- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-28
- Bylos Nr.
- 2S-767-368/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė N. Š. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama, be kita ko, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti nepilnametei dukrai iš atsakovo A. V. laikiną kasmėnesinį išlaikymą po 450 Lt iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad dukrai išlaikyti reikalingos didesnės lėšos, o atsakovas nesutinka padidinti dukrai teismo priteistą 130 Lt kasmėnesinį išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. liepos 1 d. nutartimi prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo A. V. laikinąjį kasmėnesinį 450 Lt materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2013-06-28, iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Sprendė, kad gali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai. Teismo vertinimu, pagal ankstesnį teismo sprendimą teiktas po 130 Lt dydžio periodinis išlaikymas yra aiškiai per mažas ir nepakankamas normaliam vaiko pragyvenimui ir ugdymui užtikrinti. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė augina dar vieną nepilnametį sūnų ir turi kasmėnesinių kreditorinių įsipareigojimų. Teismas, įvertindamas ieškinyje pareikštų reikalavimų turinį ir paskirtį, sprendė, kad yra pagrindo manyti, jog gali pasunkėti sprendimo įvykdymas arba iš viso jo nebus galima įvykdyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutartį, apeliantas (atsakovas) A. V. prašo teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika. Apelianto manymu, teismas netinkamai motyvavo nutartį. Tvirtina, kad yra bedarbis, reguliarių pajamų neturi, sugyventinė nedirba, o sugyventinės dukra yra neįgali. Pažymi, kad teismas netinkamai ištyrė ieškovės pateiktus įrodymus apie jos kreditorinius įsipareigojimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad paliko ieškovei visiškai įrengtą trijų kambarių butą. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės suvaržo jo teises.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (atsakovo) A. V. atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktą laikinąja apsaugos priemone gali būti ir laikino išlaikymo priteisimas. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas.
Teismas pažymi, kad sistemiškai aiškinant prieš tai minėtas teisės normas kartu su CK 3.196 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, jog šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu. Tačiau kiekvienu atveju laikinąsias apsaugos priemones teismas taiko, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes.
Teismas, įvertindamas tai, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iš esmės nesprendė šalių ginčo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio priteisimo, t. y. visapusiškai nevertino išlaikymo vaikui būtino dydžio, neanalizavo vaiko poreikių, tėvų turtinės padėties ir apelianto galimybių teikti išlaikymą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė laikinai apsaugoti (patenkinti) vaiko poreikius ir interesus.
Pažymėtina, kad tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išspręstas nepranešus apeliantui, nelaikoma apelianto teisės būti išklausytam pažeidimu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-290/2012), kadangi pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas praneša atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, tik tada, kai teismas mano, kad tai yra būtina.
Teismas, atsižvelgdamas į orientacinį vaiko poreikiams patenkinti reikalingą dydį – 1 000 Lt, kuris atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543), ir įvertindamas tai, kad tiek apeliantas, tiek ieškovė privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.192 str. 1 d.), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi iš apelianto nepilnametei dukrai priteistas laikinas kasmėnesinis 450 Lt išlaikymas nesuvaržė apelianto interesų labiau, nei reikia teisėtiems tikslams pasiekti.
Tiek ieškovės, tiek apelianto reikalavimai ir pateikti įrodymai bus išnagrinėti ir įvertinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl teismas neapsisako dėl apelianto skundo teiginių, susijusių su nagrinėjamos bylos esme – dėl bylos šalių turtinės padėties, ieškinio faktinio pagrindo, apelianto galimybių teikti dukrai išlaikymą.
Kiti skundų teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.