Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. N. neteisėtai pašalino elektroninius duomenis padarydamas žalos, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2018-07-05, 22.08 val. iki 2018-07-06, 11.48 val., būdamas nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), teikiamu internetiniu ryšiu ir priskirtu IP adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasis jam priklausančiu nešiojamu kompiuteriu "Toshiba" Nr.(duomenys neskelbtini), įvesdamas jam žinomą iš buvusios darbovietės - uždarosios akcinės bendrovės „S. S. “ vartotojo vardą ir slaptažodį, neteisėtai prisijungė prie asociacijos ,,V. Š. K. " vidinio serverio (duomenys neskelbtini) kaip administratorius ir pašalino ten patalpintus elektroninius duomenis, t. y. ištrynė sporto klubo klientų duomenų bazę (viso apie 350 klientų registracijos duomenų: kiek, kada klientas mokėjo, iki kada galėjo lankytis sporto klube, jo asmens duomenys: vardas, pavardė, elektroninis pašto adresas, telefono numeris) padarydamas žalos asociacijai “V. Š. K. ” bei UAB “S. S. ”, t. y. dėl jo neteisėtai atliktų veiksmų sutriko sporto klubo - asociacijos “V. Š. K. ” internetinis puslapis bei neveikė šio sporto klubo leidimų sistema, dėl ko buvo trumpinamas sporto klubo laikas, turėjo papildomai dirbti administratoriai, dalis klientų atsisakė paslaugų, nukentėjo įmonės reputacija ir tuo asociacijai “V. Š. K.” buvo padaryta 2000 eurų neturtinė žala, o taip pat įmonei padaryta 2417,49 eurų turtinė žala, kadangi įmonė negalėjo naudotis įsigyta kompiuterinė technika: serveriu, kurio vertė 250 eurų, jame įdiegta operacine sistema 370,64 eurų, bei licenzija -"specializuota programine įranga "DEVP" sporto klubui" -1796.85 eurų; taip pat UAB “S. S. ” dėl minėtų veiksmų tapus vertinamu kaip praradusiu pasitikėjimą, duomenų saugumą negalinčiu užtikrinti paslaugų teikėju ir tokiu būdu nukentėjus įmonės dalykinei reputacijai buvo padaryta 3000 eurų neturtinė žala, be to, šiai įmonei padaryta 3686,84 eurų turtinė žala, kurią sudaro duomenų atstatymo darbai pagal MB “K. P.‘‘ 2018-10-05 sąskaitą faktūrą KP Nr. (duomenys nesklebtini) - 350 eurų, duomenų bazių atstatymo darbai pagal 2018-08-01 LLC D. sąskaitą - 437.5 eurų, išmokos už darbo laiką sprendžiant klausimus susijusius su įsilaužimu į klientų duomenų bazę direktoriui M. D. -76.17 eurų, bei negauti 2823.17 eurų asociacijai “V. Š. K. ” nutraukus bendradarbiavimo sutartį su UAB “S. S. ”.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. N. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad 2016 m. VGTU internetinio puslapio skelbimų lentoje rado “S. S. ” darbo skelbimą, išsiuntė savo CV bei gavo pakvietimą į darbo pokalbį. Darbo pokalbyje gavo užduotį, ją atlikęs gavo darbo pasiūlymą. Sutikus su darbo pasiūlymu, jo buvo paklausta, ar turi jis asmeninį nešiojamą kompiuterį, ar gali su juo dirbti, sutikęs su sąlygomis pradėjo dirbti įmonėje. Įmonėje dirbo beveik du metus, pagrinde jo darbas buvo programinės įrangos diegimas. Tuo metu kai pradėjo dirbti, įmonė pradėjo diegti “D. ” programinę įrangą, “Sfinks”, “Sigur” valdiklius, kurie irgi su praėjimo kontrole siejasi. Pagrinde diegė jis toje bendrovėje programinę įrangą. 2017 m. vienas iš įmonės klientų buvo “Š. K.”, lygiai taip pat šioje bendrovėje reikėjo diegti “D. ” programinę įrangą, sujungti valdiklius ir taip toliau. Kadangi jų noras buvo pilnai automatizuoti funkcijas, buvo prašymas jam, A. N., sukurti žinučių siuntimo modulį ir terminalo programą, kad vartotojai savarankiškai galėtų užsiregistruoti piršto antspaudo duomenis atvykę į sporto klubą. Šis projektas buvo išskirtinis tuo, kad pagal “Š. K. ” pageidavimus “D. ” programa tokio funkcionalumo neturėjo. Būtent jiems buvo kuriamas naujas modulis, jis buvo ganėtinai greitai sukurtas, tinkamai neveikė, kilo daug problemų. Kilo problemų ir dėl jo, A. N., kurtų programų, bet kadangi pagrindinė programa buvo “D. ” ji buvo atsakinga už klientų praėjimo į sporto klubą kontrolę. Tas problemas stengėsi jis, A. N., ištaisyti, kiek jis galėjo įsigilinti, o visi pataisymai, tobulinimai buvo pačių “D. ” programuotojų. Jie taip pat jungėsi prie bendrovės serverio, tikrino, naujino visą sistemą. Tas projektas reikalavo daug laiko, teko dirbti tiek savaitgaliais, tiek po darbo. Vėliau direktorius prašė su tikslu nuraminti “Š. K. ”, kad jis, A. N., reguliariai po sporto kubo valandų jungtųsi prie jų serverio, tikrintų, ar tinkamai atsinaujino duomenys, ar tinkamai sinchronizacijos įvyko ir tuo pat metu iš karto pataisyti tas problemas, jeigu kažką matydavo. Tai užėmė labai daug asmeninio jo laiko. Jis, A. N., įdarbintas buvo ketvirčiu etato, tačiau dirbo praktiškai pilnu etatu. Atlyginimas taip pat buvo mokamas už ketvirtį etato, kita dalis buvo mokama į vokelį, juodais pinigais. Jam atsibodo, kad per daug dirbo ir tie juodi pinigai, dėl to rado kitą darbą, kur oficialiai pilnu etatu buvo įdarbintas. Darbą turėjo pradėti liepos 17 d. Tuomet pateikė įmonei „S. S. “ prašymą išeiti iš darbo. Kadangi jis, A. N., norėjo pasilikti šiek tiek laisvo laiko pailsėti prieš pradedant naują darbą, todėl prašyme nurodė konkrečią datą - liepos 3 d.. Kai pateikė prašymą, tą dieną vadovo darbe nebuvo. Prašymą jis, A. N., išsiuntė el. paštu. Darbo pabaigoje sulaukė vadovo skambučio. Vadovas paklausė ar gali jis, A. N., pasilikti po darbo, kadangi vadovas žadėjo atvykti į ofisą, kad galėtų aptarti jo, A. N., išėjimą iš darbo. Vadovui atvykus į ofisą, jis, A. N., taip pat išreiškė norą, kad būtų atleistas anksčiau nei per 20 dienų. Vadovas pasakė, kad tai priklauso nuo to, kaip greitai spės jis, A. N., perduoti darbus. Jeigu spės, galimai jį atleis, jeigu nespės, dirbs tas 20 dienų. Stengėsi jis, A. N., dirbo tiek savaitgaliais, tiek po darbo, kad galėtų greičiau tuos darbus perduoti ir kiekvieną kartą perduodant dalį tam tikrų darbų klausdavo, kada bus atleistas ir visada būdavo tas pats atsakymas, jog padarytų dar vieną ar kitą darbą ir tuomet pakalbės tiksliau. Penktą dieną perdavinėjant darbus, vėlgi perdavė jis, A. N., dalį darbų ir klausė, kada bus atleistas. Tą dieną jis, A. N., galvojo, kad taip pat dirbo, kad yra įmonės darbuotojas. Vadovas lygiai taip pat atsakė, kad kai perduos šiuos darbus, padarys dar kai ką ir tuomet galės vėl tą klausimą aptarti. Tuomet jis, A. N., tiksliai pareikalavo, kad jam būtų pateiktas dokumentas su tikslia jo atleidimo data, kad nereikėtų jam kiekvieną kartą klausinėti, kada jis bus atleistas. Tą dieną buvo sutarta, kad atveš jis, A. N., tam tikrus daiktus į ofisą. Jis, A. N., atvyko į ofisą, perdavė daiktus, paklausė direktoriaus, ar tas dokumentas yra paruoštas, kurio jis prašė. Direktorius pasakė, kad neparuoštas, jog atvyktų kitą dieną. Tuomet, liepos 9 d. jis, A. N., atvyko į ofisą taip pat aptarti to klausimo dėl to dokumento, kurio prašė, kadangi jis jam, A. N., nebuvo įteiktas liepos penktą dieną. Atvykęs į ofisą, jis, A. N., pamatė, kad ant jo darbo stalo gulėjo jau pasirašytas dokumentas. Jis, A. N., dokumentą pasiėmė ir išvyko. Daugiau jokių darbų nevykdė, niekas į jį daugiau nebesikreipė, kad būtų perduoti likę nebaigti ir neperduoti darbai, ir darbo santykiai tuo užsibaigė. Beveik po 3 mėn. jo, A. N., gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata. Iš karto po kratos buvo jis, A. N., išvežtas į policijos komisariatą apklausai. Tiek kratos metu, tiek apklausos metu, jam, A. N., buvo daromas psichologinis spaudimas, buvo gąsdinama ir taip toliau. Jam, A. N., pateiktas įtarimas buvo tik iš jo buvusios bendrovės, nebuvo minima tiksliai, kas buvo ištrinta, nebuvo minima visiškai apie sporto klubą, nei apie internetinį puslapį. Kadangi jis, A. N., tiksliai nesuprato, apie ką jam buvo reiškiami įtarimai, jis žinodamas, kad jis dirbo ir jis perkėlė darbinę kopiją, suprasdamas, kad kalbama apie tuos veiksmus, jis juos ir įvardijo. Tačiau vėliau supratęs, kad tai yra ne tie veiksmai, jis, A. N., patikslino konkrečiai savo parodymus ir nurodė, kad tai buvo darbinė kopija, nes duodamas pirminius parodymus jis, A. N., nesuprato ir nežinojo, kad tai yra produkcijinė sporto klubo versija. Atsakydamas į klausimus parodė, jog jis, A. N. tuo metu dirbo iš namų, pačio direktoriaus nurodymu, su savo asmeniniu kompiuteriu, vykdė darbų perkėlimus, jungėsi prie įmonės serverio, vykdė darbus. Sutinka, kad nurodytu laikotarpiu, tuo metu jungėsi prie bendrovės serverio iš namų. Sutinka, kad jungėsi prie bendrovės serverio iš nurodyto kompiuterio. Sutinka, kad iš nurodyto IP adreso jungėsi. Jis, A. N., vykdė darbinius veiksmus, buvo darbinis jo duomenų bazės variantas, kuriame buvo vykdomi klaidų patikrinimai, klaidų analizė, ta prasme tikrinamos ir analizuojamos klaidos. Jis, A. N., su duomenų baze dirbo ir jos kopiją persikėlė į savo laikmeną, kad galėtų pratęsti darbą savo kompiuteryje. Kaltinime, kaip jis vėliau suprato, buvo kalbama apie produkcijinę sporto klubo versiją, o tai buvo jo darbinis variantas, jis buvo skirtas tik jo darbui. Jis to net netikrino, ar liko duomenys po jo darbinio varianto perkėlimo. Jis, A. N., nežinojo, ar liko duomenys, nes jis dirbo su visai kita duomenų bazės kopija. Taip, liepos 9 d. atėjęs į darbą pasiėmė atleidimo iš darbo dokumentą, vadovo tuo metu nebuvo. Nelabai prisimena, kas iš žmonių tuo metu buvo ofise, bet kažkas buvo. Girdėjo, kad vadovas sakė, jog visą savaitgalį kažkokias problemas sprendė. Vadovo nebuvo darbe liepos 9 d. Dėl jo, A. N., pirminių parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kad ištrynė jis, A. N., tai, kaip ir minėjo, tai buvo darbinis variantas, tai yra skirtas tik jo darbui. Vertina ne pačių duomenų pobūdį, kuriuos perkėlė, o tai yra visai atskira kopija, tai yra sporto klubas dirbo su viena kopija, o jis, A. N., dirbo su tų duomenų kopija, kadangi jeigu atsirasdavo klaida, jam reikėdavo analizuoti tą klaidą ir jis dirbo su kopija. Dėl byloje esančio susirašinėjimo su vienu kolega, jie su kolega nemėgo vadovo, tai nuolatos buvo įvairūs pokalbiai, jog vadovas nervuoja ir ką nors padarys, bet nedarė blogo. Buvo pokalbis su vadovu, kad jam, A. N., buvo teikiamas, neprisimena, kaip tas dokumentas vadinasi, kad pasirašytų, kad su juo, A. N., tinkamai atsiskaityta. Tačiau kadangi nebuvo atsiskaityta, jis nedėjo savo parašo ant dokumento. Ikiteisminio tyrimo metu turėjo jis, A. N., pokalbį su A. R.. Jis, A. N., sulaukė iš A. R. skambučio, tas nurodė, kad tyrėja jam liepė pateikti žalos dokumentus, jis nelabai žinojo, kam teikti, jam, A. N. ar M. D., jis klausinėjo. Jis, A. N., A. R. nurodė, kad jis duomenų netrynė, tai buvo darbinis variantas, su kuriuo jis, A. N., dirbo. A. R. pasiūlė, kad jis, A. N., jam sumokėtų 500 EUR už serverį. Jis, A. N., nelabai suprato A. R. pozicijos. Atsakė, kad jam reikia pasitarti su advokatu. Daugiau su A. R. nekalbėjo. Su M. D., kai vyko ikiteisminis tyrimas, jis, A. N., reguliariai tyrėjos klausinėjo, kada gali atgauti asmeninius daiktus. Tyrėja jam pasakė, kad procesas truks ilgai ir jog jis, A. N., tartųsi su M. D.. Tuo tikslu jis, A. N., paskambino ir pasiūlė, kad nereikia tempti to laiko, galbūt vienas kito nelabai suprato, galbūt M. D. galvojo, kad jis, A. N., tą padarė. Jis, A. N., irgi pradžioje nelabai suprato įtarimo. Jis, A. N., pasiūlė gražiuoju rasti sprendimą, M. D. nesutiko ir tuo pasibaigė pokalbis. Taip, jis, A. N., prašė jį atleisti iš darbo nuo liepos 3 d. Tuo metu jis, A. N., nežinojo, kelintą dieną yra laikoma, kaip jis atleistas. Jis, A. N., prašė išleisti anksčiau, tiesiog jis negalvojo, kad gali atgaline data atleisti. Daugiau jis, A. N., nelabai žinojo, ką daryt. Po nagrinėjamo įvykio kolega M. , kažkada kreipėsi, minėjo, jog kažkas neveikia sporto klube, gal kažką žino jis, A. N.. Jis, A. N., pasakė jam, kokios yra dažniausiai pasitaikančios problemos, ką jam reikia pažiūrėti. Nežino, kiek P. V. išmano apie tai, ką kalbėjo. Jis, A. N., girdėjo P. V. parodymus. Keista tai, jog P. V. parodė, jog nieko nežinojo, o po to, kad matė vardą, pavardę serveryje. Jis, A. N., nežino, kaip serveryje galima matyti vardą ir pavardę. Nežino, ar P. V. melavo, bet vardo, pavardės matyti prisijungus tikrai neįmanoma. Jis, A. N. nežino, kas ištrynė klientų duomenų bazę. Jis pats to nepadarė. Buvo diegiama sporto klube programinė įranga “D. ”. Neprisimena duomenų bazės pavadinimo. “D. ” programinė įranga turi duomenų bazę. Šios programinės įrangos kūrėjas yra “D. ”. Klientų duomenys patalpinti “D. ”. Jis, A. N., nekalba apie duomenų bazės kūrimą, jis kalba apie problemų taisymą, nes būdavo problemos su duomenimis, kad išsikraipydavo jie. Konkrečiai - pasikeisdavo kortelės numeriai, dingdavo priskirti abonementai, abonementų laikai pasikeisdavo, kai vykdavo duomenų sinchronizacija. Tų pačių problemų išspręsti,jis, A. N., negalėjo, nes tai buvo “D. ” programa, bet jis jas pataisydavo tuo momentu. Tai problemas jis, A. N., pirma pataisydavo, patikrindavo ir analizuodavo darbinėje kopijoje. Paskui būdavo vykdomas atnaujinimas ant produkcijinės programos. Jis, A. N., sukūrė darbinę kopiją. Pačios duomenų bazės jis, A. N., nebuvo kūrėjas, jis buvo kūrėjas darbinio varianto, duomenų bazės kopijos. Pati duomenų bazė yra kurta “D. ”, jis to nekūrė. Dalis darbų toje duomenų bazėje buvo ir jo, kadangi buvo aplikacijos, kurios naudojosi ta duomenų baze, ten irgi buvo kažkokios jo lentelės sukurtos. Jis, A. N., turėjo omenyje darbinį variantą, kurį jis, A. N., sukūrė, padarė kopiją ir įdiegė. Jis, A. N., taip nesakė, kad jis sukūrė duomenų bazę, sakė, kad sukūrė darbinę duomenų bazės kopiją. Pats kūrė, turėjo omenyje darbinį variantą. Liepos 9 d. buvo kažkas ofise, taip ir pateko į jį. Neprisimena, kas buvo tuo metu ofise. Taip, jis, A. N., vykdė darbines funkcijas. Darbinės kopijos perkėlimas yra visai atskira kopija, neturi nieko bendro su sporto klubo veikimu, tai sutrikimas yra neįmanomas. Neliko tos duomenų bazės, perkėlus. Tai yra atskira kopija, tai yra dvi duomenų bazės, su viena dirbo sporto klubas, su kita dirbo jis, A. N.. Jis, A. N., savo kopiją persikėlė, kad pratęstų darbą kompiuteryje, sporto klubas toliau veikė su savo duomenų baze. Darbinio varianto neliko serveryje. Žodis “dropinti” iš žinutės kolegai – “dropinsiu visas DB”, reiškia trinti. Jis, A. N., tą žinutę rašė. Kai skambino jis, A. N., M. D., skambino su tikslu, pasakė, kad jau ilgai trunka, berods, metus ir taupant abiejų laiką, pasakė, kad siūlo išspręsti gražiuoju, nes jis, A. N., tų veiksmų tikrai nedarė. Gražiuoju sutarti ir tiek, taip konkrečiai nelabai ir sakė, vadovas atsisakė. Už papildomas dienas, dirbtas po liepos 3 d., nereiškė jis, A. N., darbo ginčų komisijai pretenzijų, neturėjo pinigų tam skirti, nematė prasmės. Pagarsinus 3 tomo, 88 b.l. (susirašinėjimas su M. P.), susirašinėjimas liepos 26 d., pakomentavo, jog tai komentaras. Jis, A. N., tuo metu nebedirbo ir jeigu reikėjo pagalbos, galėjo padėti, tik aišku už dyką jis tikrai nelabai norėjo padėti. Tai jo susirašinėjimas. Jis, A. N., susirašinėjo, jau išėjęs iš darbo. Negali pasakyti, kokią dieną buvo susirašinėjimas. Tai jo žinutės - “XDB” ir “sumoka“ ir „galiu padėti”. Kitos žinutės yra M. P.. Tai turbūt M. P. telefono atspindys. Jam atrodo, kad čia rašyta jau po jo, A. N., atleidimo iš darbo. Neprisimena, kiek laiko buvo praėję nuo atleidimo. Jo, A. N., žinučių esmė buvo, kad jeigu reikalinga kažkokia pagalba iš jo, A. N., jis gali padėti, bet kadangi nebedirbo įmonėje, norėjo papildomo atlygio. Neprisimena, apie kokius virusus kalbama. M. klausė. Klausė jo M. , ar jis žino, kas per virusai kompiuteryje. Neprisimena, kokiame kompiuteryje, turbūt apie Š. K. greičiausiai buvo kalba. Birželio 26 d. pateikė prašymą išeiti iš darbo. Prašyme nurodė liepos 3 d. Ši data buvo ankstesnė, negu pagal įstatymą turėjo jis išeiti iš darbo. Naujame darbe turėjo pradėti dirbti 17 d. Tuomet 16 d. būtų dvidešimta diena. Direktorius atsakymo į prašymą nepateikė. Jis sakė, jog pagalvos, priklausys, kaip greitai perduos darbus, kada perduos. Reikėjo darbus užbaigti. Kai pranešė jis, A. N., kad išeis iš darbo, dirbo iš namų, jam buvo nurodyta, kad jis gali dirbti iš namų, kadangi jam, A. N., bus greičiau, patogiau perduoti darbus. Surinkinėjo pagal projektus visą informaciją, tai yra dokumentaciją, kažkokie failai, kopijos bazių. Buvo perduodama pagal projektą paketais, vadovas juos tikrino, pateikdavo pastabas, ar kažko trūksta, ar papildyti, taip vyko komunikacija, tai buvo ir telefonu, ir žinutėmis. Visas darbų perdavimas vyko nuotoliniu būdu. Nuotoliniu būdu jungėsi jis, A. N., prie įrenginių, serverių. Tai buvo normali praktika. Tokia praktika buvo normali ir prieš išėjimą iš darbo, jis, A. N., dirbo iš namų ir jungėsi nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, jeigu būdavo universitete paskaitose ir būdavo problema, irgi jungdavosi nuotoliu. Ir užbaigdamas darbus jungėsi prie Š. K. serverio nuotoliniu būdu. Parodžius 2 tomo, 92-106 b.l., parodė, jog dokumentuose užfiksuotas visas darbų perdavimas. Vadovas tikrino, teikė pastabas atgal, jis, A. N., vėl kažką perduodavo. Ne, tuo metu kai vyko pridėtas susirašinėjimas, 3-5 d., nebuvo jis, A. N., dar informuotas, kad yra atleistas iš darbo. Atlikdamas šiuos veiksmus nebuvo informuotas, kad yra atleistas iš darbo. Įmonės direktorius, kai jis, A. N., pateikė prašymą neinformavo jo, kada tiksliai bus išleistas. 2018 m. liepos 5 dar nebuvo gavęs atleidimo įsakymo, tik tą dieną parašė. Liepos 5 d. jam, A. N., tas dokumentas nebuvo įteiktas, jis atvyko paduoti raktus, bet pasakė, kad dar įsakymas nėra paruoštas. Jis, A. N., atvažiavo į darbo pabaigą. Liepos 9 d. jis, A. N., atvyko į ofisą kalbėti dėl to dokumento ir klausti kada jis bus. Atvyko ir rado ant savo darbo stalo padėtą dokumentą su parašu, pasiėmė ir išvyko. Iki liepos 9 d., kai rado tą įsakymą, jis nežinojo tiksliai, kada atleistas ir nuo kada yra atleistas. Tik liepos 9 d. sužinojo apie atleidimą nuo liepos 3 d. Parodžius 1 tomo, b.l. 171, parodė, jog šį dokumentą rado ant savo darbo stalo. Liepos 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 dienomis nebuvo informuotas, kad yra atleistas iš darbo nuo liepos 3 d. Kaltinamajame akte minimu laikotarpiu nebuvo informuotas, kad jau nėra jis įmonės darbuotojas. Liepos 9 d. nesusitiko jis su įmonės “S. S. ” direktoriumi. Bendravo su direktoriumi liepos 5 d. paskutinį kartą. Kitas pokalbis su direktoriumi buvo ikiteisminio tyrimo metu telefonu, kai jis, A. N., skambino. Po to dokumento apie atleidimą pasiėmimo, įmonės direktorius į jį, A. N., nesikreipė. Su įmonės direktoriumi nebuvo pasirašytas darbų ir įmonės daiktų priėmimo - perdavimo aktas. Oficialiai ne visi darbai perduoti. Nebuvo perduotas ir nebaigtas „Š. K. “ projektas ir kažkoks Latvijos projektas irgi nebuvo perduotas. Neperduotus darbus, projektus, duomenis, kurie buvo reikšmingi, jis, A. N., saugojo savo kompiuteryje, kadangi jis viską rinko ir tame kompiuteryje dirbo. Įmonės direktorius po to laikotarpio nesikreipė į jį dėl likusių darbų perdavimo. Jis, A. N., pats komunikavo ir darbus perdavinėjo M., bet kiek žinojo, tas darbus perdavinėjo P. . Jis, A. N., tiesiogiai P. darbų neperdavinėjo. Jis, A. N., su tikslu saugojo tuos darbus, kurie nebuvo perduoti, kad jeigu jo būtų paprašyta, perduotų. Jis pats neiniciavo neperduotų darbų perdavimo. To nepadarė, kadangi pasiėmęs atleidimo raštą pamatė, kad yra atleistas. Tai pamanė, kad M. D. jie nebėra reikalingi, todėl jis nebevykdė darbinių funkcijų. Jis, A. N., dirbo su „V. Š. K. “ projektu. Jis diegė programinę įrangą, tai yra “D. ” “Sfinks”, berods, taip pat konfigūracijas darė įvairių skaitytuvų, sprendė problemas, kas būdavo, taisydavo duomenis ir taip toliau. Pačias problemas iš esmės spręsdavo “D. ” įmonė, nes tai buvo jų programa, jie taip pat dažnai jungėsi prie bendrovės serverio. “D. ” įmonės atstovai jungėsi nuotoliniu būdu. “D. ” atstovams didelė dalis darbo teko. Šis projektas prasidėjo 2017 m., per tris mėnesius reikėjo jį padaryti. Nebuvo padaryta per tą laikotarpį. Su šiuo projektu ištisai buvo problemos, pastoviai neveikdavo, nes tai buvo naujas “D. ” modulis, ko prieš tai nebuvo ir dėl ko, iš esmės, kilo pagrindinės problemos, tai yra duomenų sinchronizacijos, dėl to rezultate negalėdavo klientai patekti į sporto klubą, būdavo, jog dingdavo duomenys. Parodžius 3 tomo, 115 b.l., parodė, jog šio rašto, 2018 m. birželio 18 d., jis, A. N., tikrai nerašė, galbūt, jam kažką sakė, kad nėra prijungta kažkas ir taip toliau, bet šio rašto nerašė. 2018 m. birželio 18 d. projektas dar nebuvo užbaigtas ir iki galo neveikė. Lyginant su kitais sporto klubais, kuriuose buvo diegiama “D. ” programa, šiame projekte buvo daug sudėtingiau. Šiam projektui, kaip jau minėjo, buvo papildomai kuriamas naujas modulis, kad būtų ribojamas pagal laiką ir pagal kiekį, ko tuo metu neturėjo ta programa. Kitų sporto klubų klientų praėjimas buvo vykdomas arba piršto antspaudu, arba kortele. Šio sporto klubo atveju buvo ir kortelė, ir piršto antspaudas, ir PIN kodas, dėl to kilo problemų ir patys jie neturėjo patirties, ir nelabai buvo pritaikyta programa. „Š. K. “ kreipimaisi į jį, A. N., buvo dažnai dėl problemų, porą kartų į savaitę minimum būdavo kreipiamąsi. Iš pradžių kreipdavosi administratorė Simona, paskui K. , tiek skambindavo, tiek rašydavo laiškus. Po kažkurio laiko, kai ilgai tęsdavosi problemos, sulaukdavo skambučio ir iš A. su įvairiausiais pykčiais. Priklausydavo nuo situacijos, kartais tekdavo vykti į vietą, bet visuomet, gavus problemą, būdavo jungiamasi nuotoliu. Prisijungiama, pasižiūrima, kas negerai ir sprendžiama, ar reikia važiuoti į vietą, ar galima nuotoliu sutvarkyti. Pradžioje dažnai vyko pasižiūrėti į vietą, vėliau vykdavo jis, A. N., rečiau, vykdavo kolega M. P. vienas. 2018 m. liepos 12 d. „Š. K. “ pranešime nurodyti duomenys (1 tomo, 10-11 b.l.) atitinka realybę. Iš “D. ” atstovų su minėta „Š. K. “ sistema ir projektu dirbo minimum 3 asmenys - N., V. ir R. . Daugiausiai N. ir V. jungdavosi prie serverio. Kitų asmenų nežino. Tarpusavyje jie irgi kažką tikrindavo. Būdavo, jog jungdavosi iš Latvijos žmonės, nes buvo toks atvejis, kad direktorius rado projektą Latvijoje ir jis norėjo pristatyti tą programą Latvijoje. Direktorius taipogi davė prisijungimus kolegoms iš Latvijos. Davė prisijungimus prie „Š. K. “ serverio, kad jie galėtų pamatyti, kaip realiai veikia sistema, galėtų pasižiūrėti kaip ten kas atrodo. Turėdami prisijungimus “D. ”, Latvijos įmonės atstovai galėjo ištrinti arba kažkokias manipuliacijas atlikti, kad neliktų duomenų. Nelabai buvo kažkas saugoma. Prisijungimas buvo, iš esmės, vienas. Prisijungimo slaptažodis visuose kituose objektuose būdavo naudojamas tas pats arba labai panašus, vienas skaičius skirdavosi. Visiems prisijungimams būdavo pilnos administratoriaus teisės, nebuvo skirstoma pagal teises kažkokie ribojimai. Dėl duomenų saugumo buvo keliamas klausimas M. , bet jis atsakė, kad jų interneto tinklo jie nediegia ir neprižiūri, čia jų klausimas, kaip jie nori taip daro. Sporto klubo duomenų bazėje buvo problemų, buvo virusai, dingdavo ir failai tiesiog. Konkrečiai duomenų bazę kartą buvo ištrynęs “D. ” darbuotojas N.. Buvo susirašinėjama su juo, kuomet jis, A. N., jo konkrečiai paklausė, ar jis ištrynė, nes jis vykdė veiksmus, po jo veiksmų atlikimo jis, A. N., prisijungė, pamatė, kad nėra duomenų bazės ir tuomet jam iš karto parašė, ar jis ištrynė duomenų bazę. Tas pasakė, jog taip. Apie tai iš karto pranešė M. , savo vadovui ir tas liepė jam, A. N., A. , „Š. S. K.“ direktoriui apie tai nieko nesakyti. Sakyti, kad jis, A. N., nieko nežino, kad tai yra virusas. Toks susirašinėjimas yra išlikęs.“D. ” atstovas naujinimą vykdė ir ištrynė duomenų bazę. Dažnai naujinimus vykdė “D. ” atstovai. Iki šio duomenų bazės ištrynimo nebuvo saugomos duomenų bazės kopijos, po šio įvykio jos buvo pradėtos daryti. Kopijos po to buvo pradėtos saugoti, kad jeigu pasikartotų toks atvejis, būtų galima greitai bazę atstatyti. Kaip suprato, “D. ” atstovas per klaidą ištrynė duomenų bazę, jis turėjo pasidaryti kopiją. „Š. K. “ originalios klientų duomenų bazės, kuo jis, A. N., kaltinamas pagal kaltinimą, jis netrynė. Duodamas pirminius parodymus, buvo jis, A. N., suklaidintas, kadangi jam nebuvo aišku konkrečiai, apie ką kalbama. Iš Š. K. serverio jis, A. N., perkėlė darbinę duomenų bazę, kurioje buvo daromi sistemos trikdžių tvarkymai. Dėl šios duomenų bazės kopijos “S. S. ” direktorius nesikreipė, kad jis, A. N., perduotų. Jeigu būtų kreipęsis, jis, A. N., būtų perdavęs. Su jo, A. N., turima darbine duomenų baze, originalią „Š. K. “ duomenų bazę buvo galima atstatyti kelių valandų bėgyje. Darbinė duomenų bazė buvo saugoma „Š. K. “ serveryje, kadangi sporto klube buvo naudojama licencijuota programinė įranga, tų licencijų jis, A. N., neturėjo, tai, kad galėtų tam tikrus veiksmus patikrinti, jam reikėdavo tos programinės įrangos, ji būdavo pirmyn atgal kilnojama, tai yra perkeldavo, patikrindavo kažką su ta programine įranga, atgal persikeldavo ir toliau dirbdavo. Kada vyko jo, A. N., pirminė apklausa, neprisimena, berods, trys mėnesiai buvo praėję. Tai buvo iš karto po kratos jo namuose, buvo anksti ryte. Atliko kratą, iš karto jį išsivežė, buvo jis nevalgęs. Gąsdino jį, nelabai suprato, apie ką kalba, pagalvojo, kad apie darbinį variantą. Prieš apklausą tiesiog buvo paduotas lapas pirminio įtarimo byloje. Pirminį įtarimą jis, A. N., suprato, kad, būtent, dėl tų darbų, kurių jis nebuvo perdavęs, dėl tų darbinių kopijų. Tuo metu jis nežinojo, kad kilo problema įmonėje, kad sutriko puslapiai, apie „Š. K. “ duomenų bazę pirminiame įtarime nebuvo kalbama. Apie internetinį puslapį nieko nežinojo, tuo metu nežinojo, kad jis neveikė, sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Jis, A. N., suprato, kad jam keliamas įtarimas dėl darbinės duomenų bazės perkėlimo į savo laikmeną ir ištrynimo iš serverio. Vėlesniuose savo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu jis, A. N., patikslino savo poziciją, kai suprato, kad kaltinimas reiškiamas dėl visiškai kitų veiksmų. Ta kopija duomenų bazės, ant kurios jis, A. N., vykdė pataisymus, oficialiai “S. S. ” direktoriui nebuvo perduota, kadangi nebuvo dar baigtas darbas. „Š. K. “ taip pat nebuvo perduotas. Jis, A. N., neatliko jokių veiksmų, kad būtų ištrinta originali „Š. K. “ duomenų bazė kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu. Kaip jis prisimena, tuo metu jis nesijungė prie produkcijinės duomenų bazės ir netyčia nelabai galėjo jos ištrinti. Jis, A. N., laisva valia nepripažino ir nepripažįsta, kad ištrynė originalią Š. K. duomenų bazę. Tos jo ištrintos duomenų bazės darbinės kopijos ištrynimas, internetinio puslapio veikimui neturėjo įtakos ir negalėjo turėti. Jeigu būtų ištrinta originali duomenų bazė, jos ištrynimas, dingimas neturėtų įtakos internetinio puslapio veikimui. Internetinis puslapis veikia visiškai kitame serveryje. Bandymas sporto klubo serveryje pakeisti slaptažodžius arba keitimas negalėjo įtakoti internetinio puslapio veikimo, kadangi jis buvo visiškai kitame serveryje, o pačios sporto klubo sistemos veikimo irgi ne, sistemai visiškai nėra skirtumo kokie prisijungimai, ar kokie slaptažodžiai. Prie serverio pradžioje buvo tik vienas prisijungimas, paskui buvo padaryta specialiai A. ir administratorei atskiri prisijungimai. Atskiri prisijungimai reiškia, kad tiesiog skyrėsi prisijungimo vardas, A. ir administratorei buvo padaryta taip, kad po pirmo prisijungimo jie įvesdavo patys savo slaptažodį, jie jo nežinojo, o teisės, tų visų prisijungimų buvo vienodos. Prisijungus prie serverio, dar reikėjo prisijungti prie duomenų bazės serverio. Tam reikėjo atskiro slaptažodžio. Iš esmės, tie slaptažodžiai buvo išsaugoti, bet kas prisijungęs prie serverio, galėjo pasiekti bazę. Administratorė dirbo pačioje “D. ” programoje, bet ta programa buvo ten pat, kur ir duomenų bazė. Slaptažodį turėjo “D. ” atstovai, kiek žino, buvo duota latviams prisijungimai. Iš esmės, prisijungimus turėjo visi „S. S. “ įmonės darbuotojai. Kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu prie „Š. K. “ duomenų bazės turėjo galimybę prisijungti platus ratas asmenų. Atlikti kažkokias manipuliacijas, bandyti keisti slaptažodžius ir panašiai. RDP tipo failai buvo išsaugomas prisijungimas, kad nereikėtų kiekvieną kartą tų pačių duomenų vesti, kadangi tų prisijungimo taškų buvo nemažai, tai, kad nereikėtų kiekvieną kartą vedinėti, tiesiog būdavo išsaugomi, kad būtų galima greičiau prisijungti. Jis pats naudojo tam tikslui. Pagal failo tipą negalima teigti, kokiems tikslams jie buvo naudojami, jis pats SQL tipo failus naudojo duomenų atrinkimui arba naujinimui, kadangi tos problemos iš esmės tos pačios kartodavosi, tai būdavo pasirašomos, kažkokios komandos tam tikriems duomenims atrinkti, arba patikrinti, jos būdavo išsaugomos, kad nereikėtų to paties rašyti, tą pačią komandą panaudoti. “Ingres” duomenų bazė nesusijusi su “D. ” programa ir jos veikimu, tai kitas produktas ir kita duomenų bazė. “Ingres” duomenų bazėje nebuvo saugomi „Š. K. “ klientų duomenys. Duomenys buvo saugomi “D. ” duomenų bazėje. Dėl P. V. nurodytos aplinkybės, kad matė vardą, pavardę, asmens, kuris atliko duomenų ištrynimą, tai nebent tokiu atveju, jeigu prisijungimas yra vardas, pavardė, priešingu atveju niekaip negalima matyti. Dėl civilinio ieškovo A. R. skambučio telefonu, kaip jis, A. N., suprato, jam irgi nelabai aišku buvo. Jis, A. N., nesutiko atlyginti žalos A. R.. A. R. tiesiog pasakė, sumos neprisimena, bet, berods, pasakė, jog sumokėtų 500 EUR ir tada jis niekam nieko neteiks, nes nelabai norėjo eiti į teismus. Tas skambutis buvo praėjus nemažai laiko, berods, po trijų metų. Per tris metus „Š. K. “ jam, A. N., nebuvo pareiškęs reikalavimų. Civilinių ieškovų reikalavimai ikiteisminio tyrimo metu jo atžvilgiu buvo tikslinti daug kartų, įtarimas taip pat daug kartų. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas tris kartus. Tyrimas truko beveik 4 metus. Jeigu jis, A. N. būtų ištrynęs duomenų bazę ir M. būtų paklausęs, būtų jam nurodęs, kad ištrynė. Neištrynė jis, A. N., bazės ir nenurodė, kad ištrynė. Įmonės direktorių su M. dažnai apkalbėdavo, tiek įmonės veiklą. Parodžius kaltinamajam 2 tomo, 109 b.l., parodė, jog M. jo, A. N., paklausė, ar telefone garsas buvo, atsakė jis, kad jis, A. N., buvo tik vibraciją užsidėjęs, garso niekada nebuvo įsijungęs. Tas pasakė, kad neveikia garsas ir pasakė apie tai M. . M. pasakė, kad jis su juo, A. N., nėra pasirašęs daiktų priėmimo akto. Iki liepos 26 d. daiktų perdavimo akto ir darbų perdavimo akto nebuvo pasirašyta. Ištrynus originalią duomenų bazę sutriktų leidimo sistemos. Originalios duomenų bazės ištrynimas neįtakotų interneto svetainės veiklos. Puslapiui jokios įtakos neturėtų, tiesiog tie duomenys nepasiektų duomenų bazės, tačiau jie vis tiek būtų internetinio puslapio bazėje. Skundo dėl pareigūnų spaudimo ir grasinimo pirmos apklausos metu neteikė. Susirašinėjimas po liepos 5 d. tarp jų nevyko. Liepos 9 d. nusprendė jis, A. N., atvykti į ofisą, kadangi buvo pirmadienis, sekanti darbo diena, po liepos 5 d. Ketvirtadienį buvo pasakyta atvykti į ofisą kitą darbo dieną. Žodžiu tai buvo pasakyta. Jie su direktoriumi po to nebendravo telefonu. Jis, A. N., atvyko į ofisą paduoti raktus ir, galimai pasiimti dokumento. Jam buvo pasakyta, kad dokumentas neparuoštas ir jog atvyktų kitą darbo dieną ir jis sekančią darbo dieną atvyko į ofisą. Nuo liepos 5 d. iki 9 d. joks bendravimas nevyko tarp jų. Neprisimena, ar buvo aktas, pagal kurį buvo jam, A. N., perduoti daiktai. Dėl programų perdavimo nebuvo raštiško dokumento, kad jis, A. N., perdavė įmonei. Jis, A. N., nesakė, taip, kad laukė kažkokio perdavimo akto, tam, kad perduoti tuos darbus, kurių neperdavė. Jis, A. N., perkėlė darbinę kopiją ir tęsė darbą ir toliau pasiėmęs atleidimo raštą, į jį nebuvo kreiptąsi, kad perduotų ir jis todėl neperdavė. Dėl darbų perdavimo jokio akto nebuvo pasirašyta. Jis, A. N., nelaukė jokio akto pasirašymo dėl darbų perdavimo. Po trijų mėnesių kažką siūlyti atstatyti, toks klausimas? Jis, A. N., galvojo, kad tai yra darbinis variantas ir pasakė, kad jį perkėlė ir jį turi. Pataisytą duomenų bazę turėjo. Nežinojo apie „Š. K. “ problemas, todėl ir nepasiūlė. Liepos 5 d. buvo prisijungęs prie serverio, po 22 val., po sporto klubo darbo laiko. Prisimena, kad rodė, kaip dirba sistema sporto klubo kitame mieste, neprisimena, kurio miesto. Kai buvo prisijungę žmonės iš Rusijos ir duomenys dingo, internetinis puslapis tuo metu veikė. Puslapis veikia visiškai kitur, kitame serveryje esanti duomenų bazė puslapio pačio veikimui įtakos neturi. Jeigu duomenų bazės nebus darbovietės serveryje, tie duomenys į sporto klubo nepateks, bet tie duomenys, kurie yra internetiniame puslapyje, jie liks. Liks internetinio puslapio duomenų bazėje. Tas serveris yra ten, kur patalpintas internetinis puslapis. P. vienas darė internetinius atsiskaitymus. Buvo serveris, P. sudarydavo užklausas ir tiesiog patalpindavo į “D. ” duomenų bazę duomenis. Nežino, kodėl pats internetinis puslapis nustojo veikti. Naktį liepos 5 d. darė jis, A. N., įmonės užduotis. Sekančią darbo dieną pasiėmė dokumentą dėl atleidimo iš darbo. Darbinį variantą jis, A. N., perkėlė į savo kompiuterį, jis buvo reikalingas tik jam pačiam, kadangi sporto klubui jis kaip ir šiukšlė buvo. Jis, A. N., vykdė patikrinimus, ką reikėjo ir kai nebereikėjo, jis persikėlė kopiją į savo kompiuterį. Neprisimena, ar prieš jam prisijungiant tą penktą dieną vakare, jo darbinis variantas buvo, jis turbūt atgal buvo įkeltas, atliekami veiksmai ir vėl atgal persikeliamas. Jam, A. N., nebuvo pasakyta tiksli atleidimo data, jis sakė, jog jam reikia dokumento su data, nuo kada jis nebedirba, nes jis neturėjo tokio dokumento ir nežinojo. Tikėjosi, kad liepos 5 d. toks dokumentas bus, atvyko, pasakė, kad atvyktų kitą dieną. Dabar tas dokumentas dėl atleidimo yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Įsakymas dėl atleidimo yra tas dokumentas, kurį jis gavo liepos 9 d. Jo kurtas žinučių siuntimo modulis ir info terminalas su duomenų baze susiję tuo, kad iš tos duomenų bazės buvo imami duomenys ir jie taip pat buvo ten atnaujinimui. Sporto klubo programa neveikė, buvo pastoviai problemos, susigadindavo duomenys, dingdavo duomenys, neįvykdavo sinchronizacijos ir taip toliau. Kituose klubuose buvo kitokia programa, ten nebuvo tokio funkcionalumo, koks buvo „Š. K. “, nebuvo ribojimo pagal laiką. Kituose klubuose buvo ribojimas tik vienetais, vieną kartą per dieną, du kartus per dieną. Dėl to, kaip jo, A. N., kurtas darbas susijęs su sporto klubo duomenų baze, jo darbas - iš ten imdavo duomenis ir ten atnaujindavo duomenis, o perkėlimas vyko todėl, kad jis taisydavo “D. ” sugadintus duomenis, kad sporto klubas galėtų toliau veikti, kol “D. ” darbuotojai ištaisys problemą. Jis, A. N., pataisydavo, problemą spręsdavo patys “D. ”. Pirma būdavo išanalizuojama problema ir būdavo perduodama “D. ” programuotojams, tuomet jie jungdavosi ir tikrindavo patys, ką reikėdavo. Jis, A. N., tik pataisydavo duomenis, kad toliau galėtų veikti programa, “D. ” atstovai būdavo informuojami, kad yra problema. Neprisimena, ar šiuo atveju buvo informuoti, kad yra pakeitimai. Problemos kartojosi tos pačios ir tai buvo žinoma. Darbinės duomenų bazės išėmimo tikslas buvo išanalizuoti problemą, pataisyti ir padaryti atnaujinimą ant produkcijinės versijos. Jis, A. N., nieko nedarė, pataisė ir tuomet pasibaigė darbo santykiai ir daugiau nieko nedarė. Darbo santykiai iki liepos 9 d. buvo, nes jis, A. N., tik 9 dieną sužinojo, kad nebedirba. Darbai sustojo liepos 5 d. naktį, kadangi vėliau buvo savaitgalis. Jis, A. N., pabaigė darbus naktį, dirbo naktį, kad juos pabaigti. “D. ” atstovai nebūdavo informuojami, jeigu būdavo kažkas pataisyta, jie buvo informuojami, kad buvo faktas, kad atsitiko kažkas, buvo siūloma jiems pataisyti. Nieko jam, A. N., nereikėdavo informuoti ir niekada jų neinformuodavo. Jis, A. N., ne “D. ” duomenų bazę keitė, jis klientų duomenis pakeitė, jeigu būdavo klaidingi duomenys, pavyzdžiui bloga data, iki kada galioja. Tą informaciją gaudavo iš pačio sporto klubo. K. pastoviai skambindavo, rašydavo laiškus. Neprisimena, kada šiuo konkrečiu atveju buvo gauta informacija. Tikėtina, ką tą dieną, arba prieš dieną buvo gauta informacija. K. ar kažkoks kitas sporto klubo atstovas informuodavo jį, A. N., kad yra problema. Tada jis vakare prisijungdavo ir bandydavo pataisyti duomenis. Vykdavo taip, pranešdavo apie problemą, prisijungiama, padaroma pagrindinės duomenų bazės kopija, tuomet toje kopijoje, tai yra darbiniame variante ieškodavo problemos, kas yra blogai, koks klientas blogai, kodėl blogai. Jeigu tai būdavo problema, kurią turėjo taisyti “D. ”, jiems perduodavo, jeigu tą galėdavo pataisyti tik jie patys, tai yra užtekdavo pataisyti tik duomenis, tuomet pataisydavo tuos duomenis, patikrindavo dar kartą ir atnaujindavo ir produkcijinėje duomenų bazėje. Dabar tas atnaujinimas nebuvo įvykęs. Duomenų netaisydavo veikiančioje duomenų bazėje, nes jam, A. N., reikėjo suprasti ir išanalizuoti problemą, reikėjo atkartoti tą problemą. Jeigu problema būtų atkartojama ant produkcijinės programos, tai būtų įnešamas nepageidaujamas veikimas į realią duomenų bazę, tai tas niekada nebuvo daroma ir buvo dėl to daroma kopija. Liepos 5 d. jis, A. N., nežinojo, kad atleistas, manė, kad dirba, todėl ir atliko šias darbines funkcijas ir manė, kad dirbs toliau pirmadienį. Taisė darbą, buvo vakaras, pavargo ir baigė darbą. Jis, A. N., pasiėmė darbinį duomenų bazės variantą. Yra produkcijinis variantas ir darbinis variantas. Darbinis duomenų bazės variantas niekada nebuvo saugomas „Š. K. “ serveryje, būdavo padaromas darbas, persikeliamas ir toliau vykdomas jo, A. N., kompiuteryje. Jeigu būdavo problema, padarydavo jis, A. N., duomenų bazės, produkcijinės duomenų bazės, kopiją, produkcijinės tai yra tą, ką „Š. K. “ naudojo, su kuo dirbo. Padarė jis, A. N., kopiją, tai yra darbinis variantas, jeigu jam nereikėjo tuo metu daryti su tarkim licencijuota versija, persikeldavo į savo kompiuterį ir toliau dirbdavo, jeigu reikėdavo, persikeldavo atgal, patikrindavo ir vėl persikeldavo atgal ir taip vykdavo patikrinimas. Jis, A. N., pasiėmė savo darbinį variantą. Ta darbinė kopija nebuvo serveryje visą laiką, kai reikėdavo, jis, A. N., padarydavo darbinę kopiją. Duomenų bazės kopija ir darbinis variantas yra visai skirtingi dalykai. Darbinis variantas skirtas, kad patikrinti tam tikrus dalykus su “D. ”, jis, A. N., neturėjo licencijų. Darbinį variantas yra jam, A. N., skirtas, „Š. K. “ dirbo su kita kopija, o pati kopija, atskira, yra saugoma. Produkcijinis variantas atskirai stovi, darbinis variantas, dar atskiras jo, A. N., darbui skirtas. Darbinį savo variantą jis, A. N., perkėlė, jo ten neliko. Toje darbinėje versijoje buvo tik klientų vardai, pavardės, telefono Nr., mokėjimų nebuvo, jis, A. N., tikėjosi, kad kreipsis į jį ir jis perduos M. . Pagarsinus kaltinamojo parodymus - 2 tomo, b.l. 44-47, parodė, jog tuo metu jis, A. N., suprato, kad kalbama apie darbinį variantą. Originalios duomenų bazės kopijos buvo daromos ir buvo perkeliamos į “S. S. ” vidinį serverį, buvo saugomos kelių dienų senumo kopijos, kai būdavo naujos perkeliamos, senos būdavo iš “S. S. ” serverio ištrinamos. Trijų dienų senumo kopijos buvo saugomos. Darbinę kopiją jis, A. N., turėjo pas save “Toshiba” kompiuteryje. Jam, A. N., reikėdavo patikrinti tam tikrus veiksmus, jis neturėjo licencijuotos programinės įrangos, kad patikrinti jam reikėjo tos licencijos, tai jis prisijungdavo tame serveryje, atlikdavo tam tikrus veiksmus, ką reikėdavo su programa ir tuomet persikeldavo atgal. Tą dieną daug kartų buvo jungiamasi, nes pastoviai vyko veiksmai, tuo metu tie darbai buvo perdavinėjami, buvo užbaiginėjama, buvo dažnai jungiamasi. Jis kalbėjo apie darbinį variantą, sakydamas, “kad minėtą kliento duomenų bazę aš padariau kopiją į savo išorinę laikmeną”. Jeigu kildavo nauja problema, tai buvo padaroma realios duomenų bazės kopija ir tada ieškoma problemos atskiroje kopijoje. Kadangi jam, A. N., patogiau buvo dirbti savo kompiuteryje, tai ji perkeliama buvo į jo kompiuterį, jis dirbo, jeigu reikdavo perkeldavo atgal ir patikrindavo ten. Kopija pirmyn atgal buvo kilnojama. Tie darbai visą dieną vyko perkėlimo, taisymo jis, A. N., jų buvo neužbaigęs ir jis norėjo juos užbaigti, todėl ir persikėlė darbinį variantą į savo kompiuterį. Tik nuo to momento, kai “D. ” buvo ištrynęs, buvo pradėtos daryti kopijos. Jos buvo daromos automatiškai ir kažkurią dieną, turbūt būdavo naktį, ji atsirasdavo tame serveryje automatiškai ir tada ji buvo perkeliama į “S. S. ” serverį, kai jis, A. N., perdavinėjo darbus, su tais darbais taip pat buvo paimama kopija iš ten ir perduodama vadovui, tos jau realios duomenų bazės kopija turima omenyje. Neprisimena, ar buvo atsarginės duomenų bazės kopijos ir neprisimena, ar jis, A. N., jas ištrynė.“Tada aš iš vidinio serverio ištryniau kliento duomenų bazę, tai padariau tiesiog atlikdamas komandą Delete”, - tai reiškia, jog jis, A. N., perkėlė kopiją ir tada tą darbinį variantą ištrynė iš ten, nes jis buvo nebereikalingas. Kai perkeldavo darbinį variantą, tai jis likdavo ten ir tada jis, A. N., jį iš ten ištrindavo, nes persikėldavo pas save. Dėl jo parodymuose minimo galimo internetinio puslapio aplikacijų veikimo sutrikimo, darbiniame variante irgi buvo pajungiamos aplikacijos, kad būtų tikrinama realioje aplinkoje. Sakydamas, kad buvo kvaila, turėjo omenyje, kad galėjo perduoti kopijas, galėjo kreiptis. Galėjo perduoti darbinius nebaigtus darbus, kurių jis, A. N., neperdavė, dėl kurių galvojo, kad yra teikiamas kaltinamas. Sakydamas, kad galėjo perduoti kopijas, turėjo omenyje, kad galėjo pats kreiptis, rodyti iniciatyvą, kad būtų perduoti darbai, kurie nebuvo perduoti. Sakydamas žodį kopija, turėjo omenyje darbinį variantą.“Pasielgiau taip, nes galvojau, kad įmonės S. S. direktorius M. D. supras, kad tai aš padariau, ištryniau tuos duomenis ir manęs ieškos, atsiskaitys su manimi, kiek yra skolingas”, tai reiškia, jog kadangi M. D. žinojo, kad jis, A. N., dirbo ir, kad tai buvo jo darbas, tai jis žinos, kad jis, A. N., tą darbą perkėlė, dirbdamas ir kreipsis į jį. Jie (darbdaviai) žinojo, kad jis, A. N., dirbo ir darė darbus, jeigu jiems reikalingas buvo tas darbas, jie kreiptis turėjo į jį. Buvo padarytos kopijos ir su tais darbais jam perduotos. Realių duomenų bazių buvo padarytos kopijos. Buvo skirtingi projektai, kai perduodavo tą projektą, surinkdavo visus duomenis, padarydavo kopiją realios bazės ir perduodavo. Buvo projektai „Š. K. “ ir kitų sporto klubų – „P. A. “. Pagarsinus kaltinamojo parodymus - 2 tomo, b.l. 61-62, parodė, jog kalbėjo apie savo darbinį variantą. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Turi kompiuterį, automobilį, nekilnojamojo turto neturi. Dirba, uždirba daugiau kaip 2000 EUR per mėnesį. Gyvena vienas. Gyvenamąją patalpą nuomoja. Paskolų turi, neprisimena kokio dydžio. Kai buvo perkeliami tą dieną duomenys, jis, A. N., naudojo “Copy” komandą. Ir po to dingo duomenys serveryje, nes jis, A. N., ištrynė, perkėlė ir ištrynė. Taip, pirma nukopijavo, po to perkėlė.

2018-09-25 A. N. įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 196 str. 1 d. ir jis apklaustas įtariamuoju. Apklausos metu A. N. parodė, kad savo kaltę dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą pilnai pripažįsta. Gyvena pažymoje nurodytu adresu, t. y. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbiami) kartu su pažįstamu. Minėtame bute yra interneto prieiga iš UAB "P. K", dėl interneto teikimo sutartis yra sudaryta brolio V. N., vardu. Jis pats naudojasi nešiojamuoju kompiuteriu "Toshiba". Duodamas parodymus apie įtarimo esmę, nori parodyti, kad UAB "S. S. " dirbo maždaug dvejus metus, t. y. laikotarpiu nuo 2016 metų iki 2018-07-03. Darbo metu jokios konfidencialumo sutarties, įsipareigojimų, nieko nepasirašinėjo, darbo sutartis buvo keičiama keletą kartų. Per tą laikotarpį jo alga irgi keitėsi, ji didėjo, oficialiai jis buvo įdarbintas keletą valandų, tačiau dirbo daugiau, jam buvo mokami pinigai "juodais", t.y. grynais į rankas. 2018 metais liepos mėnesį jis kreipėsi telefonu į Valstybinę mokesčių inspekciją ir pranešė, kad įmonėje "S. S. " atlyginimai mokami "vokeliuose". Nori parodyti, kad dirbdamas UAB "S. S. " įmonėje jam buvo paskirtas darbas prie „Š. K. “ projekto, t. y. jam buvo suteiktas administratoriaus prisijungimo vardas ir slaptažodis. Jis asmeniškai dirbo: kūrė žinučių siuntimo programą, infoterminalo programą (atvykusių sporto klubo lankytojų leidimų-užsiregistravimo sistemą), taip pat jam teko koreguoti „Š. S. K.“ klientų duomenų bazę. 2018 metų liepos mėnesio pradžioje jis nutarė išeiti iš darbo iš UAB "S. S. ", kadangi jam nepatiko darbo sąlygos (įmonės direktorius M. D. vieną sakydavo, paskui reikalaudavo kito, reikėjo dirbti žymiai daugiau negu buvo nurodyta darbo sutartyje ir t.t.), be to susirado kitą darbą. 2018-06-26 jis parašė prašymą atleisti jį iš darbo UAB "S. " nuo 2018-07-03, 2018-07-03 buvo atleistas iš UAB "S. ". UAB "S. " direktorius M. D. nesumokėjo jam pilnai lėšų už atostogas, algos bei už vieną projektą, kurį jis darė ir jie buvo sutarę, kad jis sumokės. Jis asmeniškai kalbėjo su M. D., prašė sumokėti jo pinigus, tačiau jis atsisakė mokėti, siūlė jam dar atlikti tam tikrus darbus. Jis atsisakė. Daugiau jis nebendravo su M. D.. Duodamas parodymus apie įtarimo esmę, gali parodyti, kad jis datos tiksliai nurodyti negali, bet tai buvo paskutinė darbo diena UAB "S. S. " darbe, tai galėjo būti 2018-07-06, jis vakare, tai galėjo būti apie 01.00 valandą, būdamas savo nuomojame bute, (duomenys neskelbiami), iš savo asmeninio nešiojamojo kompiuterio "Toshiba" įvedė darbovietėje "S. S. " duotus prisijungimo duomenys: vardą ir prisijungimo slaptažodį (jis buvo išsisaugojęs jo kompiuteryje, nes dalį darbų darė nuotoliniu būdu iš savo namų iš to kompiuterio), prisijungė prie UAB "Š. K. " vidinio serverio, prie klientų duomenų bazės. Minėtą klientų duomenų bazės padarė kopiją į savo išorinę laikmeną (jis šiaip turėjo tik dvi išorines laikmenas: Orico" ir "Seagate", kurios yra paimtos kratos metu), jam atrodo, kad perrašė Klientų duomenų bazę į išorinę laikmeną "Orico", kaip pavadino failą neprisimena, jam atrodo, kad užvardino tiesiog data. Jis šiuo metu neprisimena, ar minėtame vidiniame serveryje buvo atsarginės Klientų duomenų bazės kopijos. Jeigu buvo atsarginės kopijos, jas irgi ištrynė, neprisimena. Tada jis iš vidinio serverio ištrynė Klientų duomenų bazę, tai padarė tiesiog atlikdamas komandą "Delete". Daugiau nieko nedarė, nesijungė. Atsakydamas į klausimą:“ Ar Jūs jungėtės prie sporto klubo "P. A. ", priklausančio UAB "TAVC" klientų duomenų bazės?“, parodė, kad negali atsakyti į tą klausimą. Jis galėjo prisijungti patikrinti ar dar veikia jo prisijungimo slaptažodžiai, galimai darė Klientų duomenų bazės kopiją. Tai galėjo būti 2018 metų liepos 09 dieną, 10 dieną, ar naikino-trynė klientų duomenų bazes, neprisimena. Kiek prisimena jo išorinėje laikmenoje "Orico" yra minėto sporto klubo Klientų duomenų bazė, tai jeigu išsaugojimo data yra 2018-07-09 ar 2018-07-10 jis galėjo irgi trinti jų duomenys. To sporto klubo jis irgi turėjo prisijungimo vardą ir slaptažodį, nes atliko darbus. Atsakydamas į klausimą:“Ką galite parodyti dėl internetinio puslapio (duomenys neskelbiami), parodė, kad kiek jis jis žino, kad tą internetinį puslapį (duomenys neskelbiami) sporto klubui "Š. K. ", kūrė UAB "S. S. " įmonė, kiek žino tas darbas buvo pavestas darbuotojui P. , pavardės nežino. Jis pats asmeniškai nežinojo ir jam nebuvo pranešti administratoriaus slaptažodžiai, jokių darbų neatliko. Kai ištrynė 2018-07-06 Š. K. Klientų duomenų bazę, galėjo sutrikti internetinio puslapio aplikacijų veikimas. Nori parodyti, kad dabar supranta, kad viskas tai buvo kvaila. Pasielgė taip, nes galvojo, kad įmonės "S. S. " direktorius M. D. supras, kad tai jis padarė - ištrynė tuos duomenys ir jo ieškos, atsiskaitys su juo kiek yra skolingi jam. Dar nori patikslinti, kad jam prieš išeinant iš darbo, pats M. D. prašė jo padaryti administruojamų sporto klubo klientų duomenų bazių kopijas, jis padarė tas kopijas. Nors žinojo, kad įmonė "S. S. " turėjo tas kopijas, vistiek ištrindamas tikėjosi, kad jie skambins ir prašys jo. Dėl to įvykusio nuoširdžiai gailisi.(II t., b.l. 44, 45-47).

2020-06-05 A. N. įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 196 str. 1 d., jis apklaustas įtariamuoju. Apklausos metu A. N. parodė, kad neprįpažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Duodamas parodymus apie įtarimo esmę, nori parodyti, kad pripažįsta, kad iš sporto klubo vidinio serverio perkelė duomenų bazę, kurią pats kūrė, į savo laikmeną. Duomenų bazė buvo darbinis variantas, ne galutinis. Darbai oficialiai nebuvo baigti ir perduoti Š. K. , taip pat jam išėjus iš darbo, oficialiai nebuvo perduoti UAB "S. S. " .Įmonė "S. S. " niekada į jį nesikreipė, kad jis perduotų šitą nebaigtą projektą. Tai buvo atlikta Darbo teisinių santykių srityje. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nustatė, kad per du metus ikiteisminio tyrimo nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kad kam nors buvo padaryta konkreti žala. Teikia prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame išdėstyta išsami poziciją tyrimo atžvilgiu. Daugiau į kitus tyrėjos klausimus atsakyti atsisako, nes jo pozicija išdėstyta.(II t., b. l. 61, 62).

2020-12-04 A. N. įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 196 str. 1 d., jis apklaustas įtariamuoju. Apklausos metu A. N. parodė, kad pareikštų - patikslintų įtarimų atžvilgiu, jo pozicija tokia pati - kokia buvo nurodyta 2020-06-05 parodymuose. (III t., b. l. 129, 130-132).

2021-02-09 A. N. įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal LR BK 196 str. 1 d. 2021-02-09 A. N. parodė, kad šiuo metu atsisako dalyvauti apklausoje, ir bet kokiose ikiteisminio tyrimo veiksmuose, kadangi ikiteisminį tyrimą privalo atlikinėti nešališkas tyrėjas. (IV t., b. l. 115-116, (duomenys nesklebtini)-122) 2021-02-10 Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Gyčio Normanto nutarimu įtariamojo A. N. ir jo gynėjoskundas dėl tyrėjos nušalinimo, atmestas.(IV t., b. l. 123-128) 2021-02-26 Apklaustas įtariamuoju A. N. parodė, kad pareikštų - patikslintų įtarimo atžvilgiu jo pozicija yra tokia pati, kokią buvo nurodyta jo 2020-06-05 apklausos protokole. Papildomai nurodo, jog jokių 2021-02-09 Pranešime apie įtarimą pirmą kartą minimų veiksmų, susijusių su UAB "V. P. A." duomenų baze, neatliko ir apie tai absoliučiai nieko nežino. (IV t., b.l. 186-187).

2021-10-14 A. N. įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal LR BK 196 str. 1 d. Apklausos metu A. N. parodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Pareikštų, patikslintų parodymų atžvilgiu jo pozicija yra tokia pati - kokia buvo nurodyta jo 2020-06-05 apklausos protokole. Pažymi, kad šis ikiteisminis tyrimas jau 3 kartus buvo nutrauktas. (VI t., b.l. 60-61, 62-65).

2021-10-26 A. N. įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą pagal BK 196 str. 1 d.(VI Tomas, m. l. 70-71). Apklauso metu parodė, kad pareikštų, patikslintų įtarimų atžvilgiu jo pozicija yra tokia pati - kokia buvo nurodyta jo 2020-06-05 ir 2021-10-14 apklausos protokoluose. Taip pat visiškai palaiko savo 2020-06-05 prašyme nutraukti ikiteisminį tyrimą, 2021-02-08 atsiliepime į ieškinį, 2021-02-08 skunde dėl tyrėjos 2021-02-05 nutarimo pripažinti civiliniu ieškovu, 2021-02-08 prašyme dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo mano atžvilgiu, 2021-10-13 skunduose dėl tyrėjos 2021-10-01 nutarimų pripažinti civiliniais ieškovais UAB "S. S. " bei VšĮ "V. Š. K. " nurodytus išsamius argumentus, motyvus, aplinkybes bei pareikštus prašymus. (VI t., b. l. 72-74).

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. D. parodė, jog su kaltinamuoju siejo darbiniai santykiai. 1,5 -2 metus A. N. buvo samdomas kaip programuotojas, kadangi turėjo gerus programuotojo sugebėjimus, buvo nuspręsta jo darbą naudoti paleidžiant sudėtingą sistemą, sporto klubo sistemą. Sekėsi jam gerai, tačiau praėjus metams ar pusantrų metų, jautėsi tokia įtampa tarp jų. Jam atrodo, A. N. jau buvo parašęs prašymą dėl atleidimo iš darbo ir tik tuo metu vienas iš darbuotojų, M. P. norėjo išeiti atostogų ir paliko darbinį telefoną darbe. Darbiniame telefone nebuvo uždarytas Facebook profilis ir netyčia pastebėjo jis, M. D., susirašinėjimą, kuriame A. N. tiesiai šviesiai parašė, kad jeigu su juo nebus atsiskaityta, kaip jis įsivaizduoja, ten buvo „slengas“, bet iš tų žodžių galėjo suprasti, kad jis pasiruošęs ištrinti ar kažkaip paveikti klientų duomenų bazes. Kadangi jie turėjo pakankamai daug klientų, tame tarpe ir didelių įmonių, kaip M. L., turėjo Latvijoje klientų, tai buvo vakaras, darbo pabaiga 16.30 val. Pamatęs tokį pranešimą nusprendė savo jėgomis, kur jam, M. D., užteko kvalifikacijos pakeisti slaptažodžius duomenų bazių ir prisijungimų. Kadangi, kaip minėjo, sporto klubo sistema sudėtinga ir jo žinių neužtektų pakeisti tuos slaptažodžius. Kalbant apie Š. K. tie veiksmai nebuvo daromi, kažkokie pakeitimai ar modifikacijos. Kalbant apie Š. K. duomenų bazės slaptažodžio pakeitimą, jis iš karto paveiktų interneto puslapį, jis nustotų veikti. Suprasdamas šią situaciją, šioje vietoje jis, M. D., nekeitė slaptažodžio, o atsakant į kaltinamojo advokato pastebėjimą, kad buvo kiti žmonės, kurie keitė slaptažodžius. Taip, tai buvo. Kadangi Latvijoje yra didelė įmonė „B. R. “, jų atstovams buvo nusiųstas atitinkamas prašymas pakeisti slaptažodžius. Kalbant apie V. D., nelabai supranta klausimo. Atitinkamai yra klientai, kur gali savarankiškai prisijungti ir atlikti tam tikrus veiksmus ir yra klientai, kuriems buvo siųstas pranešimas, kad prašo atlikti duomenų bazės arba prisijungimo pakeitimo veiksmus, kadangi iš jų išėjo darbuotojas, kuris žinojo prisijungimą. Dėl 2823,17 eur sumos, 2018 lapkričio mėn. jie susitarė. Priėmė bendrą sprendimą, kad ta situacija nėra susijusi nei su jų įmone, nei su klientu. Ne jų įmonė atliko veiksmą, veiksmą atliko kaltinamasis, todėl priėjo prie bendros išvados, kad reikšti vienas kitam pretenzijų nėra prasmės ir jos nėra pagrįstos. Turbūt teisingos aplinkybės, kad 2018-11-26 buvo priimtas sprendimas, kad atsisako jis, M. D., reikalavimo į 2800 su virš eurų, o Š. K. atsisako reikalavimo iš jų 6800 eurų, neturi prieš akis tų skaičių. Jis nemano, kad tai buvo skolos įskaitymas, tai buvo situacijos sprendimas. Jie suprato su A. , kad ne jų įmonės kaltė, kad sistema negali dirbti, dėl to jis nevadintų situacijos kažkokiu įskaitymu, tai buvo sprendimas pagrįstas tuo, kad suprato, kad ta situacija yra gimusi todėl, kad A. N. atliko duomenų bazės trynimo darbus. Dėl neturtinės žalos, dalykinės reputacijos, kaip atrodo, kad jeigu darbai nebuvo tinkamai atlikti, darydamas darbus sporto klube, diegdamas sudėtingą sistemą, diegdamas apmokėjimo funkciją, kuri nebuvo dar diegiama nė viename sporto klube, nes jie ne tik su šiuo klubu dirba. Diegdami tokią sistemą jie planavo kaip pavyzdį pateikti, kad atvesti į sporto klubą, va žiūrėkite kaip puikiai veikia sistema, kokie visi patenkinti, o dabar ar gali atvesti klientą pas A. į Š. K. , kad jis pagirtų jo, M. D., darbą? Dalykinė reputacija, tai, kad galimai kalba, jis turi pažįstamus, jis gali rekomenduoti, jis gali nerekomenduoti. Žino konkretų atvejį, dėl ko nukentėjo jo reputacija, pas jį buvo du klientai. Negali atsakyti, kokie konkrečiai du klientai buvo, gali tik pakėlęs dokumentus, nes tai vyko prieš tris metus. Nurodė, jog advokatas pastebėjo tokį momentą, kad kai jis, M. D., rašė pareiškimą, buvo nurodyti svarbūs liudytojai. Nori pakomentuoti kokiame kontekste jie buvo nurodyti. Mintis tokia, kad jų įmonė dirbo ne tik su „Š. K. “ ir „P. A. “, bet turėjo apie 20-30 klientų, su kuriais turėjo sutartis ir turėjo nuotolinius prisijungimus. Jo, M. D., pasisakymas apie tai, kad tai yra svarbūs liudytojai, tai šiuo atveju jie galėtų paliudyti tai, kad vyko slaptažodžių keitimas tam tikruose objektuose, pas tam tikrus klientus. Kad jie galėtų kažką paliudyti konkrečiai apie „Š. K. “ situaciją, atsakymas ne, turbūt negalėtų paliudyti, kadangi jie visiškai nesusiję su juo. Tęsiant mintį, kas susiję su „Š. K. “, parodymuose buvo nurodęs, kad slaptažodį būtent „Š. K. “ žinojo jis, M. D., A. N. ir kitas įmonės darbuotojas, tuo metu, kuris dirbo įmonėje, M. P.. Buvo pakomentuota ir daug klausimų buvo susijusių su tuo, kodėl vyko taip ilgai darbai pas klientą. Sutartis buvo pasirašyta 2017-04-21 dieną. Prieš metus negu įvyko įvykiai, dėl kurių, jie šiandien čia susirinkę. Kalbant apie darbų eigą, kaip minėjo, buvo tam tikri faktoriai, kurie neleido laiku pabaigti darbų pagal sutarties sąlygas, tos sąlygos buvo „Š. K. “ atstovams žinomos. Kai jie 2018-02-20 pasirašinėjo priėmimo - perdavimo aktą, kuriame buvo perduoti tam tikri atlikti darbai, klausimų ir atsisakymų pasirašyti tą aktą nebuvo gavę iš „Š. K. “ atstovo. Darbai pagal tą sutartį buvo padalinti į tris etapus. 2018-02-20 buvo perduotas pirmas etapas darbų. 2018-jau kovo mėn., grubiai 9-10 mėn. nuo sutarties pasirašymo buvo perduotas antras etapas darbų, kitaip sakant, jeigu jis buvo perduotas, tai atitinkamai klientas su tuo sutiko, sutiko su terminais. Jokių delspinigių ar kažkokių pretenzijų nereiškė, sakykim, kad darbai kažkaip ne taip atlikti ir jis nepriims jų. 2018-03-09 antras etapas buvo priduotas. Dėl ko vyko diskusijos, gali pavadinti, galbūt buvo pretenzijos tai būtent, dėl trečio etapo, kuriame dalyvavo A. N., dėl kurio tie darbai dar iki galo tuo metu nebuvo priduoti. Net A. apklausos metu jis pats nurodė, kad būtent dalyvavo prie 3 etapo, išvardino darbus, prie kurių jis dalyvavo. Čia būtų galima rasti bylos medžiagoje tuos parodymus. Nori atkreipti dėmesį M. P. apklausos metu, jis buvo paklaustas apie tai, ar kažkas kitas galėjo turėti slaptažodžius nuo „Š. K. “ serverio ir atitinkamai buvo duoti M. P. parodymai, kad žinojo jis, M. D., jis ir A. N.. Skaito A. N. parodymus: „aš asmeniškai dirbau, kūriau žinučių sistemų programą, info terminalo programą, atvykusius sporto klubo lankytojų leidimų užsiregistravimo sistemą, taip pat man teko koreguoti Š. K. klientų duomenų bazę“ - čia iš jo parodymų. Nori pakomentuoti advokato pastebėjimą dėl apskaičiuoto uždarbio už jo, M. D., praleistą laiką, kiek jis tvarkė tuos klausimus, susijusius su iškilusiomis problemomis, kai buvo ištrinta „Š. K. “ duomenų bazė. Kad suprasti bendrą kontekstą papasakos apie įmonę ir tuomet bus aiškiau, kodėl tai įvyko taip, kaip įvyko. Įmonės akcininkė jo, M. D., mama, tai šeimos biznis, iš pricipo jis kaip naudos gavėjas gauna ne atlyginimo prasme, o yra išmokami dividendai ir atitinkamai biznio logika yra tokia, kad jeigu dirbi samdomą darbą, visada stengiesi apskaičiuoti visą darbo laiką, kurį tu dirbi, šiuo atveju jis yra kaip direktorius, galima sakyti, vienintelis atsakingas, suinteresuotas asmuo, kad įmonė gautų kuo didesnį pelną, dėl to šioje vietoje jo darbo laikas ne visada apskaičiuojamas, tiesiogine prasme, pavyzdžiui, jis kartais dirba vakarais, kartais rytais ir tai neatsispindi, pavyzdžiui darbo grafike, bet nauda, kurią jis gauna, ji yra tiesioginė, išmokami dividendai. Atitinkamai jis yra suinteresuotas, kad įmonė gautų kuo daugiau pelno. Kalbant apie situaciją su viršvalandžiais gavosi taip, kad buhalterijai buvo nusiųstas laiškas, kad jie turi apskaičiuoti tas valandas, bet jie ar praleido, ar negavo, ar kažkaip ignoravo, tas laikas nebuvo apskaičiuotas darbo valandų žurnale, dėl to buvo įvertintos valandos, kurios tiesiogiai buvo dirbama darbo metu, šiuo atveju tos valandos apskaičiuotos, nurodytas jų skaičius atitinkamai pagal valandinį įkainį apskaičiuota suma. Advokato buvo klausimas dėl nuostolių reputacijai, jie gavo kol kas iš dviejų savo klientų, su kuriais buvo vedamos derybos atitinkamus raštus, bet kadangi, tai užsienio kompanijos, tai jie dar nespėjo vertimo padaryti, kitam posėdžiui pristatys oficialius laiškus iš jų partnerių, su kuriais buvo vedamos derybos apie tai, kad derybos nutrūko po to, kai įvyko šie įvykiai. Taip pat pristatys irgi išverstą dokumentą, nes kol kas jis ne valstybine kalba, kur bus nurodyta, kur D. atstovai, kai kalbėjo apie tas valandas, kiek buvo skirta sprendžiant problemas „Š. K. “ ir kiek buvo skirta laiko sprendžiant problemas pas klientą „P. A. “. Irgi atitinkamai bus nurodytos valandos ir pristatytas oficialus vertimas to dokumento, tai tiek. Patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jeigu policija reikalauja patvirtinti, tai be abejo. Dėl žalos nurodytos e. policija pateiktame pareiškime, kaip pirmą dieną galima įvertinti turtinę žalą? Teisingus skaičius dėl žalos nurodė 2018-07-06 pareiškime, tuo metu jam pasirodė, kad jie teisingi. Nesako, kad tie skaičiai dėl žalos yra neteisingi, nes procesas dar vyksta ir bus įvertinta žala. Tuo metu 20 000 EUR nurodyta žala buvo teisinga, šiuo metu ji, galimai, teisinga. Dėl liepos 16 d. nurodytos 6221,64 eur žalos – neatsimena, dėl ko tokia suma buvo nurodyta. 2018 - 07-13 minimos tiesioginės materialinės žalos nepadarymo - tuo metu kai duodi parodymus apie nusikaltimą, kuris susijęs šiuo atveju su baudžiamąja atsakomybe, akcentas yra ne savo žalą paskaičiuoti, o išspręsti problemą, kuri kilo dėl šio įvykio ir atitinkamai žalos dydis tuo metu jo nelabai jaudino, tuo metu neatrodė žala esminis skaičius, kadangi ta žala, kaip bus matoma iš jo pristatytų dokumentų paskirstyta laike. Pavyzdžiui, negautos sumos, kurias jie galėjo uždirbti iš tų klientų, kurie parašė laiškus, tikėtina, kad jie galėjo nupirkti iš jų sistemų už 20 000 EUR, o galbūt praeis 5 metai, tikėtina, kad ir už penkiasdešimt galėjo nupirkti, bet kadangi tuo metu sistema išgaravo, tai tas žalos dydis keičiasi kiekvienais metais. 2018-08-30 apklausos metu nurodyta 2823,17 eurų žala, skiriasi, nes tai tik žala susijusi su konkrečiu „Š. K. “. Akcentuoja, kad ta žalos suma nėra apibrėžta tiksliai, dar kartą pasikartos, jog kai bus pristatyti raštai iš jų partnerių atstovų, su kuriais jie vedė derybas ir pavyzdžiui partnerių įvertinimu sistemos už kiek planavo nupirkti, tarkim vienas parašė, kad nuo 15 000 iki 30 000 eurų planas buvo, tai atitinkamai jo žalos įvertinimas gali skirtis, nes derybos buvo vedamos su keliomis kompanijomis. Įmonės patirta žala priklauso nuo, galbūt, šiek tiek tiesiogiai nepamatuojamų dalykų. Nes vėl 100 procentų jie nebuvo garantuoti, kad tikrai parduos tas sistemas, bet jeigu būtų pardavę tai, galimai, pavyzdžiui per tris metus jie parduotų už 10 000 EUR ir būtų gavę 2000 eurų pelną, per keturis metus jie parduotų, tikėtina, dvigubai daugiau. Tai atsakymas į klausimą, kodėl skiriasi žalos dydis kiekvieną kartą, kai buvo duodami parodymai. Tie dokumentai dėl 2021-01-21 apklausos metu minimų sumų 350 eurų ir 437,50 eurų seniausiai buvo pateikti tyrėjai. Tyrėja pirmos apklausos metu paprašė dokumentų ir dokumentai buvo išsiųsti e - mail. Nesutinka, kad 2021-01-21 apklausos metu nurodė tas sumas pirmą kartą. Nesutinka su teiginiu, kad tik 2021-01-21 apklausos metus nurodė naujas sumas 350 eurų ir 437,50 eurų ir prokuroro prašymu - įpareigojimu sąskaitas – faktūras pirmą kartą pateikė į bylą. Kadangi tyrėja pareikalavo iš karto po pirmos apklausos ir atsakymas kaip ir duotas, kodėl jis nurodė 2021 m. ar galbūt teismo posėdžio metu jis nurodė, ką tai keičia šioje vietoje. Nesutinka su teiginiais, kad kažkas kažką norėjo išreikalauti, kadangi dar kartą pasikartos, jau pirmos apklausos metu sąskaitos – faktūros dėl 350 eurų ir 437,5 eurų buvo pateiktos. Taip, šie dokumentai buvo pateikti, juos siuntė e-mailu tyrėjai. Neprisimena, ar jo reikalavimas dėl neturtinės žalos byloje atsirado 2021-08-08, todėl negali atsakyti teisingai ar ne. Kaip ir minėjo, dokumentai apie tai, kad buvo dirbti viršvalandžiai minimi 2020-05-15 pareiškime dėl civilinio ieškinio, buvo išsiųsti buhalterijai ir buhalterija turėjo apskaičiuoti. To darbo, apskaičiuoti viršvalandžius jis asmeniškai nedaro, tą darbą daro jo administratorė ji, galimai, suklydo ir atitinkamai suklaidino jį, gavosi taip, kaip gavosi. Duomenys, kurie buvo pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagoje dėl viršvalandžių, jie teisingi ta prasme, kad tas laikas tikrai buvo skirtas problemų sprendimui, bet dokumentai nebuvo apiforminti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus apie tai, kad jis dirbo viršvalandžius. 76,17 eurų suma ne už viršvalandžius, o už darbo laiką, kuris buvo skirtas sprendžiant problemą susijusią su „Š. K. “ situacija. Taip, ta suma 76,17 eurų tai darbo laikas, kuris patenka į standartinį jo darbo laiką. Negali atsakyti, kiek čia darbo valandų už 76,17 eurų, dokumentas yra. Tai yra valandinis įkainis, kurio pagrindu dauginamas valandų skaičius iš įkainio ir gaunasi atitinkama suma. Informacija, kurios pagrindu apskaičiuotos valandos, yra teisinga. Jis gali atsakyti, kuriomis dienomis dirbo tas minimas 24 valandas, tai yra tomis dienomis, ne konkrečiai atsakys, bet tai buvo iš karto po įvykio, jeigu įvykis buvo liepos 6 d., tai kita darbo savaitė atitinkamai buvo skirta šiai situacijai. Įmonė patyrė žalą, nes tas laikas turėjo būti skirtas kitiems darbams, kurie atneštų pelną, o kadangi pelnas nebuvo atneštas. Pelną, kokį būtų atnešęs, jeigu būtų dirbęs kitus darbus, gali apskaičiuoti pagal vidutinį tų metų pelno nuostolių ataskaitą, dabar negali atsakyti. Ketvirtą kartą kartoja, sąskaita – faktūra dėl 350 eurų buvo pateikta po pirmos apklausos, kai tyrėja paprašė atsiųsti dokumentus susijusius su situacija. Dokumentus jis pateikė e-mail, ar po pirmos apklausos, galėtų patikslinti kitame posėdyje. Taip ir grindė žalą, nes buvo sąskaita, kurią jis gavo ir, kurią turi apmokėti. Dėl sąskaitos apmokėjimo, jeigu datos teisingai nurodytos, tuomet dar nebuvo apmokėta. Šioje vietoje įvyko, kad sąskaita buvo išrašyta ne pagal įstatyme numatytus terminus, o 2018 m. spalio mėn. Į „K. P. “ kreipėsi dėl situacijos, dėl kurios šiandien čia yra, o kreipėsi tikėtina tą pačią arba kitą dieną. „K. P. “ bandė atstatyti duomenų bazę. Taip, palaiko 2021 m. sausio 21 d. savo parodymų metu nurodytą informaciją, kad „K. P. , konstatavo faktą, kad ištrinta klientų duomenų bazė ir nieko padaryti negalėjo. Jis nėra IT specialistas, jis gali daug ką konstatuoti, kalbant apie duomenų bazes, bet techninių, programinių parametrų gali būti milijonas, bet jis jų nesupranta, nežino, todėl reikalingas tam tikro lygio ekspertas, kuris gali geriau pažiūrėti į situaciją ir išnagrinėti visas galimybes, kurios įmanomos, kurių gali būti techniškai labai daug ir tas nagrinėjimas gali trukti ir dvi valandas, ir tris, ir dešimt, ir dvidešimt ir metus galima bandyti kažką atstatyti. Ir atitinkamai konstatavimas, kad negalima atstatyti, atitinkamai gali būti duotas atsakymas ir po metų, todėl buvo reikalinga. „K. P. “ paslauga. „K. P. “ davė atsakymą liepos mėn. Kiek laiko „K. P. “ nustatinėjo, kad duomenų bazė ištrinta reikia paklausti „K. P. “ atstovo. Į klausimą, kodėl nesutampa liudytojo nurodyta informacija, jis nurodo, kad tik už fakto konstatavimą, o pačioje sąskaitoje nurodyta informacija MS SQUEL duomenų bazių atstatymo darbai? Atsakė, jog jam sutampa, jis gal nėra lingvistas, jam pasirodė, kad sutampa. Jų subrangovai, kurie dirba jų užsakytiems darbams, jie tiesiogiai su klientu nekontaktuoja, todėl klientai supranta, kad jų įmonė stato kažką, arba dirba kažką, bet tą darbą gal atlikti ir jų subrangovas. Ir, galimai, jų subrangovas gali pasamdyti subsubrangovą, todėl kaip šią situaciją aprašyti priklauso nuo to, kaip norėsi. Klientui jie atliekame darbus, realybėje atlieka ne jų įmonės atstovai, tai lygiai taip pat ir čia. Jis kaip ne specialistas, mano, kad dėl to nepavyko atkurti „Š. K. “ duomenų bazės, kadangi prie „Š. K. “ tiesioginis prisijungimas prie kompiuterio, tiesioginis tai reiškia, tai, kad jis dabar lygiai taip pat kaip teismo sekretorė atsisėstų ir lygiai taip dirba su kompiuteriu, o „P. A. “ atveju tiesioginio prisijungimo nebuvo, buvo tik prisijungimas ne prie kompiuterio, o prie duomenų bazės, kuri patalpinta kompiuteryje. Todėl tas, kas trynė duomenų bazę, ištrynė duomenų bazę, bet neištrynė atsarginės kopijos, kurios buvo pačiame kompiuteryje, o kalbant apie „Š. K. “, kadangi buvo tiesioginis prisijungimas prie kompiuterio, buvo ištrinta ir duomenų bazė, buvo ištrintos ir visos atsarginės kopijos. Dėl to kalbant apie „P. A. “, buvo galima atstatyti duomenų bazę, kadangi buvo kopijos kompiuteryje, o antru atveju, kadangi ir atsarginių kopijų nebeliko, atitinkamai nepavyko atstatyti duomenų bazės. Jis nėra specialistas, negali atsakyti, ar visa esmė duomenų bazės kopijos buvimas, ar nebuvimas. Jis nėra lingvistas, galimai, per apklausą 2021-01-21 jis suformulavo klausimą situacijos, kuri pasirodė, kad apsirašo taip, kaip jis ją apsirašė, tiesiogiai „P. A. “ direktorius duomenų bazės kopijos neturėjo arba turėjo. Parodymų metu 2021-01-21 apklausos metu, jis turėjo omenyje, tai, kad specialistai, ekspertai duomenų bazių sugebėjo atstatyti, todėl jo, kaip ne lingvisto tos situacijos aprašymas yra toks, kokį davė duodant parodymus, pasakė, kad direktorius turėjo, kompiuteris turėjo, serveris turėjo. Sakydamas, kad „Š. K. “ klientų duomenų bazės buvo ištrinta ir duomenų bazė, ir kopijos, reiškia, kad yra duomenų bazė kompiuteryje, ji ištrinta, o būna, kad iš duomenų bazės pasidaro kopiją ir laiko tame pačiame diske, arba laiko „flešiuke“ arba dar kur nors, tos kopijos irgi buvo ištrintos. Dabar kalba apie duomenų bazės kopijas. Duomenų bazės kopijos buvo kompiuteryje, tame serveryje. Taip sakyti jiems leidžia tai, kad jų nerado. Duomenų bazės kopijos neįdedamos jos automatiškai daromos. Automatiškai, tai reiškia, kad programa gali pati, jeigu tokius nustatymus nustatai daryti kopijas. Taip buvo tokie nustatymai. Žino, nes paleidinėjo tą sistemą. Kopijų galėjo būti 10, 20 ir 30. Jeigu buvo nustatyta, kad kiekvieną dieną daro, tai tikėtina, kad turbūt nemažai, jeigu programa darė kopijas kartą į savaitę, tai turėtų būti 7 kartus mažiau. Tos kopijos šiuo konkrečiu atveju turėjo būti serveryje. Turbūt galėjo jos dar kažkur būti, jeigu kažkas padarė kopijas. Trečio etapo darbai, kai įvyko tas įvykis, „Š. K. “, kadangi nebuvo pasirašytas darbų priėmimo – perdavimo aktas, nebuvo perduoti. Bandė juos perduoti. Įklausimą, jog parodymuose buvo nurodęs, kad: „A. N. dirbo prie trečio etapo, kūrė jis sms žinučių modelį ir klientų registracijos modelį, dėl to trečio etapo darbų pridavimo buvo pastoviai bendraujama su Š. K. atstovais, tačiau jie nepriiminėjo atliktų darbų ir pinigų nesumokėjo, mes siūlėme priimti darbus tris kartus, tačiau jie nesutiko.“, pakomentavo, jog nauja sistema, kurios jie ne pas vieną klientą nebuvo įdiegę, kalbant apie trečią etapą. Tas pridavimas vyko, jeigu tokią analogiją įvesti, galima karo metu bandyti kareivius apmokyti, kaip reikia kariauti ir galima taikos metu daryti mokymus ir atitinkamai juos apmokyti. Šiuo atveju jie paleidinėjo sistemą ant veikiančio sporto klubo, reiškia visos funkcijos buvo paleistos, bet, kadangi tam tikros klaidos pasireikšdavo, klientas nenorėjo priimti tos sistemos su klaidomis. Išimamas iš konteksto pats faktas, kad kažką apmokėti darbai turi būti priduoti, tokia yra eiga. Kadangi darbus jie bandė priduoti, atitinkamai pagrindo kažką apmokėti nebuvo. O po įvykio, kai buvo ištrinta duomenų bazė ir ištrintos visos kopijos, jiems galimybių kažką priduoti, nebeliko. Nes nebeliko jų darbo rezultatų, todėl jie tik galėjo tikėtis, kad tas darbas bus priduotas ir atitinkamai jie po pridavimo pateiks sąskaitas ir turėjo būti apmokėta. Bet kadangi jų darbų rezultatas ir pirmo, ir antro, ir nepriduoto trečio etapo išgaravo, tai nebeliko pagrindo kažką jiems apmokėti. Iš kliento pusės, kadangi nėra rezultato už ką jiems apmokėti. Ne tai, kad apmokėti, bet jie net negalėjo kažką klientui priduoti, tai yra pasirašyti priėmimo – perdavimo aktą, nes rezultatas išgaravo. „Š. K. “ iki įvykio neatsisakė priimti trečiojo etapo, o atsisakinėjo, nes vyko procesas pridavimo. Atsisakinėjo priimti, dėl to, kad sistema neveikė korektiškai ir buvo, pavadinkime, sisteminės klaidos, ar kažkokie taip vadinami, jeigu angliškai „bagai“ programiniai, kurie reiškia, kažkokios programinės klaidos. Pagarsinus iš byloje esančio dokumento 3 t. b.l. 115 dalį: „nustojo veikti registracijos ir sms siuntimo programiniai moduliai, nes Š. K. kompiuteris gavo virusą.“, parodė, jog nematau dokumento, negaliu pakomentuoti. Pateikus dokumentą parodė, jog kalbant apie pateiktus teiginius, būtent, kadangi A. dirbo, būtent, su minėtais moduliais, tas komentaras „S. S. “ rašte ir jo, M. D., pasirašytas, gautas iš A. N. ir būtent jo įvertinimas tos situacijos yra paminėtas šiame rašte. Galima paklausti A. N., kodėl jis taip įvertino šią situaciją. Pateikus liudytojui 4 t. 88 b.l. susipažinti, parodė, jog 2823,17 eurų tarp įmonių nebuvo įskaityta su „Š. K. “. Į klausimą: „Ar tam, kad jūs atsisakėte 2823,17 eurų į Š. K. , Š. K. atsisakė reikalavimo daugiau nei 6000 eurų sumai“ parodė, jog buvo susitarimas tarp įmonių, tiesiog, priėjo prie išvados, kad ne įmonės kaltė, atitinkamai, padarė prielaidą, kuri grindžiama tam tikrais faktais, kad tam tikro fizinio asmens veiksmai, priėjo išvadą, kad nėra prasmės ginčytis ir buvo pasirašytas šis taikos susitarimas. Į klausimą: „2018 m. lapkričio 28 d. minimos sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), priėmimo – perdavimo aktas Nr. 3 ir sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), tai buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie buvo išrašyti anksčiau nei įvyko šioje byloje tiriamas įvykis, liepos 6 d., tai yra ankstesni dokumentai“ parodė, jog ką reiškia išrašyta? dar kartą kartoja, jeigu aktas nėra pasirašytas, sąskaita, galimai ir buvo išrašyta programoje, bet kadangi aktas nepasirašytas, tai ji neregistruojama registruose, dabar nepamena, ką buhalterija padarė, kartais klaidingai registruoja, bet iš principo ji po to išimama iš VMI registro. Į klausimą: „Ar tie dokumentai, kurie minimi 2018-11-26 dokumente, ar jos buvo išrašytos anksčiau nei įvyko tiriamas įvykis 2018-07-06?“ parodė, jog jie kiekvieną kartą bandydami priduoti darbus išrašo aktą, sąskaitą ir pateikia klientui, jis atsisako, jie pasiima atgal ir išmeta į šiukšlių dėžę. Kitą mėn. vėl su tais pačiais dokumentais tik kitą data. Neprisimena, ar šie minimi dokumentai buvo išrašyti anksčiau, nei įvyko įvykis. SS „S. “ „Š. K. “ klientų duomenų bazės kopijos savo kompiuteryje neturėjo. Nežino, ar tokią kopiją A. N. turėjo. Taip, A. N. tokią kopiją galėjo turėti. Ne, nesikreipė, kad A. N. pateiktų duomenų bazę. A. N. iniciatyva buvo nutraukti darbo santykiai. A. N. pateikė prašymą atleisti iš darbo prieš tam tikrą terminą, kuris neviršijo įstatymo numatyto termino atleidimui. Taip, galėjo būti, kad A. N. pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo 2018 m. birželio 26 d. A. N. suformulavo norą kuo greičiau išeiti iš darbo, o jo, M. D., noras toks pat noras buvo, pasakė, kad kai bus perduoti darbai, visi projektai ir atitinkamai tas termino sutrumpinimas priklauso tik nuo pačio iniciatyvos ir noro. Tikėtina, kad taip ir buvo, kad atleidimas buvo įformintas anksčiau, nei, kad įstatymas numato terminą. Neatsimena, kada buvo įformintas A. N. atleidimas. Turbūt teisinga informacija, jeigu turi j įsakoymą, pagal kurį darbo santykiai su A. N. pasibaigė liepos 3 d. Kadangi kratos metu pas A. N. buvo rasta atleidimo kopija, atitinkamai, kažkada buvo įteiktas, kada tiksliai, tikėtina, kad tą pačią dieną, bylos medžiagoje galima rasti šį dokumentą. Neturi įrodymų, kada tiksliai buvo įteiktas įsakymas apie darbo santykių pabaigą, kadangi A. N. atsisakė pasirašyti sutarties vietą, kur darbuotojas deda parašą apie tai, kad jis sutinka su atleidimu ir neturi pretenzijų. Kai darbo santykiai pasibaigė, liepos 3 d., galimai, vyko tarp j o, M. D., ir A. N. darbų perdavimas, jeigu jis nebuvo kažko dar perdavęs ir norėjo anksčiau išeiti, tai galimai vyko. Liepos 5 d. A. N. negalėjo turėti dokumento apie atleidimą, kadangi jis atsisakė priimti, buvo paduota į rankas, jis sakė, jog nieko neims, nepasirašinės, jis negalėjo turėti, kadangi pats fiziškai atsisakė. Neprisimins, kada A. N. atsisakė. Galimai A. N. nurodė, kad liepos 5 d. pats prašė to dokumento, bet taip nebuvo. Neprisimena, ar minėtas įsakymas buvo įteiktas prieš liepos 5-7 d. Kadangi kratos metu tas įsakymas buvo rastas pas A. N., tai galėjo ir turėti liepos 5-7 d. Jis, M. D., dalyvavo tame perdavime, kai A. N. bandė perduoti darbus MB „K. P. “ Nebuvo pasirašytas tų darbų perdavimo aktas. Kad nebuvo perduota „Š. K. “ duomenų bazės kopija nusprendė, kadangi jos nerado. Tas perdavimas nebuvo įformintas, nebuvo užfiksuotas. Tai yra susirašinėjimas minėtame „mesengeryje“ arba e-mail, neprisimena, kaip failai buvo siunčiami, tikėtina, kad į debesį. Jis, M. D., turi omenyje, kad failai yra siunčiami į serverį, kaip Google drive ir iš ten kitas naudotojas gali pasiimti tuos failus, tai tikėtina tokiu būdu vyko. Jis neprisimena, bet gal ten buvo bendras susirašinėjimas. Susirašinėjimas galimai ir vyko po darbo santykių pasibaigimo, jeigu jis nespėjo perduoti, o norėjo išeiti anksčiau. Kaip pavyzdys, jeigu nėra grąžintas mobilus telefonas, tai tas faktas, kad negrąžinę, tai dokumentas yra, kai grąžina, tai abi šalys arba naikina tą dokumentą, kad jis perduotas ir tas perdavimas, galimai, galėjo vykti ir po darbo santykių pasibaigimo. Savo darbuotojui M. P. jis, M. D., nurodė, kad telefonas A. N. buvo perduotas sveikas, o buvo grąžintas sudaužytas ir tiek. Neatsimena, ar M. P. nurodė, kad nėra pasirašęs priėmimo – perdavimo akto. Nesikreipė į A. N., dėl „Š. K. “ duomenų bazės kopijos, todėl, kad duomenų bazė savyje turi fizinių asmenų duomenis ir yra labai jautrus klausimas. Jie, kaip įmonė, negali pas save serveriuose laikyti kažkokių duomenų bazių, kur yra fizinių asmenų duomenys, jie neturi leidimo to daryti, atitinkamai prielaidą daryti, kad kažkam atėjo į galvą nukopijuoti ar sunaikinti, jam į galvą negalėjo ateiti, dar tuo metu turėjo supratimą apie tai, kad už gali grėsti atsakomybė, net ir baudžiamoji. Tyrėja jam uždavė klausimą, ar galima daryti prielaidą, kad tai galėjo padaryti trečias asmuo? Jis, M. D., pasakė, kad šitame gyvenime galime daryti bet kokias prielaidas, bet jos turi loginį paaiškinimą arba ne, kadangi to loginio paaiškinimo, kad, pavyzdžiui darbuotojas paimtų žinodamas tam tikro kliento slaptažodžius, prisijungimus ir kažkokiam trečiam asmeniui duotų tuos prisijungimus, tai taip, galima daryti tokią prielaidą, bet jo supratimu, kad jeigu žmogus adekvatus jis to niekada nepadarytų, nes tai didelė atsakomybė, už tai gali grėsti atsakomybė pagal įstatymus. Klausimas ištrauktas iš konteksto. Neskundė ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl „P. A. “ duomenų bazės ištrynimo. Kad tuos veiksmus atliko A. N. leido teigti tai, kadangi tomis dienomis, prieš įvykį, liepos 5 d., kitas darbuotojas M. P. išeidinėjo atostogų ir paliko savo mobilų telefoną, kuriame buvo atidarytas Facebook profilis ir tame susirašinėjime su A. N. buvo tiesiogiai nurodyta, kad jeigu nebus su juo tinkamai atsiskaityta, jisai - angliškas terminas „nudropins“, kas reiškia ištrynimą visų duomenų bazes. Čia ne prielaida, čia gauni grasinimą, galima sakyti, tiesiogiai negavo, bet surado, kad galėtų įvykti ir kitą dieną, tai įvyksta, padaryti kitos prielaidos – neįmanoma buvo. Prie serverio liepos 6 d. 1 val. prisijungė kažkas prie duomenų bazės ir IP adresą surado jis, M. D., ir pateikė per e-policiją. Jis, M. D., nežinojo, kad tai A. N. IP adresas, jis padarė prielaidą, kad naktį, kam galėtų ateiti į galvą prisijungti prie kažkokio kompiuterio, prie to, kur prisijungimus turėtų turėti tik jų įmonės atstovai, nes, galimai, kažkas paviešino tuos prisijungimus. Ir kadangi, tai nenormalus laikas darbui, atitinkamai, padarė tokią prielaidą, turėdamas susirašinėjimą prieš akis, apie kurį ką tik kalbėjo. Šis įrodymas patvirtina prisijungimo faktą. Ištrynimo duomenų bazės nepatvirtina. Jis, M. D., kaip ne specialistai nežino, kokie techniniai parametrai duomenų bazės galėtų patvirtinti jos ištrynimą. Tik, kad jos nebuvimas, galėtų fiksuoti faktą, kad jos nėra. atitinkamai, jeigu jos nėra, reiškia pašalino, tą pašalino, jie vadina – ištrinti duomenų bazę. 2018 m. liepos 13 d. parodymų metu nurodydamas, kad, galimai, buvo prisijungta prie „Š. K. “ serverio, galimai, buvo sunaikinta klientų duomenų bazė ir, kad tikslią informaciją gali pateikti UAB „I. V. “ specialistai, kuriam priklauso serveris, kuriame patalpintas „Š. K. “ puslapis, tą ir turėjo omenyje, kad jis, M. D., ne ekspertas, ne specialistas ir daro prielaidą, kad galbūt yra kažkokie būdai nustatyti, kaip tyrėjai nustato, kad buvo prisijungta, kad buvo ištrinta. Kiek jam techninių žinių užteko, tiek jis buvo pateikęs tuo metu per e-policiją savo protokole, ar kaip pavadinti tą dokumentą. Tie jo trys nurodyti asmenys, 2018 m. rugsėjo 7 d. apklausos metu, tai yra, jis pats, M. D., A. N. ir M. P. turėjo visus prisijungimus, kurių pagalba galima būtų tokius veiksmus atlikti, kalbant apie ištrynimą. Kiti asmenys turėjo prisijungimus, jie galėjo prisijungti prie kompiuterio, bet atlikti tam tikrus veiksmus apie kuriuos mes kalbame, jie negalėjo. Šie darbuotojai nurodyti e – policijos pranešime liepos 6 d., nebuvo nurodyti prie „Š. K. “ situacijos. Kontekstas toks, kad buvo keičiami slaptažodžiai, tiksliai skaičiaus nepamena, bet ne mažiau 10 prisijungimų ir kontekstas šių asmenų, kodėl jie paminėti, tai, kad jie galėtų patvirtinti, kad tikrai vyko pakeitimai tų slaptažodžius, turi omenyje pas kitus klientus. Kalbat apie „Š. K. “ situaciją, kažką pakomentuoti jie tikrai negalėtų, nes jiems šis klientas nėra žinomas. Jokių veiksmų dėl „Š. K. “ slaptažodžio keitimo jis, M. D., neatliko ir neskambino dėl slaptažodžio pakeitimo kitiems asmenims. Padarė prielaidą, kad jeigu būtų pakeitęs slaptažodį, tuomet būtų nustojęs veikti, tokią prielaidą padarė pagal savo žinių bagažą. Jeigu keičiant duomenų bazės slaptažodį, iš kurios yra kraunamas puslapis, kurį jie mato, atitinkamai nustoja veikti puslapis. Jo kaip ne specialisto prielaida tokia. Tiesioginis ryšys yra tarp duomenų bazės ir internetinio puslapio veikimo, jeigu klientai perka abonementą per puslapį, kalbant apie sporto klubą, tie įrašai lieka duomenų bazėje, jeigu jie ištrina įrašus iš duomenų bazės atitinkamai visa informacija apie nupirktus abonementus, apie tai, kiek sumokėjo, koks laikotarpis abonemento išgaruoja, nebelieka, ryšys, kad nustoja viskas veikti. Jeigu ištrintų duomenų bazės kopiją, internetinis puslapis nenustotų veikti. Kada buvo sukurta „Š. K. “ klientų duomenų bazė, jam reikėtų pasižiūrėti, bet gali pasakyti, kada ji buvo perduota. Ji buvo perduota 2 etapo pridavimo metu, kaip minėjo, 2018 m. kovo mėn. O sukurta ji, kadangi tai produktas kurio jie patys nekūrė, jie pirko iš jų partnerio ‚D. “, ji sukurta jų ir jų intelektuali nuosavybė. Iki tiriamo įvykio „Š. K. “ nebuvo išreiškęs ketinimo nutraukti sutartį. Spręsti šią situaciją ketinimas buvo toks, kadangi jie neperdavė trečio etapo darbų, o prie trečio etapo dirbo du žmonės, tai yra, jų įmonės atstovas A. N. ir įmonės „K. P. “, jos atstovas P. V.. Jie kartu kūrė rezultatą trečio etapo, tai mintis buvo tokia, kad kai A. N. perduos darbus P. V., atitinkamai, P. pabaigs darbus, kad galėtų jie priduoti trečią etapą. A. N. su „Š. K. “ atstovais tiesiogiai bendravo, turi omenyje, pavyzdžiui, jeigu vyko nesklandumai, dažnu atveju, „Š. K. “ atstovai, jis, M. D., gaudavo elektroninius laiškus, jis gaudavo kopiją, atitinkamai, atsakymai, kadangi jie buvo susiję su techniniais klausimais, jie buvo rašomi A. N., jeigu jis matė, kad laiku neatsakoma, arba jam, M. D., užteko kompetencijos atsakyti į tam tikrą klausimą, tai atitinkamai jis tame susirašinėjime dalyvavo ir susirašinėjo. Po tiriamo įvykio jis nebendravo su A. N.. Tik vieną kartą bendravo, kai jis skambino ir bandė kažkaip pasiūlyti pinigų sumą už tai, kad jie taikos sutartį pasirašytų. Jis, M. D., nurodė, kad jų pozicija yra tokia, kadangi patyrė finansinius nuostolius ir ta suma yra suformuluota jų dokumentuose, tuomet jie dar civilinio ieškinio neturėjo, jie turėjo raštą apie patirtas išlaidas, atitinkamai jam suformulavo jų poziciją, kad jų nuostoliai tokie, apie mažesnes sumas kompensacijos jie nepasiruošę bendrauti. Tuo pokalbis ir pasibaigė. Pokalbis vyko telefonu ir jį iniciavo A. . To pokalbio metu tokios formuluotės, kad jis būtent tuos veiksmus padarė, nebuvo, bet jis išreiškė norą susitaikyti, tai padarė prielaidą. Jo, M. D., vertinimu netiesiogiai pripažinta buvo. Tai buvo, kai vyko ikiteisminis tyrimas dabar iš akies primeta, kad gal 2019 m. tas pokalbis buvo. Nepamena, kada A. buvo apklaustas pirmą kartą. Gal 2018 m. rugsėjį buvo pirma jo apklausa. Po pirmos A. N. apklausos tas pokalbis buvo ir jį iniciavo A. . Tuo metu prasmės reikalauti iš A. N. nebuvo, kadangi situacija iš „Š. K. “ pusės, kalbant apie jų santykius, kad jie pasirašė taikos susitarimą. O iš jų pusės, bent jau jo žiniomis, jie įsigijo kitą įrangą, kitą sistemą, jiems duomenų bazė tapo nereikalinga ir prasmės gauti kopiją iš A. N. tikrai nebuvo. Iki to momento jie su A. N. nebendravo. Gerai pamena, tik apart to vieno skambučio, kurį minėjo. Tose sąskaitose, kurios buvo išrašytos su jų priėmimo – perdavimo, kurių nepasirašė „Š. K. “, gali skirti centais, dešimtis eurų, bet turėtų būti panaši į minimą 2823,17 eurų sumą. Tokia sutartis pasirašyta 2017 m. jos įgyvendinimas vyko apie metus laiko, galimai į tuos darbus įtraukti priedai, daiktai, kažką, kuriuos pagal sutartį jie nebuvo planavę parduoti, bet tuo metu kai vyko pridavimas, vyko tam tikri darbai, pavyzdžiui, klientas prašė papildomų kortelių, ta suma galimai kažkiek koregavosi, nebuvo taip, kad, pavyzdžiui, buvo 1400 eurų ir dvigubai išaugo. Sistema iki tiriamo įvykio veikė ir atliko savo tiesioginę paskirtį Dėl MB „K. P. “ sąskaitos 350 eurų - jie atliko darbus susijusius su bandymu atstatyti duomenų bazes iki konstatavimo, kad nieko negali padaryti. Pretenzijų dėl atleidimo datos iš A. N. nebuvo sulaukę, nes jis pats norėjo greičiau išeiti. Nebuvo gavę duomenų iš darbo ginčų komisijos, kad jis ginčytų atleidimą.

Civilinio ieškovo UAB „S. S. “ atstovas M. D. dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad ieškinį palaiko. Buvo padaryta turtinė žala - 3686,84 eur., padaryta neturtinė žala - jos dydis 3000 eur., taip pat priteisti 5 proc. delspinigių. Buvo advokato išlaidos, kurios šiai dienai sudaro 2026 eur. Turtinę žalą sudaro: išlaidos už bandymus ir duomenų bazių atstatymo darbus, pagal MB „K. P. “ sąskaitą - 350 eur. Pagal „LCC D. “ - 437, 50 eur. Taip pat nutraukta sutartis su VŠĮ „V. Š. K. “, nesumokėtas mokestis pagal sutartį - 2823, 17 eur. ir išmokos už darbo laiką. Turėjo jis, M. D., dirbti darbą, kuris susijęs su problemomis, kurios buvo sukeltos ištrinant duomenis -76,17 eur. Viso 3686,84 eur. Neturtinę žalą sudaro: nuostolis reputacijai, nes jų klientas negalėjo jų rekomenduoti kitiems klientams, o atvirkščiai paskelbti, kad nerekomenduoja. Nuostolis - bendrovės dalykinė reputacija, kurią įvertino 3000 eurų. Advokato išlaidos 2026,50 eur. Taip, į advokato išlaidas įeina skundai, konsultacijos. Jo, M. D., patirtos išlaidos 76.17 eur., tai darbo metu vietoje to, kad jis dirbtų savo standartinį darbą, jis turėjo spręsti klausimą, kuris atsirado dėl šių duomenų ištrynimo. Jis, M. D., pats fiksuoja, kad tiek laiko skyrė spręsdamas problemą su duomenų bazės ištrynimu, jis savarankiškai fiksavo, įrangos fiksuoti laiko nenaudojo. Taip, tai jo paties darbo valandos. Problema tame, kad pradinėje tyrimo stadijoje jis, M. D., darė prielaidą, kad buhalterija užfiksavo tas valandas, nes buvo siųstas laiškas buhalterijai, kad buvo dirbti viršvalandžiai. Jų buhalterijos darbuotojai samdomi, jie nesėdi pas juos ofise. Tos išlaidos po darbo jos nebuvo įvertintos, šiame civiliniame ieškinyje jie neprašo kompensuoti šio laiko. Buhalteriai viršvalandžių neužfiksavo. Taip, bet faktiškai dirbo jis, M. D., viršvalandžius. Kiek dirbo viršvalandžių, byloje yra nurodyta. Dabar vertintų 20 darbo valandų, bet tai nesusiję su jo, M. D., įvertinta suma 76,17 eur. Tą sumą 76,17 eurų įsivertino paprastai. Yra valandinis įkainis už darbo laiką. Jis, M. D., atsižymėjo, kad spręsdamas klausimus, susijusius su duomenų bazės ištrynimu, šiandien pvz. dirbo 4 val., jis užfiksavo, tuomet pvz. vakar 5 val. Susumavo visas valandas ir tada tą mėn. buhalterė jam, M. D., pasakė, kad valandinis šio mėnesio - įkainis toks. Atitinkamai valandų skaičių padaugino iš valandinio įkainio ir gavo sumą. 76 eurus sudaro maždaug 10-12 val. darbo valandų. Taip, tai darbo valandos, darbo metu. Taip, nesusiję su dirbtais viršvalandžiais, nes jie nėra apskaityti. Apskritai direktoriaus laikas nenormuojamas, gali ir vakare paskambinti klientas, gali su juo kalbėti ir 15 min., bet niekas nefiksuoja, kad va jis kalbėjo 15 min., nes yra direktorius ir po to pateikia tuos dirbtus viršvalandžius 15 min. buhalterijai, bet realybėje taip nevyksta. Tas rytas, šeštadienis, buvo išeiginė diena, palaikė pastoviai ryšį su A. , tuo metu, kai esi tokiame strese, net į galvą neateina, kad turi kažką užfiksuoti ir po to reikės teisme visa tai parodyti. Tas fiksavimas neatėjo į galvą, kad visus veiksmus reikia fiksuoti, bet dabar tai pagrindiniai momentai, kurių pagrindu būtų įrodytas faktas, bet jie visi logiškai supranta, kad jeigu nėra duomenų bazės ir jeigu sistemos pagrindu praleidžiami klientai stovi prie sporto klubo ir jie visi supranta, kad praleisti juos neįmanoma, nes durys uždarytos. Šiuo atveju jo klientui pačiam reikia prie durų stovėti ir juos įleidinėti. Dėl sumokėtų 350 eurų - turi kritinę situaciją – neveikia sporto klubo (duomenys neskelbtini) sistema. Atitinkamai skambutis MB „K. P. “ atstovui tam, kad nedelsiant imtųsi duomenų bazės atstatymo darbų. Už ką? Už tuos darbus, už bandymus atstatyti duomenų bazę. Lygiai taip pat kreipimasis į programinės įrangos gamintoją D. - kreipimasis į juos nedelsiant, neatsižvelgiant į jų turimus esamus darbus, jie turėtų juos atidėti ir pradėti vykdyti pagal jų paraišką duomenų bazės atstatymo darbus, nes yra kritinė situacija. Už greitį, už laiką ir bandymus atstatyti duomenų bazę. Taip, civilinis ieškovas įmonė UAB „S. S. “. Taip, 2018 m. jo atlyginimas minėtoje įmonėje liepos mėn. buvo 450,05 eur. Turbūt, kad 2018 m. liepos mėn. čia buvo jam išmokėtas standartinis atlyginimas. Ne, jam kaip direktoriui 2018 m. liepos mėn. jam nebuvo išmokėtas didesnis atlyginimas. Jeigu jis darymas savo darbą pradės daryti darbą, nesusijusį su jo turimu darbu. Dirbdamas savo standartinį darbą jis uždirba įmonei pinigus, tuo metu jis, M. D., turėjo spręsti problemą, kuri atsirado dėl kaltinamojo veiksmų. Jeigu tai nesusiję su jo planuotu darbu, kodėl jis, M. D., neturėtų įvertinti savo dirbto laiko, kad tai yra darbas, kurio jis neturėjo atlikti. Tas laikas įvertintas. 76,17 eur, tai yra laikas, kuris buvo skirtas sprendžiant problemas, susijusias su duomenų dingimu. Taip, jeigu jis, M. D., to nebūtų daręs, jam vis tiek būtų išmokėtas atlyginimas tą mėn. 450,05 eur. Taip, įmonė jam neišmokėjo didesnio atlyginimo tą mėn., dėl to, kad jis atliko tuos veiksmus, bet įmonė patyrė nuostolius galima sakyti. Tokius nuostolius, kad jis, M. D., dirbo darbą, kuris neuždirba įmonei pinigų, problema atsirado, ne dėl jo veiksmų, o dėl žmogaus, kuris buvo atleistas iš pareigų ir padarė tai, ką padarė, ištrynė duomenis ir jis, M. D., turėjo spręsti problemas, kurios buvo susijusios su tuo veiksmu. Taip, tas problemas jis, M. D., sprendė savaitgalį. Taip, įmonė išmokėjo standartinį atlyginimą. Dėl sąskaitos MB „K. P. “ paslaugos tiekėjas nurodė, kad už bazių atstatymą sąskaita. O dėl jo, M. D., parodymų 2021-01-21, kaip teigiama, jis, M. D., tikras, kad tokius parodymus davė, kad už konsultacijas, bet konsultacijos gali būti susijusios su domenų bazės atstatymu. Pavyzdžiui programuotojas arba specialistas pasigilinęs į situaciją, jis prisijungia prie sistemos, išnagrinėja viską, skiria tam daug laiko ir pasako, jeigu nori atstatyti duomenų bazę patarimai - gali šitą padaryti, tą padaryti. Šiuo atveju tai yra konsultacija, bet tam, kad galėtų pakonsultuoti jis turi prisijungti ir skirti tam laiko, tam, kad išnagrinėti situaciją. MB „K. P. “ neatstatė duomenų bazės, nes A. stovėjo prie durų ir klientus įleidinėjo pats. MB „K. P. “ neatstatė duomenų bazės, o sąskaita išrašyta už duomenų bazių atstatymo darbus, todėl, kad išrašė tokią sąskaitą. Duomenų bazės neatstatė, sąskaita yra už bandymus atstatyti duomenų bazę. Kadangi buvo du sporto klubai, kurie nukentėjo ir vienas tyrimas buvo nutrauktas dėl įrodymų nepakankamumo. Sąskaitos už duomenų bazės atstatymą yra susijusios, yra bendrai laikas skirtas situacijos nagrinėjimui vienam sporto klube ir kitame sporto klube. Atitinkamai kitame sporto klube pavyko sėkmingai atstatyti duomenų bazę. Taip, P. A. bazė buvo atstatyta, ją atstatė MB „K. P. “ kartu su LCC D. . Ne, ši sąskaita – faktūra išrašyta ne už P. A. bazės atstatymą. Sąskaitos išrašymo faktas, turi omenyje ką jie ten parašė, jiems iš viso buvo nesvarbu, nes pas juos buvo kritinė situacija ir jie buvo pasiruošę griebtis bet kokių priemonių tam, kad klientams atstatyti duomenis. Ką jie ten išrašė sąskaitoje tuo metu, jiems tikrai nebuvo svarbu. Ne, „K. P. “ sąskaita išrašyta ir už K. P. bandymus atstatyti duomenų bazę. Ne, šios dvi paslaugos sąskaitoje nėra išskirtos. MB „ K. P. “ išrašyta 350 eurų sumos sąskaita su P. A. duomenų baze beveik nesusijusi, nes tą duomenų bazę atstatinėjo D. atstovai, o 90 procentų susijusi su K. P. situacija. Įmonės MB „K. P. “ ir LCC „D. “ atstatinėjo duomenų bazes ir viename sporto klube ir kitame. Nebent būtų apklaustas MB „K. P. “ atstovas, tuomet žinoma būtų, kuri suma iš 350 eurų susijusi su K. P. baze, o kuri su P. A. baze. Dabar jis nėra pasiruošęs atsakyti, kada darbai buvo atlikti, iš karto po to kai buvo padarytas veiksmas. Sąskaita buvo išrašyta spalio 5 d. Nėra priežasties kodėl sąskaita išrašyta spalio 5 d. Kodėl jis, M. D., taip negali išmokėti sąskaitos dalimis, nors nėra tikras, kad ten taip yra, kad dalis apmokėta 2018 m. pabaigoje, o dalis 2020 m. pabaigoje. LCC „D. “ sąskaita išrašyta už bandymus atstatyti ir už atstatymą viename sporto klube. Pramogų arenoje pavyko atstatyti, Š. K. nepavyko atstatyti. LCC „D. “ sąskaita 437,50 eur jo vertinimais 60 ir 40 proc., susijusi su P. A. ir K. P. . Visą sumą prašo priteisti, todėl, kad mano, kad tie veiksmai buvo atliktikaltinamojo. Taip, turi omenyje ir dėl P. A. bazės. Taip, dėl P. A. nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Taip, abi sąskaitos MB „K. P. “ ir LCC „D. “ jos susijusios su dviem duomenų bazėmis ir K. P. , ir P. A. . Taip, prašo pagal šias sąskaitas priteisti žalą byloje, kurioje nagrinėjami tik K. P. bazės klausimai. Išskyrimas galimas, jeigu jis pasakys, bet tai nebus objektyvus. Taip, turėjo sutartinius santykius su K. P. ir nebuvo sumokėta virš 2000 eurų suma. Sutartis su K. P. galimai buvo sudaryta 2017 m. birželio mėn. Savo įsipareigojimus turėjo įvykdyti per 8 savaites su sąlygomis, kurios yra priede - techninės sąlygos yra priede. Įsipareigojimas yra abipusis, ir jeigu pvz. klientas nepateikia tam tikrų duomenų arba nenuperka tam tikros licencijos ir atitinkamai terminas yra pratęsiamas, nes jie fiziškai negali realizuoti, nes tas realizavimas susijęs su tuo, kad klientas turi nupirkti licenciją. Jeigu jis jos nenuperka, jų įvykdymo terminas negali tilpti į 8 sav. Taip, 2018 m. liepos 12 d. po įvykio buvo pateiktas pranešimas dėl nutraukimo. Galimai taip suformuluota, kad sutarties nutraukimas yra dėl 11 mėn. vėlavimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Buvo faktinės aplinkybės, kurios jiems iš principo neleido užbaigti anksčiau sutarties, dėl to, kad klientas parašė 11 mėn. tai jo traktavimas tos situacijos. Neteisingai, kad vėlavimas liepos 5 d. buvo 10.5 mėn. Jam reikėtų pakelti faktines aplinkybes, jis galėtų pateikti įrodymus, kad galbūt vėlavimas buvo 2-3 sav. Buvo faktinės aplinkybės, tarkim klientas nepakeitė durų, arba kažkokių darbų nepadarė, jie negalėjo savo darbų įvykdyti, nes jiems trukdė tarkim kažkokia fizinė kliūtis arba galbūt neturėjo kažkokios licencijos, arba dar kažko neturėjo. Buvo faktinė aplinkybė - du mėn. negalėjo tam tikrų darbų pradėti. Jam reikia surinkti tuos įrodymus, jeigu to reikia. Taip, 2017 m. rugpjūčio 22 d. pagal sutartį turėjo būti atlikti darbai, vėluota buvo 11 mėn., bet jie dėl tam tikrų priežasčių negalėjo atlikti sutartinių įsipareigojimų. Taip, šios pretenzijos pagrindu nesumokėjo 2000 su virš sumos. Neginčijo tos pretenzijos, nes suprato situaciją ir kliento akimis. Buvo diegiama pakankamai sudėtinga sistema du trečdaliai sistemos buvo įdiegta ir buvo testuojama trečia dalis, už kurią buvo atsakingas A. N..

Teisiamajame posėdyje liudytojas ir civilinis ieškovas A. R. parodė, jog su kaltinamuoju asmeniniais ryšiais nėra susijęs. Su kaltinamuoju teko bendrauti telefonu ir į vietą kartais atvykdavo. Jie ieškojo įmonės, kuri supaprastintų veiklą, norėjo automatizuoti klubo veiklą, kad būtų automatizuoti vartai, supaprastinta praėjimo kontrolė, būtų galima įsigyti abonementus internetu. Aptiko įmonę “S. S. ” vadovas M. D.. Pradžioje jie šnekėjosi telefonu, jis atvažiavo apžiūrėjo, pasakė, kad jokių problemų. Yra veikianti jau programa, bet jiems vienas blokas netiko, praėjimo ir pateikimo į klubą, kadangi nebuvo atsiskaitymo internetu. Abonementus buvo galima įsigyti tik klube. Jiems reikėjo sukurti tokią aplinką internetinę, kad galėtų klientai įsigiję abonementą internetu patekti į sporto klubą. Kaip ir aptarė su M. D. šias aplinkybes, sakė taip, turi gerą “programišių”, gali atvykti į jų įmonę, apžiūrėsi kaip veikia kažkas panašaus sukurta, tai buvo, kiek pamenu, Š. S. K.. Pats kaltinamasis jau jam, A. R., rodė, parodė, kaip žmonės praeidinėja, rodė: čia praeina žmogus, iki tada galioja abonementas, rodė jam jau veikiančią sistemą sukurtą. Jį tuo suviliojo, klausė, ar įmanoma bus padaryti. Realiai M. D. strategiją abstrakčiai pasakojo, o apie techninius dalykus kalbėjo su A. N., jie derino, kas jų sporto klubui rūpi, kad išspręsti ir automatizuoti ir pasirašė sutartį. Sutartį pasirašė, berods, 3 mėn., tiksliai datos nepamena. Tie darbai pastoviai strigdavo, vadinamą internetinę svetainę kūrė Marijampolėje M. darbuotojas, jis, A. R., irgi su juo bendraudavo ir kartu jie su A. bendraudavo, kartu derindavo veiksmus. Jie visą laiką prisijunginėdavo prie jų serverio. Iš Marijampolės žmogus dirbo su “webine” puse, turėjo savo prisijungimus atskirai. Pas juos vienu metu buvo neišsaugotos duomenų bazės ir buvo su tuo susijusių problemų jau tada. Jie buvo kaltinami, kad čia jie ištrynė, o jie neturi to serverio duomenų, kad fiziškai ištrinti. Marijampolėje dirbančiam M. D. darbuotojui buvo pavesta internetinio puslapio aplinką sukurti, o A. turėjo užsiimti žmonių registravimo internetu, bet pats programavimas vyko, realiai jis dirbo su klientų duomenų bazėmis. Jam, A. R., buvo garantuota, kad čia jokių problemų, jokių trikdžių nėra, nes programa pati “D. ” veikė, duomenų bazę reikėjo tiesiog surinkti. Šiek tiek turėjo problemų perkeliant, nes jie turėjo kitą duomenų bazę, bet viskas buvo perkelta. Žmonės jau pradėjo lankytis, tik trūko internetinių paradavimų, jie strigo. Keletą kartų buvo dingę duomenys, juos kaltino, kad jie ištrynė tuos duomenis. Rašė skundus, kad pastoviai turi surinkinėti, nežino, kas tie žmonės, iki kada galioja. Jie atstatinėjo ir vieną kartą pilnai viskas dingo, ir internetinis puslapis, tą minėtą datą. Viskas neveikė, jis, A. R., skambino M. , sakė, kas atsitiko, sakė M. D., jog žino, pas jį ir kitas klubas neveikė. Jie tada kreipėsi į IT kompaniją, kuri aptarnavo jų svetainę, nes yra svetainė ir serveris atskirai. Svetainė viename buvo, o serveris pas juos. Kreipėsi į savo “provaiberį”, kad pasakytų, kas čia atsitiko, ar ataka kažkokia, kas čia juos realiai “nulaužė”. Jie pradėjo aiškintis, davė užklausą, sakė, kad nežino, nėra duomenų. Tada jis, A. R., klausė M. , sakė, kad spręstų problemą, nes pas juos yra chaosas. Kadangi sistema jiems padėjo dirbti anksčiau nuo kokių 6 val. ryto, žmonės galėdavo ateiti ir sportuoti, o administracija dirbo vėliau, nuo 9 val. Dėl to jie galėjo prailginti darbo laiką, daugiau klientų surinkti, daugiau pinigų. To metu teko ir jam pačiam važiuoti ir administracijoje sėdėti, klausinėti kas kartą, kas klientė tokia, iki kada abonementas pas ją galioja, už kiek mėnesių susimokėjo, kokią sumą, kokie duomenys? Realiai per tą chaosą jie sėdėjo, tas dienas dirbo, kol M. D. kompanija „S. S. ” dalį atstatė. Duomenys buvo atstatyti, bet vis tiek daug klientų, kurie ateidavo į sporto klubą, vis tiek kildavo neaiškumų. Administratorė galėtų paliudyti, jis, A. R., jau praėjusį posėdį minėjo, kad ją galima būtų pakviesti, ji tame chaose buvo ir krūva laiškų susirašinėjo, tiek su A. ir „S. “ įmonės kitais darbuotojais. Pateikė jie ieškinį, kad jų serveris buvo po įvykio atiduotas tyrimui, iki šiol jis negražintas su priklausoma ten Windows operacine sistema ir pati programa jiems nebetiko, kadangi pakeitė visą jų koncepciją, kadangi jie galėjo tiesiog įsigyti D. programą ir galėjo sėdėti su administratoriais, atsiskaitymai būtų tiesiog klube - jiems tokios sąlygos netiko, todėl su M. po to pasitarė ką toliau daryti. Jis pasakė, kad neužbaigs šios programos, kadangi visus kodus darė A. N.. Sakė, jog reikia kažkaip spręsti, dabar žinant, greičiausiai, kad tai jo darbas, tai jie pateikė ieškinį, duomenys buvo dingę, jiems reikėjo atstatinėti ir pati programa iki galo nebuvo sutvarkyta. M. D. pareiškė, kad A. N. nebedirba ir to programos užbaigti bus nebeįmanoma. Kadangi jie dar liko apie 3000 skoloje pagal pasirašytą sutartį užbaigimo darbus atlikti ir užtvirtinti darbų atlikimo akto, bet tie darbai nebuvo iki galo padaryti, tai nusprendė tą sumą bendru sutarimu nemokėti, kadangi pats projektas neįvykdytas. Jie turėjo imtis veiksmų, ieškoti kitos įmonės. Tame ieškinyje neturtinė žala, paskaičiavo, kad jiems reikėjo ieškoti kitos įmonės, realiai jie dirbo tas dienas ir sutrumpintai dirbo, kadangi dirbo prieš tai nuo šešių ryto, o vėliau turėjo dirbti nuo 9 val. atsisakė šeštadienio ir sekmadienio, klientai pyko, nes buvo nurodyta kitas laikas, o jie sumokėjo už kitokį laikotarpį. Kol rado kitą kompaniją, šita visa įranga, kurią „S. ” pastatė visiškai netiko, ji buvo tik šiai sistemai pritaikyta, todėl patyrė nuostolius virš 8000 Eur, bet jie ieškinyje, kaip ir nereikalauja tos sumos, susitarė ir sutartyje buvo numatyta, kad už pačius įrengimus, įmonė įrengimo atgal nepriima. Po kurio laiko jie rado lenkų kompaniją, kuri sutiko juos greitai aptarnauti, viską tvarkyti internetu ir tokio pačio pobūdžio programa, praktiškai veikianti visoje Lenkijoje ir suderėjo kainą, pasirašė sutartį, atvyko ir sumontavo ją ir jie nuo kitų metų pradėjo dirbti. Viskas ką „S. ” buvo jiems atlikę, viskas buvo netinkama visiškai, nes ne iki galo padaryta programa. A. N. galėtų paliudyti, kad važiavo, pats su kompiuteriu stovėjo. Sakė jis, A. R., jog neveikia, pas juos yra problemų, jie pastoviai ir A. patvirtino, kad viskas turėtų veikti, bet programa neveikė, gali patvirtinti ir pats A. . Ir pati registracija neveikė ir žmonės negalėjo prisiregistruoti internetu. Jis, A. R., sakė, kad tai jiems pagrindinis dalykas buvo sutaupyti ir laiką, ir pinigus, kad žmonės galėtų praeiti šiek tiek anksčiau ir darbo vieta, ir jie sutaupo pinigų, prailgina darbo laiką. Yra vadinami “backupai” tai čia kopijos, kurios būdavo daromos, iš jų kažką tai ten jie atstatinėdavo, kai tuos kelis kartus buvo ne visa informacija dingusi. Irgi turi laiškus, gali juos pateikti, buvo kaltinami, kad tuos duomenis patys sugadino. Iki šio tyrimo tai vyko. Tai vyko procese kol programa pilnai neveikė. Jie realiai pyko, nes vėl jiems reikėdavo sėdėti ir dirbti, to jie ieškiniu neprašo, bet didžiausiais chaosas buvo, kai pilnai viskas dingo, žmonės ir telefonu skambinti pradėjo, kas čia pas jus, puslapio nėra. Chaosas truko iki tol, kol jie neįsidiegė naujos įrangos. Ir kaip M. D. sakė, kad buvo atstatyti duomenys, jie ne visai buvo atstatyti, nes ta paskutinė kopija, neprisimena kurios datos, nes jie turėjo su žmonėmis dirbti. Žmonės galėdavo praeiti su piršto kodu, kuris būdavo prisiregistravęs sistemoje piršto kodą sugeneruojamas ir žmogus automatiškai galėjo praeiti, tas niekas nebeveikė. Tai automatiškai prie durų, prie įėjimo, ten yra cokolinis aukštas, administratorė arba turėdavo bėgioti kiekvieną kartą. Skambina į domofoną ir klausti, kokia pavardė, vardas iki kada galioja. Klientai buvo labai nepatenkinti, kadangi pastoviai jų klausinėjo kol juos užregistravo. Tas chaosas vyko iki kol nauja įmonė neatsirado. Sunku procentais įvardinti, kokią dalį sugebėjo grąžinti, administratorė pagrinde šį darbą darė, jis, A. R., stovėdavo prie durų, žmones įleidinėdavo. Administratorė yra liudytoja, dabar ji nedirba. Nebebuvo registracijos, tas puslapis neveikė, kol jį atstatinėjo. Kol jie įsijungė pilnai veikiančią, naują programą. Viską reikėjo iš naujo įvedinėti viską rankomis, visus klientus, nežino, kiek ten jų, 800, viską reikėjo pervesti į naują sistemą. Ieškinyje šito neteikia, realiai kokia buvo apimtis. Pagrindinė tos sutarties nutraukimo priežastis buvo, kad nutrūko sporto klubo veikla galutinai, su šita programa neįmanoma buvo toliau dirbti ir M. D. pareiškė, kad kodo su kuriuo dirbo A. N. niekas kitas nesiims tvarkyti. „Programišius”, kuris dirba su tuo kodu, žino ką jis yra padaręs ir atstatyti laiko užims ir t.t., dėl to jiems reikėjo greito sprendimo. Greitas sprendimas, kita kompanija, kuri sąlyginai greitai įdiegė. Jų sprendimą nutraukti sutartį atsarginių kopijų buvimas, nebuvimas nelabai įtakojo. Įtakojo pačio produkto iki galo nepadarymas. Kaip jis ir aiškino, ir duomenys dinginėjo, ir dingo paskutiniu metu visiškai. Puslapis neveikė ir jis susijęs kartu su A. N., nes kaip sakė Marijampolėje dirbęs P. , kartu dirbęs su A. jie darė klientų registraciją. P. darė patį, kaip ir dizainą ir suderinamumą, o A. dirbo su duomenų baze. Klientai galėjo įsigyti internetu, susimokėję, galėdavo ateiti į sporto klubą ir prisiregistravę laisvai praeiti, kad ir nuo 6 ryto, nes administracija nuo 9 val. ryto. Jie privalėjo keisti darbo laiką klubo. Internetinis puslapis veikė dalinai, bet užregistruoti vis tiek būdavo neįmanoma. Internetinis puslapis buvo nepabaigtas produktas, nežino, kaip vadinami tie „bagai” ir taip toliau. Programa paleista, aišku, ji dar būna koreguojama, bet jiems jau taip viskas įgriso, netikėjo, kad jau tikrai baigsis paprastai ir M. D. pareiškė, kad programuotojas, kuris su savo kodu dirba, niekas kitas nenorės imtis tokio darbo perdarinėti ir suprasti, kas ten darosi. Tai vos ne autorinis darbas, į kurį turi įlysti, įsigilinti ir dar tų pinigų nežinia kiek kainuos, kad užbaigti ir padaryti, kad pilnai be jokių trikdžių pradėtų veikti ir žmonės tiesiog eitų ir viskas šimtu procentų veiktų. Taip nebuvo tada padaryta ir A. N. atvažiuodavo ir su M. , ir jie ten vos “nesiriedavo” nes įtampa buvo didžiulė, programa vis tiek neveikė iki galo. Galiausiai paskutinis taškas buvo, kai dingo viskas. Klientai skambino ir klausė, ar klubas dirba, ar nedirba. Tas paskutinis taškas buvo, kai jau negalima kažką daryti, tikėti, kad kažkas pasikeis, ta problema realiai buvo nebeišsprendžiama, nes niekas kitas nesiimtų tokio darbo. Teko po įvykio, kuris šiandien nagrinėjamas, bendrauti su A. N.. Telefonu jis, A. R., skambino A. , siūlė kompensuoti jiems žalą, kaip pareiškęs buvo M. , kad įtaria kas tai yra atlikęs, nes prisijungimus turėjo jis ir A. N.. Jam paskambino, pasiūlė, kam į teismą eiti, bus išlaidų, advokatai, pasiūlė, jog su jais atsiskaitytų. A. N. pasiteiravo, kokia suma, jis, A. R. įvardijo, jog 3000 ar 4000 Eur. A. N. pasakė, jog pagalvos. Skambutis buvo po įvykio, kai jau buvo žinoma, kad atlikta krata, kiek žinojo iš tyrimo, kad jis jau buvo sulaikytas, tai po šito, jam skambino. Toliua nebebedravo. Dėl neigiamų atsiliepimų, kad jų buvo, šitą galėtų atsakyti administratorė, kuri bendravo su klientais, ji kaupė tuos atsiliepimus, jai buvo pasakyta kaupti. Ji tą viską rašė, bet jie kai perėjo į tą fazę, kai pradėjo dirbti, neaišku buvo, kas toliau bus, ta administratorė „pasiliuosavo”, jis, A. R., sakė, kad reiktų pažiūrėti, tačiau po kelių dienų išėjo iš darbo administratorė. Reikėtų jos klausti, ją informavo, kad įvykis buvo, sakė, jog galės paliudyti. Kaip ir sakė, pats A. N. labai arogantiškas ir susirašinėjimuose viskas tas matosi. Bešnekant dalykinius dalykus juos vos ne kvailiais laikydavo. K. R., buvusi administratorė, galėtų paliudyti apie visą buvusią situaciją. Jis, A. R., ištisai ten irgi nebuvo ir jai didžiausiai krūvis kliūdavo. Pats didžiausias krūvis būdavo vakarais, buvo eilės po 20-30 žmonių stovėdavo prie durų, visų negalėjo įleisti, reikėjo viską žymėti. Jam sunku pasakyti, kiek laiko neveikė puslapis ir sistema. Puslapį, jam atrodo, atstatė, nežino kas, gal M. D. reikėtų klausti, nes jis veikė. Pats puslapis, kaip paveikslėlis jis veikė, bet funkcijos jo neveikė. Jie dirbo paprastu režimu, „D. ” programa, kuri dirbo, tai tokiu režimu ir dirbo, kas jiems netiko nuo pat pradžių ir jie nebūtų sutarties pasirašę, jeigu tik įsigyję būtų tokią ne pilnai automatizuotą sistemą. Taip, tvirtina, kad buvo trys darbų etapai, terminai užsitęsė. Dėl užtęstų terminų reiškė pretenzijas, kad paskubinti įvykius, turėjo jis rašyti, kaip vadovas, tokius paspartinimus, kad jie galop nutrauks sutartį, kad įjungtų tempą, nes viskas neveikė. IT srityje labai sunku pasakyti, kas tiksliai neveikia. Lyg ir programa yra, bet ji duoda tą vadinamą „bagą”, klaidą kažkokią ir jos ten ieškoti tekdavo. A. , kuris darė pagrindinį darbą, įtikino jį, A. R., kad padarys ir nebus problemų, žlugo viskas kai jis išėjo iš darbo. Iki šio įvykio buvo jis, A. R., išreiškęs kaip ir pretenziją, kad jeigu nebus iki galo sutvarkyta, nutrauks sutartį, ką vėliau ir padarė. Nepamena, kada pateikė tokią pretenziją, apie kurią dabar kalba. Iki įvykio tokią pretenziją pateikė. Buvo taip, kaip M. D. sakė, kad keletą kartų bandė priduoti darbus, o jie atsisakė. Dabar detaliai IT problemų ir klaidų nežino, bet neveikė, klientai ateidavo ir sakydavo, kad negali prisiregistruoti ir jie viską rankomis vėliau darydavo. Ta dalis, kurią darė A. su P., bendras buvo projektas, P. , kaip sakė, viršelį darė, o smegenis darė A. ir ta dalis strigo ir jis neužbaigė to darbo, koks tikslas toliau sutartį laikyti. Dėl kreipimosi į policiją, kai pas juos duomenys dingo, tą patį faktą policijai užfiksavo, kai jis davė parodymus. Jų įmonė dėl įvykio kreipėsi ne į policiją, o į „S. S. ”, kas jų duomenis aptarnavo, serverį aptarnavo. Serveris galėjo stovėti ir pas juos. Tas serveris ir stovėjo pradžioje pas juos, nes nesvarbu kur jis stovi, paskui pas juos „Š. K. “ jis buvo patalpintas. Ir jie negalėjo dirbti, nes serverį turėjo policijai priduoti. Tie duomenys buvo visi paimti. Na taip, apibendrintai pretenzijas reiškė „S. S. ” ir į policiją nesikreipė, kaip pasakyti, nutraukė sutartį. Jie dirbo su įmone dėl darbų ir pagal sutartį etapai buvo patvirtinti du, trečias etapas nebuvo patvirtintas, nes jo neįmanoma užbaigti. Jiems kabėjo ta suma 3000 Eur, aptarė, kad sąžininga būtų nemokėti, jos ir nemokėjo. Todėl, kad pas juos didžiulės išlaidos, kur jiems tą įrangą dėti, nes ji pritaikyta tam projektui, ta įranga yra likusi iki dabar, suma ten virš 8000 Eur. Sistema, kurią sumontavo „S. S. ” iki įvykio ji veikė, bet su trūkumais buvo, tuos trūkumus bandė tvarkyti A. . Sistema dalinai veikė, bet buvo, kad ir praėjimas neveikdavo, ir pirštas neveikdavo, būdavo tokie dalykai, kad kažkokia klaida pasireikšdavo. Ta sistema nustojo veikti per tą įvykį. Kiek chaosas truko, reikėtų administratorės klausti, tiek laiko praėjo. Galės pažiūrėti sutartį su Lenkijos įmone, nes kitaip jie negalėjo dirbti. Lenkijos įmonė galėtų pateikti, kada buvo atsiradę pas juos serveryje žmonių duomenys. Taip, po įvykio buvo žinoma, kad M. D. kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Nepamena, kada M. D. nurodė, kad kreipėsi į teisėsaugą. „S. S. ” jam atrodo, per 6 mėn., ar 3 mėn. turėjo įvykdyti savo įsipareigojimus, nurodytus sutartyje, jų įmonėje. Taip, galėjo būti per 8 sav., jeigu toks dokumentas toks yra ir jame parašyta. 2018 m. liepos mėn. prieš minėtą įvykį sistema veikė, bet nepilnai. Realiai viskas buvo pajungta iki minėtų įvykių, gali paliudyti ir A. . Gali pateikti laiškus, kur jis rašė, kad viskas veikia. Jis, A. R., sakė, kad atvyktų į vietą, jis pats atvažiavo su M. D., prie durų jie visi trys stovėjo, sakė, kad pažiūrėtų, ar veikia sistema. Ir neveikė. Stovėjo su nešiojamuoju kompiuteriu. Tuo metu sistema neveikė. Kada sistema nuo 2017 m. birželio iki 2018 m. liepos mėn. veikė, tiksliai datos nepasakys, reikia žiūrėti. Galima klausti M. , nuo kurios datos ten pilnai jau viskas veikė. Jie netgi norėjo pasirašyti darbų priėmimo aktą, nes jų nuomone veikė. Jie rodė, kad yra klaidos. Jiems atrodė, kad viskas veikė, bet buvo klaidos, kurios tikrai visus nervino ir realiai tikrai pilnai sistema neveikė ir tą gali paliudyti ir M. , ir A. . Sistema iki 2018 m. ir liepos mėn., iki įvykio veikė, be kaip parodė, buvo klaidos. Atvažiuodavo jie ir parodydavo jiems, kad neveikia. Ta pati administratorė rašydavo, kad toks žmogus, tokia pavardė nepraeina. Ji rašydavo, o jis spręsdavo tas problemas. Sistema realiai nesusikalbėdavo, tokių susirašinėjimų kiek buvo, tai ar sistema veikė? Sistema tai veikė, tai neveikė. Iki įvykio sistema, kaip registracija, ji veikė. Pati registracija klientų yra blokas, ta dalis strigo. „D. “ yra sukurta programa, kaip Windows jie negali neveikti. Ta sistema veikė. Neveikė pati registracija ir praėjimas. A. N. spręsdavo problemas su administratore. Produktas turėjo būti priduotas pilnai veikiantis, jis veikė gal 95 proc., bet buvo pastovios klaidos, kurias reikėjo tvarkyti, tas labai erzino ir klientus, ir jų neįmanoma buvo išspręsti. Dėl to buvo pasirinkta kita kompanija. Taip, galima pasakyti, kad galutinio produkto „S. S. “ jiems tinkamai nesukūrė ir neperdavė. Į jų birželio 14 d. prašymą „S. S. “ sureagavo taip, sakė viskas ten veikia. O jie atvykdavo ir rasdavo, kad neveikia. Už papildomus darbus, jam atrodo, kad nereikalavo papildomų investicijų. Parodžius 3 tomo, 115 b.l., parodė, jog suma, kiek mato, čia nurodyta, ir jie tokios sumos, nemokėjo, tiesiog tie trūkumai buvo pašalinti ir viskas veikė. Sistema, registracija ir serveris visiškai kiti dalykai, pats kompiuteris, kur duomenys buvo ne internetu registracijai klientams, o viduje yra dvi sistemos. Žmonės atėję į klubą, užsiregistravę, kaip sakė veikė ta „D. “ programa, tiesiog rankomis surinko - viskas veikė, žmonės tie, kurie internetu norėjo registruotis, ji dalinai neveikė. Dalinai neveikė, ką reiškia, aiškina, kad nežino šitų techninių dalykų. Kai kurie žmonės užsiregistruodavo internetu, ateidavo ir neveikdavo. Jis neneigia, kad ji neveikė, ji veikė, nes ten yra ir apmokėjimo sistema, kur dirbo P. ir t.t. ir bankiniai reikalai, ir visa kita. Sistemos trukdį, kalbant apie įvykį, pastebėjo, atrodo, šeštadienį. Klientai pradėjo skambinti ir sakė, kad nepatenka ir puslapis neveikia. Jis telefonu skambino iš karto, nes matė, kad nėra puslapio, registracijos nėra. Galvojo, kad yra ataka, kadangi nieko nežinojo, nes viskas dingę. Skambino pradžioje M. , paskui P. , nes P. irgi dirbo su tuo internetiniu puslapiu. Nemeluos, kada pats puslapis pradėjo veikti, galės pateikti, kur rašė į „provaiberį“, kaltino juos, kad virusas gal kažkoks, nes realiai dingo visi duomenys. Kad duomenys dingo, sužinojo, kai klientai negalėjo praeiti. Kad duomenys yra ištrinti, sužinojo iš M. D., kad jų nėra, nes jis pats prie serverio neturi priėjimo, jis pats to negalėjo sužinoti. Dalį duomenų jie rankiniu būdu surinko, o ką atstatė „S. S. “ jam sunku pasakyti, nes žmonių daug. Duomenis surinkti pilnai reikėjo vos ne trijų mėn. vieni lankė, kiti nelankė. Čia sako neapibrėžtai. Jiems reikėjo gaudyti klientus, klausti negalioja, kokia pavardė. Atstatyti duomenis kol klientas neatėjo, nepareiškė, buvo neįmanoma. Klientų, kiek buvo tuo metu, sunku pasakyti, kadangi duomenų bazę valdė ir galėtų pasakyti pats A. ir M.. Galėjo būti 350 žmonių, kaip įvardino ikiteisminio tyrimo metu, bet galėjo būti ir daugiau. Neprisimena, kada M. D. įvardino, kas galėjo tai padaryti. Po įvykio jis M. D. skambino ir tas atsakė, jog pas jį dar keliuose klubuose neveikė sistemos ir sakė, kad žino, kas tai padarė. Sunku pasakyti, kiek kartų prieš tai dar buvo dingę duomenys. Administratorė galėtų pasakyti. Nėra jie dingę, bet dalis žmonių duomenų dingdavo, nežino, ar klaidos čia būdavo. Yra ir susirašinėjimai, kur A. sakydavo, kad patys trynė, realiai turėtų būti. O jie negalėjo imti fiziškai žmones pažymėti ir ištrinti, tokių dalykų niekas nedarė. Nepasakys, kaip tais kartais buvo duomenų bazė atstatoma ar tie dingę duomenys, kadangi visą prieigą, visą aptarnavimą jie atlikinėjo nuotoliniu būdu, turėjo ne tik prie jų serverio priėjimą, bet ir prie kompiuterio. Ir ten laikas fiksuojamas, ir ten duomenys yra dingę, jie ginčijosi, kad nesąmones šnekėjo, kad čia jie „Š. K.“ tai padarė. Matėsi, kad laikas jau po klubo darbo laiko, niekas negalėjo jau prie to kompiuterio prisijungti. Tuos duomenis, tais kartais, kas atstatė asmeniškai nežino, bet ne jie. Kodėl šį kartą negalėjo „S. S. “ atstatyti, reikėtų jų klausti. Ne, duomenys ne pastoviai dinginėjo. Du kartus, tai tikrai tie duomenys buvo dingę. Buvo atsisakoma priimti darbus iš „S. “, kai norėjo priduoti, nes netenkino registracija, netenkino dar vadinamas savitarnos terminalas, strigdavo pati sistema, praėjimas. Viską spręsdavo administratorė kartu su A. N., kartu su M. D.. Kiekvieną įvykusią bėdą, klaidą, kiekvieną kartą rašydavo, skambino, kad yra problema, neveikia. Ir laiškus jis, A. R., skaitydavo, rašydavo, kad neveikia. Atvykdavo iš „S. S. “, M. D. klausdavo, kas neveikia. A. pasiėmęs „laptopą“ stovėdavo, kažką darydavo, jis taigi nežino, ką jie ten darydavo, bet neveikdavo. Faktai buvo tokie, kad neveikdavo. Buvo jis, A. R., spaudžiamas priimti aktą, bet jis pasakė, kad sistema neveikia. Buvo ten pas juo kivirčas, matėsi, kad pastoviai įtampa buvo. Tiksliai neprisimins, kiek tokių susitikimų buvo, kai jis, A. R., pasakydavo, kad sistema neveikia, o jie aiškindavo, kad veikia. Su M. kartu, gal buvo du kartus, o kad su A. , kad jis atvažiuotų į vietą žiūrėti, tikrai turėjo būti dažniau. Vėlgi kartais jo, A. R., nebuvo, jis to nefiksavo, kiek jis kartų atvažiuodavo. Dažnai, nemano, kad būdavo savaitė, kad nebūtų problemos. Administratorė patikslintų, ar kas savaitę, bet pastoviai kažkokios problemos buvo, apibrėžti negali. 2018 m. lapkričio 26 d. susitarimo esmė - abipusiai nutraukti sutartį, kadangi darbas nepabaigtas iš vienos pusės, o jie negalėjo priimti. Parodžius 4 tomo, 88 b.l., parodė, jog nesupranta, kas čia neaišku. Buvo delspinigiai, kiek mato, 2 punktas. Delspinigiai pagal sutartį. Delspinigiai buvo dėl vėlavimo atlikti darbus. Taip, reiškė pretenziją dėl delspinigių, kad neatlikti iki galo darbai pagal sutartį ir ne tik. Taip, buvo įskaitymas padarytas. Ne tik dėl to, kol vyks tyrimas pasakė, kad pretenzijų kaip įmonei neturi, kadangi kaip buvo pareikšta M. D. iš „S. S. “, kad jų darbuotojas atliko intervenciją į jų serverį, ne įmonė. Jis kaip ir neatsako už tokį dalyką. Kai tas įvykis įvyko klausė jis M. , ką toliau daryti, nes pas juos buvo chaosas, kaip sprendžia, kada kaip kas buvo neatsimena. Skambino įmonės vadovui pagal sutartį - M. , jam skambino kaip įmonės vadovui, kad yra problema, kodėl turi skambinti tiesiogiai A. . Jis tegul sprendžia, ką daryti. Ar turėjo resursų „S. S. “ taisyti tą problemą, jų reikia klausti. Jis minėjo, kad šiuos darbus atlieka A. N., bet bijo sumeluoti, bet, jam atrodo, tuo momentu jis jau buvo išėjęs iš darbo, kiek atsimena, kad čia tos problemos neišspręs, paaiškino, kad šito kodo kitam neperduos. Buvo priimtas sprendimas abiem šalims priimtinas, nutraukti sutartį. Kaip minėjo, galėjo „S. S. “ teikti ieškinį dėl įrangos, kuri visiškai nereikalinga, bet jie to nedarė, nes nutraukiant sutartį ji yra negrąžinama. Taip, jų nurodoma turtinė žala 250 eurų už serverį, 370,64 eurai už operacinę sistemą serveriui. 1796,85 eurai specializuota programinė įranga – tai licencija. Taip, licencija susijusi su serveriu, čia duomenų bazė, pagrindinė. Ar ji priduotame serveryje, tai techniniai dalykai. Šios sumos, 250 eurų, 370,64 eurai, 1796,85 eurai yra susijusios, būtent, su įsilaužimu. Ne, susitari dėl „D. “ jos nefigūruoja, čia yra 3000 eurų, ką turėjo sumokėti. Ta suma, licencija, įranga, neįeina į sumą ir nefigūruoja. Parodžius A. R. parodomas 4 tomo, 88 b.l., parodė, jog į 3789,5 eurų sumą, tos sumos anksčiau minėtos ar įeina, reikia žiūrėti į sąskaitos numerius. Dėl serverio su operacine sistema perdavimo policijai, tai buvo įkaltis. Nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. ikiteisminio tyrimo institucijos klausė, kada duomenys, šie įrodymai bus grąžinti, atsakė, kai baigsis tyrimas. Taip, nurodė, kad po bylos nagrinėjimo bus grąžinti šie įrodymai. Yra administratorė, kuri turėjo tą darbą daryti, rinkti duomenis, ji tą darė, tai jos ir bus galima paklausti dėl susirašinėjimų ir dėl neturtinės žalos patyrimo, dėl blogų atsiliepimų socialiniuose tinkluose, dėl pareikalavimų grąžinti pinigus. Administratorė rašėsi, kas vyko ir rodė, kas darosi. Tų duomenų pateikti jis pats negali, nes administratorė bendravo su klientais, ne jis. Ši darbuotoja, jeigu būtų dirbusi pas jį, būtų pasirūpinęs iš karto, žinodamas, kad tai yra kardinaliai svarbu, būtų tą padaręs. Bet administratorės jis nerado, kol rado per kitus klientus, pažįstamus, ją surado dabar. Dėl šio įvykio ar buvo pinigų grąžinimai, galima pažiūrėti ir paklausti buhalterės. Jo niekas neprašė tų duomenų, susirašinėjimo prašė, o susirašinėjimus ir visus administracinius darbus atlikinėjo administratorė. Ji paliudijo, kad gali ir raštu, ir atvykti apliudyti be problemų. Šiuo metu 2000 eurų neturtinę žalą, įvardino, kaip įmonės reputacija, įmonės sutrikdytą veiklą, duomenų rinkimas, chaoso tvarkymas. Jam sunku įvardinti, kiek reikėjo spręsti problemų ir su „S. S. “, ir su klientais, ir buvo labai didelis krūvis. Reikėjo ištisai būti klube, kadangi klientai susimokėjo, kaip minėjo, darbo laikas nuo 6 val. ryto, jis pats asmeniškai privalėjo būti klube ištisai. Nes administratorės negali dirbti viršvalandžių, išeidavo ir jis pats fiziškai tą darė. Klubas negalėjo dirbti kitaip, paskelbęs, kad dirba nuo 6 val. ryto, žmonės susimokėjo už tokį laikotarpį. Kažkurį laikotarpį, kai baigėsi abonementai, jie sutrumpino laiką ir pardavinėjo abonementus su sutrumpintu laiku iki kol atsirado Lenkijos kompanija. Šeštadieniais ir sekmadieniais teko ir jam dirbti. Šį krūvį jis įvertina tokia suma ir pasekmės, ir atstatinėjimai, ir per dieną 100 skambučių, kiek žmonių galėjo užsiregistruoti, galėjo prarasti ir menamus klientus, buvo krizė. Nepamena, ar ikiteisminio tyrimo metu jam buvo suteiktas nukentėjusiojo statusas. Įmonė tai nukentėjo, nes jie prisipirko įrangos, kuri dabar stovi nereikalinga, nes tiko tik šiam projektui. Dėl duomenų bazės klientų kopijų reikėtų klausti administratorės. Jis prie duomenų bazės visiškai nepriėjo. Jis organizacinį darbą darė. Kai kalbėjo telefonu su A. N., siūlė, kad tas kompensuotų žalą, gali būti, jog A. N. minėjo, kad ištrynė darbinę duomenų bazę. Dėl duomenų ką jis pasakė, jis, A. R., parašė, kad čia jo nuomonė, jis pasakė, kad čia jo produktas. O jis, A. R., siūlė jam tartis. Ikiteisminio tyrimo metu jis, A. R., nuspendė nebereikšti civilinio ieškinio dėl įrangos, jis advokato nesisamdė, yra įvykiai, kurie įvyko. Atsiuntė paskutinį civilinį ieškinį. Parodžius 6 tomo, 10 b.l., parodė, jog tuomet ne šį dokumentą laikė kaip civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu. Parodžius 5 tomo, 196-197 b.l., nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu šį dokumentą pateikė kaip civilinį ieškinį. Licencija yra elektorinis dalykas ir ji nebuvo perduota. Įmonė „S. “ jų vardu įsigijo licenciją, kuri pradėjo veikti, sporto klubo veikla, programa veikė, reiškia licenciją jie naudojo. Jis pats prašė „S. “ atstovo perduoti ją, ji realiai kaip licencija jų vardu užregistruota, pats faktas, kad licencija buvo pas juos. M. D. paaiškino, kad licencijos nereikia perduoti, kadangi realiai jie jos savininkai. Prisijungimo prie duomenų bazės darbuotojai, bijo sumeluoti, bet tikrai neturėjo. Prie klientų bazės jis, A. R., nežino, kiek jie ten to priėjimo turėjo, nes kiekvienas turėjo administratoriaus pareigas. Bijo sumeluoti, reikėtų paklausti, kas tas prieigas darė ir kokias prieigas administratorius turėjo, jis pats ten nieko nedarydavo, viską atlikinėjo administratorius. Atstatinėjant rankomis duomenis, prie vartotojų duomenų bazės reikėjo prisijungimo. Fiziškai ištrinti duomenų bazę reikia jungtis prie serverio, prie serverio jie neturėjo prisijungimo. Yra „D. “ programa, jie per ją prie serverio prisijungė, kai atstatinėjo klientų duomenis. Pats serveris yra apsaugotas. Vieną kartą „S. “ kaltino, kad jie klientus ištrynė. Yra duomenų bazė ir klientų, klientą gali įvesti ir ištrinti. Reikia klausti, kokie duomenys yra saugomi serveryje, dalis duomenų, ir kurie yra pačioje programoje. Tokio klavišo pasižymėti visus klientus ir ištrinti, tokio nėra. Ankstesniais kartais, tų klientų duomenų bazėje fiziškai nebūdavo. Duomenų bazė yra įnešama, sakysim parašo vardą ir pavardę per programą ir pasodinama į duomenų bazę. Pačią duomenų bazę visą ištrinti neįmanom. Kopijas jie turėdavo pas save, pas juos serveryje laikydavo, kiek jis žino, bet tų techninių dalykų, galima klausti „S. S. “. Kopijų jie nedarydavo, „S. “ darydavo, jie prisijungdavo prie jų išorinio kompiuterio. Nežino, ar tais ankstesniais atvejais greitai atstatydavo ištrintus klientus, reikėtų administracijos klausti. Prieš tai buvę dingimai pagal savo duomenų dingimo mastą nebuvo analogiški įvykiui, anksčiau buvo daliniai dingimai ir gana greitai atstatinėjo. Pats įvykis jų įmonės reputacijai padarė įtaką. Klientai visi buvo nepatenkinti, kaip minėjo ir taip strigdavo paleista programa. Tose sistemose, kurias rodė M. D. įmonės atstovai, kurios buvo analogiškos ir kurios veikė, bet juos trūko automatizavimo ir, kad klientai galėtų pirkti ir atsiskaityti internetu. Jeigu jie atsisakytų tų funkcijų, tą produktą galėtų naudoti. Mano, kad taip, be tų minėtų funkcijų, biometrinio registracijos modelio ir tos funkcijos, kad būtų galima pirkti abonementus internetu, jeigu jie apsigalvotų ir atsisakytų jų, galėtų naudoti tą produktą, turėtų veikti. Be paminėtų papildomų funkcijų, tas programinis sprendimas pas juos veikė.

Teisiamajame posėdyje specialistas J. G. paaaiškino, kad atsimena, apie ką vyksta kalba, ne iki kiekvienos detalės, bet atsimena. Atsimena, kad dalyvavo apžiūrint keletą objektų ir davė paaiškinimus keletą kartų. Kiek pamena buvo neteisėtai pasisavinti duomenys, nebedirbant jau toje įmonėje. Apžiūra buvo, kiek pamena, kompiuterio ir serverio, gal dar kažko. Aptikti buvo failai, jam atrodo, kurie galimai nurodė, kad galimybę, galimai, turėjo. Apžiūros metu nėra ieškoma kažko konkrečiai, apžiūros metu yra padaroma kriminalistinė kopija bet kokios laikmenos. Tai yra kopija, kuri neleidžia daryti jokių pakitimų, tada ta kopija yra apžiūrima su specialia įranga ir ten jau ieškoma pagal tyrėjos pasiūlymus, jeigu būna tokie, jeigu nebūna – pateikiama viskas tyrėjai kas rasta ir tiek. Į klausimus, jeigu tyrėja nori gauti atsakymus, į konkrečius kažkokius, tada turi skirti tyrimą, kad atlikti tyrimą specialisto. Tai čia pagrindinis skirtumas nuo apžiūros ir tyrimo. Buvo rasti failai, nuorodos ir per laiko ašį lyg ir buvo sutapimai kažkokie rasti, analizuojant laiką, kas buvo daryta su kompiuteriu, tiek pamenu. Pateikus J. G. susipažinti 1 tomo, b.l. 184-189, susipažino, kas čia buvo daryta ir kas aptikta, tai aplankai, susiję su pavadinimu su įmone ir RDP tipo failai. Jis aptiko failus, kurie, galimai, nurodo kelią kaip galima prisijungti prie to serverio, tuo metu pagal jo žinias tai buvo ir tiesiog, kadangi jis negali, ne tyrėjas yra, negali teikti kažkokių konkrečių atsakymų, tai ir pažymėjo, kad galimai. Dažniausiai, tokiu atveju, vėliau būna rekomendacijos siųsti tyrimui, kad nustatyti kažką daugiau apie tuos failus. Tie paaiškinimai ir komentaras, kokį davė tuo metu, jis buvo aiškinamasis, bet jis negali nieko teigti konkrečiai, neturi tokios teisės, neturi tokių suteiktų jam žinių, nėra išsilaikęs tyrėjo egzamino, tai tik apžiūros metu. Tai jis pagal tuo metu suformuotas praktikas, kiek tuo metu jis žinojo ir pateikė tuos atsakymus, paaiškinimus tokius. Į klausimą, jog po to apžiūrint tą diską matėsi kokie failai buvo įrašyti iš specialisto apžiūros, iš tų apžiūrėtų objektų, yra išdetalizuoti failas pavadinimu, yra toks IP adresas konkrečiai nurodytas ir specialsitas išaiškino apie to IP adreso informaciją susijusią, specialisto paaiškinime yra komentaras, kad patvirtintas prisijungimas ir jo reikšmė yra įvardinama, yra laikotarpis 2018 liepos 5 d., liepos 6 d. susiję su tam tikru IP adresu ir specialistas davė tokį komentarą, kad matosi, kad sėkmingai prisijungta, tačiau kokie veiksmai iš to atlikti iš to įvykio žurnalo nesimato, paaiškino, kad dėl jo komentaro apie „sėkmingai prisijungta“, tai rodo tik tą, kad sėkmingai prisijungta, kad iš vieno IP adreso buvo prisijungta į kitą IP adresą ir tiek, daugiau nieko negali teigti iš tokių rastų duomenų, nei ar siunčiama buvo kas nors. Ta šifruotė „Success audit“ reiškia sėkmingą prisijungimą. Prisijungimai dar būna „Denied“ – nepavykę ir viskas, pagrinde tokie. Jeigu matomas įrašas „Success“, reiškia prisijungimas pavykęs. Jeigu tie įrašai yra įvykių žurnale ir kurie įvardinti „Success“ liudija apie sėkmingą prisijungimą. RDP tipo failai, jo žiniomis, yra failai, nurodantys prisijungimo kelią, tai yra, kaip parastai paaiškinus, kad neįvedinėti visų duomenų prisijungiant spaudžiat nuorodą ir kaip greitasis prisijungimas toks, bet jis negali tvirtai teigti, nes nėra tyrėjas. Jie, galimai, aktualūs ir dėl to jie buvo nurodyti. RAR tipo failai tai yra suspaustas failų rinkinys, jį atsidarius galima ten ieškoti kažko daugiau. Faile pavadinimu (duomenys neskelbtini), tai yra duomenys, kuriuos turėjo ta salė, kiek jis tiksliai pamena, atsidarius tą failą, ten buvo vardai, pavardės ir kontaktai klientų, jeigu gerai pamena. Taip, šie duomenys buvo viename iš jo apžiūrėtų objektų, vėliau perkeltų į DVD diską. Dėl jo komentaro, „kad galima teigti, kad nurodytomis datomis – liepos 3,4,5 d. minėti failai jau buvo išsaugoti“, tai kiek pamena, atlikus paprastą tų dokumentų apžiūrą nurodytos datos rodė, kad buvo ar atidaryti failai, ar daryti pakitimai, čia programiškai kalbant atidarymas reiškia, jau darymas pokyčio, tai kiek pamena, tomis datomis jie buvo išsaugoti kompiuteryje. Atidaromas failas automatiškai reiškia modifikuojamas, nes būna pokytis informacijų aplanko, kad buvo atidaryta, tai jis nepamena, kas ten įrašyta, ar ten įrašytos datos kažkokios šalia failo, ar neįrašytos, jis šitame protokole irgi nemato tų datų. Analogiškai gali pasakyti apie dar vieną failą pavadinimu „Dokumentai“, kuriame išsaugoti „M. G.“ kortelių duomenys, analogiškai nustatyti tikslaus laiko nepavyko, galima teigti, kad prie failo nurodyta data 2018 m. liepos 2 d. 8.50 val. minėtas failas jau buvo išsaugotas. SL tipo failas, kiek žino, tai duomenų bazių administravimo failas. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar toks failas būtinas tam, kad atlikti duomenų bazių arba koregavimą, arba ištrynimą, nes nežino, ar ji yra būtinas. Kiek tuo metu žinojo, tokio tipo failas gali būti tam naudojamas. Ne, ar buvo naudojamas, nepasakys. Nežino, kokiu tikslu galima turėti tokį SL tipo failą, galima jį turėti ir visai nežinant. Parodžius 1 tomo nuo 192 b.l. – fotokopijos esamų ir rastų failų, paaiškino, jog ten, kur buvo tas „backup“ ten ne kortelių duomenys, ten pačios sistemos duomenys, kopija ir tiek. Kalba apie Nr. 4, bendras vaizdas, „S. “, failai kuriame išsaugota – 28, tarp, kurių failas pavadinimu: (duomenys neskelbtini) yra sporto klubo duomenų bazės „backup“ (BAK) kopija. Kur kalbėjo apie vardus, ten kitas failas. Foto 6 „M. G. kortelių“ duomenų, ten matosi 3 failas nuo viršaus į apačią, ten buvo vardai ir pavardės.„Backup“ (BAK) tipo failas, kaip jis tiksliai naudojamas, nežino, bet pagal praktiką, tai yra naudojama kaip kopija. Nuotrauka Nr. 5 - datas mato ir yra virš datų „modified“, „created“ ir „access“, jeigu failas tvarkingai perskaitomas turėtų būti viskas ir išskirstyta, modifikuota turėtų būti, įrašytas, keistas, „access“ turėtų būti nurodyta data, kada prisijungta, „created“ turėtų būti, kada jis patalpintas arba sukurtas, bet kadangi visų kitų duomenų nėra yra tik „modified“ tai teigti taip tvirtai, kad tuo metu buvo keista, jis negali. Tas keitimas galėjo būti ir sukūrimas, ir failų pertempimas į tą diskelį, į tą laikmeną, tai galėjo būti paskutinis prisijungimas. Jis tokios gilios analizės nedarė. Buvo apsiribota, kad pateiktuose tyrime objektuose yra informacijos susijusios su tiriamo klubo duomenimis. Taip, ir, kad kažkada ta informacija, ne vėliau kaip tokiomis datomis, jau ji ten buvo. Jeigu apibendrinant, grįžtant prie prisijungimo, jis tik galėjo nurodyti, kad tam tikru momentu buvo sėkmingai prisijungta. Negali pasakyti, kokie veiksmai buvo atlikti. Negali pasakyti, nes jis neaptiko, tai gali būti, kad jo sugebėjimai nebuvo tinkami aptikti kažką arba tų failų nebuvo ir dėl to jų neaptiko. Kitų, kažkokių susijusių duomenų neaptiko ir neaptiko naudotos programos. Neatitikimai laike gali būti įvykę dėl sistemos neteisingo laiko nustatyto. Gali būti, kad laikas, kuris nurodytas sistemoje, gali būti nesutampantis su realiu laiko ir todėl neatitikimai laiko yra galimi. Gali tas laikas koks nustatytas, tarkim kompiuteryje - bazinis laikas, jeigu jis yra pakeistas programiniu būdu, tai jis gali būti pakeistas į kokį nori laiką. Jis tokių duomenų neaptiko, kad būtų keistas laikas, dėl to nieko neteigia, tiesiog, galimai, laiko nesutapimai yra galimi. Programa nustatė, kad buvo prisijungta. Galimų būdų prisijungimų prie kompiuterio yra daugiau, jų visų nežino. Jis aptiko failą ir tada aiškinosi, kas čia, tiesiog iš to, jis nedarė analizės, kokie yra visi galimi, ne iš tos pusės darė ir neieškojo visų galimų. Kokie visi galimi, jis negali atsakyti, bet jų yra daugiau. Programa aptiko būdą, kuris buvo panaudotas. Tai, jog būtent tą dieną, 2018 m. liepos 6 d., iš tiriamo kompiuterio būtų jungtasi prie sporto klubo duomenų bazės, jis dabar nepamena, jeigu buvo nurodyta, tai turėjo būti paminėta laike, tarkim „timeline“ ar dar kažkur. Jis nepamena tiksliai dėl tos datos, kokie duomenys apie laiką nurodyti, tik tokius ir aptiko. Tokius failus – „vėlesni prisijungimai fiksuoti liepos 5 d. 22.10 ir liepos 6 d. 21.29“ juos aptiko programa, kiek pamena. Kalbama apie sėkmingus prisijungimus, tai yra tiesiog susikalba kviečiantysis kompiuteris, jeigu įvykęs prisijungimas, tai jis turi būti sėkmingas. Jeigu duomenų bazė yra viskas ką jis sukaupė ir pasideda į aplanką, jeigu jis žino, kad pas jį eina, būtent, šitie žmones, jų vardus ir pavardes susideda į aplanką, tai yra duomenys apie žmones, tai taip, galima tai vadinti, kaip duomenų bazė, bet tai nėra programinė duomenų bazė, tiesiog yra tiesiog informacija apie žmones. Kiek pamena, buvo vardai, pavardės ir šalia, nepasakys, ar asmens kodas, ar kortelės numeris, bet kažkoks numeris ėjo šalia vardo, pavardės. Dėl serverio, jeigu būtų aptikęs datas, jos turėtų sutapti, kai buvo prisijungta, ką programa aptiko, tą aptiko. Jis atsimena ir serverius apžiūrėjo, jeigu apie serverius nekalba, tai vadinasi arba serveriuose programa nieko neaptiko, kas reikalinga. Supranta, kad čia svarbu, bet jeigu nepavyko aptikti su ta programa, daugiau ir nelenda, nes čia tik apžiūra. Pateikus J. G. 2 tomo, b.l. 1-24, paaiškino, jog tai čia yra imta iš serverio, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), tai čia yra serverio IP. Čia yra serveryje aptikta. Tai yra informacija 2 tomo, 4 bylos lapas. Programos pateikti duomenys - 1 puslapis pieštuku parašyta ir 4 raporto puslapis. Čia yra pateikti duomenys, ką programa pateikė, kai yra daromas raportas su ja. Taip, serveryje. IP adresas tame raporte Nr. (duomenys neskelbtini) čia yra serverio IP adresas. Raporte yra nurodyta, kad tas IP adresas yra iš kurio buvo jungiamasi prie serverio, čia yra įtariamojo IP adresas. IP adreso Nr. (duomenys neskelbtini).

Kai atlikinėjo tą tyrimą, buvo vyriausiasis specialistas ir jis atlikinėja apžiūras, kompetencija irgi buvo apžiūrų atlikimo. Jis jau to darbo nedirba du metai, nekito ta kompetencija. Jo išsilavinimas - nebaigtas magistras, tačiau apžiūrų atlikinėjimui yra rengiami specialūs mokymai, kuriuos yra baigęs.

Apžiūros atlikimui yra pateikiamas kompiuteris ar laikmena, padaroma kopija ir toje kopijoje visi pateikiami failai, tyrėjo prašymu, būna jai parodomi, pateikiami, kad ji juos matytų. Jis yra tarpininkas, kad tai būtų atlikta švariai, kad tyrėja pati žiūrėdama nesugadintų. O tyrimas yra, kai tyrėja užduoda klausimus, pateikia laikmeną, iš dalies, iš pradžių vyksta, kaip apžiūra, tai yra irgi padaroma kopija per programas ir tuomet yra atsakoma į tyrėjos klausimus, tyrėjas atsako. Atsižvelgiant į tuos du skirtingus procesus, apžiūra duomenų nebuvo išsamiausio ir giliausio lygio, negu buvo įmanoma, pagal tuos duomenis, kuriuos aptiko. Negali nei patvirtinti, nei paneigti ar tyrimo metu įvertinus tą medžiagą būtų įmanoma daugiau nustatyti duomenų. Jam kaip apžiūrą atliekančiam specialistui, užduotis pateikiama per Avilį ir atsisiunčiama. Nežino, ar užduotis turėtų atsispindėti ir pačioje bylos medžiagoje. Parodžius 1 tomo, 184 bylos lapas, tarnybinis pranešimas dėl įrodymų apžiūros 2019-04-12, paaiškino, jog tyra apžiūros pateikimas ir su juo susijusi informacija. Dėl užduoties detalizavimo, pamena klausė tyrėjos, kai turėjo klausimų, susijusių su pateikta medžiaga, kokie IP adresai galėtų būti. Atlikdamas apžiūrą jis įvedė į apžiūros programą tą IP adresą ir visus duomenis, kas yra susiję su tuo IP adresu, suformavo raportą, kuris čia matomas 2 tome ir 1 tomo gale. Kitų prisijungimų tuo pačiu laikotarpiu iš kitų IP adresų vertinimo neatliko, jis šiaip nevertina, vertina programa. Tokio veiksmo, kad programa ieškotų kitų IP adresų nebuvo, nes jis neturėjo jokių duomenų apie kitus IP adresus. Į klausimą, jog specialisto paaiškinimuose yra minimi dar kiti IP adresai, specialisto paaiškinimo protokolas, surašytas, 192 bylos lapas, jo pabaigoje, nurodomas IP adresas vidinio serverio ir išorinio serverio (duomenys neskelbtini) ir kitas (duomenys neskelbtini), paaiškino, jog šie adresai yra serverių adresai vidinio ir išorinio. Taip, čia serverių adresai. Kiek supranta, tai yra serveriai, į kuriuos buvo jungiamasi, kaip supranta „S. S. “ serveriai ar pateikti serveriai, kas ten administruoja. Buvo vienas serverio blokas pateiktas, ten yra daug kietųjų diskų, bet informacija buvo ištraukiama iš to vieno kietojo disko ir čia yra to serverio adresai – vidinis, išorinis, tai gali nurodyti tą patį serverį, tiek vidinis, tiek išorinis, tas galutinis taškas yra tas serveris, kiek žino. Apibendrintai, informacija, reikšminga ikiteisminiam tyrimui, viena yra suformuota programos, ten, kur matyti yra didelis raportas, o fotolentelė yra iš tos pačios laikmenos, tačiau jau nurodyti failai, čia skirtingi dalykai. Laikmena tai „TITANUM" DVD-R diske su užrašu "PRIEDAS ORICO" bendras vaizdas įrašyti failai. Pati laikmena, kurioje buvo aptikta – čia iš „S.“ pateikti duomenys, (duomenys neskelbtini). Tą numerį, kuris pas jį nurodytas yra nurašytas arba nuo vadinamo skydelio, arba nuo lipduko, ten turėjo būti nufotografuota, nemato tiesiog tų fotografijų. Dabar žiūri į tą „S.“ laikmeną. Pavyzdžiui, kur pateikiama jo apžiūroje, ta „S.“ yra tiesiog įvardijamas, kaip „S.“ ir viskas. Jis vėliau apžiūros metu turėjo užrašyti arba tą leidimo numerį, kažkokį identifikacinį numerį, serverio numerį, galų gale. Jo žiniomis taip, SQL failas gali būti skirtas ir atnaujinti duomenų bazę, ir ją modifikuoti. Sakydamas šį failą galima turėti ir nežinant, turėjo omenyje, kad jis, pavyzdžiui, nežino visų failų, kurie yra jo kompiuteryje. Negali taip teigti, kad nežinant gali įsirašyti tą failą, nežinant jis gali atsirasti, jis neatliko to tyrimo, nežino to kelio, kaip tas failas ten atsirado, tiesiog, dirbant su serveriais tokie failai būna. Apžiūros metu jis nenustatinėja tokių faktų, kaip duomenų bazės ištrynimo. Nepamena tokių duomenų, kad aptiko, sporto klubo sistemos puslapio neveikimą ir laiką. Tokių duomenų, kaip sporto klubo sistemos neveikimo priežastis, jis nesurinkinėjo ir neanalizavo, programa ką surado, tą surado, jeigu ieškoti toliau, ką ji surado, gilintis reikia tyrimą skirti ir tada analizuoti viską, ir tada gauti atsakymą. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar jo apžiūros metu buvo nustatytas bent vienas poveikis, kokiems nors elektroniniams duomenims, konkretus veiksmas, kas yra aptikta, tas yra aptikta. Jo atliktos apžiūros metu, tokie duomenys, kaip duomenų bazės dingimo priežasčių vertinimas ar kietojo disko klaida, ar operacinės sistemos klaida, ar programinės įrangos klaida, nebuvo analizuojami. Programa tokių išvadų nepateikė, jis pats išvadų negali daryti, gali nusakyti savo žiniomis, kas galimai, galėjo būti, viskas, kas konkretu turėtų būti tyrimo metu nustatoma. Į klausimą, ar atliktos apžiūros metu rastos duomenų bazės kopijos, dar truputėlį plačiau, kas buvo tik failai su išsaugojimo data, bet tai nebuvo elektronizuoti duomenys, nes specialistas sakė, kad tik toks failas išsaugotas, tai nebuvo programinė sistemos dalis, kuriuos būtų galima panaudoti, instaliuoti ir panašiai? Paaiškino, jog apibrėžus, tarkim, SQL, tai čia būtų programinė dalis, kuri gali keisti, ar nekeisti, ar nebūtų? Jis ir aptiko, ką aptiko, jeigu buvo daugiau klausimų tyrėjai, analizuoti, kad yra tie duomenys, detaliau gilintis tam reikia tyrimo, jis negali nustatinėti tokių dalykų. Į klausimą, jog specialistas savo paaiškinimuose daro tokią prielaidą, kadangi failas įvardintas tokia data, tai lyg ir sprendžia, kad jis buvo įvardintas, arba sukurtas, bet pagal tokią logiką lygiai taip pat galima failą įvardinti ir vėlesne data, bet ne ta, kurią vardinimą atlieki? Pavadinti failą šiandien, rytojaus data, paaiškino, jog jis ant failo rankomis gali parašyti, bet kas yra įrašoma kompiuterio access, modifed, ten jau jis pakitimų nedaro, ten gali būti dėl laiko zonų, dėl bazinio sistemos laiko, gali būti pakitimai, bet tokie dalykai, kaip aplanko pavadinimas su data tik prielaida yra, kad tuo metu buvo data tokia. Taip, minėtų failų tikslaus laiko išsaugojimo laikmenoje nustatyti nepavyko. Minėtos datos liepos 3 d., 4 d., 5 d. tai gali būti neišsaugojimo data, tai gali būti pasinaudojimo tuo failu data, tai gali būti data, kurią išmeta raportas, kad tuo metu kažkas su tuo failu yra susiję. Taip, turi omenyje, kad pati sistema rodo tą datą. Šios apžiūros metu, pagal tą datą niekaip negalima nustatyti to failo sukūrimo laiko. Pagarsinus 4 tomo, 58 b.l., paaiškino, jog atsakydamas į dabar pagarsintą užduotą klausimą tik kaip prielaidą nurodė, kad būtent dėl to laikai nesutapo, ne konkrečiai vertino tų trijų galimų laikų neatitikimą ir priežastis. Kadangi neišlikę duomenys apie laiko zonas ir tokių duomenų, kad tvirtinti kažką, nėra, todėl kaip šiuo konkrečiu atveju buvo paaiškinti negali. Apžiūros metu patikrinti, kodėl laikai nesutampa skirtinguose elementuose nėra galimybės. Kriminalistinis atvaizdas yra tuo metu paimtos įrangos, laikmenos tikslus visiškai atvaizdis be jokių pakitimų, ten yra visi duomenys, ką įmanoma ištraukti. Šiuo atveju visi duomenys, ką analizavo, buvo per kriminalistinį atvaizdį ir tai buvo daroma per blokatorių. Duomenys, tuo metu, kas buvo paimta turi visiškai sutapti su serverio duomenimis. Jeigu tą serverį atiduoda savininkams ikiteisminio tyrimo metu ir jis turi tą pačią kriminalistinę kopiją. Tą serverį vėliau naudoja ir pajungia prie tos pačios kriminalistinės kopijos, tai bus neatitikimų, nes vienas yra darytas vienu metu, o vėliau kitu metu. Tuo metu, kai darė serverio apžiūrą, tuo momentu kai darė kopiją ir vieni, ir kiti duomenys šiuose dviejuose elementuose turėtų sutapti. Ir jeigu, pavyzdžiui, neatiduotas, laikomas sandėlyje ir niekas prie jo daugiau nėra prisijungęs po trijų metų vėl daryti galima tokią pat kopiją ir gauta būtų tas pats, nes serveryje neišlieka duomenys, kad buvo ta kopija daryta, jokių įrašymų į serverį, į bet kokią laikmeną nevyksta. Yra visi duomenys surenkami ir tie duomenys, kas gauta, yra analizuojami per programas. Tikslas tą serverį saugoti, tarkim jeigu nori daryti tyrimą, arba ta kriminalistinė kopija, kadangi ji užima tą patį dydį kaip tas serveris, tai jeigu kažkas atsitinka kopijai, gali vėl iš naujo pasidaryti, jis taip įsivaizduoja, tokiais tikslais saugoma. Taip iš principo tos datos duomenys jau yra išsaugoti. Parodžius 4 tomo, 106 bylos lapą, paaiškino, jog negali pakomentuoti, tokių žinių neturi. Pagarsinus J. G. paaiškinimus - 1 tomo, 192 – 200 b.l.; 2 tomo, 1-24 b.l., paaiškino, jog tai yra tuo metu jo suteikti paaiškinimai, pagal turimas žinias. Pagarsinti paaiškinimai teisingi. Iš dviejų laikmenų „Seagate“ ir „Orika“ sukėlė duomenis, sakinyje, kad tik vienoje laikmenoje „Seagate“ aptikta duomenų yra klaida. Tvirtina, kad buvo ne iš vienos laikmenos duomenys. Nežino, kodėl pats tyrimas truko tiek laiko, gali būti apžiūrų eilės iki jo ilgai eidavo. Tyrimo eilės, atsimena, kai dirbo būdavo du metai. Iš jo praktikos, apžiūrint duomenis, tokių atvejų, kad būtų duomenys užfiksuoti, nurodytas prisijungusio asmens vardas ir pavardė, tokių duomenų nėra matęs. Daug apžiūrų atlikęs, negali pasakyti kiek. Dėl prisijungimų - ką suformavo raportas, tą ir pateikė. Nežino dėl laiko paskutinio prisijungimo, kiek buvo pasijungęs, pagal raportą pateikta, kas raporte matosi, tas. Tyrėja gali nurodyti, kur toliau keliauti, ko ieškoti, kadangi daugiau nieko neieškojo. Tai, jog buvo paskutinis prisijungimas negali nieko teigti, raportas ką rodo tą, jis neieško jokių hipotezių, kas patvirtina, paneigia, to nedaro. Dabar nustatyti, ar tai buvo paskutinis prisijungimas serveryje teoriškai įmanoma, tyrimo metu, turėtų būti galimybė, nes žurnalizacija vyksta. Apžiūrinėjo ir serverį, ir kompiuterį, laikmenas paimtas iš įtariamojo. Išvadoje pateikta visų laikmenų apžiūra.

Teisiamajame posėdyje liudytoja K. R. parodė, jog kaltinamasis jai matytas žmogus. Iš civilinių ieškovų pažįsta A. , buvo darbdavys. Dirbo sporto klube. Buvo situacija, kai sistema buvo sugadinta ir dėlto patyrė daug nepatogumų ir konfliktų su klientais, nes jie negalėjo ateiti ir sportuoti kada norėjo, nes nepraeidavo ir jų duomenų nesimatydavo. Tas vyko 2018 m. vasarą, gal liepos mėn., kai visi nepatogumai prasidėjo. Tie nepatogumai, kai negalėjo klientai įeiti, tai jie buvo visą laiką, todėl, kad dirbdavo ir savaitgaliais, ne tik darbo valandomis. Visą laiką kažkokie skambučiai, kad jie negali įeiti, negali patekti ir panašiai. Ji pati po darbo valandų nedaug pasilikdavo, bet būdavo. Prasidėjo vasaros viduryje, buvo tuomet sunku dirbti, nes visą laiką emocijos ir žmonės pikti skųsdavosi ir ji, kadangi buvo administratorė, gaudavosi, kad išsiliedavo dažniausiai ant jos ir tie nusiskundimai būdavo jai, tada jau pasiekdavo jos darbdavius. Tiksliai negali pasakyti, kada visa tai baigėsi, nes tuo metu ji buvo ir atostogas pasiėmusi, nes nebegalėjo susitvarkyti su tuo, o vėliau po atostogų grįžusi truputį padirbo ir išėjo, susirado kitą darbą, nes nebebuvo įmanoma. Nusiskundimų ir tas darbo krūvis, nes dirbo normaliomis darbo sąlygomis ir turėjo su kuo palyginti. Buvo, kad dirbdavo, ateidavo žmonės, jie skųsdavosi, kad nepraėjo arba dabar, arba kažkada ne darbo metu. Plius dar kažkas vėl nebeįeina ir visą laiką toks konvejeris. Kaip suprato, tai buvo padaryta kažkokia žala duomenims ar sistemai su kuria jie dirbo, nes ji pati įvesdavo klientus į tam tikrą bazę, nežino tų terminų ir jie išsikraipė ar visai pradingo, nes tarkim ateina žmogus, prisimena iš veido, kad jo duomenis suvedė, prašo dokumento, bet ji nemato to žmogaus savo kompiuteryje, tada vėl jo prašydavo arba užsirašydavo duomenis, kad jis šiandien jau buvo, ar, kad buvo savaitgalį. O visas problemas sakydavo savo darbdaviui, kad taip yra, tokia situacija ir jis, kiek žino, aiškindavosi su paslaugos tiekėju. Nepasakys tikslaus klientų skaičiaus, kuris buvo tuo metu sporto klube. Apytiksliai 100 ar keli šimtai klientų. Kiek gali prisiminti dabar, tai buvo nusiskundimų, kai žmonės rašydavo elektroniniu paštu, bet tiksliai, ar skaičiaus, ar kas tai darė, negali įvardinti. Dažniausiai viską bandydavo spręsti vietoje, nes situacija buvo įtempta, žmonės nusipirkdavo narystę ir nepraeidavo, ir ne kartą, ir ne du, ir ne tris kartus, tai yra nuolat, tai bandydavo spręsti. Ji skambindavo darbdaviui, sakydavo, kad tokia situacija ir spręsdavo, galbūt grąžinti už tą narystę ar dovanodavo mėnesį nemokamai, kad žmonėms tą nuoskaudą sumažinti. Mano, kad po to įvykio klube žmonių skaičius sumažėjo, remiantis tuo, kad tiesiog kai kurių veidų nebematydavo, nes būdavo susitikdavo, pakalbėdavo ir po to nebeateidavo tie žmonės. Kadangi jie deklaravo, kad žmogus gali įeiti su piršto antspaudu, tam nereikia vietoje darbuotojo, tai to žmogaus vietoje reikėjo, nes visą laiką turėjo kažkas būti ir reguliuoti. Tai būdavo ji arba jos vadovas sėdėdavo. Tai jeigu dirbdavo sakykim iki 8 val. vakaro, tai jis dar atvažiuodavo ir pakeisdavo, nes pats sporto klubas iki 10 val. dirba. Realiai turėjo būti žmogus, kuris suvalgys srautą, kad įleistų žmones, kad neliktų už durų. Apie rytines valandas sunku jai ką nors komentuoti, nes ji dažniausiai dirbdavo nuo 3 val. pietų iki vakaro, bet kiek žino, pavyzdžiui, atėjus į darbą sakydavo, kad ryte negali, tarkim kas sportuoja 6 val. ryto irgi sunkiai patenka, tada skambindavo telefonu į sporto klubo numerį. Sporto klubo atsiliepimų skiltį, ar kažko panašaus, kiek prisimena, neturėjo, kad tokio, kaip knyga būna ar kažkas tokio. Kiek prisimena, elektroniniu būdu irgi neturėjo tokios atsiliepimų skilties. Ne, sistema iki įvykio neveikė tinkamai, pilnu pajėgumu. Pagal idealų scenarijų turėjo būti, kad žmogus netgi neateidamas į sporto klubą prisiregistruoja, ateina į sporto klubą, jie nuima pirštų antspaudą. Dažniausiai ateidavo žmogus ir sakydavo, jog registravosi, ji nematydavo sistemoje to žmogaus. Kitas dalykas, jie turėjo tokį terminalą pačiame sporto klube, kur galėdavo prasitęsti arba nusipirkti narystę ir tą pats pasidaryti be jos, kaip administratorės pagalbos, tai ekranas būdavo kaip kompiuterio, jie turėdavo matyti kainas, visą gražų vizualą, tai kas matydavosi, tai kaip kompiuterio ekranas ir kažkokie parametrai, lentelės iššokdavo, neveikdavo tas terminalas ir žmonės to negalėdavo padaryti patys. Kiek žino, sistemą įdieginėjo ir sprendė kylančias problemas kompanija IT sistemų „S. “, kažkas tokio. Yra mačiusi žmones pas juos dirbančius, kurie nuolat ateidavo ir nuolat kažką taisydavo, nes jie kreipdavosi, nes kažkas visą laiką strigdavo. Taip, įvykis, apie kurį kalba, lyginant su prieš tai esančiais nesklandumais sukėlė ženkliai daugiau nepatogumų, atostogų išėjo ji, nes jau buvo viršus ir galiausiai priėmė sprendimą tiesiog išeiti iš darbo. Ji nežino, kaip buvo išspręsta problema. Kai išeidinėjo ji iš darbo, kiek pamena, problema nebuvo išspręsta. Ji išėjo iš darbo ir tos problemos dar egzistavo. Po kurio laiko nuo įvykio išėjo ji atostogų, grįžo iš atostogų ir dar tos problemos vis buvo. Nežino, kokiu būdu problemos buvo išspręstos. Kiek pamena, sporto klubo puslapis buvo surištas su pirkimo sistema, kur galima pirkti narystes, kaip prieš tai minėjo, tiesiog jis neveikė taip, kaip turėtų arba kaip buvo planuojama, kad perki narystę ir iš karto ji matosi, aktyvuojasi ir žmogus gali naudoti. Dalinai tai tikrai tas įvykis buvo priežastis jos išėjimo iš darbo. Darbas ją tenkino ir patiko, planų jau buvo pakeisti darbovietę, bet jie tikrai nebūtų įvykę taip greitai ir taip staiga ir tikrai nebūtų ji keitusi darbo. Žmonių atsiliepimai buvo, bet kažkokios platformos neturėjo, kur tie atsiliepimai būtų pateikti. Elektroniniame pašte buvo žmonių atsiliepimai arba žodžiu buvo atsiliepimai. Nebeturi atsiliepimų, nes nebeturi priėjimo prie el. pašto. Jos darbinis el. paštas buvo atskiras, kiek prisimena, atsiliepimai buvo jos pašto dėžutėje. Šiuo metu nebeturi tos pašto dėžutės. Dažniausiai į sporto klubą tvarkyti sistemos atvykdavo, kaip prisimena M. D., M. , A. N., kaip pagrindinis darbuotojas. Dėl info terminalo registracijos sistemos, jeigu kas neveikdavo rašydavo ji el. paštu visada A. , jeigu neveikdavo sistemos siųsdavo vadinamus „screenhotus“. Iki liepos mėnesio įvykio turėjo pusiau veikiančią sistemą, o po įvykio prarado informaciją apie asmenų narystes, arba kada buvo mokėta, arba kas jiems priklauso, arba kada jie lankėsi ir prieš tai bent kažką turėjo, o po to nieko nebeturėjo. Kas priklauso, kada lankosi. Prieš tai kažką turėjo, po to nieko nebeturėjo. Prieš įvykį matydavo tuos duomenis, ar kliento narystė pasibaigusi ar ne. Dėl įvykio jai teko papildomai daugiau dirbti, teko rinkti duomenis apie žmones, kiek jie kartų buvo, kiek jie lankėsi. Darbo krūvos padidėjo tarp 20-30 procentų. Ji buvo vienintelė administratorė, galbūt sakytų, kad A. darbo krūvis pakito po įvykio. Jis turėdavo po darbo valandų dar važiuoti, kai ji išeidavo. Jis turėdavo važiuoti įleisti žmonių, kurie negalėdavo praeiti, nes sistema nebeveikė. Iki įvykio žmonės įeidavo pridėję pirštą prie daviklio, po įvykio - jie prideda ir durys neatsidaro, nes nėra informacijos apie juos. Tada, kai durys neatsidarydavo, arba rankiniu būdu atidarydavo, arba pasakydavo kodą žmonėms, nes toks buvo. Problemos su neatsidarančiomis durimis, kai negalėjo užeiti su piršto antspaudu, kiek dabar pamena, truko iki kol ji neišėjo iš darbo, tas ir buvo. Reikėjo duris atidarinėti fiziškai arba su kodu. Jai pačiai viešoje erdvėje, socialiniuose tinkluose, kiek prisimena, nėra tekę matyti neigiamų atsiliepimų susijusių su įvykiu. Po to įvykio darbe buvo chaosas ir betvarkė. Klube pradėjo dirbti 2017 m. lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje. Išėjo iš darbo sporto klube 2018 rugpjūčio mėn. Kai ji pradėjo dirbti tą sistemą, apie kurią kalba, tuo metu diegė. Kai pradėjo dirbti, sistema funkcionavo, negali pasakyti, kad pilnai, buvo diegiama. Ji buvo vienintelė administratorė visą tą laiką klube ir A. dar padėdavo. Taip, jeigu būdavo kažkokie sistemos neveikimai ji pirmoji tai pastebėdavo arba A. . Kai būdavo sistemos trukdžiai, pranešdavo A. , vėliau tiesiog A. tiesiogiai jau rašydavo elektroniniais laiškais, arba skambindavo telefonu. Iki to įvykio į sistemos administratorių, kūrėjus reikėdavo kreiptis kartą per savaitę, kad jie tvarkytų tuos netobulumus. Sunku įvardinti, nes sistema neveikdavo visai pilnai, bet ji veikdavo ir kažkokių trikdžių būdavo, kiek dabar prisimena, sakytų, tai būdavo kartas į savaitę, kartas per dvi savaites, bet prisimenant kaip po įvykio ten viskas išėjo. Iki to įvykio klubo vadovas buvo pusiau patenkintas ta sistema. Klientų duomenis įvesdavo ji į sistemą. Neprisimena, ar buvo reikalingas kodas prisijungti prie sistemos. Atėjęs klientas į klubą sutartį užpildydavo, vėliau iš tos sutarties ji suvesdavo duomenis ir nuimdavo piršto antspaudą. Sutartis buvo popierine forma pildoma. Kiek prisimena ne, nebuvo daugiau tokių atvejų, kai suvesti klientų duomenys dingo, tik tą vienintelį atvejį. Būdavo, kai klientai duomenis užpildydavo per pirkimo platformą, kad pirko, bet ji to nematydavo. Taip, čia iki to įvykio buvo. Turi omenyje per pirkimo platformą, tai galima buvo nusipirkti internetu, užpildai, sumoki per banką, ateini ir tiesiog tą piršto antspaudą nuima. Apie tą problemą, kai klientas ateina ir jo nėra sistemoje, pranešdavo tiekėjui arba A. . A. pažįsta, nes atvykdavo į patį klubą. Jos el. paštas buvo (duomenys neskelbtini) Ji sakytų, kad tai jos el. paštas buvo viešai skelbiamas ir buvo svetainėje, bet nėra tikra. Svetainėje buvo kitas el. paštas – (duomenys neskelbtini) yra klubo platformos elektroninis paštas. Kiek prisimena, nebuvo atvejų, kad nusiskundimai būtų rašomi popieriuje ir juos kaupę būtų atskiroje „papkėje“. Buvo atvejų, kad po įvykio klientas būtų atsisakęs narystės ir nutrauktų sutartį. Žmonės turėjo pasirašę sutartį, sakykim, pusei metų ar metams, kas mėnesį mokėdavo, bet ateidavo skundžiasi, kad negali įeiti, tai šiaip turėdavo taikyti baudas, kad nori nutraukti, bet kadangi dėl jų kaltės jie negalėdavo patekti, tai nutraukdavo. Pažymėdavo ant sutarties, kad sutartis nutraukta ir tiek. Pačioje popierinėje sutartyje pažymėdavome tai, kad sutartis nutraukta. El. pašte nusiskundimų buvo iki 10 vnt. Į skundus buvo atsakoma, atsiprašoma už nepatogumus ir sprendžiama problema, kažkam, galbūt, pridedamas nemokamas mėnesis narystės. El. Pašto dėžutė turbūt liko, kaip sporto klubo nuosavybė, šiandien bandė prisijungti prie jos, bet nepavyko. Po paties įvykio internetinis puslapis įmonės veikė. (duomenys neskelbtini) puslapis buvo. Sistemos sutrikimai iki įvykio būdavo mažesnis, nereikėdavo taip stipriai atsiprašinėti prieš žmones ar raudonuoti, kad jie negali įeiti.

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. P. parodė, jog kaltinamasis A. N. buvo susijęs su juo darbiniais santykiais. Civiliniai ieškovai M. D. ir A. R. susiję darbiniais santykiais. Buvo ištrinta duombazė ar ji dingo ir tiek. Jis pats tuo metu dirbo SS „S. “. Kada duombazė dingo tiksliai nepasakys, turbūt 2018 m. Dingo „Š. K. “ duombazė. Žino, kad duomenų bazė buvo, turbūt, ištrinta. Tą informaciją iš proceso žino ir M. šiek tiek pasakojo. Jam žinoma, kad duomenų bazei poveikį padarė, turbūt A. N., bet 100 procentų nėra tikras, o tuo metu kai dirbo, sužinojo, kad nebeveikia tas objektas, kad nebėra duomenų bazės. Iki įvykio susirašinėjo su A. N.. Dažniausiai buvo tiesiog draugiškas susirašinėjimas su A. N., ne darbo reikalais. Atsimena, kokio turinio buvo pateiktas susirašinėjimas, bet jį ne pats pateikė, o turinys buvo apie duomenų bazę. Tiesiog A. minėjo, kad jeigu su juo nebus atsiskaityta, kažką jis gali padaryti duomenų bazei. Terminas, kuris buvo pavartotas – ištrynimas. Tada dar nebuvo žinoma apie galimybę ištrinti, ką naudojant galima ištrinti, bet dabar tų metodų yra visokiausių, turbūt, koks metodas buvo pasirinktas negali atsakyti. Apie A. išėjimo iš darbo aplinkybes jam žinoma, kad nesklandžiai pavyko, galbūt, atostoginiai pinigai ne visi buvo sumokėti, bent tiek, kiek A. jam sakė, o kaip iš tikro yra, negali pasakyti. Nepasakys, kodėl A. išėjo iš darbo, gal susirado kitą darbą. Duomenų bazės ištrynimui kažkoks įrankis tikrai yra reikalingas. Koks įrankis reikalingas, yra priklausomai nuo duomenų bazės, dabar neatsimena, kokio tipo duomenų bazė ten buvo, bet priklausomai nuo duomenų bazės. Dažniausiai būna to gamintojo kažkokia kurta duomenų bazės valdymo sistema, su kuria galima atlikti kažkokius veiksmus, tai su tuo būtų galima ir ištrinti duomenų bazę, jeigu Microsoft duomenų bazė, tai Microsoft įrankis naudojamas, su kuriuo valdoma duomenų bazė ir su juo būtų galima ištrinti. Dabar neatsimena, ar įmonėje kurioje dirbo, tą padaryti galėjo bet kuris prisijungėjas ar su tam tikro lygio įgaliojimais, bet prisijungimus turėjo visi, bet teoriškai, kas turėjo prisijungimus, tą galėjo padaryti. Nemano, kad ten buvo sukurti kažkokie atskiri vartotojai, dažniausiai ta apsauga nebūdavo didelė, duomenų bazės kopijos nežino, ar būdavo daromos, bet būdavo naudojamas standartinis vartotojas, kuris gali viską daryti „admino“ teisėmis. Jam taip atrodo. Teko kalbėti su A. po įvykio, kai buvo ištrintos tos bazės. Pokalbio metu buvo tik minima, kad jis dabar kaltinamas. Jam, M. P., A. sakė dėl ko. Pasakė, kad jis kaltinamas yra, tiesiai šviesiai nebenorėjo jis, M. P., turėti daug reikalų tada. Nelabai gali pasakyti apie A. atleidimą iš darbo, kada tai buvo, neatsimena datos, koks ten buvo procesas, jau negali atsakyti. Jam buvo žinoma, kad A. su tuo projektu dirbo, turi omenyje, kai buvo konfigūruojama. Jis nežino, ar A. kūrė duomenų bazę, ar jis ją konfigūravo. Žino, kad jis buvo su praėjimo kontrole, kad žmonės galėtų praeidinėti ir tiek, bet ar jis kūrė būtent tą duomenų bazę, negali atsakyti, ar ji pagaminta jau buvo. Į klausimą, jog „Buvo toks susirašinėjimas, kuris byloje yra 2 tomo, 33 b.l. kur prokuroras paklausė dėl duomenų bazės ištrynimo, bet čia suformuluotas toks sakinys, A. susirašinėjime toks komentaras: „pasidarysiu “appsa”, kad jei nesumoka ant akių „dropinu“ visas „DB“, ką ta frazė galėtų reikšti?“, atsakė, jog jeigu nebus sumokėta kažkas, pasidarys kažkokią programėlę, su kuria galima ištrinti duomenų bazę. Jeigu parašyta visas, tuomet duomenų bazes. Tuo laikotarpiu, jam atrodo, jis buvo atostogose ar ruošėsi eiti atostogauti, ar buvo grįžęs iš atostogų. Neatsimena, ar po atostogų susirašinėjo su A. , reikėtų žiūrėti, turbūt rašinėjosi. A. N. turėjo galimybę ištrinti (duomenys neskelbtini) sporto klubo duomenų bazę. Reikia prisiminti, ar jis, M. P., turėjo prisijungimą prie tos bazės, ar priėjimą, ar prie kitų bazių, kaip “S. ” darbuotojas, bet prisijungimai būdavo surašyti, nes jis dirbdavo toje įmonėje, jeigu kažkas įvyktų, kad galėtų prisijungti patvarkyti. Gal “Google sheet” dokumente prisijungimai buvo surašyti, bet negali teigti, nes neatsimena. Visi, kas įmonėje dirbo, turėjo prisijungimus prie visų objektų. Klientai, kuriems buvo sukurtos tos duomenų bazės, mano, tikrai turėjo turėti prisijungimus prie tų duomenų bazių. Jo atsiminimu nebuvo kito vartotojo, tik vienintelis “admin” vartotojas. Jeigu gerai atsimena, tai teisingai, kad “admin” vartotojas, tai vartotojas prie kurio galėjo jungtis tiek klientai, kuriems ta sistema buvo suvesta, įdiegta, tiek ir jų įmonės darbuotojai. Jo patikslinimas, kad sporto klubų duomenų bazes galėjo ištrinti ne tik A. dėl silpnos apsaugos, tai toks bendras teiginys, nes tiesiog, turbūt, nebuvo daromos kopijos, tas prisijungimas buvo vienas bendras, tie faktoriai čia bet kam gali įvykti. Kai jis, M. P., dirbo “S. ” ir kai A. įsidarbino tuo metu jie, kaip ir buvo draugai, tai pokalbiai ir vykdavo neformaliai. Tokio laisvo pobūdžio susirašinėjimai visada buvo. Tuo metu A. išeidinėjo iš darbo, kai rašė jis, M. P., jų pokalbyje, kad jis čia “šakalinu viską”, o kadangi jie viename kabinete sėdėdavo, tai turėjo omenyje, kad surenka visą informaciją. Prie tų projektų, jis, M. P., gal labiau techninę dalį tvarkė, ne “softinę”. Techninę dalį, tai kai sugenda turniketas, valdiklis kažkoks, nuvažiuoja į vietą. Sistema Š. K. iki įvykio buvo nuolatos tobulinama, nes jam atrodo, buvo gan naujas projektas, daug integracijų su kitais produktais, tai, kad stabiliai veiktų 100 procentų negali pasakyti. Pats yra važiavęs tvarkyti. Nepasakys, kiek kartų buvo važiavęs tvarkyti, bet važiuodavo grynai dėl techninių gedimų, tarkim elektromagnetas, kažkoks turniketas. Pats A. , jam atrodo, yra pats buvęs ten paleidimo metu, bet šiaip dažniausiai per nuotolį užtekdavo jo prisijungimo. Nebandė klausti A. klausimo, ar jis realiai padarė tą įvykį. Parodžius liudytojui M. P. parodyti 2 tomo, 109 b.l. parodė, jog jam atrodo, tuomet M. jam davė kitą telefoną, lyg ir “Iphone” ir jis, M. P., nemokėjo juo elgtis, ten garsas kažkoks, nustatymai. Dėl šio parodyto pokalbio, tai miglotas parašymas, pats nesupranta, bet turbūt, telefoną, gal turėjo atiduoti M. , prieš išeidamas iš darbo, galbūt. Atsimena tik tiek, kad telefoną, lyg ir, po atostogų grįžus gavo kitą, ne savo prieš tai darbinį. Nežino, ar A. telefoną gavo, nežino kieno, tiesiog kitas darbinis tlefonas ir buvo “Iphone” ir jis, M. P., turbūt, nemokėjo su juo elgtis. Pagarsinus dokumentą 2 tomo, 109 b.l. parodė, jog galbūt ten buvo A. telefonas, tada jis jam, M. P., perdavė jį ir A., turbūt, nepasirašė kažkokio akto pridavimo ir tą telefoną atidavė ir dabar garsą ar neveikė ir galbūt M. pagalvojo, kad A. kažką padarė, o kadangi aktas nebuvo pasirašytas. Dabar turbūt greitai pavyktų atstatyti duomenų bazę, kuri buvo ištrinta ir jeigu yra jos kopijos, bet tada dar prie duomenų bazių nebuvo jis, M. P., dirbęs, bet iki dienos, galbūt, būtų pavykę. Atsimena savo paaiškinimą, kuriame nurodė, kad turėdamas kopiją tokią duomenų bazę atstatytų per vieną – dvi valandas. Tiesiog jeigu būtų duomenų kopija, tai su tuo pačiu įrankiu, kur pasakojo, būtų galima ją atstatyti, kelių mygtukų paspaudimu. Jeigu turėtų kopiją duomenų bazės, tai būtų nesudėtingas veiksmas. Į jį nesikreipė, kaip į darbuotoją bandant atstatyti arba ištaisyti tą situaciją. Nepamena, ar anksčiau prieš šį įvykį buvo užfiksuota kokių nors įsilaužimų į įmonės objektus. Jam atrodo, kad Š. S. K. duomenų bazė prieš įvykį buvo ištrinta, kai A. N. darė kažkokius perkėlimus ar testavo kažką, gal kažkada ir buvo, bet neatsimena. Jis neteigė, kad duomenų bazės kopijos nebuvo daromos, jis iš praktikos kaip buvo kiti objektai, iš nežinojimo tiesiog. Galbūt ir buvo daromos duomenų bazės kopijos, nežino. Į klausimą, jog ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ištrinti sporto klubo klientų duomenų bazes galėjo tik jis, A. N., tai yra asmuo, kuris tiesiogiai dirbo su tais projektais. Parodymus davė 2018 m. spalio 4 d., o šiandien duodamas parodymus dėl A. kaltės pasakė, kad nežino“ parodė, jog tai, jeigu toks buvo duotas, tai net nežino, nes sakė, kad prisijungimai būdavo bendri, tai prisijungti gali bet kas. Kad A. tą galėtų padaryti geriausiai, tai turbūt, taip, nes jis dirbo su tuo projektu, bet, kad tik jis, gal čia klaidingai pasakė. Jeigu gerai pamena, tai “Feniks” valdiklis lyg ir buvo ir rusai padėdavo kartais kažką tvarkyti. Dabar A. priminė, tai kažkada rusai netyčia buvo ištrynę klientų duomenų bazę ir jokios kopijos nebuvo. Tik neatsimena, su kokiu objektu. Čia rusų įmonė, kuri tuos valdiklius gamina. Taip, tuos pačius, kurie buvo diegiami tuose klubuose. Būdavo valdikliai “Feniks”, įmonės dabar 100 proc. negali pasakyti. Valdiklis buvo rusiškas ar įmonė buvo rusiška, nežino, bet jie kaip gamintojas tikrai gali prisijungti, jeigu reikėdavo jiems pagalbos, jie prisijungę kažką galėtų padaryti. Pamena, jog lyg ir konkretų atvejį buvo kažkoks testavimas daromas, ar kažkokios funkcijos bandomos, ar jie, galbūt, kažką turėjo patvarkyti, kaip gamintojas, ar atnaujinti programą ir jie pasijungę padarė tą, ką reikėjo, bet tuo pačiu ir duomenų bazę ištrynė. Taip, tam, kad prisijungti reikėdavo žinoti prisijungimo slaptažodžius. Ši informacija apie kurią dabar kalbėjo, kad duomenų bazė buvo ištrinta, buvo gauta darbinėje aplinkoje, kas tai pasakė dabar neprisimins. Kalbant apie prisijungimą gamintojų, atstovų duomenų bazės tiems darbuotojams galėjo būti duoti tik laikini prisijungimai. Taip, galėjo būti taip, kad jie ir neturėjo tų tiesioginių prisijungimų. Pagarsinus 2 tomo, b.l. 31-32: liudytojo M. P. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog parodymai teisingi. Neturi išsilavinimo, susijusio su antivirusinėmis programomis, ar programų, kurios galėtų turėti didesnę apsaugą ir nėra baigęs kursų. Nurodydamas tą papildomą sakinį ikiteisminio tyrimo metu savo apklausoje, taip mano dabar per didesnę praktiką, dirbus prie sistemų ir žinant labiau, kaip jos veikia, tiesiog iš praktikos gali pasakyti, atrodydavo nesaugiai.

Teisiamajame posėdyje liudytojas I. V. parodė, jog jis yra UAB “V. P. A.” direktorius. 2018 m. jie iš UAB “S. ” užsisakė sporto salių praėjimo sistemą. Jie viską pastatė, viską sutvarkė. Paskui per kažkokį laikotarpį ši sistema strigo ir neveikė. Jie paskambinome direktoriui M. , jis atvyko, pasakė, kad viską sutvarkys, kad atsitiko tokia situacija, kad kažkokie žmonės išeina iš darbo ir sulaužė ar kažką padarė šiai sistemai. Ir viskas, jis daugiau nieko negali pasakyti. Dėl to pretenzijų neturėjo, kadangi jie viską sutvarkė. Jam nežinoma, kaip buvo sutvarkyta. Pasakė jie problemą, tie pasakė, kad sutvarkys ir sutvarkė. Negali prisiminti kiek laiko truko nepatogumai, gali suklysti. Nežino, ar buvo įvardintas žmogus, kuris tą padarė. Neprisimena, ar buvo kalbama tik apie jų klubą ar ir apie daugiau. Iki įvykio sistema jiems buvo priduota eksploatuoti. Sistema veikė gerai ir iki įvykio, ir dabar gerai veikia. Nežino, kas buvo padaryta, kai buvo tas sutrikimas, nes jis ne programuotojas ir ne technikas, žmonės su kortele negalėjo įeiti į klubą. Kol sistema veikė, žmonės galėjo įeiti į klubą prispaudus kortelę - tuomet turniketas atsidaro ir įeina. Prie sistemos duomenų bazės dabar turi prisijungimą. Jie prisijungę prie sistemos parduoda bilietus, abonementus. Iš jų įmonės galimybę prisijungti prie sistemos ir tvarkyti tą sistemą gali tik vienas žmogus, o jeigu kasininkas parduoda bilietą, tai ji netvarko, tik užrašo į sistemą, kas pirko bilietą, abonementą, už kokią kainą ir viskas. Tvarkyti sistemą tai turi omenyje, pavyzdžiui, gali keisti kainas. Taip, tas funkcijas atlieka jų įmonės konkretus darbuotojas. Nei jis pats, nei jo koks įmonės darbuotojos neatliko kokių veiksmų atstatant tuos trikdžius. Jis nežino, kas ten buvo, jie sutvarkė ir viskas. Ne, jis pats jiems duomenų neperdavė.

Teisiamajame posėdyje liudytojas P. V. parodė, jog iki 2014 m. buvo pas M. D. samdomas darbuotojas, po to išėjo ir laikas nuo laiko M. jam duoda tiesiog programavimo darbus atlikti. Ir vienas iš tų darbų buvo duomenų bazės atstatymas 2018 m. Ten buvo visiškai sunaikinti duomenys, esantys toje duomenų bazėje, ten konkrečiai buvo Ingres duomenų bazė. Kas sunaikino tuos duomenis, jam žinoma tik iš to, kas jam buvo pasakyta. Apie tai jam pasakė M. , jis pasakė, kad kaltinamasis tiesiog paėmė ir ištrynė duomenų bazę ir taip, duomenų joje iš tiesų nebebuvo. Taip, jis, P. V., turėjo atstatyti. Nepamena datos, kada turėjo atstatyti. Pradėjo atstatymą iš karto, vos tik gavęs skambutį, nes atstatymas yra visada labai jautrus dalykas. Kai atstatinėjo, jam buvo suteiktas prisijungimas prie pačio serverio. Nežino, ar buvo suteiktas laikinas prisijungimas ar ne, jam suteikė, prisijungė ir pradėjo iš karto atstatinėti. Kai prisijungė prie serverio, jame rado dirbantį duomenų bazės variklį, duomenų bazės konkretų vardą, tačiau lentelės, kurios turėjo būti toje duomenų bazėje, buvo visos ištrintos. Kad lentelės ištrintos matosi, paprasčiausiai įsivaizduoti reikia duomenų bazę, kaip Exel lapą, tiesiog, kaip failą ir tie puslapiai, kurie būna Exel faile, jie būna tarytum lentelės duomenų bazės ir jeigu tų puslapių nėra, tai tas pats kaip būtų lentelė ištrinta duomenų bazėje. Pats ištrynimo faktas palieka komandas, kad buvo vykdyta komanda ištrynimo. Rezultate nepavyko atstatyti duomenų bazės. Jam, P. V., pavyko atstatyti tik tai, jis supranta, iš dažnai naudojamų “kešuotas” lenteles, bet nepavyko atstatyti reikšmių, pavyzdžiui, lentelėje yra skaičius 54, bet ką tas skaičius reiškia, tokios informacijos jam nepavyko atstatyti ir galutinis atstatymas buvo nepavykęs. Nepamena, kiek laiko bandė atstatyti. Porą dienų buvo vaikščiojama po visą serverį. Rezultate reikėjo pačią Ingres duomenų bazę iš naujo paleisti, nes duomenų jau nebebuvo. Jam už šį dalyką sumokėjo 350 eurų. Tą padariusį asmenį jam M. įvardino. Ne, kad ištrinti tokią duomenų bazę specialios programos nereikalingos yra tiesiog komanda. Visos duomenų bazės turi komandą, kurios pagalba tiesiog ištrina ir viskas, ją, būtent, jis, P. V., rado. Apžiūrinėdamas duomenų bazę, matė komandą, nes “log” failai vis tiek yra. Taip, matė, kad komanda buvo panaudota. Laiko komandos panaudojimo nebuvo saugoma. Čia konkrečios duomenų bazės variklis nesaugojo laiko, nes yra kiti varikliai jie saugo laiką, datą, netgi jeigu buvo prisijungta. Šis variklis tokios informacijos nesaugo. M. pasakė, kokia situacija ir viskas. Po to iniciavo per naujo visą duomenų bazę. Ne, ne jis, P. V., iniciavo, o M. . Tas iniciavimas, tas pats kas sukūrimas naujos duomenų bazės, tai reiškia duomenų bazė egzistuoja, bet jokių duomenų joje nėra, tai yra, tuščias Exel failas. Jam, P. V., pavyko atstatyti duomenis, kurie buvo dažnai naudojami, pavyzdžiui, turi vieną stulpelį su reikšmėmis 10, 20, 25, kitas stulpelis - data, trečias stulpelis - laikas, tokias kelias lenteles jam pavyko atstatyti, bet ką tie skaičiai reiškia, nepavyko atstatyti, tokios informacijos jam nepavyko išgauti, todėl tas atstatymas tapo niekiniu. Ten buvo paaiškinimai, ką tie konkretūs skaičiai reiškia. Tai, kas naudojama dažnai kompiuteris laiko atmintyje. Ne, tos programos kopijos nebuvo. Tik duomenų bazė buvo ištrinta. Taip, viena duomenų bazė buvo ištrinta. 2018 m. spalio 5 d. išrašytoje sąskaitoje buvo du darbai - vienas buvo atstatymas, ką iš karto sumokėjo, o kitas buvo kažkoks programavimas, kol užsakovas nepatvirtino, kad tas programavimas yra teisingas, veikia korektiškai jis, P. V., negavo apmokėjimo tiesiog. Taip, kitas dalis buvo daroma ne vienalaikiškai, kaip tas mėginimas atstatyti duomenų bazes. Ten visai kitas dalykas. Tiesiog jis, P. V., surašė į vieną sąskaitą, jis atliko darbą ir viskas. Berods buvo Š. K. I. duomenų bazė atstatoma. Pats serveris gali turi neribotą kiekį ir neribotą skaičių duomenų bazių. Pakėlus prisijungimo vardą viskas matosi kokias turi teises, prie ko gali prieiti, ką gali padaryti. Ne, pats žodis prisijungimas neaprašo nei teisių, nei galimybės kažką keisti, kažką trinti. Taip, yra tokie prisijungimai, kurie leidžia kažką keisti, kažką trinti. Nuo teisių priklauso kaip būna sukurta pats prisijungimas, bet „defoltu“ būna veikimas apribotas. Klientai, kuriems dirba, turi tik stebėjimo teises, jie neturi teisių trinti, taisyti, gali peržiūrėti informaciją ir viskas. Sąskaita faktūra KP (duomenys nesklebtini), 2018 m. spalio 5 d. šiai dienai yra apmokėta. Dėl apmokėjimo savalaikiškumo pretenzijų neturi. Tuo metu pagal SS „S. “ užsakymą tik šią vieną duomenų bazę bandė atstatyti. Neatsimena, kodėl sąskaitoje parašė duomenų bazių atstatymo darbai, bet buvo tik viena „MS“. Neatsimena, ar galėjo būti, kad kažkuri bazė buvo atstatyta, kažkuri nebuvo. „I.“ tai gamintojo duomenų bazė, kuri pilnai visą informaciją laiko jau pačių valdiklių. Dėl to sporto klubo projekto jo darbas buvo sukurti „vebinę“ aplikaciją, o A. buvo darbas padaryti programinę dalį, pusiau serverinę tokią dalį ir jie tai tiesiog realizavo. To projekto bazė, sporto klubo programa šiems modeliams buvo kuriama visai atskira, kiek jis žino, nes vebinės dalies buvo jo viskas, kaip vartotojai registruojami, viskas iš jo pusės. Iš A. nežino, kas buvo daroma su duomenų baze. Klausimas buvo, ką jis, P. V., suteikia savo klientams, jis, nežino, kas buvo konkrečiai ten padaryta. Ne, prieš tai negu buvo kreiptasi, jis neturėjo prisijungimo prie projekto duomenų bazių. Prie konkretaus serverio nemano, kad turėjo prisijungimą. Ikiteisminio tyrimo metu jis, P. V., negalėjo pasakyti, kokios duomenų bazės atstatymo darbus atlikinėjo, o šiandien jam buvo konkrečiai priminta, kuri projekto stadija buvo. Apie tai su M. kalbėjosi, tai buvo jų pirmas projektas. M. nepapasakojo, ką sakyti reikia. Tuo metu jo, P. V. nebuvo prašoma padėti pakeisti duomenų bazės slaptažodžius, tokių dalykų nebuvo prašoma. Jam atrodo, gal jis, P. V., net keitė slaptažodį, neatsimena tikrai. Slaptažodį nebent galėjo keisti, nes ten labai „britkus“ variklis, geriausiu atveju galėjo slaptažodį tik pakeisti pačio duomenų variklio. Serverio, kur buvo ištrinta duomenų bazė. Geriausiu atveju galėjo keisti, kai darė atstatymą, tada. Prieš tai nedarė tikrai slaptažodžio pakeitimo. Per tas komandines eilutes jam pavyko atkurti lenteles. Sąskaita, kurią išrašė, buvo atlikta per du mokėjimus. Vieną mokėjimą, už atstatymą, jam atrodo, sekantį mėnesį buvo apmokėta, kita dalis tik kitais metais. Į problemos konstatavimą ir konsultavimą įeina ir atstatymas, iš karto, jeigu jau lendama tai jau bandoma ir atstatyti. Jam nebuvo perdavinėjamas darbų baras, kurį vykdė A. . Jie du atskirus modulius kūrė, jis, P. V., kūrė „vebinį“ modulį. Kai A. išėjo iš „S. “, jo, P. V., buvo paprašyta patikrinti programas ar jos veikia. A. N. darbai nebuvo perduoti. Priėmimo – perdavimo akto nepasirašė jis, P. V., tik pasižiūrėjo, ar programos kompiliuojasi, ar startuoja ir viskas. Pagarsinus 4 tomo, 194-196 b.l. liudytojo P. V. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog pagarsinti parodymai teisingi. Tokią informaciją jis gavo gerokai vėliau iš M. , kad A. prisipažino jungęsis prie serverio. Jam pats A. nieko nesakė, nes jis nepalaikė jokių santykių su juo. Pats variklis turi tokį niuansą, kad tas kopijas reikia įjungti ranka ir variklio gamintojas, konkrečiai „Microsoft“ to viešai nedeklaruoja, jeigu būtų automatu, tai būtų kopijos buvę, o „Microsoft“ nedeklaruoja, kad tai reikia padaryti ranka. Tik duomenų bazė buvo ištrinta, bent kiek jis žino, nes jo konkretus darbas buvo atstatyti duomenų bazę. Kad jungtasi iš A. N. kompiuterio, matėsi iš variklio. Matėsi, būtent, koks buvo naudotas prisijungimo vardas, bet laiko, kaip sakė, variklis nesaugo. Laiko, datos variklis nesaugo, konkretus variklis. Tik prisijungimo vardą saugo. Prisijungimo vardų daugiau yra, ne vienas. Paskutinis prisijungimas buvo A. N.. Taip, tą galima atsekti. Kai buvo sunaikinta duomenų bazė galima prisijungti, nes jungiamasi ne prie duomenų bazės, o prie pačio variklio, būtent per tą variklį jau atliekamos funkcijos su duomenų baze. Taip, būtent A. N. buvo paskutinis prisijungimo vardas. Buvo parašyti prisijungimo duomenys, yra parašyta tokia informacija, kaip vardas pavardė. Į klausimą, ar būtinai paskutinis prisijungęs ištrynė duomenų bazę? Parodė, jog pagal komandinę eilutę, kuri ištrynė lenteles. Duomenų bazės įrašai turi vidinius ID numerius, kurių negalima keisti, būtent paskutinis įrašas trynimo pagal tą ID sutapo su jo prisijungimu, nes jeigu, kaip sakoma, kažkas kitas dar prisijungs. Va sakoma, kad kažkas kitas prieš jį prisijungė ir ištrynė, tai jeigu būtų ištrinta ta komandinė eilutė tada ID numeriuose būtų prasislinkimas, jeigu bandant nuslėpti faktą, tai ID numeriuose iš karto būtų prasislinkimas ir viskas, to užglaistyti neina nes visi numeriai yra valdomi pačio variklio. Prisijungimo duomenyse yra vardas ir pavardė. Vardas ir pavardė atsiranda kai kuriamas prisijungimas, tuomet yra nurodoma, kas naudosis juo. Yra konkrečiai sukurti prisijungimo vardai, nežino, kiek ten jų yra, nes per viską „neskrolino“, bet bent jau 10 matė skirtingų. Į klausimą, jog „S. “ direktorius savo paaiškinimuose nurodo, kad A. žinojo „admin“ slaptažodį“ ,aprodė, jog tai vadinasi aukščiausio lygio. „Admin“ slaptažodis tai nėra pats vartotojas, „admin“ tai yra teisės, kurios yra priskirtos konkrečiam vartotojui. Galimybę pakeisti prisijungimo slaptažodžius prie klientų kompiuterių serverių, turi teisę patys įmonės savininkai. Klubo savininkai, vis tiek, jam atrodo, klubas turi kažkokius „IT“ kas prižiūri, bet teoriškai jie turi turėti prieigą ir administruoti tuos veiksmus. Nėra tokios praktikos, kad „IT“ administratoriai dalintų vieną prisijungimą keliems. Nes jeigu reikia tai jie sukuria ir viskas atskirą, kad matytųsi ką kiekvienas vartotojas veikė, nes yra „logai“ saugomi pačiame variklyje pagal tuos „logus“ matosi kiekvieno vartotojo veiksmai. Ne, šie duomenys, apie ką jis dabar kalba, iki šio laikotarpio nebus išlikę, daug laiko yra praėję. Taip, šie duomenys, iš esmės dabar, yra jo žodžiai ir sąskaita. Ne, pačiame serveryje po tiek laiko tie duomenys nebus išlikę. Ikiteisminio tyrimo metu jo neklausė apie tai, kas buvo paskutinis asmuo prisijungęs ir, kad jis yra identifikuojamas. Taip, jis nurodė, kad direktorius „S. “ yra nurodęs, kad yra asmuo prisipažinęs. Ne, M. D. tokios informacijos neperdavė, nes jo neklausė. Taip, IP adresas yra susijęs su identifikacija, ten yra nurodoma iš kokio IP yra jungtasi su tuo vartotoju tik taip ir yra susieta. Gali tas pats vartotojas jungtis iš vieno IP, po to tas pats iš kito IP, bet visa tai yra „loginama“. Tikrino, ar kompeliuojasi programos, ar pasileidžia programos. Dėl to su A. jokio bendravimo nebuvo, jam buvo užduotis patikrinti darbus ir tiek. Pats tikrinimas sklandžiai vyko, pasijungė, patikrino ir tiek. Projektą su A. kartu rašė, berods, 2017 m. Taip, jis, P. V., „S. “ dirbo iki 2014 m. Jis nuo 2014 m. savo įmonę turi ir jį M. samdo, kaip programuotoją. Taip, per šiuos santykius jie turėjo bendrą projektą su A. . Dabar kai žino, tai ne, nėra su A. kartu įmonėje dirbę, nes jis A. , iš tiesų, su kitu žmogumi supainiojo. Jo parodymuose nurodyta aplinkybė, kad dirbo kartu su A. neatitinka, bet faktas pats yra teisingas, kad mokė programavimo paslapčių. Vieną tik projektą turėjo su juo. Ne, kartu įmonėje nedirbo.

2018-07-06 M. D. pateikė pareiškimą per e.Policija.lt , kuriame nurodoma, kad buvęs įmonės darbuotojas A. N. sugadino 2018 m. liepos 6 arba liepos 7 diną jam nepriklausantį intelektualinį turtą (įmonės UAB S. S. esamo kliento UAB Š. K. priklausantį (duomenys neskelbtini) internetinį puslapį ir serverio proraminę įrangą. Galimas įvykio laikas 2018-07-05 14:00 - 2018-07-06 09:00. padaryta turtinė žala- 20000 eur, civilinį ieškinį pateiks vėliau. Pareiškimas registruotas 2018-07-06 09:35 val.eletroninnių valdžios vartų priekonėmis. Prie pareiškimo pridėta mobilaus telefono ekrano nuoraukos, kuriame A. N. rašo apie planuojamą nusikaltimą kitam įmonės darbuotojui M. P.. Internetinio puslapio (duomenys neskelbtini) ekrano nuotrauka. (IV t., b.l. 60-65)

Nustatyta, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) priklauso uždarajai akcinei bendrovei “P. K. “, priskirtas vartotojui V. N. (kuris yra A. N. brolis), gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini). (I t., b. l. 14-15)

???2018-09-06 savanoriško daiktų pateikimo metu Š. K. direktorius A. R. pateikė serverį Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., 25 l.)

2018-09-20 Vilniaus miesto apylinkės ikiteisminio tyrimo teisėjo P. B. nutarties pagrindu, 2018-09-25 atlikta krata bute, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (I Tomas m. l. 155-157). Kratos metu minėtame bute pas įtariamąjį A. N. buvo rasta ir paimta: mobilaus ryšio telefono aparatas „Huawei“, mobilaus ryšio telefono aparatas „UMI“, USB laikmena „SP Silicion Power“, išorinė laikmena „Seagate“, išorinė laikmema „Orico“, nešiojamas kompiuteris „Toschiba“, dokumentai: Pažyma apie užimamas pareigas, Darbo sutartis, Prašymas, Įsakymas bei daiktai: baltos spalvos sim kortelė, mobilaus ryšio telefono aparatas "UMI". (I Tomas, m. l. 158-159)

2018-09-27 Apžiūrėtas kratos metu paimtas juodos spalvos mobilaus ryšio telefonas „Huawei Mate S“, Imei nr. (duomenys neskelbtini), su sim kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus telefono aparatą aptikta galimai reikšminga ikiteisminiam tyrimui informacija: interneto naršymo istorijoje laiku: 2018-08-11 apie 21:05:52 val., 21:06:10 val., 21:06:17 val., 21:06:28 val., 21:06:36 val.(UTC+3) rasta, kad lankytasi internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini). (I Tomas m. l. 179-180). Minėtas telefonas su sim kortele grąžintas A. N. 2018-09-27(I Tomas, m. l. 181)

2020-05-06 apžiūrėti kratos metu paimti dokumentai: pažyma apie užimamas pareigas, Darbo sutartis, Prašymas, Įsakymas bei daiktai: baltos spalvos sim kortelė, mobilaus ryšio telefono aparatas "UMI".

Apžiūrint "Darbo sutartis" matyti, kad ji sudaryta 2016-10-05, dokumento Nr. 29, dokumento turinys: darbdavys UAB "S. S. " , reg. (duomenys neskelbtini), atstovaujamas direktoriaus M. D. priimama į darbą A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) inžinieriumi, sudaroma neterminuota sutartis, Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: LRV nustaytas MVA, atlyginimas mokamas du kartus per mėnesį 5-10 ir 25 dienomis, nustatomas išbandymo laikotarpis 3 mėnesiai, nustatoma darbo trukmė: darbas pirmadieniais ir ketvirtadieniais bet ne daugiau nei 10 darbo valandų per savaitę. Darbuotojo įsipareigojimai:darbuotojas per 3 dienas privalo informuoti darbdavį apie įdarbinimą kitoje darbovietėje arba darbą pagal verslo liudijimą. Ši darbo sutartis įsigalioja 2016-10-05, darbuotojas pradeda dirbti 2016-10-06. Dokumento apačioje yra direktoriaus M. D. parašas ir UAB "S. S. " antspaudas bei A. N. parašas. Padaryta minėto dokumento kopija.

Apžiūrint "Prašymas" matyti, kad dokumento data: 2018-06-26, dokumentas pavadinimas :"Prašymas", registracijos neturi, dokumentas adresuotas UAB "S. S. " nuo inžinieriaus A. N., dokumento turinys: A. N. prašo atleisti jį iš darbo nuo 2018-07-03 (savo noru). Dokumento apačioje yra A. N. parašas. Padaryta minėto dokumento kopija.

Apžiūrint "Įsakymas"- matyti, kad dokumento sudarymo data: 2018-07-03, dokumentas pavadinimas :"Įsakymas dėl A. N. atleidimo iš darbo", registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), dokumento sudarytojas UAB "S. S. ", dokumento turinys:Įsakoma nuo 2018-07-03 atleisti iš užimamų pareigų A. N., pagal LR DK 55 str. 1d., pagrindas: darbuotojo prašymas. Dokumento apačioje yra direktoriaus M. D. parašas. Padaryta minėto dokumento kopija.

Minėti apžiūrėti daiktai - Pažyma apie užimamas pareigas, 1 l., Darbo sutartis Nr. 29, 3 l., Prašymas, 1 l., Įsakymas Nr. 180703, 1 l., ir daiktus: baltos spalvos sim kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefono aparatas "UMI", Imei Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-06-05 grąžinti A. N.(I Tomas, m. l. 172)

2019-12-31 apžiūrėti kratos metu paimti nešiojamas kompiuteris „Toshiba“ S/N: (duomenys neskelbtini); USB laikmena „SPSilicon Power 86B“; išorinė laikmena „Orica“; išorinė laikmena „Seagate“ bei A. R. savanoriškai pateiktas: serveris Nr. (duomenys neskelbtini).

Apžiūros metu apžiūrint nešiojamąjį kompiuteryje „Toshiba“ S/N: (duomenys neskelbtini), USB laikmenoje (SPSilicon Power 86B), serveryje Nr. (duomenys neskelbtini) esnčius duomenis tyrimui reikšmingų duomenų neaptikta.

Apžiūrint išorinę laikmeną Seagate (duomenys neskelbtini) aptikti duomenys susiję su IP adresais: (duomenys neskelbtini). Šie duomenys ir jų metaduomenys pateikti „TITANUM“ DVD-R diske ant kurio paketo ranka parašyta „PRIEDAS NR.1 ORICO“.

Apžiūrint išorinę laikmeną Orica aptikta galimai tyrimui reikšmingų duomemų: Aplankas "S. "; "Serveris(vidinis),rdp (ip(duomenys neskelbtini))"; Serveris (išorinis).rdp (ip. (duomenys neskelbtini)). Šie duomenys ir jų meta duomenys pateikti „TITANUM“ DVD-R diske ant kurio paketo ranka parašyta „PRIEDAS NR.1 ORICO“.(I t., b. l. 187-190).

2020-04-08 J. G. apklaustas kaip specialistas, pateikė paaiškinimus į užduotus klausimus: atsakydamas į jam užduotus klausimus gali parodyti, kad atliko apžiūrą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-42068-18, surašė apžiūros protokolą. Duodamas parodymus nori parodyti ką nustatė apžiūros metu: iš jam pateiktų apžiūros objektų tik viename aptiko duomenų, turinčių reikšmės bylos tyrimui - išorinėje laikmenoje "Seagate ST925082 7 AS", kuriuos įrašė "TITANUM" DVD-R diske, ant kurio ranka užrašė "PRIEDAS Nr.1 ORICO". (Kaip tai buvo padaryta -aprašyta jo surašytame apžiūros protokole). Atidarius tą laikmeną "TITANUM" DVD-R diską "PRIEDAS Nr.1 ORICO" matosi įrašyti failai (Žiūrėk Foto Nr. 1). Failas pavadinimu (duomenys neskelbtini) yra PDF formato-čia yra kriminalistinės "B." programos pateikta informacija, susijusi su IP adresu (duomenys neskelbtini). (Tyrėja V. P. jam nurodė, kad čia yra įtariamojo IP adresas). Visa pateikta informacija yra žurnalizuoti įvykiai susiję su minėtu IP adresu, o būtent: 2018-07-05 ir visi kiti įvykiai 2018-07-06 (tikslūs laikai nurodyti jo pateiktame įvykių žurnale) t. y. atliktas auditas (prisijungta ir patvirtinta, t. y. pavykęs prisijungimas "Success audit"), t. y. prisijungta prie serverio: (duomenys neskelbtini). Kokie veiksmai atlikti iš to įvykių žurnalo nesimato. Toliau norėtų parodyti, kad išorinėje laikmenoje "Seagate ST925082 7 AS", apžiūros metu buvo aptikti "rdp" tipo failai, t.y. "Remote Desktop Connection Settings(Unicode)-Nuotolinio prisijungimo protokolas, t. y. būdas prisijungti iš kitų įrenginių naudojant "rdp" tipo protokolą. Aptikti "rdp" protokolai yra būdai prisijungti prie vidinio serverio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini) ir išorinio serverio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini). Minėti IP adresai ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) nustatyti atidarius serverį (išorinis).rdp tipo failą (Žiūrėk foto Nr.2), serveris (vidinis).rdp tipo failą (Žiūrėk foto Nr.3). Taip pat išorinėje laikmenoje "Seagate ST925082 7 AS", aptiko RAR (failų archyvavimo formato) tipo failą "S. ", kuriame yra išsaugotų daug failų (apie 28, žiūrėk foto Nr. 4), tarp tų failų yra failas pavadinimu: "(duomenys neskelbtini)" yra sporto klubo duomenų bazės Backup(BAK) kopija. Dėl failo pavadinimu: "(duomenys neskelbtini)"( sporto klubo duomenų bazės Backup(BAK) kopijos) išsaugojimo laikmenoje "Seagate ST925082 7 AS", tikslaus laiko nustatyti nepavyko. Galima teigti, kad prie failų nurodytomis datomis (2018-07-03, 2018-07-04, 2018-07-05, žiūrėk foto Nr. 5) minėti failai jau buvo išsaugoti. Taip pat minėtame faile yra failas pavadinimu " Dokumentai", kuriame išsaugoti "M. G. kortelių" duomenys, išsaugojimo laikmenoje "Seagate ST925082 7 AS", tikslaus laiko nustatyti nepavyko. Galima teigti, kad prie failo nurodyta data 2018-07-02, 08.50 val., žiūrėk foto Nr. 6) minėtas failas jau buvo išsaugotas.Taip pat išorinėje laikmenoje "Seagate ST925082 7 AS", aptiko aplanką pavadnimu(duomenys neskelbtini), kuriame buvo sql. tipo failas- tokie failai yra naudojami kaip produktai keisti(trinti, atnaujinti, įdėti, ištraukti duomenys) duomenų bazes. Minėto failo tikslaus laiko išsaugojimo nustatyti nėra galimybės, tačiau jis buvo 2018-07-05, 20.56 val., išorinėje laikmenoje "Seagate ST925082 7 AS". (I t., b.l. 192-200, II t., b.l. 1-24)

????Iš paaiškinimo protokolo priedo - J. G. raporto (report) apie prisijungimus prie MYGYM serverio iš IP (duomenys neskelbtini) matyti, kad aktualiu tyrimui laikotarpiu pirmas sėkmingas prisijungimas fiksuojamas 2018-07-05 d. 22:08:03 laiku (laikas - UTC), Vilniaus laikas būtų UTC +02:00.Vėlesni sėkmingi prisijungimai fiksuoti 2018-07-05 d., 22:10:31, o taip pat 2018-07-06 nuo 21:29:55 iki 23:31:21.

2021-01-18 Papildomai apklaustas J. G., paprašytas paaiškinti, kodėl gali skirtis įsilaužimo laikas, kurį nurodo pareiškėjas M. D., nuo laiko, kurį jis nustatė apžiūros metu, paaiškino, kad tą galėjo lemti: galimi laiko zonos skirtingi nustatymai: tarp serverio kompiuterio ir tarp reporto programos "B.", t.y. galimai vienas laikas yra serveryje, kitas yra įrenginys(iš kurio yra traukiami duomenys tyrimui), ir trečias laikas yra įvestas(nurodytas) kriminalistinės tyrimo programos "B.". Minėti laikai gali būti visi trys skirtingi, gali ir sutapti. Jeigu laiko skirtumas yra iki 24 valandų, tikėtina, kad tai bus dėl laiko juostų nustatymo. Laiko juostų nustatymas gali būti atliekamas kompiuteryje rankiniu būdu, arba automatiniu būdu(pagal kompiuterio nustatymus). Kaip šiuo konkrečiu atveju, paaiškinti negali. (IV Tomas, m. l. 58-59)

Vilniaus AVPK KP NNTV Pirmojo skyriaus vyriausios tyrėjos V. P. 2020-05-07 nutarimu USB laikmena „SP Silicion Power“, išorinė laikmena „Seagate“, išorinė laikmema „ Orico“, nešiojamas kompiuteris „Toschiba, o 2020-04-09 - nutarimu - serveris Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas (I t., b. l. 160-162 II t., b.l. 26,27)

2018-07-13 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštajame policijos komisariate buvo gautas UAB „S. S. “ direktoriaus M. D. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2018-07-06 apie 01.00 val. buvo prisijungta prie UAB "S. S. " esamo kliento UAB "Š. K. " vidinio serverio bei sunaikinta anksčiau paminėto sporto klubo duomenų bazė bei atsarginės kopijos. Dėl anksčiau paminėto įvykio UAB "Š. K. " pateikė pareiškėjui 6261.64 eurų piniginę pretenziją. Tai galėjo įvykdyti buvęs darbuotojas A. N., kuris buvo nepatenkintas jam išmokėtų atostoginių dydžiu.(I t., b. l. 1-6).

2018-07-25 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimu ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti LT BPK 3 str. 1d. 1 p. pagrindu(I t., b. l. 16-18)

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje, išnagrinėjus gautą UAB "S. S. " skundą, 2018-08-20 nutarimu minėtas 2018-07-25 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikintas, pavesta patikslinti pareiškime nurodytas aplinkybes ir tik po to priimti atitinkamą procesinį sprendimą.(I t., b. l. 22-25).

2020-06-23 Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 1 d., 214 str. 1 d. pagrindu. (II t., b. l. 147-162)

Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras, išnagrinėjęs UAB „S. S. “ direktoriaus M. D. 2020-09-04 skundą, 2020-09-18 nutarimu panaikino 2020-06-23 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminį tyrimą atnaujino. (III t., b. l. 12-19)

2021-03-17 Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas LR BPK 212 str. 2 d. (V t., b. l. 8-31).

???2021-06-01 Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl A. N. veiksmų neteisėtai ištrinant "V. Š. K." klientų duomenų bazę nutrauktas LR BPK 212 str. 1 p. pagrindu, konstatuojant, kad negauta pakankamai neginčijamų duomenų apie UAB "S. S. " dėl tiriamo įvykio patirtą žalą (V t., b. l. 58-80)

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras patenkino UAB „S. S. “ direktoriaus M. D. 2021-06-21 skundą ir 2021-07-07 nutarimu panaikino minėtą 2021-06-01 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1- 42068-18 dalyje dėl A. N. veiksmų neteisėtai ištrinant "V. Š. K." klientų duomenų bazę panaikintas bei atnaujino ikiteisminį tyrimą. (V t., b. l. 119-124)

Be to, 2021-06-01 Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d. 2 p., ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42068-18 nutrauktas A. N. atžvilgiu dalyje dėl jam pateikto įtarimo dalies dėl neteisėto prisijungimo prie uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) sporto klubo „P. A. “ elektroninių duomenų sistemos bei neteisėto ten patalpintų elektroninių duomenų pašalinimo, nesurinkus pakankamai jo kaltę pagrindžiančių duomenų. 2021-06-03 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42068-18 dalyje dėl bendrovės (duomenys neskelbtini) sporto klubo „P. A. “ elektroninių duomenų sistemos bei neteisėto ten patalpintų elektroninių duomenų pašalinimo, sustabdytas.(V Tomas, m. l. 85-97, 102-106).

Baudžiamoji atsakomybė už BK 196 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kyla tam, kas neteisėtai sunaikino, sugadino, pašalino ar pakeitė elektroninius duomenis arba technine įranga, programine įranga ar kitais būdais apribojo naudojimąsi tokiais duomenimis padarydamas žalos. Taigi minėto BK straipsnio dispozicijoje nurodyta eilė neteisėtų veiksmų, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, o neteisėti veiksmai gali pasireikšti tiek sugadinimu, sunaikinimu ar elektroninių duomenų pakeitimu. Esanti galimybė specialios programinės įrangos pagalba atstatyti, atkurti sunaikintus, sugadintus, pakeistus ar pašalintus duomenis nepašalina baudžiamosios atsakomybės.

Objektyvioji šio nusikaltimo pusė aptariamo BK straipsnio dispozicijoje įtvirtinta alternatyviais veiksmais – elektroninių duomenų sunaikinimu, sugadinimu, pašalinimu, pakeitimu arba galimybės naudotis tokiais duomenimis apribojimu technine, programine įranga ar kitais būdais. Kadangi visi poveikio elektroniniams duomenims būdai yra alternatyvūs – atlikus bent vieną iš šių veiksmų, kartu nustačius jų neteisėtumą ir žalos faktą, taikoma baudžiamoji atsakomybė. BK 196 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra tyčinė, gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

Kaltinamasis A. N. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, parodė, jog dirbo nuo 2016 m. bendrovėje „S. S. “ aptariamu laikotarpiu programuotoju. Tuo metu bendrovė diegė „D. “ kompiuterinę programą, Sfinks”, “Sigur” valdiklius. 2017 m. vienas iš įmonės klientų buvo “Š. K.”, šioje bendrovėje taip pat reikėjo reikėjo diegti “D. ” programinę įrangą, sujungti valdiklius. Jis pats kūrė žinučių siuntimo programą, infoterminalo programą (atvykusių sporto klubo lankytojų leidimų-užsiregistravimo sistemą), taip pat jam teko koreguoti „Š. S. K.“ klientų duomenų bazę. Tačiau „D.“ tokio, kokio norėjo „Š. K. “ vadovai, funkcionalumo neturėjo, „Š. K. “ buvo kuriamas naujas modulis ir pastoviai bent kartą į savaitę kildavo kažkokių problemų su programos veikimu: pasikeisdavo kortelės numeriai, dingdavo priskirti abonementai, abonementų laikai pasikeisdavo, kai vykdavo duomenų sinchronizacija, klientai negalėdavo prie klubo prisijungti ir t.t. Jis buvo priskirtas prie „Š. K. “ projekto, turėjo administratoriaus prisijungimo vardą ir slaptažodį. Į jį kreipdavosi „Š. K. “ administratorės ir pranešdavo apie problemas. Pagrindines problemas tvarkydavo „D. “ atstovai. Jis taip pat taisydavo klaidas, tikrindavo, kaip atsinaujindavo kompiuteryje „Š. K. “ duomenys. Kadangi dirbo per daug 2018 m. liepos 17 d. turėjo pradėti dirbti kitame, naujai rastame darbe. 2015 m. birželio 26 d. pateikė įmonei „S. S. “ el. paštu prašymą išeiti iš darbo nuo 2018 m. liepos 3 d. Susitikęs su vadovu M. D. aptarė jo atleidimo situaciją, vadovas pasakė, jog jį atleis, kai perduos neužbaigtus darbus. Jis, A. N., ėmė tuos darbus perdavinėti ir vis kiekvieną dieną klausdavo, kada jį atleis. Penktą dieną po prašymo pateikimo vėl klausė, kada jį atleis, prašė nurodyti konkrečią datą. Liepos 5 d. jo atleidimo dokumentas dar nebuvo paruoštas, rado direktoriaus įsakymą dėl jo atleidimo ant stalo tik liepos 9 d., tik tuomet sužinojo, jog yra atleistas nuo liepos 3 d., pasiėmė dokumentą ir išvyko iš ofiso. Daugiau jokių darbų minėtoje bendrovėje nevykdė, niekas į jį daugiau nebesikreipė, kad būtų perduoti likę nebaigti ir neperduoti darbai, ir darbo santykiai su „S. S. “ tuo užsibaigė.

Iš “D. ” atstovų su minėta „Š. K. “ sistema ir projektu dirbo minimum 3 asmenys – N., V. ir R. . Taip pat prisijungimo prie bendrovės pagrindinio serverio slaptažodžius turėjo bendrovės iš Latvijos atstovai, kuriems direktorius pristatinėjo programą. Prisijungimo slaptažodis visuose kituose objektuose būdavo naudojamas tas pats arba labai panašus, vienas skaičius skirdavosi. Visiems prisijungimams būdavo pilnos administratoriaus teisės, nebuvo skirstoma pagal teises kažkokie ribojimai.

Duomenų bazę kartą buvo ištrynęs “D. ” darbuotojas N.. Buvo susirašinėjama su juo, kuomet jis, A. N., jo konkrečiai paklausė, ar jis ištrynė, nes jis vykdė veiksmus, po jo veiksmų atlikimo jis, A. N., prisijungė, pamatė, kad nėra duomenų bazės ir tuomet jam iš karto parašė, ar jis ištrynė duomenų bazę. Tas pasakė, jog taip. Apie tai iš karto pranešė M. D., savo vadovui ir tas liepė jam, A. N., A. R., „Š. S. K.“ direktoriui apie tai nieko nesakyti. Sakyti, kad jis, A. N., nieko nežino, kad tai yra virusas. Toks susirašinėjimas yra išlikęs.“D. ” atstovas naujinimą vykdė ir netyčia ištrynė duomenų bazę. Dažnai naujinimus vykdė “D. ” atstovai. Iki šio duomenų bazės ištrynimo nebuvo saugomos duomenų bazės kopijos, po šio įvykio jos buvo pradėtos daryti. Kopijos po to buvo pradėtos saugoti, kad jeigu pasikartotų toks atvejis, būtų galima greitai bazę atstatyti.

Kaltinamasis A.N. pažymėjo, jog iš esmės, prisijungimus prie bendrovės serverio turėjo visi „S. S. “ įmonės darbuotojai. Kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu prie „Š. K. “ duomenų bazės turėjo galimybę prisijungti platus ratas asmenų: atlikti kažkokias manipuliacijas, bandyti keisti slaptažodžius ir panašiai.

Dėl P. V. nurodytos aplinkybės, kad tas serveryje matė jo, A. N.“ vardą, pavardę, t.y. kaip asmens, kuris atliko duomenų ištrynimą, tai matyti būtų galima nebent tokiu atveju, jeigu prisijungimas būtų buvęs vardas, pavardė, priešingu atveju niekaip negalima matyti. Dėl to P. V. sakė netiesą.

Dėl byloje esančio susirašinėjimo su kolega, jie su kolega nemėgo vadovo, tai nuolatos buvo įvairūs pokalbiai, jog vadovas nervuoja ir ką nors padarys, bet nedarė nieko blogo. Žodis “dropinti” iš žinutės kolegai – “dropinsiu visas DB”, reiškia trinti. Jis, A. N., tą žinutę rašė, bet duomenų bazės netrynė.

Liudytojas M. D. parodė, jog apie 2 metus jo vadovaujamoje bendrovėje „S. S. “ A. N. buvo samdomas kaip programuotojas, kadangi turėjo gerus programuotojo sugebėjimus, buvo nuspręsta jo darbą naudoti paleidžiant sudėtingą sistemą, sporto klubo sistemą. Jis, M. D., M. P. paliktame ant stalo telefone surado susirašinėjimą, kuriame A. N. tiesiai šviesiai parašė, kad jeigu su juo nebus atsiskaityta, jis pasiruošęs ištrinti ar kažkaip paveikti klientų duomenų bazes. Pamatęs šį susirašinėjimą, pradėjo nuotoliniu būdu keisti prisijungimo prie klientų kompiuterių slaptažodžius, tačiau klientui "Š. K. " dėl techninių galimybių pakeisti slaptažodžių nepavyko, nes kitaip neveiktų jų internetinis puslapis, todėl 2018-07-06 apie 05.30 val., pamatęs, kad nebeveikia jiems priklausantis internetinis puslapis (duomenys neskelbtini), bandė surinkti visus įmanomus įrodymus (prisijungimo IP adresai ir kt. informacija), apie 09.00 val., parašė per ePolicija pranešimą, tikrino kitų klientų kompiuterius, ar nėra sugadinti duomenys, o apie 13.00 val. parašė elektroninį laišką UAB „Š. K. “ atstovams, kad yra vykdoma kenkėjiška veika, kuria bandoma paveikti įmonės instaliuotų ir prižiūrimų programų veikimą, kad šiuo metu atliekami visi įmanomi ir būtini veiksmai, kad sustabdyti, nuo jų įmonės nepriklausomą, kenkėjišką veiką. UAB „Š. K. “ sureagavo į laišką apie 15.30 val., pranešdamas, kad neveikia (duomenys neskelbtini) puslapis.

M. D. parodė, jog 2018-07-06 apie 01.00 val. buvo prisijungta prie UAB „Š. K. “ vidinio serverio ir sunaikinta sporto klubo programos „D.“ duomenų bazė bei jos atsarginės kopijos, dėl ko nustojo veikti sporto klubo praėjimo, klientų registracijos ir administravimo sistema. Jis nustatė, kad prisijungta buvo iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „P. K.“. UAB "S. S. " diegė bei tvarkė UAB "Š. K. " sporto klubo klientų valdymo sistemą. Iš karto duomenų bazės ištrynimu įtarė buvusį darbuotoją A. N., kuris 2018-07-03 savo noru išėjo iš jų bendrovės UAB "S. S. " bei buvo nepatenkintas jam išmokėtų atostoginių dydžiu. Kaip paminėjo, A. N. 2018-07-04 16.30 susirašinėjo per "facebook" su kitu darbuotoju - M. P., kad jei jam nebus sumokėta pinigų, tai jis sunaikins jų bendrovės klientų duomenų bazes. Parodė, jog serverio slaptažodžius žinojo tik jie tryse: jis, M. P., A. N., bei, aišku, serverio savininkas – „Š. K. “ savininkas A. R. (Š. K. darbuotojai, kuriems slaptažodžius perdavė A. R.). Tačiau ištrinti duomenų bazes ir atsargines kopijas iš vidinio serverio, galėjo tik specialiųjų žinių turintis asmuo. Dar patikslino, kad tinklalapio slaptažodžius žinojo daugiau žmonių: pvz: P. V., kurį samdo atskiriems darbams atlikti. Liudytojas A. R. parodė, kad 2017-06-21 tarp (duomenys neskelbtini) Š. K. , valdančio sporto klubą "M. G." bei UAB "S. S. " buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB "S. S. " įsipareigojo parduoti sporto klubo įeigos kontrolės ir valdymo sistemą bei atlikti montavimo darbus. UAB "S. S. " pradėjo atlikinėti darbus etapais, viskas buvo gerai. Jua tuomet, kai kreipėsi į policiją ir sukontaktavo su A. N., A. N. pradėjo aiškinti, kad tai buvo jo sukurtas "darbo produktas", ir jis ką nori su juo gali padaryti. Jam atsakė, kad tas gavo atlyginimą. Po atliktų A. N. neteisėtų veiksmų: sutriko viso sporto klubo veikla - dingo visi klientų (viso apie 350 klientų) registracijos duomenys: kiek, kada klientas mokėjo, iki kada gali lankytis sporto klube, asmens duomenys: vardas, pavardė, elektroninis pašto adresas, telefono numeris.

Specialistas J. G. paaaiškino, kad pateiktoje išorinėje laikmenoje "Seagate ST925082 7 AS", kuriuos įrašė "TITANUM" DVD-R diske, ant kurio ranka užrašė "PRIEDAS Nr.1 ORICO". (Kaip tai buvo padaryta - aprašyta jo surašytame apžiūros protokole). Atidarius tą laikmeną "TITANUM" DVD-R diską "PRIEDAS Nr.1 ORICO" matosi įrašyti failai (Žiūrėk Foto Nr. 1). Failas pavadinimu (duomenys neskelbtini) yra PDF formato-čia yra kriminalistinės "B." programos pateikta informacija, susijusi su IP adresu (duomenys neskelbtini). (Tyrėja V. P. jam nurodė, kad čia yra įtariamojo IP adresas). Visa pateikta informacija yra žurnalizuoti įvykiai susiję su minėtu IP adresu, o būtent: 2018-07-05 ir visi kiti įvykiai 2018-07-06 (tikslūs laikai nurodyti jo pateiktame įvykių žurnale) t. y. atliktas auditas (prisijungta ir patvirtinta, t. y. pavykęs prisijungimas "Success audit"), t. y. prisijungta prie serverio: (duomenys neskelbtini). Kokie veiksmai atlikti iš to įvykių žurnalo nesimato. Toliau norėtų parodyti, kad išorinėje laikmenoje "Seagate ST925082 7 AS", apžiūros metu buvo aptikti "rdp" tipo failai, t.y. "Remote Desktop Connection Settings(Unicode)-Nuotolinio prisijungimo protokolas, t. y. būdas prisijungti iš kitų įrenginių naudojant "rdp" tipo protokolą. Aptikti "rdp" protokolai yra būdai prisijungti prie vidinio serverio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini) ir išorinio serverio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini). Minėti IP adresai ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) nustatyti atidarius serverį (išorinis).rdp tipo failą (Žiūrėk foto Nr.2), serveris (vidinis).rdp tipo failą (Žiūrėk foto Nr.3). Taip pat išorinėje laikmenoje "Seagate ST925082 7 AS", aptiko RAR (failų archyvavimo formato) tipo failą "S. ", kuriame yra išsaugotų daug failų (apie 28, žiūrėk foto Nr. 4), tarp tų failų yra failas pavadinimu: "(duomenys neskelbtini)" yra sporto klubo duomenų bazės Backup(BAK) kopija. Dėl failo pavadinimu: "(duomenys neskelbtini)"( sporto klubo duomenų bazės Backup(BAK) kopijos) išsaugojimo laikmenoje "Seagate ST925082 7 AS", tikslaus laiko nustatyti nepavyko. Galima teigti, kad prie failų nurodytomis datomis (2018-07-03, 2018-07-04, 2018-07-05, žiūrėk foto Nr. 5) minėti failai jau buvo išsaugoti. Taip pat minėtame faile yra failas pavadinimu " Dokumentai", kuriame išsaugoti (duomenys neskelbtini) duomenys, išsaugojimo laikmenoje "Seagate ST925082 7 AS", tikslaus laiko nustatyti nepavyko. Galima teigti, kad prie failo nurodyta data 2018-07-02, 08.50 val., žiūrėk foto Nr. 6) minėtas failas jau buvo išsaugotas.Taip pat išorinėje laikmenoje "Seagate ST925082 7 AS", aptiko aplanką pavadnimu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo sql. tipo failas- tokie failai yra naudojami kaip produktai keisti(trinti, atnaujinti, įdėti, ištraukti duomenys) duomenų bazes. Minėto failo tikslaus laiko išsaugojimo nustatyti nėra galimybės, tačiau jis buvo 2018-07-05, 20.56 val., išorinėje laikmenoje "Seagate ST925082 7 AS". Iš paaiškinimo protokolo priedo - J. G. raporto (report) apie prisijungimus prie (duomenys neskelbtini) serverio iš IP (duomenys neskelbtini) matyti, kad aktualiu tyrimui laikotarpiu pirmas sėkmingas prisijungimas fiksuojamas 2018-07-05 d. 22:08:03 laiku (laikas - UTC), (duomenys neskelbtini) laikas būtų UTC +02:00.Vėlesni sėkmingi prisijungimai fiksuoti 2018-07-05 d., 22:10:31, o taip pat 2018-07-06 nuo 21:29:55 iki 23:31:21. Papildomai apklaustas J. G., paprašytas paaiškinti, kodėl gali skirtis įsilaužimo laikas, kurį nurodo pareiškėjas M. D., nuo laiko, kurį jis nustatė apžiūros metu, paaiškino, kad tą galėjo lemti: galimi laiko zonos skirtingi nustatymai: tarp serverio kompiuterio ir tarp reporto programos "B.", t.y. galimai vienas laikas yra serveryje, kitas yra įrenginys(iš kurio yra traukiami duomenys tyrimui), ir trečias laikas yra įvestas(nurodytas) kriminalistinės tyrimo programos "B.". Minėti laikai gali būti visi trys skirtingi, gali ir sutapti. Jeigu laiko skirtumas yra iki 24 valandų, tikėtina, kad tai bus dėl laiko juostų nustatymo. Laiko juostų nustatymas gali būti atliekamas kompiuteryje rankiniu būdu, arba automatiniu būdu(pagal kompiuterio nustatymus). Kaip šiuo konkrečiu atveju, paaiškinti negali. Savo atliktą tyrimą išsamiai paaiškino teisiamojo posėdžio metu.

Liudytojas M. P. parodė, jog kai susirašinėjo tąkart us A. N., šis žinutėje minėjo, kad jeigu su juo nebus atsiskaityta, kažką jis gali padaryti duomenų bazei. Terminas, kuris buvo pavartotas – ištrynimas. A. N. susirašinėjime buvo toks jo komentaras: „pasidarysiu “appsa”, kad jei nesumoka ant akių „dropinu“ visas „DB“. Tyrimo metu M. P. taip pat buvo parodęs, jog 2018-07-04 apie 16.30 val., A. N. jam parašė per messenger programėlę: "pasidarysiu appsa kad jei nesumoka ant akiu dropinu visas DB"-tai reiškė, kad jis jeigu negaus pinigų iš buvusio vadovo M. D. jis kažką padarys jau padarytose projektose – t. y. ištrins duomenų bazes. Vėliau sužinojo, kad M. D. kreipėsi į policiją, kadangi buvo ištrinta sporto klubo klientų duomenų bazė ir dėl to šiuo metu vyksta policijoje tyrimas.

Liudytojas P. V. parodė, kad M. D. buvo jo tiesioginis vadovas. Jų komandoje dirbo 5 žmonės: jis, direktorius M. D., administratorė (kurios pavardės neatsimena), montuotojas G. (pavardės neatsimenu), programuotojai A. N. ir kitas, kurio vardo ir pavardės neatsimena. Su A. N. juos siejo tik darbiniai reikalai, jie abu buvo programuotojai, bet jis dirbo su kitu projektu ir juos mažai kas siejo. Apie įvykius 2018-07-05 ir 2018-07-06 dienomis, kai buvo prisijungta prie UAB "SS S." klientų sporto klubų, kiek atsimena, tai galėjo būti "V. Š. K. " ir "P. A. " vidinio serverio bei sunaikinta duomenų bazė ir atsarginės kopijos, sužinojo iš direktoriaus M. D.. Atsimena, kad M. D. skambino dieną ir paklausė, ar yra galimybė atstatyti ištrintus duomenis. Atsakė, kad yra tokia galimybė, nes turi automatinį atstatymą. Tada prisijungė ir bandė atstatyti. Pavyko atstatyti antrines duomenų lenteles, bet pagrindinės buvo prarastos. Liudytojas P.V. detalizavo, jog pradėjo duomenų bazės atstatymą iš karto, vos tik gavęs skambutį. Jam buvo suteiktas prisijungimas prie pačio serverio. Kai prisijungė prie serverio, jame rado dirbantį duomenų bazės variklį, duomenų bazės konkretų vardą, tačiau lentelės, kurios turėjo būti toje duomenų bazėje, buvo visos ištrintos. Rezultate nepavyko atstatyti duomenų bazės. Apžiūrinėdamas duomenų bazę, matė komandą, nes “log” failai vis tiek yra. Taip, matė, kad komanda buvo panaudota. Tai, jog buvo jungtasi iš A. N. kompiuterio matėsi iš variklio. Matėsi, būtent, koks buvo naudotas prisijungimo vardas, bet laiko, variklis nesaugo. Tik prisijungimo vardą saugo. Prisijungimo vardų daugiau yra, ne vienas. Paskutinis prisijungimas buvo A. N.. Tą galima atsekti. Kai buvo sunaikinta duomenų bazė galima prisijungti, nes jungiamasi ne prie duomenų bazės, o prie pačio variklio, būtent per tą variklį jau atliekamos funkcijos su duomenų baze. Būtent A. N. buvo paskutinis prisijungimo vardas. Buvo parašyti prisijungimo duomenys, buvo parašyta tokia informacija, kaip vardas pavardė. Į klausimą, ar būtinai paskutinis prisijungęs ištrynė duomenų bazę? Parodė, jog pagal komandinę eilutę, kuri ištrynė lenteles. Duomenų bazės įrašai turi vidinius ID numerius, kurių negalima keisti, būtent paskutinis įrašas trynimo pagal tą ID sutapo su jo prisijungimu. Va sakoma, kad kažkas kitas prieš jį prisijungė ir ištrynė, tai jeigu būtų ištrinta ta komandinė eilutė tada ID numeriuose būtų prasislinkimas, jeigu bandant nuslėpti faktą, tai ID numeriuose iš karto būtų prasislinkimas ir viskas, to užglaistyti neina nes visi numeriai yra valdomi pačio variklio. Prisijungimo duomenyse yra vardas ir pavardė. Vardas ir pavardė atsiranda, kai kuriamas prisijungimas, tuomet yra nurodoma, kas naudosis juo. Yra konkrečiai sukurti prisijungimo vardai, nežino, kiek ten jų yra, nes per viską „neskrolino“, bet bent jau 10 matė skirtingų.

Iš M. D. pateiktų duomenų apie įsilaužimo į VšĮ "V. Š. K. " serverį laiką iš jų matyti, jog šis laikas yra 2018-07-06 01:08:03; naudotojas (duomenys nesklebtini), adresas (duomenys nesklebtini). Nustatyta, kad IP adresas (duomenys nesklebtini) priklauso uždarajai akcinei bendrovei “P. K. “, priskirtas vartotojui V. N. (kuris yra A. N. brolis), gyvenančiam adresu (duomenys nesklebtini). Apžiūrėjus kratos pas A. N. metu paimtą juodos spalvos mobilaus ryšio telefoną „Huawei Mate S“, Imei nr. (duomenys nesklebtini), su sim kortele Nr. (duomenys nesklebtini). Surasta, jog interneto naršymo istorijoje laiku: 2018-08-11 apie 21:05:52 val., 21:06:10 val., 21:06:17 val., 21:06:28 val., 21:06:36 val.(UTC+3) lankytasi internetiniame puslapyje (duomenys nesklebtini). Apžiūrėjus dokumentus, t.y. "Darbo sutartį" matyti, kad ji sudaryta 2016-10-05, dokumento Nr. 29, dokumento turinys: darbdavys UAB "S. S. " , reg. (duomenys nesklebtini), atstovaujamas direktoriaus M. D. priimama į darbą A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) inžinieriumi, sudaroma neterminuota sutartis, Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: LRV nustaytas MVA, atlyginimas mokamas du kartus per mėnesį 5-10 ir 25 dienomis, nustatomas išbandymo laikotarpis 3 mėnesiai, nustatoma darbo trukmė: darbas pirmadieniais ir ketvirtadieniais bet ne daugiau nei 10 darbo valandų per savaitę. Darbuotojo įsipareigojimai:darbuotojas per 3 dienas privalo informuoti darbdavį apie įdarbinimą kitoje darbovietėje arba darbą pagal verslo liudijimą. Ši darbo sutartis įsigaliojo 2016-10-05, darbuotojas pradėjo dirbti 2016-10-06. Iš byloje esančio A. N. prašymo matyti, jog dokumentas adresuotas UAB "S. S. " nuo inžinieriaus A. N., dokumento turinys: A. N. prašo atleisti jį iš darbo nuo 2018-07-03 (savo noru). Dokumento apačioje yra A. N. parašas. Apžiūrėjus M. D. surašytą įsakymą, matyti, kad dokumento sudarymo data: 2018-07-03, dokumentas pavadinimas :"Įsakymas dėl A. N. atleidimo iš darbo", registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), dokumento sudarytojas UAB "S. S. ", dokumento turinys:Įsakoma nuo 2018-07-03 atleisti iš užimamų pareigų A. N., pagal LR DK 55 str. 1d., pagrindas: darbuotojo prašymas. Dokumento apačioje yra direktoriaus M. D. parašas.

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų, jų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis A. N. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaip matyti, visą įrodymų grandinę atitinka jo pirminiai tyrimo metu duoti parodymai. Įsakymas dėl jo atleidimo iš darbo surašytas 2018-07-03. Nėra duomenų, jog šis įsakymas buvo suklastotas, parašytas atgaline data. Tyrimo metu A. N. patvirtino, jog buvo atleistas nuo 2018-07-03, vėliau parodymus pakeitė, teisme tvirtino, jog apie atleidimą iš darbo sužinojo tik 2018-07-09. Tačiau ši kaltinamojo versija vertintina kaip gynybinė pozicija. Liudytojas M. D. taip pat nuoseklaii tvirtino, jog darbuotojas A. N. buvo atleistas nuo 2018-07-03 ir atsisakė pasirašyti ant dokumento. Kaip minėta, įsakymas datuotas 2018-07-03. Be to, tokios dienos, kaip atleidimo datos prašė ir pats A. N., žinodamas, kad jis įsidarbins kitoje įmonėje ir norėdamas turėti šiek tiek laiko pailsėti po tokių darbo santykių, kurie jau jau netiko. Be to, kaip matyti 2018-07-04 A. N. buvo pervesti atlyginimas už birželį, atlydinimas už liepą ir atostoginiai, tą įrodo dokumentai, esantys 2 tome, b.l. 107-108. Kitą dieną, liepos 5 d. 16 val. nuo 6 iki 10 min. yra byloje pateiktas susirašinėjimas su vadovu M. D., iš kurio matyti, jog A. N. nurodo, kad jam reikia išėjimo iš darbo dokumento kopijos su data. M. D. klausė, kokio dokumento kopijos? A. N. nurodė, jog tos, kad jis nedirba. Taip pat nurodė, jog jis tik raktus paduoti ir kopiją to dokumento pasiimti atvyktų. M. D. nurodė, jog „OK“, bus už 30-40 min.

Neteisėtumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas neturi informacinės sistemos savininko ar teisėto valdytojo leidimo jungtis prie informacinės sistemos. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones. Toks pažeidimas gali būti tiek procedūrinio, tiek techninio pobūdžio, išnaudojant silpnas vietas sistemos apsaugoje. Prisijungti galima tiek fiziškai tiesiogiai priėjus prie konkrečios informacinės sistemos, tiek netiesiogiai naudojantis vietiniais bei visuotiniais elektroninių ryšių tinklais. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia.

Vertinant A. N. veiksmus neteisėtumo aspektu nagrinėjamoje byloje, esminę reikšmę turi tai, kad trynimo, keitimo veiksmus informacinėje sistemoje jis atliko jau nebūdamas darbuotojas. Tai, jog kaltinamasis buvo šios programos dalies funkcijų kūrėjas ar programos klaidų taisytojas, kai dar dirbo bendrovėje, neturi teisinės reikšmės, kadangi programos kūrimas ar prisidėjimas prie produkto sukūrimo prisidėjusio asmens savaime nepadaro šio produkto ar programos teisėtu savininku.

Liudytojai M. D., A. R., K. R., P. V., I. V. parodė, jog buvo sutrikęs sporto klubo veikimas, neveikė duomenų bazė, tai yra, dėl A. N. neteisėtai atliktų veiksmų sutriko sporto klubo - asociacijos “V. Š. K. ” internetinis puslapis bei neveikė šio sporto klubo leidimų sistema, dėl ko buvo trumpinamas sporto klubo laikas, turėjo papildomai dirbti administratoriai, dalis klientų atsisakė paslaugų, nukentėjo įmonės reputacija ir tuo asociacijai “V. Š. K. ” buvo padaryta 2000 eurų neturtinė žala, o taip pat įmonei padaryta 2417,49 eurų turtinė žala, kadangi įmonė negalėjo naudotis įsigyta kompiuterinė technika: serveriu, kurio vertė 250 eurų, jame įdiegta operacine sistema 370,64 eurų, bei licenzija -"specializuota programine įranga "DEVP" sporto klubui" -1796.85 eurų; taip pat UAB “S. S. ” dėl minėtų veiksmų tapus vertinamu kaip praradusiu pasitikėjimą, duomenų saugumą negalinčiu užtikrinti paslaugų teikėju ir tokiu būdu nukentėjus įmonės dalykinei reputacijai buvo padaryta 3000 eurų neturtinė žala, be to, šiai įmonei padaryta 3686,84 eurų turtinė žala, kurią sudaro duomenų atstatymo darbai pagal MB “K. P. 2018-10-05 sąskaitą faktūrą KP Nr. (duomenys nesklebtini)- 350 eurų, duomenų bazių atstatymo darbai pagal 2018-08-01 LLC D. sąskaitą - 437.5 eurų, išmokos už darbo laiką sprendžiant klausimus susijusius su įsilaužimu į klientų duomenų bazę direktoriui M. D. -76.17 eurų, bei negauti 2823.17 eurų asociacijai “V. Š. K. ” nutraukus bendradarbiavimo sutartį su UAB “S. S. ”.

P. V., kuris taip pat atliko programuotojo funkcijas ir bandė atstatyti ištrintą duomenų bazę aiškiai parodė, jog paskutinis prisijungimas bendrovės serveryje buvo A. N.. Kai sunaikinama duomenų bazė galimas prisijungti, nes jungiamasi prie variklio ir per jį atliekamos funkcijos su duomenų baze.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 196 straipsnio 1 dalį, tas, kas neteisėtai sunaikino, sugadino, pašalino ar pakeitė elektroninius duomenis arba technine įranga, programine įranga ar kitais būdais apribojo naudojimąsi tokiais duomenimis padarydamas žalos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teisiamajame posėdyje civilinis ieškovas A. R. parodė, jog jų nurodoma turtinė žala 250 eurų už serverį, 370,64 eurai už operacinę sistemą serveriui. 1796,85 eurai specializuota programinė įranga – tai licencija. Licencija susijusi su serveriu, tai duomenų bazė, pagrindinė. Šios sumos, 250 eurų, 370,64 eurai, 1796,85 eurai yra susijusios, būtent, su įsilaužimu. 2000 eurų neturtinę žalą, įvardino, kaip įmonės reputacijos sugadinimą, įmonės sutrikdytą veiklą, duomenų rinkimo kaštus, chaoso tvarkymą. Reikėjo ištisai būti klube, kadangi klientai susimokėjo, kaip minėjo, darbo laikas nuo 6 val. ryto, jis pats asmeniškai privalėjo būti klube ištisai. Šeštadieniais ir sekmadieniais teko ir jam dirbti. Šį krūvį jis įvertina tokia suma ir pasekmės, ir atstatinėjimai, ir per dieną 100 skambučių, kiek žmonių galėjo užsiregistruoti, galėjo prarasti ir menamus klientus, buvo krizė.

Kaip matyti iš bylos medžiagos nustatyta, jog asociacijos „V. Š. K. “ praėjimo ir klubo narių registravimo bei apmokėjimo sistema, pagal pasirašytą sutartį su UAB "S. S. " iki įsilaužimo į serverį ir duomenų ištrinimo, pilnai veikė. Ištrynus visą duomenų bazę sistemos darbas buvo sutrikdytas: dingo sporto klientų asmeniniai duomenys. Pagal pasirašytas sutarties sąlygas su UAB "S. S. ", už įsigytą įrangą įmonė negali reikalauti pinigų grąžinimo, viso „V. K. P. “ serveris kainavo 250 eurų ir jame įdiegta operacinė sistema 370,64 eurų. Taip pat „V. Š. K. “ sumokėjo (kas yra įvardinta PVM sąskaitoje -faktūroje kaip "specializuota programinė įranga "DEVP" sporto klubui"), 1796.85 eurų (t. y. nupirkta licenzija, kuri pilnai veikė, tačiau ją reikėjo pritaikyti pagal jų poreikius (mokėjimai internetu ir kt). Iš viso asociacijai „V. Š. K. “ padaryta nuostolių už 2417,49 Eur. Šiuos duomenis patvirtina sąskaitos – faktūros. Kadangi minėti nuostoliai padaryti dėl kaltinamojo A. N veiksmų, nuostoliai pagrįsti pridėtais dokumentais, kaltinamojo A. N nusikalstama veika įrodyta, minėta 2417,49 Eur suma asciacijai „V. Š. K. “ priteistina iš kaltinamojo A. N..