Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo panaikinimo byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Novo projektai“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos teritorinė muitinė).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, Departamentas arba atsakovas) teismui pateiktame prašyme prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija arba MGK) 2024 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. S – 2024/47 (7-2023/21) (toliau – ir Komisijos sprendimas).

Nurodo, kad pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Novo Projektai“ (toliau – ir pareiškėja arba Bendrovė) iš Jungtinės Karalystės (toliau – ir JK) importavo prekes – naudotą patalynę, namų apyvokos reikmenis ir deklaravo TARIC kodu 6309 00 00 00 bei įformino elektronines importo deklaracijas (toliau – ir EID) Nr. 21LTLC0100IM2508D4 (2021-11-30) ir Nr. 21LTLC0100IM27D072 (2021-12-22) (toliau – ir Deklaracijos). Deklaracijų muitinio įforminimo metu muitas apskaičiuotas pritaikius lengvatinį muito tarifą 0 proc., PVM pritaikius standartinę normą - 21 proc., Deklaracijų duomenų elemente „Kilmės šalies kodas“ nurodyta kilmės šalis – Jungtinė Karalystė.

Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Klaipėdos TM arba Muitinė) 2022 m. lapkričio 23 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2LM190413S (toliau – ir Ataskaita) nustatyta, kad Deklaracijose deklaruotoms prekėms lengvatinis muito tarifas netaikytinas, nes JK atliktas perdirbimas apsiribojo operacijomis, kurios nesuteikia produktui lengvatinės kilmės statuso, o drabužių dėvėjimas yra daikto naudojimas pagal paskirtį, bet ne gamybinis procesas, kurio metu sukuriamas naujas produktas, todėl Muitinė nusprendė taisyti pareiškėjos įformintose Deklaracijose duomenų elemento „Lengvatiniai muitų tarifai“ kodą iš 300 į 100, perskaičiuoti muitą, pridėtinės vertės mokestį ir įregistruoti pareiškėjai mokestinę nepriemoką muito 7 280 Eur, įtraukti į apskaitą įskaitomo VMI pridėtinės vertės mokesčio sumą, ją didinant 1 528 Eur, įregistruoti 881 Eur baudą ir apskaičiuoti 138 Eur delspinigių.

Nesutikdama su Ataskaita, pareiškėja pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris 2024 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 1AE-23 (toliau – ir Muitinės departamento sprendimas) patvirtino Ataskaitą. Nesutikdama su Muitinės departamento sprendimu, pareiškėja pateikė skundą MGK, kuri skundžiamu Komisijos sprendimu panaikino Muitinės departamento sprendimą, kuriuo patvirtinta Ataskaita.

Atsakovas su Komisijos sprendimu nesutinka ir nurodo, kad Komisija ir Muitinės departamentas skirtingai interpretavo 2020 m. gruodžio 31 d. Europos Sąjungos bei Europos Atominės Energijos Bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (toliau – ir Susitarimas) nuostatas.

Dėl dėvėjimo sąvokos prilyginimo gamybos sąvokai nurodo, kad Susitarimo 2 skyriaus „Prekių kilmės taisyklės“ 37 straipsnyje yra įtvirtintos nuostatos, kuriomis lengvatinio muitų tarifų režimo taikymo pagal šį Susitarimą tikslais yra nustatoma prekių kilmė ir susijusios prekių kilmės procedūros. Reikalavimai, kada produktas yra laikomas turinčiu Šalies kilmės statusą, nustatyti Susitarimo 39 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju taikytinos 39 straipsnio 1 dalies c) punkto sąlygos, kurias įvykdžius produktas laikomas Šalies kilmės statusą turinčiu produktu. Susitarimo 3 Priede produktui, klasifikuojamam Suderintos sistemos 6309 pozicijoje, nustatyta kilmės taisyklė CTH – gamyba iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriai kitai pozicijai negu produktas, o tai reiškia, kad bet kuri produkto gamybai panaudota kilmės statuso neturinti medžiaga turi būti klasifikuojama priskiriant ją kitai pozicijai (Suderintos sistemos 4 skaitmenų lygmuo), negu produktas (t. y. turi pasikeisti pozicija) (Susitarimo 2 priedo 2 pastabos 6 dalis). Gamyba Susitarimo taikymo kontekste apibrėžiama kaip visų rūšių apdorojimas ar perdirbimas, įskaitant surinkimą (Susitarimo 38 straipsnio h punktas). Susitarimo 43 straipsnyje numatytos išimtys, kada produktas nelaikomas Šalies kilmės produktu, nors ir yra įvykdyti 39 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimai.

Mano, kad prekių kilmės nustatymo tikslu svarbu yra tai, kad šalyje turi vykti gamyba (ne produkto naudojimas pagal paskirtį), kuri neapsiriboja Susitarimo 43 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis. Pagamintas produktas, klasifikuojamas Suderintos sistemos 6309 pozicijoje, turi atitikti Susitarimo 3 priede tam produktui taikomą minėtą kilmės taisyklę, t. y. produktas turi būti pagamintas iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriai kitai pozicijai, negu produktas, bei turi atitikti kitus Susitarimo 2 skyriaus reikalavimus, kaip tai numatyta Susitarimo 39 straipsnio 1 dalyje.

Departamentas nesutinka su Komisijos išvada, kad ginčui aktualaus Susitarimo 43 straipsnio 1 dalyje pateiktame baigtiniame operacijų sąraše nesant nurodyto termino „dėvėjimas“ šią sąvoką apimantis veiksmas negali būti laikomas nepakankama gamyba ir tuo pagrindu turėtų įgyti Jungtinės Karalystės prekių kilmės statusą. Pažymi, kad Susitarimo 43 straipsnis – „Nepakankama gamyba“ aprašo būtent gamybos operacijas, o šiuo atveju dėvėjimas nėra gamybos operacija, todėl ir šiame baigtiniame operacijų sąraše būti negali. Paaiškina, kad Lietuvių kalbos žodyne nurodoma, kad gamyba sf. (1) Š, DŽ gaminimas (reikalingų vertybių); kas pagaminama, produkcija (http://www.lkz.lt/?zodis=gamyba&id=11011230000), o Lietuvos Respublikos Terminų banko apibrėžtyje nurodoma, kad aprangos gamyba - tai „Aprangos reikmenų gaminimo procesas didelėse ir mažose pramonės įmonėse, individualiose dirbtuvėse rankomis, mechaniškai ar automatizuotai“ (http://terminai.vlkk.lt/paieska? search=aprangos+gamyba&limit=15). Laikosi pozicijos, kad dėvėjimas negali būti tapatinamas su gamyba.

Pažymi, kad gamybai reikia bent minimalių specialių įrankių, įgūdžių ir gamybai skirtų patalpų, o už gamybos darbus turi būti mokamas atlygis, sumokami mokesčiai. Drabužio dėvėjimas yra daikto naudojimas pagal paskirtį, kuris nekeičia produkto tiesioginių savybių, tačiau sumažina jo vertę. Mano, kad laikantis Komisijos nuomonės ir prekės naudojimą prilyginant prekės gamybai, atsižvelgiant į Susitarimo nuostatas turi būti įrodyta, kad toks naujos prekės, kuri neturi Jungtinės Karalystės kilmės, naudojimas vyko Jungtinėje Karalystėje, tačiau Komisija apsiribojo tik Suderintos sistemos pozicijos pasikeitimu po prekės dėvėjimo.

Atkreipia dėmesį į tai, kad tokios pačios nuomonės laikosi ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir muitų teisėje prekės naudojimo pagal paskirti nelaiko prekių gamyba. Teikia pavyzdį, kad Aukščiausiojo federalinio finansų teismo [BFH] 7-tas senatas 2009 m. birželio 23 d. byloje Nr. VII R 33/08 laiko, kad drabužių dėvėjimas, skalbimas ir lyginimas, kuris apskritai nebūtinai turi būti vykdomas Bendrijoje, nėra nei apdorojimas, nei perdirbimas. Apdirbimas – tai poveikis prekei, sukeliantis jos kokybinį pokytį gamybos proceso metu, kurio metu prekė išlieka, o perdirbimo metu pradinės medžiagos yra tokia apimtimi pertvarkomos arba svarbios savybės pakeičiamos taip, kad dažniausiai atsiranda nauja prekė.

Pažymi, kad Susitarimo tikslas yra sąžininga prekyba susitarančių šalių kilmės prekėmis. Nurodo, kad šiuo atveju, nepaisant nustatyto teisinio reglamentavimo, neįmanoma nustatyti ginčo prekių kilmės, nes ginčo prekės galėjo būti dėvėtos bet kurioje trečiojoje šalyje, o kadangi nėra duomenų, kur jos buvo dėvimos, daro išvadą, kad importuoti dėvėti drabužiai neatitinka gamybos apibrėžties nuostatų, pagal kurias produktas įgautų kilmės statusą, nes gamyba apsiriboja operacijomis, kurios produktui nesuteikia kilmės statuso (Susitarimo 43 straipsnio 1 dalies j) punkto nuostatos) ir nėra įvykdyta Susitarimo 3 priedo Suderintos sistemos 6309 pozicijoje klasifikuojamiems produktams taikoma kilmės taisyklė.

Dėl Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipos taikymo pažymi, kad Komisija ir Muitinės departamentas skirtingai interpretuoja Susitarimo nuostatas, reglamentuojančias vėlesnį prekių kilmės patikrinimą. Atsakovas vadovaujasi Susitarimo 61 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad patikrinimai gali būti atliekami prašant, kad 54 straipsnyje nurodytą prašymą pateikęs importuotojas pateiktų informaciją, kai pateikiama importo deklaracija, prieš išleidžiant produktus arba po produktų išleidimo. Vadovaujasi Susitarimo 63 straipsnio 1 dalies c) punktu ir teigia, kad Komisija vadovavosi JK pajamų ir muitų tarnybos 2022 m. gegužės 25 d. raštu Nr. CFSS-2029578, kuriame pateikti išsamūs argumentai dėl dėvėtų drabužių ir avalynės kilmės statuso pagrįstumo, ir JK pajamų ir muitinės tarnybos 2023 m. liepos 25 d. atsakymu Nr. CFS-2166792 Muitinės departamentui, kurie skirti ne Lietuvos muitinei į pateiktą užklausą, o su ginču nesusijusiam asmeniui, ir JK pajamų ir muitinės tarnybos 2023 m. gegužės 15 d. raštu eksportuotojui (EORI: GB781786186000; CFS-2166792)), kuris yra šios tarnybos nuomonė, ir visiškai neatsižvelgė į administracinį bendradarbiavimą tarp importuojančios šalies ir eksportuojančios šalies muitinių reglamentuojančias Susitarimo nuostatas bei nuostatas, kokia informacija privalo būti pateikta importuojančios šalies muitinei tam, kad būtų pripažinta lengvatinė prekių kilmė.

Vadovaujasi Susitarimo 62 straipsnio 4, 5 dalimis, 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa ir nurodo, kad minėtoje pastarojoje įtvirtintos dvi sąlygos (patvirtinti ir pagrįsti) lengvatiniam muitų tarifui gauti, tačiau nagrinėjamu atveju JK pajamų ir muitinės tarnyba tik patvirtino savo nuomonę, kad ginčo prekės atitinka lengvatinį muitų tarifą, tačiau nepateikė šį teiginį pagrindžiančių dokumentų, todėl Departamentas 2022 m. liepos 4 d. raštu Nr. (15.7/22) 3BE-4079 pateikė pakartotinį kreipimąsi į Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybą, pažymėdamas, kad pateiktas atsakymas yra tik dalinis ir jame nėra informacijos apie tai, kaip buvo atliktas produkto patikrinimas pagal 62 straipsnio e punktą.

Muitinės departamentas apibendrindamas nurodo, kad Komisija neteisingai interpretavo Susitarimo 43 straipsnio 1 dalyje esantį baigtinį gamybos operacijų sąrašą, įvertinusi kaip vienintelę sąlygą taikyti lengvatinį muito tarifą, neatsižvelgiant į Susitarimo 3 Priede produktui, klasifikuojamam Suderintos sistemos 6309 pozicijoje nustatytą kilmės taisyklę CTH, neteisingai interpretavo Susitarimo 62 straipsnio 4 dalyje nustatytą reikalavimą, kad eksportuojančios šalies muitinė turi pateikti importuojančios šalies muitinei šio straipsnio a-f punktuose nurodytą informaciją ir tam, kad būtų galima taikyti lengvatinį muitų tarifą importuojamoms prekėms, eksportuojančios šalies muitinė atsakydama turi įvykdyti dvi Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipoje nurodytas sąlygas (patvirtinti ir pagrįsti).

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė prašymą, remdamasis jame išdėstytais argumentais ir prašė vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika analogiško pobūdžio bylose.

Pareiškėja atsiliepime su atsakovo prašymu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas bei iš esmės nurodo tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir Muitinės departamento pateiktame prašyme.

Nurodo, kad ginčas iš esmės kilo dėl skirtingo JK pajamų ir muitinės tarnybos bei Europos Sąjungos valstybės narės muitinės – Klaipėdos TM ir Muitinės departamento – Susitarimo 2 skyriaus „Prekių kilmės taisyklės“ nuostatų aiškinimo ir taikymo.

Teigia, kad pagal Muitinės departamento aiškinimą Susitarimo 3 Priede produktui, klasifikuojamam Suderintos sistemos 6309 pozicijoje, nustatyta kilmės taisyklė CTH, t. y. gamyba iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriai kitai pozicijai negu produktas, o tai reiškia, kad bet kuri produkto gamybai panaudota kilmės statuso neturinti medžiaga turi būti klasifikuojama priskiriant ją kitai pozicijai (Suderintos sistemos 4 skaitmenų lygmuo) negu produktas (t. y. turi pasikeisti pozicija). Pažymi, kad Muitinės departamentas „gamybos“ sąvoką aiškina kaip visų rūšių apdorojimą ar perdirbimą, įskaitant surinkimą (Susitarimo 38 straipsnio h) punktas), todėl pareiškėjos importuoti dėvėti drabužiai neatitinka gamybos apibrėžimo, nes apsiriboja operacijomis, kurios produktui nesuteikia kilmės statuso (Susitarimo 43 straipsnio 1 dalies j) punktas), todėl neatitinka 6309 pozicijoje klasifikuojamiems produktams taikomos kilmės taisyklės.

Nurodo, kad pagal JK pajamų ir muitinės tarnybos minėtų Susitarimo nuostatų dėl prekių kilmės aiškinimą dėvėtiems drabužiams turi būti taikomas lengvatinis muitų tarifų režimas, nes visi „nauji“ drabužiai klasifikuojami Kombinuotos nomenklatūros 61 arba 62 skirsnyje, dėvėti drabužiai ir avalynė klasifikuojami 6309 pozicijoje, kas reiškia pakeistą tarifinę poziciją ir tai atitinka CTH kilmės taisyklę, kuri ir reikalauja pozicijos pasikeitimo. Jeigu dėvėjimo nebūtų galima laikyti pakankama operacija, suteikiančia produktui lengvatinį kilmės statusą, kilmės taisyklė CTH dėvėtiems drabužiams apskritai negalėtų būti pritaikoma net teoriškai ir dėl to būtų niekinė. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog Susitarimą pasirašiusių šalių tikslas yra Susitarimo nuostatų praktinis pritaikomumas, todėl CTH kilmės taisyklė turėtų būti taikoma ir 6309 pozicijai. Jeigu drabužiai buvo dėvimi ir surinkti šalyje bei teisingai klasifikuojami kaip dėvėti, šioms prekėms turėtų būti suteikiamas šalies kilmės statusas. Nurodo, kad tokia JK pajamų ir muitinės tarnybos pozicija atsispindi JK pajamų ir muitinės tarnybos 2022 m. gegužės 25 d. rašte byloje Nr. CFSS-2029578, kuriame taip pat buvo konstatuota, jog Mokesčių ir muitų tarnyba (HMRC) patvirtina, kad „drabužių dėvėjimas gali būti laikomas gamyba, nes jis nėra nurodytas Susitarimo 43 straipsnyje, vadinasi, tai nėra nepakankama gamyba“. Dėvėjimas nėra akivaizdus gamybos procesas, tačiau tai yra pagrindinis dalykas, kuris keičia gaminio savybes iš naujo drabužio į dėvėtą drabužį.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Susitarimo 43 straipsnio 1 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas operacijų, kurios laikomos nepakankamomis ir nesuteikia produktui lengvatinės kilmės statuso, tačiau produkto „dėvėjimas“ nėra įtrauktas į šį sąrašą, o tai reiškia, kad dėvėjimas gali būti laikomas gamyba, tai visiškai atitinka gamybos apibrėžimo nuostatas ir negali būti laikoma „nepakankama gamyba“.

Paaiškina, kad Muitinės departamento prašyme minimas Susitarimo 43 straipsnio 1 dalies j) punktas numato, kad „nepakankama gamyba“ laikomos tokios operacijos kaip: sijojimas, atrankinės patikros, rūšiavimas, klasifikavimas, kategorizavimas, derinimas, įskaitant rinkinių sudarymą, tačiau produkto „dėvėjimasis“ į minėtų operacijų sąrašą neįtrauktas, todėl akivaizdu, kad dėvėjimasis turi būti laikomas gamyba ir tokia operacija produktui suteikia kilmės statusą, nes yra įvykdoma 6309 pozicijoje klasifikuojamiems produktams taikoma kilmės taisyklė. Jeigu dėvėjimas ir drabužių surinkimas buvo vykdomas JK, produktui kilmės statusas turi būti suteiktas. Būtent tokios pozicijos ir Susitarimo nuostatų aiškinimo laikosi ir JK pajamų ir muitinės tarnyba.

Bendrovės teigimu, Muitinės departamento išvados dėl importuotų dėvėtų drabužių neatitinka gamybos apibrėžimo nuostatų, yra deklaratyvaus pobūdžio, yra nepagrįsti objektyviais duomenimis ir prieštaraujantys Susitarimo 43 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

Pareiškėja pakartotinai nurodo, kad ji atsakovui buvo pateikusi JK pajamų ir muitinės tarnybos 2022 m. gegužės 25 d. raštą Nr. CFSS-2029578, kuriame nurodyti išsamūs argumentai dėl dėvėtų drabužių kilmės statuso pagrįstumo, tačiau Muitinės departamentas nepagrįstai atsisakė šį dokumentą vertinti ir teigia, kad atsakovas pažeidė ir Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipoje įtvirtintą nuostatą, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, kai eksportuojančios šalies muitinė (šiuo atveju – JK pajamų ir muitinės tarnyba) patvirtina produktų lengvatinės kilmės statusą ir tokią išvadą pagrindžia, importuojančios šalies muitinė (šiuo atveju – Klaipėdos TM ir Muitinės departamentas) negali atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą.

Pareiškėjos manymu, taip pat nebuvo pakankamas pagrindas atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą vien dėl to, kad importuojančios šalies muitinė išsiuntė priminimą apie galimybę pradėti konsultacijas dėl ginčo prekių kilmės ir atsakymo iki šiol nėra gavusi. Susitarimo nuostatose numatyta, kad kiekvienu konkrečiu atveju konsultacijų terminas gali būti pratęstas. Konsultacijos gali būti rengiamos Specialiojo prekybos komiteto muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams nustatyta tvarka. Importuojančios šalies muitinė gali atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą, tik jei tam turi pagrįstą pagrindą ir tik suteikusi importuotojui teisę būti išklausytam. Tačiau kai eksportuojančios šalies muitinė patvirtina produktų kilmės statusą ir tokią išvadą pagrindžia, importuojančios šalies muitinė neatsisako taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą produktui vien dėl to, kad buvo pateiktas priminimas apie galimybę pradėti konsultacijas.

Pažymi, kad pagal Susitarimo 8 straipsnio 1 dalies c) punktą Susitarimu įsteigiamas Specialusis prekybos komitetas muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams (toliau – ir Specialusis komitetas), kuris sprendžia prekių kilmės taisyklių, muitinės ir prekybos lengvinimo klausimus. Mano, jog tai reiškia, kad šio komiteto kompetencijai priklauso spręsti visus klausimus, susijusius su prekių kilmės taisyklių taikymu. Specialiojo komiteto 2022 m. spalio 17 d. pasitarimo protokolu Nr. 2 konstatuota, jog abi šalys (Europos Sąjunga ir JK) sutinka, kad yra neišspręsti klausimai dėl esminių dėvėtų ar naudotų drabužių kilmės nustatymo taisyklių. Šalys įsipareigojo tęsti šias diskusijas ir išsiaiškinti situaciją. Tuo tarpu JK paprašė pratęsti valstybės narės muitinės pranešto lengvatų atsisakymo terminą tokiais atvejais, kol bus išspręstas klausimas.

Daro išvadą, kad Specialiajame komitete 2022 m. spalio 17 d. buvo nuspręsta tęsti diskusijas dėl dėvėtų drabužių kilmės nustatymo taisyklių taikymo ir, kol nėra priimtas sprendimas dėl kilmės taisyklių taikymo, negali būti atsisakyta taikyti tarifinių preferencijų. Mano, kad Muitinės departamento sprendimas netaikyti tarifinių preferencijų dėvėtiems drabužiams iš JK tiesiogiai prieštarauja Specialiojo komiteto, sprendimams.

Pažymi, kad skunde Departamentui pareiškėja papildomai prašė dar kartą inicijuoti konsultacijas su eksportuojančios šalies (JK) muitine dėl ginčo prekių kilmės arba tokias konsultacijas inicijuoti Specialiojo nustatyta tvarka, tačiau į šį prašymą Departamentas nereagavo ir dėl jo nepasisakė.

Mano, jog yra akivaizdu, kad byloje esantys JK pajamų ir muitinės tarnybos argumentai dėl importuotų prekių kilmės Departamento neigiami nepagrįstomis prielaidomis, jog JK atliktas perdirbimas apsiribojo operacijomis, kurios nesuteikia produktui lengvatinės kilmės statuso, nors eksportuojančios šalies – JK pajamų ir muitinės tarnyba – patvirtino ginčo prekių kilmės statusą. Mano, kad Komisija tinkamai įvertino šias aplinkybes, Susitarimo nuostatas ir JK pajamų ir muitinės tarnybos poziciją, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjai akivaizdu, kad Departamentas turi kitokią nuomonę dėl aktualių Susitarimo nuostatų interpretavimo, nei JK pajamų ir muitinės tarnyba bei Komisija, tačiau tai nėra pagrįstas teisinis pagrindas netaikyti importuotiems dėvėtiems drabužiams lengvatinio muitų tarifo.

Bendrovė nesutinka su Departamento prašyme nurodytu Susitarime vartojamo termino „gamyba“ aiškinimu ir teigia, kad ši sąvoka turi specifinę reikšmę, kuri atskleidžiama ne remiantis lingvistiniu jos aiškinimu (paremtu išskirtinai lietuvių kalba), o Susitarimo nuostatomis, todėl „dėvėjimas“ visiškai pagrįstai gali būti laikomas gamyba Susitarimo kontekste.

Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovo prašyme nurodytas 2009 m. Vokietijos Federacinės Respublikos teismo sprendimas neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes jis ne tik priimtas 2009 m., bet jame, kaip galima suprasti, buvo analizuotos Europos Bendrijos ir Lenkijos Respublikos asociacijos sutarties, pakeistos 1997 m., nuostatos. Teigia, kad atsakovė nepaaiškino, kokią tai turi įtaką 2020 m. tarp skirtingų subjektų sudarytam skirtingo pobūdžio Susitarimui, ir nepateikė jokio kitos ES valstybės narės teismo sprendimo, kuriame būtų aiškintos ir taikytos nagrinėjamai bylai aktualios Susitarimo nuostatos. Nurodo, kad Susitarimo pirmos dalies „Bendrosios ir institucinės nuostatos“ 13 straipsnio 3 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad bet kurios šalies teismų atliekamas Susitarimo aiškinimas nėra privalomas kitos šalies teismams, taigi Departamento nurodytas kitos ES valstybės narės teismo sprendimas neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu prašė atsakovo prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad nesutinka su LVAT analogiško pobūdžio bylose pateiktais išaiškinimais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos TM atsiliepimo į prašymą nepateikė, jo atstovas teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai, nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2024 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. S – 2024/47 (7-2023/21) teisėtumo ir pagrįstumo.

Proceso dalyvių atstovų paaiškinimais, rašytine administracinės bylos bei Komisijos bylos Nr. S–2024/47 (7-2023/21) medžiaga nustatyta, kad pareiškėja iš Jungtinės Karalystės importavo rūšiuotus dėvėtus drabužius, naudotą patalynę, namų apyvokos reikmenis (toliau – ir ginčo prekės), kuriems įformino elektronines importo deklaracijas (toliau – ir EID) Nr. 21LTLC0100IM2508D4 (2021-11-30) ir Nr. 21LTLC0100IM27D072 (2021-12-22), jose prekes deklaravo TARIC kodu 6309 00 00 00 bei taikė lengvatinį 0 proc. muito tarifą ir standartinio (21 proc. dydžio) PVM, deklaruota kilmės šalis – JK.

Klaipėdos TM atliko patikrinimą dėl lengvatinio muito tarifo pritaikymo ginčo prekėms. Ginčo EID muitinio įforminimo metu kilus abejonėms dėl pareiškimo apie prekių kilmę Nr. SI01677 (2021-11-12) ir Nr. SI01756 (202-11-30) autentiškumo ir jame nurodytos prekių kilmės, nurodė Bendrovei pateikti informaciją apie deklaruotų ginčo prekių panaudojimą, t. y. ar jos skirti perdirbti, ar parduoti ir dėvėti, bei pateikti prekių panaudojimą įrodančius dokumentus, į kuriuos atsakydama pareiškėja elektroniniu paštu informavo, kad: importuoti dėvėti drabužiai bus rūšiuojami ir vėliau bus skirti didmeninei prekybai; pagrindiniai klientai – mažmeninės prekybos parduotuvės Rusijoje; importuotos prekės dar nėra parduotos ir laikomos sandėlyje; importuoti dėvėti drabužiai yra išskirtinai JK surinkti, žmonių paaukoti drabužiai. Klaipėdos TM pareiškėjos pateiktus pareiškimus apie prekių kilmę (Nr. SI01677 ir Nr. SI01756) išsiuntė įvertinti Muitinės departamentui, kuris, atlikęs tyrimą, nurodė Muitinei priimti sprendimą dėl lengvatinio importo muito tarifo ginčo prekėms.

Muitinė 2022 m. spalio 12 d. raštu Nr. (9.14Mr)11DE-9458 informavo pareiškėją apie galimą nepalankų sprendimą vykdant supaprastintą patikrinimą. Pareiškėja, atsakydama Muitinei į minėtą pranešimą, 2022 m. lapkričio 10 d. pateikė rašytinę nuomonę, kad preferencinis prekių kilmės statusas ir, atitinkamai, lengvatinis muitų tarifas Deklaracijose buvo pritaikyti teisingai, todėl supaprastintas tyrimas turi būti nutrauktas. Bendrovė prie nuomonės pateikė JK pajamų ir muitinės tarnybos 2022 m. gegužės 25 d. raštą byloje Nr. CFSS-2029578 apie atliktą patikrinimą dėl iš Jungtinės Karalystės eksportuotų dėvėtų drabužių prekių kilmės.

Klaipėdos TM 2022 m. lapkričio 23 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2LM190413S nustatė, kad Deklaracijose deklaruotoms ginčo prekėms lengvatinis muito tarifas netaikytinas, nes JK atliktas perdirbimas apsiribojo operacijomis, kurios nesuteikia produktui lengvatinės kilmės statuso, o drabužių dėvėjimas yra daikto naudojimas pagal paskirtį, bet ne gamybinis procesas, kurio metu sukuriamas naujas produktas, todėl nusprendė taisyti pareiškėjos įformintose duomenų elemento „Lengvatiniai muitų tarifai“ kodą 300 į 100, perskaičiuoti muitą, pridėtinės vertės mokestį ir įregistruoti pareiškėjai mokestinę nepriemoką muito 7 280 Eur, įtraukti į apskaitą įskaitomo VMI pridėtinės vertės mokesčio sumą, ją didinant 1 528 Eur, paskirti bei įregistruoti 881 Eur baudą ir apskaičiuoti 138 Eur delspinigių.

Nesutikdama su Ataskaita, pareiškėja 2022 m. gruodžio 5 d. pateikė skundą Departamentui, prašydama ją panaikinti, kuriame nurodė, kad deklaruotoms prekėms turėjo būti taikomas lengvatinis muitų tarifų režimas, nes tiek eksportuotojas JK bendrovė „SWD Premier Clothing Exports Limited“ pateikė informaciją apie prekių kilmę, tiek JK pajamų ir muitinės tarnyba 2022 m. gegužės 23 d. rašte Nr. E/SWDP/1 PFA (1) aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad ginčo prekės atitinka visas kilmės taisykles, numatytas Susitarime, be to, Bendrovė Muitinei buvo pateikusi JK pajamų ir muitinės tarnybos 2022 m. gegužės 25 d. raštą Nr. CFSS-2029578, kuriame pateikti išsamūs argumentai dėl dėvėtų drabužių ir avalynės kilmės statuso pagrįstumo. Su skundu pareiškėja pateikė Departamentui draudimo bendrovės ASS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 2022 m. gruodžio 1 d. mokėjimo garantiją Nr. D9000 0625170, užtikrinančią solidariąją atsakomybę Lietuvos Respublikos muitinėje solidaria 7 280 Eur suma.

Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2024 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 1AE-23 patvirtino Ataskaitą. Nesutikdama su Muitinės departamento sprendimu, pareiškėja pateikė skundą MGK, kuri 2024 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. S – 2024/47 (7-2023/21) panaikino Muitinės departamento sprendimą, kuriuo patvirtinta Ataskaita. Atsakovas, nesutikdamas su Susitarimo 39 straipsnio, 43 straipsnio 1 dalies bei 63 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos nuostatų taikymu, pateikė teismui prašymą panaikinti Komisijos sprendimą.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra pateikęs išsamius ir detalius išaiškinimus ir suformavęs ginčui aktualią praktiką dėl Jungtinės Karalystė muitinės nuomonės reikšmės, Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo bei ginčo prekių kilmės statuso (pvz., LVAT 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-986-442/2025; 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-949-442/2025), kuriose konstatavo, jog vertinant Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra aiškiai matyti, jog aptariama eksportuojančios Šalies muitinės nuomonė nėra privaloma importuojančios Šalies muitinei, t. y. pastaroji, net ir esant pateiktai eksportuojančios Šalies muitinės nuomonei, gali atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą atitinkamoms prekėms, jeigu tam turi pagrįstą pagrindą, su sąlyga, jog buvo paisyta aptariamoje nuostatoje (Susitarimo 63 straipsnio 3 dalis) nustatytų procedūrų ir terminų. Tokiam vertinimui, skirtingai nei nurodo pareiškėja bei sprendė Komisija, jokios reikšmės neturi Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos paskutinis sakinys, kuris tik riboja importuojančios Šalies muitinės galimybę atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą „<...> vien dėl to <...>“ (angl. on the sole ground), kad buvo taikoma Susitarimo 62 straipsnio 5 dalis (eksportuojančios Šalies muitinė nepateikė informacijos, kurią eksportuotojas laiko konfidencialia), t. y. ši nuostata (vien atsižvelgiant į jos lingvistinę ir loginę konstrukciją) pati savaime neriboja importuojančios Šalies muitinės teisės atsisakyti taikyti minėtą režimą atitinkamoms ginčo prekėms, net ir tuo atveju, kai eksportuojančios Šalies muitinė patvirtina produktų kilmės statusą ir tokią išvadą pagrindžia (angl. confirms the originating status of the products and provides justification for such conclusion), jeigu importuojančios Šalies muitinė turi pakankamą pagrindą nepatvirtinti atitinkamo produkto kilmės statuso. Tokiu atveju importuotojo ir importuojančios Šalies muitinės nesutarimai sprendžiami vadovaujantis importuojančios Šalies teisės aktais (Susitarimo 63 straipsnio 4 dalis). Tokį vertinimą patvirtina ir 2022 m. spalio 17 d. ES ir JK specialiojo prekybos komiteto muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams sprendimo Nr. 1/2022 dėl konsultacijų procedūros, taikytinos atsisakymo taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą atveju, pagal [Susitarimą], 6 taisyklė, iš kurios nuostatų yra matyti, jog muitinėms yra privalomas tik Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodytų konsultacijų metu (kurios nagrinėjamu atveju nevyko) pasiektas susitarimas.

LVAT suformuotoje praktikoje dėl ginčo prekių kilmės statuso pasisakė, jog Susitarimo Antros dalies Pirmo podalio I antraštinės dalies 2 skyriaus „Prekių kilmės taisyklės“ (toliau – ir Skyrius) tikslas – nustatyti nuostatas, kuriomis lengvatinio muitų tarifų režimo taikymo pagal šį Susitarimą tikslais nustatoma prekių kilmė ir susijusios prekių kilmės procedūros (Susitarimo 37 straipsnis). Nagrinėjamu atveju aktualus Susitarimo 39 straipsnio 1 dalies c) punktas įtvirtina, kad „lengvatinį muitų tarifų režimą kitos Šalies kilmės statusą turinčiai prekei pagal šį Susitarimą taikanti Šalis šiuos produktus laiko kitos Šalies kilmės statusą turinčiais produktais, jeigu jie atitinka visus kitus taikytinus šio skyriaus reikalavimus: <...> toje Šalyje pagamintus produktus, kurių sudėtyje yra kilmės statuso neturinčių medžiagų, jeigu jie atitinka 3 priede nustatytus reikalavimus.“ Iš šios nuostatos matyti, jog, siekiant pagal ją atitinkamą produktą, kurio sudėtyje yra kilmės statuso neturinčių medžiagų, pripažinti atitinkamos Šalies kilmės statusą turinčiu produktu: 1) šis produktas turi būti pagamintas toje Šalyje; 2) produktas turi atitikti visus kitus taikytinus skyriaus bei 3 Priedo reikalavimus.

Nepaisant Susitarimo 39 straipsnio 1 dalies c) punkto, produktas nelaikomas Šalies kilmės produktu, jeigu atliekama tik viena ar daugiau šių operacijų: „<...> atrankinės patikros, rūšiavimo, klasifikavimo, kategorizavimo, derinimo, įskaitant rinkinių sudarymą, <...> paprasto <...> dėjimo į maišus, dėklus, dėžes, <...> ir visų kitų paprastų pakavimo operacijų“ (Susitarimo 43 straipsnio 1 dalies j) ir k) punktai), taigi Susitarimo 43 straipsnyje yra numatytos išimtys, kada produktas nelaikomas Šalies kilmės produktu, nors ir yra įvykdyti 39 straipsnio 1 dalies c) punkto reikalavimai.

Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti duomenys neleidžia paneigti Muitinės departamento vertinimo, kad eksportuotojo su ginčo prekėmis atliktos operacijos apsiribojo nurodytomis Susitarimo 43 straipsnio 1 dalyje.

Byloje ginčas iš esmės kilo to, ar drabužių „dėvėjimas“ yra laikomas „gamyba“ minėtų Susitarimo nuostatų taikymo tikslais, t. y. ar drabužių dėvėjimas (naudojimas pagal paskirtį) yra laikytinas medžiagų apdorojimu arba perdirbimu (angl. working or processing), kaip tai suprantama pagal Susitarimo 38 straipsnio h) dalį. Šiame kontekste pažymėtina, kad drabužio naudojimas pagal paskirtį nėra įprastai suprantamas kaip medžiagų (naujų drabužių) „apdorojimas arba perdirbimas“. Nors Susitarimo 38 straipsnio h) punkte pateiktas gamybos sąvokos apibrėžimas yra platus, be kita ko, atsižvelgiant į vartojamas „medžiagos“ ir „produkto“ sąvokų apibrėžtis (Susitarimo 38 straipsnio e) ir g) punktai), taip pat į 43 straipsnio 1 dalyje išvardintas operacijas, kurias Šalys laiko „gamyba“ (nors ir nepakankama) bei kitų Skyriaus nuostatų, kaip antai 49 straipsnis, matyti, jog aptariama gamyba siejama su tikslinėmis operacijomis, kuriomis siekiama iš atitinkamų medžiagų atliekant gamybos veiksmus pagaminti konkretų produktą. Tuo tarpu įprastu drabužių dėvėjimu (naudojimu pagal paskirtį) yra siekiama ne iš medžiagos (naujo drabužio) pagaminti naują produktą – dėvėtus drabužius, bet tenkinti kitus drabužius dėvinčio asmens (vartojimo) poreikius.

CTH kilmės taisyklė (gamyba iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriai kitai pozicijai negu produktas; Susitarimo 2 priedo 2 pastabos 6 dalis taip pat yra siejama su „gamyba“, t. y. panaudotų medžiagų ir galutinio produkto klasifikavimo SS pasikeitimas turi būti nulemtas (pakankamos) gamybos, kaip ji suprantama pagal Susitarimo 38 straipsnio h) punktą. Vien tai, kad CTH kilmės taisyklė, be kita ko, yra taikoma SS 6309 pozicijoje klasifikuojamų produktų atžvilgiu, nesudaro pakankamo pagrindo nukrypti nuo įprastinės Susitarimo 38 straipsnio h) punkte vartojamų žodžių reikšmės, tikslu praplėsti gamybos sąvoką produktų naudojimu (vartojimu) pagal paskirtį (nagrinėjamu atveju – drabužių dėvėjimu).

Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, toks aiškinimas nepaneigia CTH taisyklės galiojimo SS 6309 pozicijoje klasifikuojamiems produktams. Pagal SS 63 skirsnio 3 pastabą, 6309 pozicijoje klasifikuojami ne tik drabužiai, bet ir kiti šioje pastaboje išvardinti dirbiniai iš tekstilės, kaip antai antklodės ir kelioniniai pledai, lovos baltiniai, stalo baltiniai, baltiniai kūno priežiūrai ir virtuvės baltiniai, patalpų įrengimui skirti dirbiniai (pirmos pastraipos a) punktas), taip pat avalynė ir galvos apdangalai, pagaminti iš bet kurios medžiagos, išskyrus asbestą (pirmos pastraipos b) punktas). Be to, vadovaujantis šios pastabos antra pastraipa, siekiant šioje pastaboje išvardintus produktus klasifikuoti 6309 pozicijoje, jie turi atitikti tokius reikalavimus: 1) turėti žymius dėvėjimo požymius (angl. show signs of appreciable wear) ir 2) būti palaidi ar supakuoti į ryšulius, maišus arba panašias pakuotes. Nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, jog SS 63 skirsnio 3 pastabos pirmoje pastraipoje išvardintų produktų klasifikavimą 6309 pozicijoje gali lemti tik jų naudojimas (dėvėjimas) ir kad šioje pozicijoje negali būti klasifikuojami produktai, kurie buvo pagaminti (pvz., pasiūti) iš kitoje SS pozicijoje (pvz., 6305 (prekėms pakuoti naudojamų maišų), 6310 (skudurų ir kt.)) klasifikuotų naudotų produktų (medžiagų, turinčių „žymius dėvėjimo požymius“).

Pažymėtina, kad vien ta faktinė aplinkybė, jog Susitarimo 3 priedo 6309 pozicijai yra nustatyta CTH kilmės taisyklė, parodo, kad būtent susitariančioje Šalyje turi būti atlikta pakankama (t. y. į Susitarimo 42 straipsnio 1 dalį nepatenkanti) gamyba iš kitoje pozicijoje klasifikuojamų medžiagų, kad pagamintas produktas įgytų kilmės statusą. Tai taip pat reiškia, kad eksportuotojas ar importuotojas turi gebėti pagrįsti (be kita ko, Susitarimo 56 straipsnio 1 dalis ir 58 straipsnio 1 dalis), o eksportuojančios Šalies muitinė patikrinti ir patvirtinti (Susitarimo 62 straipsnio 3 ir 4 dalys) šių produktų gamybos vietą. Atitinkamai net ir laikant, kad Susitarimo 39 straipsnio 1 dalies c) punkto taikymo tikslais SS 6309 pozicijoje klasifikuojamų produktų dėvėjimas (naudojimas pagal paskirtį) yra gamyba aptariamų Susitarimų nuostatų taikymo tikslais, minėti subjektai turėtų gebėti patvirtinti, kad šis dėvėjimas (naudojimas), dėl kurio atitinkamas produktas įgijo SS 63 skirsnio 3 pastaboje nurodytus dėvėjimo požymius, įvyko būtent susitariančioje Šalyje, kaip iš esmės akcentuoja ir pats Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius. Tačiau byloje tokių duomenų nėra, o vien faktas, kad ginčo prekės (galimai) buvo surinktos iš drabužius paaukojusių žmonių Jungtinėje Karalystėje, nepatvirtina, kad šie drabužiai buvo dėvėti tik šioje šalyje (žr. LVAT 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-986-442/2025).

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Komisija netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams aktualias Susitarimo nuostatas, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl Muitinės departamento skundas tenkinamas, o Komisijos sprendimas naikinamas.

Tenkinus atsakovo prašymą ir panaikinus Komisijos sprendimą, pareiškėjai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. S – 2024/47 (7-2023/21).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.