačiau kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, tai nepaneigia E. E. dalyvavimo nusikaltimo padaryme, kadangi būtent E. E. gauta banko sąskaita buvo panaudota nusikaltimo padaryme, bet to iš pateiktų garso įrašų, kuriuose užfiksuotas kaltinamojo V. A. balsas, matyti, kad jis bendravo su ikiteisminio tyrimo nenustatytais mažiausiai 2 asmenimis, todėl pats net galėjo ir nežinoti, kas pateikė konkrečiai banko sąskaitą. Pažymėtina, jog pats E. E. neneigė, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, tačiau nors ir nurodė, jog V. A. buvo ketvirtame, o jis pats pirmame sektoriuje buvęs, tačiau ši aplinkybė taip pat nepaneigia, kad E. E. dalyvavo nusikaltimų padaryme.

9.8. Nors nuteistojo E. E. teigimu, šioje baudžiamojoje byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių, neginčijamų su nuteistuoju susijusių ir jo kaltę patvirtinančių įrodymų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas E. E. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje padarymo pagrindė įvertinęs ne tik kiekvieną įrodymą atskirai (tiek tiesioginį, tiek netiesioginį), tačiau vertino jų visumą, ir pripažino, jog šių duomenų pakanka E. E. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos padarė pagrįstą išvadą, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis E. E. perdavė liudytojos J. M. banko sąskaitos numerį nenustatytiems asmenims, kurie ją perdavė nusikaltimų bendrininkui V. A., kuris savo ruožtu sąskaitos numerį perdavė D. R., kuri sąskaitą panaudojo sukčiavimui atlikti, suprato, kad į ją bus pervesti nusikaltstamu būdu įgyti pinigai, kuriuos skubiai reikia išgryninti, t. y. tiesiogiai dalyvavo nusikaltimų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje padaryme.

10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo E. E. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir eteismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl E. E. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuteistojo V. A. apeliacinio skundo

11. Nuteistojo V. A. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės neteisingo sudėjimo ir subendrinimo, kadangi į bausmės laiką neįskaityta jo 6 metų atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis. Tačiau sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.

12. BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Minėto straispnio 3 dalyje nustatyta, jog skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

13. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio V. A. už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje padarymą skirta 1 metų 7 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje padarymą skirta 3 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje padarymą skirta 3 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Kadangi nusikaltimai padaryti esant jų idealiai sutapčiai, paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu subendrintos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

14. Byloje esančiais duomenimis 2017 m. sausio 13 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, subendrinus 2016 m. liepos 14 d. Alytaus rajono teismo nuosprendį su 2016 m. spalio 4 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, V. A. buvo paskirta galutinė subendrinta 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. sausio 27 d. Bausmės pradžia 2014 m. sausio 31 d., pabaiga 2033 m. rugsėjo 16 d. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis V. A. padarė nusikalstamas veikas neatlikęs bausmės pagal minėtą teismo nutartį. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną jis buvo neatlikęs 13 metų 7 mėnesių 17 dienų terminuotos laisvės atėmimo bausmės. Kadangi neatliktos bausmės dalis buvo didesnė, negu skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, pirmosios instancijos teismas paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 64 straispnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie 13 metų 7 mėnesių 17 dienų neatliktos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalies pridėjo dalį - 2 metus iš paskirtos skundžiamu nuosprendžiu 3 metų 8 mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės ir paskyrė subendrintą 15 metų 7 mėnesių 17 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

15. Pažymėtina, jog taikant BK 64 straipsnio nuostatas, priešingai, nei taikant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, į bausmės laiką neįskaitoma visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį bausmė, o skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės (neatlikta bausmės dalis) visiškai arba iš dalies sudedamos.

16. Nagrinėjamu atveju Marijampolės apylinkės teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes pagrįstai subendrino, vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis ir priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, V. A. atžvilgiu bausmių bendrinimo pažeidimų nepadarė.

17. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistųjų E. E. ir V. A. apeliacinių skundų motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistųjų E. E. ir V. A. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.