Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Novo projektai“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2. Muitinės departamentas prašymą teismui grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Novo Projektai“ (toliau – ir pareiškėjas) iš Jungtinės Karalystės importavo prekes – rūšiuotus dėvėtus drabužius – ir deklaravo jas 2022 m. balandžio 11 d. elektroninėje importo deklaracijoje (toliau – ir EID) Nr. 22LTVC0100IM072B20 internetinės integruotos muitų tarifo duomenų bazės (TARIC) kodu 6309 00 00 00. Muitinio įforminimo metu pareiškėjas pateikė eksportuotojo surašytą pareiškimą apie prekių kilmę Nr. SI02132, patvirtinantį importuotų prekių Jungtinės Karalystės preferencinę (lengvatinę) kilmę. Muitas apskaičiuotas pritaikius lengvatinį muito tarifą 0 proc.

2.2. Vilniaus teritorinė muitinė (toliau – ir Vilniaus TM) 2023 m. liepos 3 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 3VM191061S (toliau – ir Vilniaus TM sprendimas, patikrinimo ataskaita) nustatė, kad deklaruotoms prekėms lengvatinis muito tarifas netaikytinas, kadangi Jungtinėje Karalystėje atliktas perdirbimas apsiribojo operacijomis, kurios nesuteikia produktui lengvatinės kilmės statuso, o drabužių dėvėjimas yra daikto naudojimas pagal paskirtį, bet ne gamybinis procesas, kurio metu sukuriamas naujas produktas. Todėl Vilniaus TM nusprendė pareiškėjo įformintoje EID deklaruotoms prekėms taikyti 5,3 proc. trečiųjų šalių muitą ir perskaičiuoti importo mokesčius. Vilniaus TM įregistravo pareiškėjui mokestinę prievolę 4 097 Eur muito, skyrė 496 Eur baudą ir apskaičiavo 101 Eur muitų delspinigius.

2.3. Pareiškėjas pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 1AE-470 (toliau – ir Muitinės departamento sprendimas) patvirtino Vilniaus TM sprendimą. Nesutikdamas su Muitinės departamento sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, kuri panaikino Muitinės departamento ir Vilniaus TM sprendimus.

2.4. Komisija ir Muitinės departamentas skirtingai interpretavo 2020 m. gruodžio 31 d. Europos Sąjungos bei Europos Atominės Energijos Bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (toliau – ir Susitarimas) nuostatas.

2.5. Dėl dėvėjimo sąvokos prilyginimo gamybos sąvokai ir lengvatinio muitų tarifo režimo taikymo nesutiktina su Komisijos išvada, kad ginčui aktualaus Susitarimo 43 straipsnio 1 dalyje pateiktame baigtiniame operacijų sąraše, nesant nurodyto termino „dėvėjimas“, šią sąvoką apimantis veiksmas negali būti laikomas nepakankama gamyba ir tuo pagrindu turėtų įgyti Jungtinės Karalystės prekių kilmės statusą.

2.6. Reikalavimai, kada produktas yra laikomas turinčiu Šalies kilmės statusą, nustatyti Susitarimo 39 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju taikytinos 39 straipsnio 1 dalies c punkto sąlygos, kurias įvykdžius produktas laikomas Šalies [t. y. Susitarimo Šalies] kilmės statusą turinčiu produktu. Susitarimo 3 priede produktui, klasifikuojamam Suderintos sistemos 6309 pozicijoje, nustatyta kilmės taisyklė CTH – gamyba iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriai kitai pozicijai negu produktas; tai reiškia, kad bet kuri produkto gamybai panaudota kilmės statuso neturinti medžiaga turi būti klasifikuojama priskiriant ją kitai pozicijai (Suderintos sistemos 4 skaitmenų lygmuo) negu produktas (t. y. turi pasikeisti pozicija) (Susitarimo 2 priedo 2 pastabos 6 d.). Gamyba Susitarimo taikymo kontekste yra apibrėžiama kaip visų rūšių apdorojimas ar perdirbimas, įskaitant surinkimą (Susitarimo 38 str. h p.). Susitarimo 43 straipsnyje numatytos išimtys, kada produktas nelaikomas Šalies kilmės produktu, nors ir yra įvykdyti Susitarimo 39 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimai. Nagrinėjamu atveju prekių kilmės nustatymo tikslais svarbu yra tai, kad šalyje turi vykti gamyba (ne produkto naudojimas pagal paskirtį), kuri neapsiriboja operacijomis, apibrėžtomis Susitarimo 43 straipsnyje. Pagamintas produktas, klasifikuojamas Suderintos sistemos 6309 pozicijoje, turi atitikti Susitarimo 3 priede tam produktui taikomą minėtą kilmės taisyklę, t. y. produktas turi būti pagamintas iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriai kitai pozicijai negu produktas, bei turi atitikti kitus Susitarimo 2 skyriaus reikalavimus, kaip tai numatyta Susitarimo 39 straipsnio 1 dalyje.

2.7. Atkreiptinas dėmesys, kad Susitarimo 43 straipsnis „Nepakankama gamyba“ aprašo gamybos operacijas, o šiuo atveju dėvėjimas nėra gamybos operacija, todėl ir šiame baigtiniame operacijų sąraše būti negali. Remiantis Lietuvių kalbos žodyne, Lietuvos Respublikos Terminų banke pateikiamomis apibrėžtimis, gamyba yra gaminimas, tai, kas pagaminama, gaminimo procesas. Taigi, dėvėjimas negali būti tapatinamas su gamyba. Drabužio dėvėjimas yra daikto naudojimas pagal paskirtį, kuris nekeičia produkto tiesioginių savybių, tačiau sumažina jo vertę. Laikantis Komisijos nuomonės ir prekės naudojimą prilyginant prekės gamybai, atsižvelgiant į Susitarimo nuostatas, turi būti įrodyta, kad toks naujos prekės, kuri neturi Jungtinės Karalystės kilmės, naudojimas vyko Jungtinėje Karalystėje, tačiau Komisija apsiribojo tik Suderintos sistemos pozicijos pasikeitimu po prekės dėvėjimo.

2.8. Pažymėtina, kad tokios pačios nuomonės laikosi ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, o muitų teisėje prekės naudojimas pagal paskirtį nėra laikomas prekių gamyba. (žr. Aukščiausiojo federalinio finansų teismo [BFH] 7-to senato 2009 m. birželio 23 d. nutartį VII R 33/08).

2.9. Susitarimo tikslas yra sąžininga prekyba susitarančių šalių kilmės prekėmis. Šiuo atveju, nepaisant nustatyto teisinio reguliavimo, neįmanoma nustatyti ginčo prekių kilmės, nes ginčo prekės galėjo būti dėvėtos bet kurioje trečiojoje šalyje (kur prekės buvo dėvimos nagrinėjamu atveju, bylos medžiagoje duomenų nėra). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad importuoti dėvėti drabužiai neatitinka gamybos apibrėžties nuostatų, pagal kurias produktas įgautų kilmės statusą, nes gamyba apsiriboja operacijomis, kurios produktui kilmės statuso nesuteikia (Susitarimo 43 str. 1 d. j) p.) bei nėra įvykdyta Susitarimo 3 priedo Suderintos sistemos 6309 pozicijoje klasifikuojamiems produktams taikoma kilmės taisyklė.

2.10. Komisija ir Muitinės departamentas skirtingai aiškina Susitarimo nuostatas, reglamentuojančias vėlesnį prekių kilmės patikrinimą. Remiantis Susitarimo 61 straipsnio 1 dalies, 63 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatomis, pažymėtina, kad Komisija ginčijamame sprendime neturėjo pagrindo remtis Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos 2022 m. gegužės 23 d. raštu Nr. E/SWDP/1 PFA (1) Muitinės departamentui bei 2023 m. gegužės 15 d. raštu eksportuotojui (EORI: GB781786186000; CFS-2166792, kuris nesusijęs su nagrinėjamu atveju, nes jame teikiama informacija pagal kitas nei ginčo atveju prekių kilmės deklaracijas). Nėra pagrindo remtis ir pareiškėjo pateiktu Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos 2022 m. gegužės 25 d. raštu byloje Nr. CFSS-2029578, nes jis skirtas ne Lietuvos muitinei į pateiktą užklausą, o su ginču nesusijusiam asmeniui.

2.11. Komisija visiškai neatsižvelgė į Susitarimo nuostatas, reglamentuojančias administracinį bendradarbiavimą tarp importuojančios šalies ir eksportuojančios šalies muitinių bei nuostatų, kokia informacija privalo būti pateikta importuojančios šalies muitinei tam, kad būtų pripažinta lengvatinė prekių kilmė.

2.12. Vadovaujantis Susitarimo 62 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 63 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa, darytina išvada, kad kai nagrinėjamu atveju Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnyba nepateikė atsakymo į Muitinės departamento 2022 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (15.7/26)3B-2928 pateiktą kreipimąsi į Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybą dėl pareiškimo apie prekių kilmę Nr. SI02132, vadovaujantis Susitarimo 63 straipsnio 1 dalies c punkto i papunkčiu, Vilniaus TM patikrinimo ataskaitoje pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos įformintoje 2022 m. balandžio 11 d. EID Nr. 22LTVC0100IM072B20 deklaruotoms prekėms būtina taikyti 5,3 proc. trečiųjų šalių muitą ir perskaičiuoti importo mokesčius, kadangi atsakymo nepateikimas pagal Susitarimo 63 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktį yra teisinis pagrindas nepripažinti ginčo prekių lengvatinės kilmės.

2.13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisija ginčo atveju neteisingai interpretavo Susitarimo 43 straipsnio 1 dalyje esantį baigtinį gamybos operacijų sąrašą, įvertinusi kaip vienintelę sąlygą taikyti lengvatinį muito tarifą, neatsižvelgiant į Susitarimo 3 priede produktui, klasifikuojamam Suderintos sistemos 6309 pozicijoje, nustatytą kilmės taisyklę CTH. Taip pat Komisija neteisingai aiškino Susitarimo 62 straipsnio 4 dalyje nustatytą reikalavimą, kad eksportuojančios šalies muitinė turi pateikti importuojančios šalies muitinei šio straipsnio a–f punktuose nurodytą informaciją ir tam, kad būtų galima taikyti lengvatinį muitų tarifą importuojamoms prekėms.

II.

9. Vertindamas, ar pareiškėjo importuoti ir deklaruoti dėvėti drabužiai patenka į Susitarimo 39 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą kitos šalies kilmės statusą turinčios prekės apibrėžtį, kuriai turi būti taikomas lengvatinis muitų tarifas, teismas pažymėjo, kad Prekių kilmės taisyklės yra įtvirtintos Susitarimo 2 skyriuje, kuris skirtas nustatyti nuostatas, kuriomis lengvatinio muitų tarifų režimo taikymo pagal Susitarimą tikslais nustatoma prekių kilmė ir susijusios prekių kilmės procedūros.

10. Teismas analizavo Susitarimo 39 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Susitarimo 3 priedą (Konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės) produktui, klasifikuojamam suderintos sistemos 6309 pozicijoje, nustatyta CTH kilmės taisyklė. Pagal Susitarimo 2 priedo 2 pastabos 6 dalį, CTH – gamyba iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriai kitai pozicijai negu produktas; tai reiškia, kad bet kuri produkto gamybai panaudota kilmės statuso neturinti medžiaga turi būti klasifikuojama priskiriant ją kitai pozicijai (Suderintos sistemos 4 skaitmenų lygmuo) negu produktas (t. y. turi pasikeisti pozicija).

11. Teismo vertinimu, Suderintos sistemos 61 ir 62 skirsniui nepriskiriami dėvėti drabužiai, jie patenka į 63 skyrių, 6309 pozicijoje. Teismas nurodė, kad pareiškėjo importuoti dėvėti drabužiai iš 61 ir 62 klasifikuojamų naujų, yra pakeitę poziciją į 63 skyriuje esančią 6309, taigi, atitiko Susitarimo 39 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą reikalavimą – toje šalyje pagamintas produktas, kurio sudėtyje yra kilmės statuso neturinčių medžiagų, jeigu jis atitinka 3 priede nustatytus reikalavimus.

12. Spręsdamas, ar pareiškėjo importuota prekė nepatenka į Susitarimo 43 straipsnyje nustatytą nepakankamos gamybos apibrėžtį, teismas analizavo šio straipsnio nuostatas ir darė išvadą, kad pareiškėjo importuoti dėvėti drabužiai nepatenka į nepakankamos gamybos apibrėžtį, jie niekaip negali būti priskirti Susitarimo 43 straipsnio 1 dalies j) papunktyje nurodytai nepakankamos gamybos apibrėžčiai (t. y. sijojimo, atrankinės patikros, rūšiavimo, klasifikavimo, kategorizavimo, derinimo, įskaitant rinkinių sudarymą), kadangi pareiškėjo importuota prekė neapsiriboja šiame papunktyje nurodytais veiksmais.

14. Įvertinęs aptartus argumentus, teismas sutiko su Komisijos vertinimu, kad Muitinės departamento išvada, jog pareiškėjo importuoti dėvėti drabužiai neatitinka Susitarime išdėstytų gamybos apibrėžties nuostatų, pagal kurias produktas įgautų kilmės statusą, nes gamyba apsiriboja operacijomis, kurios produktui kilmės statuso nesuteikia bei nėra įvykdyta Susitarimo 3 priedo Suderintos sistemos 6309 pozicijoje klasifikuojamiems produktams taikoma kilmės taisyklė, yra nepagrįsta.

15. Teismas kaip nepagrįstus atmetė atsakovo argumentus, kad Susitarime vartojamas žodis gamyba, turėtų būti aiškinamas taip, kaip jis aiškinamas Lietuvių kalbos žodyne ar Lietuvos Respublikos terminų banko apibrėžtyje. Teismo vertinimu, aiškinant Susitarimo nuostatas, jame vartojamos apibrėžtys turi būti aiškinamos taip, kaip nurodyta Susitarime. Atlikta Susitarimo nuostatų analizė leido teigti, kad pareiškėjas pagrindė deklaruotą Jungtinės Karalystės produktų kilmės statusą, todėl nebuvo pagrindo atsisakyti taikyti lengvatinio muitų tarifų režimą. Teismas nenustatė pagrindo vadovautis Aukščiausiojo federalinio finansų teismo [BFH] 7-ojo senato 2009 m. birželio 23 d. sprendime byloje Nr. VII R 33/08 suformuota pozicija, kadangi jame pateikiami išaiškinimai, nesusiję su Susitarimo nuostatų aiškinimu.

16. Teismo vertinimu, svarbu buvo ir tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtino, jog Muitinės departamentas dėl analogiškų dėvėtų drabužių importo iš to paties eksportuotojo – SWD Premier Clothing Exports Ltd., pagal kitas pardavimo sąskaitas jau yra kreipęsis į Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybą, kuri atliko tyrimą ir nustatė, kad eksportuotojas SWD Premier Clothing Exports Ltd. teisingai ir pagrįstai deklaruoja Jungtinės Karalystės prekių kilmę, todėl eksportuotos prekės atitinka Susitarimo nuostatas lengvatiniam muitų režimui taikyti (žr. 2022 m. gegužės 23 d. raštą Muitinės departamentui Nr. E/SWDP/1 PFA (1); 2023 m. liepos 25 d. raštą Finansų ministerijai Nr. (15.3/26) 3BE-2500). Teismas sutiko, kad šie įrodymai nėra susiję su dėvėtų drabužių importu pagal ginčo sąskaitą Nr. SI02132, tačiau pažymėjo, kad netoleruotina teisinė situacija, kai iš to paties tiekėjo (SWD Premier Clothing Exports Ltd.) pareiškėjo importuotos tos pačios prekės (dėvėti drabužiai) pagal vienas elektronines importo deklaracijas laikomos preferencinėmis prekėmis ir joms taikomas lengvatinis muito tarifų režimas, o pagal kitas – lengvatinis muito tarifų rėžimas netaikomas. Teismo įsitikinimu, priešingas aiškinimas pažeistų teisinio apibrėžtumo (saugumo) principą.

III.

20. Muitinės departamentas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą užduodant šiuos klausimus:

20.1. ar sąvoka „gamyba“ taip, kaip ji turi būti aiškinama pagal Susitarimo nuostatas, apima prekių naudojimą pagal paskirtį, kitaip tariant, ar rūbų dėvėjimas gali būti prilygintas gamybos procesui, kuris yra vienas iš pagrindų kilmės statusui įgyti?

20.2. ar sąvoka „surinkimas“ taip, kaip ji turi būti aiškinama pagal Susitarimo nuostatas, suprantama kaip tam tikras konstravimas, montavimas, mechanizmo surinkimas ir pan., t. y. atskirų prekės dalių surinkimas į vieną prekę, ar tai apima ir tos pačios rūšies prekių surinkimą į vieną vietą?

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

26. Byloje nagrinėjamas mokestinis ginčas kilo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. liepos 3 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 3VM191061S (toliau – ir Ataskaita), kuria nuspręsta pareiškėjo iš Jungtinės Karalystės importuotus rūšiuotus dėvėtus drabužius, klasifikuojamus TARIC kodu 6309 00 00 00 (toliau – ir ginčo prekės), apmokestinti 5,3 proc. trečiųjų šalių muitu ir perskaičiuoti importo mokesčius.

27. Iš skundžiamų sprendimų bei procesiniuose dokumentuose proceso šalių dėstomų argumentų matyti, kad nesutariama dėl 2020 m. gruodžio 31 d. Europos Sąjungos bei Europos Atominės Energijos Bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (Susitarimas) 39 straipsnio, 43 straipsnio 1 dalies bei 63 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos nuostatų taikymo nagrinėjamu atveju.

Reikšmingos faktinės aplinkybės

28. Pareiškėjas iš Jungtinės Karalystės importavo šioje šalyje surinktus (žmonių suaukotus) ir eksportuotojo surūšiuotus dėvėtus drabužius (ginčo prekės). Deklaruodamas šias prekes (2022 m. balandžio 11 d. elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 22LTVC0100IM072B20), pareiškėjas pateikė eksportuotojo (Jungtinės Karalystės bendrovės) pareiškimą apie prekių Jungtinės Karalystės preferencinę kilmę. Atitinkamai pagal Susitarimo nuostatas ginčo prekėms taikytinas muitas buvo apskaičiuotas pritaikius lengvatinį muito tarifą – 0 proc.

29. Vilniaus TM pradėjo tyrimą, kurio metu Muitinės departamentas 2022 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (15.7/26)3BE-2928 kreipėsi į Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybą dėl minėto pareiškimo apie kilmę patikrinimo, tačiau atsakymas iš Jungtinės Karalystės muitinės nebuvo gautas.

30. Muitinės departamentas 2023 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (1.13/26)3BE-3974 informavo Vilniaus TM, kad atsakymas į paklausimą iš Jungtinės Karalystės pajamų ir muitinės tarnybos negautas per dešimt mėnesių nuo prašymo pateikti informaciją dienos, todėl, remdamasis Susitarimo 63 straipsnio 1 dalies c punkto i papunkčio nuostatomis, nurodė priimti sprendimą dėl lengvatinio importo muito netaikymo ginčo prekėms.

31. 2023 m. liepos 3 d. priimta Ataskaita Vilniaus TM nusprendė ginčo prekėms taikyti 5,3 proc. trečiųjų šalių muitą ir pareiškėjui papildomai apskaičiavo ir įregistravo 4 097 Eur muito, 101 Eur muito delspinigių nepriemoką bei skyrė 496 Eur baudą.

32. Pareiškėjas, nesutikdamas su Ataskaita, 2023 m. rugpjūčio 11 d. pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 1AE-470 šią ataskaitą patvirtino.

33. 2023 m. spalio 2 d. pareiškėjas dėl tokio Muitinės departamento sprendimo pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai (Komisija), kuri 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. S-2023/182 (7-2023/158) panaikino Muitinės departamento sprendimą.

34. Komisija, be kita ko, atsižvelgdama į tai, jog gamyba Susitarimo taikymo kontekste yra apibrėžiama, kaip visų rūšių apdorojimas ar perdirbimas, įskaitant surinkimą (Susitarimo 38 str. h p.), o Susitarimo 43 straipsnyje „dėvėjimas“ nėra išskirtas kaip „nepakankama“ gamybos operacija, pritarė pareiškėjo pozicijai, jog nors drabužių dėvėjimas ir nėra akivaizdus gamybos procesas, tačiau tai yra pagrindinė ir vienintelė operacija, kuri keičia gaminio savybes iš naujo drabužio į dėvėtą drabužį, o tai lemia, kad po šios gamybos operacijos, naujas drabužis klasifikuojamas kitoje Suderintos sistemos pozicijoje.

35. Skundą dėl tokio Komisijos sprendimo pirmosios instancijos teismui pateikė atsakovas (centrinis mokesčių administratorius). Apeliaciniu skundu skundžiamu Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimu šis (atsakovo) skundas buvo atmestas.

Dėl Jungtinės Karalystės muitinės nuomonės reikšmės

36. Vadovaujantis Susitarimo 54 straipsnio 1 dalimi, importuojančioji Šalis importuojamam kitos Šalies kilmės produktui prekių kilmės, lengvatinį muitų tarifų režimą taiko remdamasi importuotojo prašymu taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą. Importuotojas atsako už prašymo taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą teisingumą ir atitiktį nustatytiems reikalavimams. Kiek tai yra susiję su nagrinėjamu atveju, šis prašymas yra grindžiamas eksportuotojo surašytu pareiškimu apie prekių kilmę, kuriame patvirtinama, kad produktas turi kilmės statusą (Susitarimo 54 str. 2 d. a p.).

37. Jeigu prašymas taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą buvo pateiktas remiantis pareiškimu apie prekių kilmę, tikrinimą atliekanti importuojančios Šalies muitinė, pirma atitinkamai paprašiusi pateikti informaciją pagal Susitarimo 61 straipsnio 1 dalį ir remdamasi importuotojo atsakymu, per dvejų metų laikotarpį nuo produktų importo arba nuo prašymo pateikimo pagal 55 straipsnio 2 dalies a punktą momento gali prašyti, kad papildomos informacijos pateiktų ir eksportuojančios Šalies muitinė, jeigu tikrinimą atliekančios importuojančios Šalies muitinė mano, kad ta informacija yra reikalinga, be kita ko, produkto kilmės statusui patikrinti (Susitarimo 62 str. 2 d.).

38. Kaip nustatyta Susitarimo 62 straipsnio 4 dalies b punkte, eksportuojančios Šalies muitinė, gavusi minėtą prašymą, importuojančios Šalies muitinei, be kita ko, pateikia nuomonę dėl produkto kilmės statuso.

39. Vadovaujantis Susitarimo 63 straipsnio 1 dalies c punktu, „nedarant poveikio 3 daliai, importuojančios Šalies muitinė gali atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą, jeigu<...> per 10 mėnesių nuo prašymo pateikti informaciją pagal 62 straipsnio 2 dalį dienos: i) eksportuojančios Šalies muitinė nepateikia atsakymo, arba ii) eksportuojančios Šalies muitinės pateikta informacija yra netinkama produkto kilmės statusui patvirtinti.“

40. Teisėjų kolegija pažymi, jog eksportuotojui skirtas Komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimuose minimas Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus raštas nėra atsakymas į pagal Susitarimo 62 straipsnio 2 dalį pateiktą prašymą, jis taip pat nėra ir Susitarimo 62 straipsnio 4 dalies b punkte minima eksportuojančios Šalies muitinės nuomonė. Šis (pareiškėjo pateiktas) dokumentas, kaip iš esmės jį vertino ir Komisija bei pirmosios instancijos teismas, tėra vienas iš įrodymų, atskleidžiančių bendrą Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus poziciją (administracinę praktiką) dėl tokių, kaip ginčo prekės, kilmės statuso.

41. Kita vertus, nors nagrinėjamu atveju egzistavo Susitarimo 63 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje nurodytos aplinkybės, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad: (i) pareiškėjas ne kartą įsigijo ir kitomis siuntomis importavo ginčo prekėms analogiškas prekes iš to paties eksportuotojo, dėl kurių Jungtinės Karalystės muitinė pagal Susitarimo 62 straipsnio 2 dalį patvirtino jų (kitomis siuntomis eksportuotų prekių) kilmės statusą; (ii) atsisakymą taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą ginčo prekėms Muitinės departamentas (nors ir atkreipdamas į tam tikrą informacijos trūkumą) iš esmės grindžia galimai netinkamu ginčo aplinkybių kvalifikavimu pagal tam tikras Susitarimo nuostatas. Savo ruožtu nagrinėjamu atveju nėra (nebuvo) pagrindo formaliai paneigti pareiškėjo deklaruotos ginčo prekių kilmės remiantis vien Susitarimo 63 straipsnio 1 dalies c punkto i papunkčiu.

42. Teisėjų kolegija proceso šalių argumentų kontekste taip pat pažymi, jog, kadangi nagrinėjamu atveju Jungtinės Karalystės muitinė nepateikė Susitarimo 62 straipsnio 4 dalies b punkte nurodytos nuomonės dėl ginčo prekių kilmės, nėra aktuali 63 straipsnio 3 dalis, kurios pirma pastraipa įtvirtina, kad, „jeigu importuojančios Šalies muitinė turi pakankamą pagrindą atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą pagal šio straipsnio 1 dalį, tuo atveju, kai eksportuojančios Šalies muitinė pagal 62 straipsnio 4 dalies b punktą yra pateikusi nuomonę, kuria patvirtino produktų kilmės statusą, importuojančios Šalies muitinė per du mėnesius nuo tos nuomonės gavimo dienos eksportuojančios Šalies muitinei praneša apie savo ketinimą atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą.“

43. Maža to, kiek tai yra susiję su Jungtinės Karalystės muitinės pateikto kitomis siuntomis importuotų analogiškų prekių kilmės patvirtinimo, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Muitinės departamentas 2022 m. liepos 1 d. raštu Nr. (15.7Mr/23)3BE-4052 informavo Jungtinės Karalystės muitinę apie savo ketinimą atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą, tačiau eksportuojančios Šalies muitinė nepasinaudojo Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatyta galimybe per du mėnesius surengti konsultacijas.

44. Apskritai, be kita ko, vertinant Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra aiškiai matyti, jog aptariama eksportuojančios Šalies muitinės nuomonė nėra privaloma importuojančios Šalies muitinei, t. y. pastaroji, net ir esant pateiktai eksportuojančios Šalies muitinės nuomonei, gali atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą atitinkamoms prekėms, jeigu tam turi pagrįstą pagrindą, su sąlyga, jog buvo paisyta aptariamoje nuostatoje (Susitarimo 63 str. 3 d.) nustatytų procedūrų ir terminų.

45. Tokiam vertinimui, skirtingai nei nurodo pareiškėjas bei sprendė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, jokios reikšmės neturi Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos paskutinis sakinys, kuris tik riboja importuojančios Šalies muitinės galimybę atsisakyti taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą „<...> vien dėl to <...>“ (angl. on the sole ground), kad buvo taikoma Susitarimo 62 straipsnio 5 dalis (eksportuojančios Šalies muitinė nepateikė informacijos, kurią eksportuotojas laiko konfidencialia), t. y. ši nuostata (vien atsižvelgiant į jos lingvistinę ir loginę konstrukciją) pati savaime neriboja importuojančios Šalies muitinės teisės atsisakyti taikyti minėtą režimą atitinkamoms ginčo prekėms, net ir tuo atveju, kai eksportuojančios Šalies muitinė patvirtina produktų kilmės statusą ir tokią išvadą pagrindžia (angl. confirms the originating status of the products and provides justification for such conclusion), jeigu importuojančios Šalies muitinė turi pakankamą pagrindą nepatvirtinti atitinkamo produkto kilmės statuso. Tokiu atveju importuotojo ir importuojančios Šalies muitinės nesutarimai sprendžiami vadovaujantis importuojančios Šalies teisės aktais (Susitarimo 63 str. 4 d.).

46. Tokį vertinimą patvirtina ir 2022 m. spalio 17 d. ES ir JK specialiojo prekybos komiteto muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams sprendimo Nr. 1/2022 dėl konsultacijų procedūros, taikytinos atsisakymo taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą atveju, pagal [Susitarimą], 6 taisyklė, iš kurios nuostatų yra matyti, jog muitinėms yra privalomas tik Susitarimo 63 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodytų konsultacijų metu (kurios nagrinėjamu atveju nevyko) pasiektas susitarimas.

Dėl ginčo prekių kilmės statuso

47. Susitarimo Antros dalies Pirmo podalio I antraštinės dalies 2 skyriaus „Prekių kilmės taisyklės“ (toliau – ir Skyrius) tikslas – nustatyti nuostatas, kuriomis lengvatinio muitų tarifų režimo taikymo pagal šį Susitarimą tikslais nustatoma prekių kilmė ir susijusios prekių kilmės procedūros (Susitarimo 37 str.).

48. Nagrinėjamu atveju aktualus Susitarimo 39 straipsnio 1 dalies c punktas įtvirtina, kad „lengvatinį muitų tarifų režimą kitos Šalies kilmės statusą turinčiai prekei pagal šį Susitarimą taikanti Šalis šiuos produktus laiko kitos Šalies kilmės statusą turinčiais produktais, jeigu jie atitinka visus kitus taikytinus šio skyriaus reikalavimus: <...> toje Šalyje pagamintus produktus, kurių sudėtyje yra kilmės statuso neturinčių medžiagų, jeigu jie atitinka 3 priede nustatytus reikalavimus.“

49. Iš šios nuostatos matyti, jog siekiant pagal ją atitinkamą produktą, kurio sudėtyje yra kilmės statuso neturinčių medžiagų, pripažinti atitinkamos Šalies kilmės statusą turinčiu produktu, pirma, šis produktas turi būti pagamintas toje Šalyje ir, antra, jis (produktas) turi atitikti visus kitus taikytinus skyriaus bei 3 priedo reikalavimus.

50. Skyriaus nuostatų taikymo tikslais: „medžiaga“ – medžiaga, naudojama produktui gaminti, įskaitant komponentus, sudedamąsias dalis, žaliavas ar dalis (Susitarimo 38 str. e d.); „produktas“ – pagamintas produktas, net jei jis skirtas naudoti kaip medžiaga kitam produktui gaminti (angl. „product“ means the product resulting from the production, even if it is intended for use as a material in the production of another product; Susitarimo 38 str. g p.); „gamyba“ – visų rūšių apdorojimas ar perdirbimas, įskaitant surinkimą (angl. „production“ means any kind of working or processing including assembly; Susitarimo 38 str. h p.).

51. Susitarimo 2 priede „Konkretiems produktams taikomų kilmės taisyklių įvadinės pastabos“ yra pateikiamos bendrosios taisyklės, susijusios su taikytinais 3 priedo reikalavimais, kaip numatyta šio Susitarimo 39 straipsnio 1 dalies c punkte (Susitarimo 2 priedo 1 pastabos 1 d.).

52. Vadovaujantis 2 priedo 1 pastabos 2 dalimi, šio priedo ir 3 priedo tikslais reikalavimai, kuriuos produktas turi atitikti, kad būtų laikomas turinčiu kilmės statusą pagal šio Susitarimo 39 straipsnio 1 dalies c punktą, yra tarifinio klasifikavimo pasikeitimas, gamybos procesas, kilmės statuso neturinčių medžiagų didžiausia vertė arba masė arba bet kuris kitas šiame priede ir 3 priede nurodytas reikalavimas.

53. Nagrinėjamu atveju 3 priedo „Konkretiems produktams taikomos kilmės taisyklės“ 6309 pozicijoje pagal Suderintą sistemą, su pakeitimais, padarytais 2017 m. sausio 1 d. (toliau – ir Suderinta sistema, SS; Susitarimo 2 priedo 1 pastabos 4 d.), klasifikuojamiems produktams („Dėvėti drabužiai ir kiti dėvėti dirbiniai“) taikoma kilmės taisyklė – CTH.

54. Ši kilmės taisyklė („CTH“) pagal Susitarimo 2 priedo 2 pastabos 6 dalį – „gamyba iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriai kitai pozicijai negu produktas; tai reiškia, kad bet kuri produkto gamybai panaudota kilmės statuso neturinti medžiaga turi būti klasifikuojama priskiriant ją kitai pozicijai (Suderintos sistemos 4 skaitmenų lygmuo) negu produktas (t. y. turi pasikeisti pozicija)“. Šioje nuostatoje vartojama sąvoka pozicija – Suderintoje sistemoje naudojamo tarifinio klasifikavimo numerio pirmieji keturi skaitmenys (Susitarimo 2 priedo 2 pastabos 5 d. c p.).

55. Nepaisant Susitarimo 39 straipsnio 1 dalies c punkto, produktas nelaikomas Šalies kilmės produktu, jeigu atliekama tik viena ar daugiau šių operacijų: „<...> atrankinės patikros, rūšiavimo, klasifikavimo, kategorizavimo, derinimo, įskaitant rinkinių sudarymą, <...> paprasto <...> dėjimo į maišus, dėklus, dėžes, <...> ir visų kitų paprastų pakavimo operacijų“ (Susitarimo 43 str. 1 d. j ir k p.). Kitaip tariant, Susitarimo 43 straipsnyje yra numatytos išimtys, kada produktas nelaikomas Šalies kilmės produktu, nors ir yra įvykdyti 39 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimai.

56. Byloje surinkti duomenys nagrinėjamu atveju neleidžia paneigti atsakovo vertinimo, jog eksportuotojo su ginčo prekėmis atliktos operacijos apsiribojo nurodytomis Susitarimo 43 straipsnio 1 dalyje.

57. Klausimas byloje iš esmės kyla tik dėl to, ar drabužių „dėvėjimas“ yra laikomas „gamyba“ minėtų Susitarimo nuostatų taikymo tikslais, t. y. ar drabužių dėvėjimas (naudojimas pagal paskirtį) yra laikytinas medžiagų apdorojimu arba perdirbimu (angl. working or processing), kaip tai suprantama pagal Susitarimo 38 straipsnio h dalį.

58. Šiuo klausimu teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog vadovaujantis Susitarimo 4 straipsnio 1 dalimi, „Susitarimo <...> nuostatos aiškinamos vadovaujantis geros valios principu, atsižvelgiant į jų įprastinę reikšmę jų kontekste ir atsižvelgiant į susitarimo objektą bei tikslą <...>.“

59. Šiame kontekste pažymėtina, kad drabužio naudojimas pagal paskirtį nėra įprastai suprantamas kaip medžiagų (naujų drabužių) „apdorojimas arba perdirbimas“. Nors Susitarimo 38 straipsnio h punkte pateiktas gamybos sąvokos apibrėžimas yra platus, be kita ko, atsižvelgiant į vartojamas „medžiagos“ ir „produkto“ sąvokų apibrėžtis (Susitarimo 38 str. e ir g p.), taip pat į 43 straipsnio 1 dalyje išvardintas operacijas, kurias Šalys laiko „gamyba“ (nors ir nepakankama) bei kitų Skyriaus nuostatų, kaip antai 49 straipsnis, matyti, jog aptariama gamyba siejama su tikslinėmis operacijomis, kuriomis siekiama iš atitinkamų medžiagų atliekant gamybos veiksmus pagaminti konkretų produktą. Tuo tarpu įprastu drabužių dėvėjimu (naudojimu pagal paskirtį) yra siekiama ne iš medžiagos (naujo drabužio) pagaminti naują produktą – dėvėtus drabužius, bet tenkinti kitus drabužius dėvinčio asmens (vartojimo) poreikius.

60. CTH kilmės taisyklė (gamyba iš kilmės statuso neturinčių medžiagų, priskiriamų bet kuriai kitai pozicijai negu produktas; Susitarimo 2 priedo 2 pastabos 6 d.) taip pat yra siejama su „gamyba“, t. y. panaudotų medžiagų ir galutinio produkto klasifikavimo SS pasikeitimas turi būti nulemtas (pakankamos) gamybos, kaip ji suprantama pagal Susitarimo 38 straipsnio h punktą. Vien tai, kad CTH kilmės taisyklė, be kita ko, yra taikoma SS 6309 pozicijoje klasifikuojamų produktų atžvilgiu, nesudaro pakankamo pagrindo nukrypti nuo įprastinės Susitarimo 38 straipsnio h punkte vartojamų žodžių reikšmės, tikslu praplėsti gamybos sąvoką produktų naudojimu (vartojimu) pagal paskirtį (nagrinėjamu atveju – drabužių dėvėjimu).

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks aiškinimas nepaneigia CTH taisyklės galiojimo SS 6309 pozicijoje klasifikuojamiems produktams.

62. Pagal SS 63 skirsnio 3 pastabą, 6309 pozicijoje klasifikuojami ne tik drabužiai, bet ir kiti šioje pastaboje išvardinti dirbiniai iš tekstilės, kaip antai antklodės ir kelioniniai pledai, lovos baltiniai, stalo baltiniai, baltiniai kūno priežiūrai ir virtuvės baltiniai, patalpų įrengimui skirti dirbiniai (pirmos pastraipos a p.), taip pat avalynė ir galvos apdangalai, pagaminti iš bet kurios medžiagos, išskyrus asbestą (pirmos pastraipos b p.). Be to, vadovaujantis šios pastabos antra pastraipa, siekiant šioje pastaboje išvardintus produktus klasifikuoti 6309 pozicijoje, jie turi atitikti tokius reikalavimus: i) turėti žymius dėvėjimo požymius (angl. show signs of appreciable wear) ir ii) būti palaidi ar supakuoti į ryšulius, maišus arba panašias pakuotes.

63. Nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, jog SS 63 skirsnio 3 pastabos pirmoje pastraipoje išvardintų produktų klasifikavimą 6309 pozicijoje gali lemti tik jų naudojimas (dėvėjimas) ir kad šioje pozicijoje negali būti klasifikuojami produktai, kurie buvo pagaminti (pvz., pasiūti) iš kitoje SS pozicijoje (pvz., 6305 (prekėms pakuoti naudojamų maišų), 6310 (skudurų ir kt.)) klasifikuotų naudotų produktų (medžiagų, turinčių „žymius dėvėjimo požymius“).

64. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad vien ta faktinė aplinkybė, jog Susitarimo 3 priedo 6309 pozicijai yra nustatyta CTH kilmės taisyklė, parodo, kad būtent susitariančioje Šalyje turi būti atlikta pakankama (t. y. į Susitarimo 42 str. 1 d. nepatenkanti) gamyba iš kitoje pozicijoje klasifikuojamų medžiagų, kad pagamintas produktas įgytų kilmės statusą. Tai taip pat reiškia, kad eksportuotojas ar importuotojas turi gebėti pagrįsti (be kita ko, Susitarimo 56 str. 1 d. ir 58 str. 1 d.), o eksportuojančios Šalies muitinė patikrinti ir patvirtinti (Susitarimo 62 str. 3 ir 4 d.) šių produktų gamybos vietą. Atitinkamai net ir laikant, kad Susitarimo 39 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo tikslais SS 6309 pozicijoje klasifikuojamų produktų dėvėjimas (naudojimas pagal paskirtį) yra gamyba aptariamų Susitarimų nuostatų taikymo tikslais, minėti subjektai turėtų gebėti patvirtinti, kad šis dėvėjimas (naudojimas), dėl kurio atitinkamas produktas įgijo SS 63 skirsnio 3 pastaboje nurodytus dėvėjimo požymius, įvyko būtent susitariančioje Šalyje, kaip iš esmės akcentuoja ir pats Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius. Tačiau byloje tokių duomenų nėra, o vien faktas, kad ginčo prekės (galimai) buvo surinktos iš drabužius paaukojusių žmonių Jungtinėje Karalystėje, nepatvirtina, kad šie drabužiai buvo dėvėti tik šioje šalyje.

65. Apibendrinus išdėstytą konstatuotina, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams aktualias Susitarimo nuostatas, dėl ko priėmė nepagrįstus sprendimus. Atitinkamai atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, Regionų administracinio teismo sprendimas panaikinamas priimant naują sprendimą – Komisijos sprendimą panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą tenkinti.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. S-2023/182 (7-2023/158).

Sprendimas neskundžiamas.