Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

g. (duomenys neskelbtini), asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

gyvenamoji vieta – nurodo (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokole – (duomenys neskelbtini),

kaltinamas administraciniais teisės pažeidimais, numatytais Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., 124¹ str. 7 d., pažeidėjui išaiškinus teises, numatytas ATPK 272 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2013 m. sausio 22 d. 11:20 val. (duomenys neskelbtini) automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būdamas neblaivus, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodytą reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius ATPK 126 str. 4 d., įrodoma: blaivumo testo šaknele (b.l. 6), jog A. K. 2013 m. sausio 22 d. 11:23:49 išpučiamame ore nustatyta 1.24 etilo alkoholio koncentracija; A. K. paaiškinimu, jog ji 2013-01-22 važiavo kartu su sūnumi A. K. į banką ir atgal, kai juos sustabdė policijos pareigūnai; tarnybiniu pranešimu (b.l. 14), jog policijos pareigūnė perspėjo A. K., sėdintį automobilyje (duomenys neskelbtini), jog nevairuotų automobilio, jeigu yra neblaivus, kadangi toks jis atrodė, tačiau netrukus pamatė važiuojantį minėtą automobilį ir jį vairuojantį A. K., dėl ko automobilį sustabdė bei nustatė vairuotojo neblaivumą.

Kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota kaip ATPK 126 str. 1 d., tai yra transporto priemonės vairavimas, esant vairuotojui neblaiviam, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis (nuo 0.41 iki 1.50 etilo alkoholio koncentracija). Nors A. K. teigia, jog alkoholį vairavo iš vakaro ir nesijautė neblaivus, kad negalėtų vairuoti transporto priemonės, visgi pripažįstama, kad tokio pobūdžio byloje įrodymais gali būti tik objektyvūs duomenys, patvirtinantys apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens blaivumą ar neblaivumą. Šioje byloje tokiu įrodymu yra alkoholio matavimo prietaiso pagalba nustatyti duomenys, kuriuos atspindi byloje esanti blaivumo testo šaknelė. Šių duomenų nei po patikrinimo, nei bylos nagrinėjimo metu neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tuo labiau, jog ir pats patvirtino iš vakaro suvartojęs ganėtinai didelį kiekį alkoholio. Be to, teismo posėdyje jis taip pat nepaneigė policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime užfiksuotos informacijos, jog buvo perspėtas nevairuoti transporto priemonės dėl galimo neblaivumo, kas tik patvirtina, kad ir policijos pareigūnei buvo kilęs įtarimas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens būklės. Šį jos įtarimą patvirtino pats administracinėn traukiamas asmuo, pradėjęs vairuoti ir sudaręs sąlygas policijos pareigūnei sustabdyti jo vairuojamą automobilį bei patikrinus neblaivumą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Todėl teismui nekyla abejonių, jog A. K. vairavo neblaivus ir jam turi būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., iš esmės pripažįsta ir gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudas A. K. ir parenkant nuobaudų rūšį bei dydį atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nustatyto girtumo dydį (1.24 promilės etilo alkoholio koncentracija), tai yra arčiau maksimalios ribos, kelio pobūdį (mieste, dienos metu)), į asmenybę (neteistas (b.l. 11), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 10), teigia, jog yra dirbantis, vedęs ir auginantis du mažamečius vaikus). A. K. už padarytus pažeidimus skiriamos nuobaudos - baudos, baudos dydžiai parenkami atsižvelgiant į byloje esančią lengvinančią aplinkybę, sunkinančių nebuvimą, paminėtą pavojingumo laipsnį, asmenybę, ir nustatomi sankcijos ribose, arčiau minimumo. Kadangi pažeidėjas veiką padarė piktnaudžiaudamas jam suteikta teise vairuoti transporto priemones, šis pažeidimas yra šiurkštus, remiantis ATPK 27 str., 126 str. 1 d., taikoma ir šios specialiosios teisės atėmimas. Pagrindų, dėl kurių pažeidėjui būtų galima skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta administracinė nuobauda, mažesnį nuobaudos dydį ar visai neskirti nuobaudos (ATPK 30¹ str.), nėra. Nors A. K. prašo netaikyti papildomos nuobaudos – teisės atėmimo vairuoti transporto priemones teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes ji jam yra būtina darbinėms funkcijoms atlikti, šeimai išlaikyti, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių aplinkybių (buvo vairuota miestelyje, dienos metu, kai būna didžiausias eismo intensyvumas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neblaivumas daugiau nei tris kartus viršijo minimalią leistiną ribą, be to, jis prieš vairuojant policijos pareigūnės buvo įspėtas apie pavojus vairuoti išgėrus, tačiau tai nesulaikė jo nuo vairavimo), mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Tai, kad buvo būtinasis reikalingumas, taip pat nenustatyta (vykimas į polikliniką dėl vaistų ar į banką dėl komunalinių mokesčių sumokėjimo negali būti pripažįstamas būtinu reikalingumu). Teismų praktikoje yra taip pat ne kartą pažymėta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prieš pradėdamas vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus, turi numatyti galimas neigiamas pasekmes tiek sau, tiek kitiems, ir būdamas suinteresuotas - to nedaryti. Pripažįstama, jog tai, kad A. K. bus apsunkintos galimybės visapusiškai prisidėti prie šeimos narių išlaikymo, neatleidžia jo nuo atsakomybės už šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą. Šeimos gerovė negali būti priešpastatoma visuomenės saugumui dėl asmenų, vairuojančių transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio. Sėsdamas už vairo neblaivus asmuo privalo numatyti galimas pasekmes ir nedaryti pažeidimo, o ne lengvabūdiškai tikėtis, kad pažeidimas nebus nustatytas ir jis išvengs atsakomybės ar jam bus taikyta švelnesnė atsakomybė nei įprastai. Argumentai, jog jam tam, kad būtų palikta teisė vairuoti, galėtų būti skiriama didesnė piniginė bauda, teisiškai neargumentuoti ir nepagrįsti, dėl jų atskirai nepasisakoma. A. K. išaiškinama, kad jis teisės vairuoti transporto priemonės netenka nuo nutarimo priėmimo dienos, skundo padavimas nutarimo vykdymo nesustabdo (ATPK 330 str.).

A. K. buvo kaltinamas ir tuo, jog tuo pačiu metu, tai yra 2013 m. sausio 22 d. 11:20 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra pritaikytas eismui kairiąja puse ir turi vairą dešinėje pusėje, o A. K. nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), šiais veiksmais A. K. buvo kaltinamas pažeidė Kelių eismo taisyklių 240 punkte nurodytą reikalavimą. A. K. kaltės dėl šio pažeidimo nepripažįsta, nurodė, jog dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) per metus yra praleidęs mažiau nei 90 dienų. Į Lietuvą grįžo 2012 m. gruodžio mėnesio pradžioje ir planuoja vėl grįžti į (duomenys neskelbtini), keltis gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu taip pat pateikė socialinio draudimo pažymėjimą, išduotą Jungtinės Karalystės darbo ir pensijų departamento. Administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutraukiama. KET 240 p. reikalavimai draudžia dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, išskyrus tas, kurios buvo įregistruotos Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d. arba kurios pagal konstrukciją ir įrangą yra skirtos specialioms darbo funkcijoms atlikti. Šis draudimas netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems užsieniečiams, kurie neturi leidimo laikinai apsigyventi arba leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, taip pat transporto priemonėms, kurios teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos istorinių motorinių transporto priemonių kategorijai. Institucija, surašiusi protokolą, pažeidimą grindžia duomenimis apie A. K. deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 8), tačiau tai nėra vienintelis įrodymas, pagrindžiantis padarytą pažeidimą. Pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 str., gyvenamosios vietos deklaravimas – gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai, o gyvenamoji vieta – pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia nuolat gyvenantis Lietuvoje, taip pat nurodo, jog Lietuvoje yra trumpiau nei 90 dienų. Institucijai, surašiusiai protokolą, nepateikus papildomų duomenų dėl padaryto pažeidimo, patvirtinančių, jog A. K. Lietuvoje per metus yra ilgiau nei 90 dienų, konstatuojama, kad A. K. nurodžius, jog nuolatinė gyvenamoji vieta jo yra (duomenys neskelbtini), teismas pripažįsta, kad nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. K. kaltę dėl ATPK 124¹ str. 7 d. Tuo pačiu teismas, įvertinęs šio pažeidimo pavojingumą bei sankcijos dydį (nuo 20 iki 40 Lt), pripažįsta, kad nėra tikslinga atidėti bylos nagrinėjimą ir pasiūlyti institucijai pateikti papildomų duomenų dėl šio pažeidimo ar bandyti duomenis surinkti savo iniciatyva byloje, kurioje asmeniui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 str. 1 d., tuo užvilkinant sprendimo dėl šiurkštaus kelių eismo taisyklių pažeidimo, kurio sankcijoje numatyta bauda nuo 1000 Lt iki 1500 Lt bei specialiosios teisės atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, priėmimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 27 str., 124¹ str. 7 d. 126 str. 1 d., 250 str., 286-288 str.,

nutaria:

A. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. nubausti 1110 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto dešimties litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 m. 1 mėn. (vieneriems metams vienam mėnesiui).

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje A. K. atžvilgiu dėl ATPK 124¹ str. 7 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukti nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Kupiškio rajono apylinkės teismą.