Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

3. Sutarties priede šalys išdėstė, kokias paslaugas įsipareigojo atlikti atsakovė ir kiek šios paslaugos kainavo. Ieškovės teigimu, dėl netinkamai vykdomų paslaugų atsakovei pranešta apie sutarties nutraukimą. Šalys 2017 m. kovo 31 d. pasirašė nutraukimo protokolą, kuriame susitarė, kad nuo 2017 m. gegužės 1 d. nutraukiamas sutarties galiojimas.

4. Nurodė, kad atsakovė netinkamai vykdė sutarties sąlygas, į ieškovės pretenzijas nereagavo.

5. Nutraukus sutartį, atsakovė perdavė ieškovei tik patalpų raktus ir žurnalą, kuriame užfiksuoti skaitiklių duomenys. Jokių gyvenamojo namo priežiūros ir teritorijos tvarkymo atliktų darbų žurnalo, detalizuotų ataskaitų, AB ,,,Energijos skirstymo operatorius“ (toliau sprendime – ESO) sąskaitų faktūrų, kitų įstaigų ir organizacijų sąskaitų faktūrų atsakovė nepateikė ir pateikti atsisakė. Ieškovė teigė neturinti jokių duomenų apie tai, kokie darbai buvo atlikti, kiek tokie darbai kainavo, kas ir kada juos atliko.

6. Ieškovės nuomone, atsakovė netinkamai vykdė sutarties sąlygas, neteisingai paskaičiavo mokesčius už ESO paslaugas, dėl ko ieškovei padaryta turtinė žala. Paaiškino, kad pasibaigus turto administravimo civiliniams santykiams, atsakovė atsisakė perduoti ieškovei surinktas iš administruojamų namų gyventojų lėšas, skirtas sutarties numatytame priede paslaugoms atlikti. Nutraukus sutartį ieškovė teigė nustačiusi, kad sumos už objekto suvartotą energiją PVM sąskaitose-faktūrose iš ESO ir atsakovės išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose neatitinka. Pagal ESO pažymą, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 31 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. ieškovė suvartojo elektros energijos už 29 278,37 Eur sumą. Pagal atsakovės pateiktas ataskaitas laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 31 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. ieškovė suvartojo elektros energijos už 30 061,78 Eur. Skirtumą sudaro 783,41 Eur. Dėl netinkamai paskaičiuotų įmokų už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 31 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. ieškovei padaryta 783,41 Eur žala.

8. Priede prie sutarties, kuriame išvardintos teikiamos paslaugos bei paslaugų tarifai išvardinti atsakovės įsipareigojimai: žolės tręšimas, vejos aeravimas bei atnaujinimas (balandžio mėnesį). Minėtus darbus atsakovė buvo įsipareigojusi atlikti kiekvienų metų balandžio mėnesį, už kuriuos lėšos buvo renkamos iš gyventojų kiekvieną mėnesį. Ieškovė pažymėjo, jog tokios paslaugos kaip žemės tręšimas ir vejos aeravimas bei atnaujinimas nebuvo atliktos nei 2016 metais, nei 2017 metais. Ieškovė teikė 2016 m. rugsėjo 7 d. pretenziją atsakovei, kurioje nurodyta, kad vejos tręšimo ir aeravimo darbai nebuvo atlikti 2016 metais pavasario-vasaros sezono metu, dėl ko reikalaujama kompensuoti ieškovei už vejos aeravimą – 1 200,00 Eur, už tręšimą – 900,00 Eur, iš viso – 2 100,00 Eur.

9. Nutraukus sutartį bendrijos primininkas pakartotinai 2017 m. gegužės 6 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu grąžinti surinktus iš gyventojų pinigus išvardintiems darbams, tarp kurių ir žemės tręšimas, vejos aeravimas bei atnaujinimas nebuvo atlikti, tačiau pinigai surinkti. Atsakovė pateikė atsakymą, kad ieškovės išvardinti darbai atliekami gegužės, birželio mėnesiais, o administravimo sutartis nutraukta 2017 m. balandžio 30 d., dėl to surinktus pinigus grąžinti atsisako. Dėl neatliktų vejos tręšimo ir aeravimo darbų 2016 metais atsakovė nieko atsakiusi nebuvo.

11. 2017 metais ieškovė savo sąskaita įsigijo trąšas, atliko vejos tręšimo, aeravimo, samanų surinkimo ir išvežimo, gėlių sodinimo ir krūmų sutvarkymo darbus. Ieškovė įsigijo produktus ir paslaugas už įmanomai mažiausias kainas: pagal 2017 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. EP0006781 ir 2017 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. EP0006780 sumokėjo už trąšas 826,39 Eur; pagal 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita-faktūrą Nr. 20170531/01 už vejos tręšimą, atsodinimą, gėlių sodinimą ir krūmų sutvarkymą sumokėjo 700,00 Eur; pagal 2017 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 20170530/01 už vejos aeravimą, samanų surinkimą ir išvežimą sumokėjo 600,00 Eur. Iš viso už trąšas, vejos tręšimą ir aeravimą, gėlių sodinimą ir krūmų sutvarkymą ieškovė 2017 m. gegužės mėnesį sumokėjo 2 126,39 Eur.

12. Kadangi atsakovė vejos tręšimo ir aeravimo darbų neatliko ir 2016 metais, ieškovė reikalauja grąžinti už 2016 metus surinktas iš gyventojų lėšas teritorijos tvarkymo darbams atlikti ir priteisti 2 100,00 Eur.

13. Pabrėžė, jog atsakovė taip pat buvo įsipareigojusi gegužės mėnesio pirmoje pusėje išplauti langus, gegužės – birželio mėnesiais pakeisti smėliadėžėse smėlį bei paleisti fontaną. Visus šiuos darbus ieškovė atliko savo sąskaita, rinkdamasi už darbus pasiūlytas mažiausias kainas: pagal 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0000 106 už fontano paleidimą sumokėjo 440,40 Eur; pagal 2017 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KŽ2372 už smėlį sumokėjo 78,65 Eur; pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą GŠC Nr. 21 už langų valymą sumokėjo 382,00 Eur, pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0403 už autobokštelio nuomą sumokėjo 242,00 Eur. Iš viso už smėlį, langų valymą ir fontano paleidimą ieškovė išleido 1 143,05 Eur.

14. Nurodė, jog atsakovė buvo įsipareigojusi vieną kartą per metus užfiksuoti objekto statybos defektus, tačiau 2017 metais statybos defektų neužfiksavo. Ieškovė savo lėšomis atliko statybos defektų fiksavimo darbus, sumokėdama pagal 2017 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą 605,00 Eur.

15. Ieškovė pabrėžė, jog atsakovė 2016 metais ir 2017 metais neatliko darbų, kuriems buvo surinktos lėšos, grąžinti pinigus atsisakė, todėl teritorijos sutvarkymo, fontano paleidimo, smėlio keitimo, langų valymo bei statybos defektų nustatymo darbus savo lėšomis turėjo atlikti ieškovė. Pažymėjo, jog ieškovei nebuvo perduotas darbų atlikimo žurnalas bei kiti dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, kokia konkrečiai pinigų suma ir kokiems darbams buvo iš gyventojų surinkta, iš gyvenamojo namo administravimo ir priežiūros sutarties turinio neaišku, kiek pinigų išvardintiems darbams planavo išleisti atsakovė, grąžinti surinktas lėšas nurodytiems darbams atsakovė atsisakė, todėl ieškovė savo lėšomis 2017 m. gegužės mėnesį atliko darbus, kuriuos įsipareigojusi buvo atlikti atsakovė, už 3 874,44 Eur. Vejos tręšimo ir aeravimo darbai 2016 metais nebuvo atlikti, dėl to iš atsakovės priteistina 2 100,00 Eur suma. Būtent tokią pinigų sumą turėjo išleisti nurodytiems darbams atlikti atsakovė, nes ieškovė pasirinko ir paskaičiavo už paslaugas, už kurias buvo paprašyta žemiausia kaina. Ieškovė preziumavo, kad atsakovė, planuodama atlikti išvardintus darbus, turėjo surinkti ir sukaupti iš gyventojų mažiausiai 5 9744,44 Eur ir tokią pinigų sumą prašo iš atsakovės priteisti.

21. Atsakovė, 2016 m. spalio 20 d. reaguodama į ieškovės pretenziją dėl neatliktų vejos tręšimo ir aeravimo darbų pažymėjo, kad aeravimas ir tręšimas atliktas atsižvelgiant į aplinkos priežiūros specialistų rekomendacijas optimaliausiu laiku ir esant palankioms oro sąlygoms. Būtent dėl gamtinių oro sąlygų aeravimas ir tręšimas atlikti 2016 metų rugsėjo mėnesio pirmoje pusėje. Atsakovė 2016 m. lapkričio 2 d. atsakyme į pretenziją pažymėjo, kad buvo veikta kuo ekonomiškesniu būdu ir kuo naudingiau ieškovei. Atsakovė vykdė sudarytos sutarties sąlygas veikti taip, kad tai labiausiai atitiktų ieškovės interesus. Šiais faktiniais duomenimis, atsakovės nuomone, paneigiamas teiginys, kad nebuvo atlikti vejos aeravimo ir tręšimo darbai. Be to, atsakovė nurodė nupirkusi 120 kg kompleksinių trąšų.

22. Sutartis su atsakovė nutraukta nuo 2017 m. gegužės 1 d., nuo 2017 m. gegužės 1 d. sustabdant paslaugų teikimą.

23. 2017 metais žiemos sezonas baigėsi 2017 m. gegužės 4 d., t. y. jau po sutarties su atsakove nutraukimo. Žiemos sezono pabaiga reiškia, kad temperatūra iki žiemos sezono pabaigos visą minėtą laikotarpį buvo žemesnė nei 10 laipsnių šilumos, todėl aeravimas ir tręšimas buvo negalimas. Kadangi temperatūra turi būti aukštesnė nei 10 laipsnių šilumos, 2017 m. balandį nebuvo atliekami jokie aeravimo darbai, o nuo 2017 m. gegužės 1 d. nustojus galioti sutarčiai, atsakovės pareigos vykdyti sutartį (teikti paslaugas) išnyko, todėl reikalavimas priteisti pinigines sumas už 2017 metus turi būti atmestas.

26. Sutarties priede yra nurodytas paslaugų teikimas įskaitant ir apžiūrą / defektavimą – ši paslauga teikiama kartą per metus. 2017 metais šildymo sezonas baigėsi 2017 m. gegužės 4 dieną, sutartis su atsakove nustojo galioti 2017 m. gegužės 1 d., todėl reikalavimas priteisti 605,00 Eur turi būti atmestas.

27. Byloje nustatyta, kad 2015 m. balandžio 16 d. tarp šalių buvo sudaryta gyvenamojo namo administravimo ir priežiūros sutartis Nr. 2015/04, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo teikti daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės objektų priežiūrą – naudojimo patalpų, teritorijos, bendro naudojimo inžinierinių tinklų ir sistemų priežiūrą, valymą avarijų likvidavimą, remonto darbus, komunalinių paslaugų teikimą bei už sutartyje numatytų darbų atlikimą surinkti iš daugiabučių namų savininkų bendrijos narių mokesčius už atliktus darbus, taip pat kaupiamąsias lėšas, skiriamas bendrojo naudojimo patalpų remontui. Ieškovė įsipareigojo už tinkamai ir kokybiškai suteiktas paslaugas sumokėti kainų priede ir sutartyje numatytomis sąlygomis. Nuo 2016 m. sausio 1 d. šalys pasirašė naują gyvenamojo namo administravimo ir priežiūros sutartį Nr. 2016/01 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti administravimo paslaugas papildomai daugiabučiams namams, esantiems (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Sutarties priede šalys išdėstė, kokias paslaugas įsipareigojo atlikti atsakovė ir kiek šios paslaugos kainavo. Šalys 2017 m. kovo 31 d. pasirašė sutarties nutraukimo protokolą, kuriame susitarė, kad nuo 2017 m. gegužės 1 d. nutraukiamas sutarties galiojimas.

28. Ieškovės teigimu, dėl atsakovės veiksmų ji patyrė žalą.

29. Pažymėtina, kad turto administratoriaus civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik laikantis CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytos tvarkos. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nurodytos įstatyme sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti taikytinos ir turto administratoriaus civilinės atsakomybės atveju, todėl bylose, kuriose administratoriui reiškiami reikalavimai atlyginti žalą, teismai turi spręsti dėl kiekvienos iš jų. Tokio pobūdžio bylose iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktų ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1dalis). Paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis).

31. Atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje patvirtino, kad už elektros energiją turėjo būti sumokėta 30 034,34 Eur. Už šią sumą gavo energijos skirstytojo ESO tam tikrą nuolaidą už elektros skaitiklių nurašymą, duomenų perdavimą elektros tinklams, paskirstymą gyventojams, už nemokumo riziką, laiku atsiskaitymą su elektros tinklais. Pažymėjo, jog pradelsus nors vieną dieną, nuolaida nesuteikiama, skaičiuojami delspinigiai, palūkanos. Šioms aplinkybėms patvirtinti atsakovė atskleidė, kad, pavyzdžiui, jai administruojant ginčo turtą buvos suteikta 870,27 Eur nuolaida: 2015 m. lapkričio mėnesį – 45,08 Eur; 2015 m. gruodžio mėnesį – 73,30 Eur; 2016 metų sausio mėnesį – 62,38 Eur; 2016 metų vasario mėnesį – 57,16 Eur; 2016 metų kovo mėnesį – 65,46 Eur; 2016 metų balandžio mėnesį – 53,56 Eur; 2016 metų gegužės mėnesį – 59,64 Eur; 2016 metų birželio mėnesį – 48,10 Eur; 2016 metų liepos mėnesį – 49,32 Eur; 2016 metų rugpjūčio mėnesį – 00,00 Eur; 2016 m. rugsėjo mėnesį – 00,00 Eur; 2016 metų spalio mėnesį – 48,26 Eur; 2016 metų lapkričio mėnesį – 00,00 Eur; 2016 metų gruodžio mėnesį – 65,75 Eur; 2017 m. sausio mėnesį – 57,22 Eur; 2017 m. vasario mėnesį – 68,20 Eur; 2017 metų kovo mėnesį – 64,54 Eur; 2017 metų balandžio mėnesį – 52,30 Eur. Paaiškino, jog nuolaida nebuvo suteikta 2016 metų rugpjūčio, rugsėjo ir lapkričio mėnesiais už trumpus vėlavimus, todėl ši nuolaidos paskirtis yra finansinis vartotojo patikimumas, būtent dėl šios priežasties nuolaida yra taikoma atsakovei, o ne gyventojams, kurie, atsakovės teigimu, jai yra skolingi 6 448,64 Eur.

32. CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos reglamentuoja kiekvieno asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veiklą, išskyrus atvejus, kai CK arba kiti įstatymai nustato kitokį turto administravimo būdą. Pažymėtina, kad turto administratoriui keliami aukšti profesinio rūpestingumo standartai, be to, naudos gavėjo atžvilgiu administratorius turi fiduciarines pareigas, susijusias su interesų konfliktų vengimu. Pagal CK 4.242 straipsnio 2 dalį administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Pagal CK 4.243 straipsnio 1dalį administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui. Administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas. Administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą (CK 4.243 straipsnio 2, 3 dalys). Tai reiškia, kad administratorius turi būti lojalus naudos gavėjui ir privalo vengti situacijų, kai jo paties ar su juo susijusių trečiųjų asmenų interesai prieštarauja naudos gavėjo interesams. Turto administravimas gali būti paprastas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, ir visiškas, kai administratorius ne tik turi išsaugoti turtą, bet ir privalo jį gausinti, tvarkyti taip, kad jis duotų pajamų, bei naudoti tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui (CK 4.239 straipsnio 1 dalis).

33. Paprastojo turto administravimo atveju administratorius turi išsaugoti administruojamą turtą ir neturi pareigos jo gausinti (CK 4.239 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad jo atsakomybė apsiriboja tik tiesioginiais nuostoliais ir jis visais atvejais neatsakingas už pajamų iš administruojamo turto gavimą. Antai, CK 4.240 straipsnio 1dalyje nurodyta, kad turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, todėl jei dėl šios pareigos nevykdymo naudos gavėjas negavo jam priklausančių pajamų, jos gali būti priteisiamos iš administratoriaus.

34. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, jog šalims, kaip minėta, niekas nedraudė sutartyje susitari dėl to, kad kainų skirtumas, atsiradęs ESO pritaikius nuolaidas, gali būti laikomos atsakovės lėšomis, tačiau visgi tokio susitarimo nesant, atsakovė, santykiuose su ESO atstovaudama ieškovę, neturėjo teisinio pagrindo ieškovei pateikti didesnių sąskaitų, nei atsakovė sumokėjo ESO, nepriklausomai su nuolaida ar be jos (CK 4.243 straipsnio 2, 3 dalys). Dėl šios priežasties laikytina, jog atsakovė pasilikdama nuolaidos skirtumą sau, atliko neteisėtus veiksmus, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 783,41 Eur.

35. Atkreiptinas dėmesys, jog ta aplinkybė, kad gyventojai atsakovei yra skolingi dideles sumas, atsakovei savaime nesudaro pagrindo nutrūkus sutartiniams santykiams negrąžinti ieškovei santykiuose su ESO sutaupytas sumas, t. y. 783,41 Eur (CPK 178, 185 straipsniai).

36. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – įstatymas) 2 straipsnio 7 dalies nuostatą, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos lėšas sudaro: 1) tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti; 2) valstybės ar savivaldybės paramos lėšos; 3) pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu, kitos negrąžintinai gautos lėšos. Bendrija privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą; visos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam butų ir kitų patalpų (pastato) savininkui atskirai; vadovaujantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu, bendrija, administruodama kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikia kaip patikėtinis, o indėlininkais laikomi patikėtojai – kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal bendrijos apskaitos duomenis (Įstatymo 25 straipsnio 3 dalis).

37. Tarp šalių sudarytos sutarties 3.7 punkte nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu, bendrija, administruodama kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikia kaip patikėtinis, o indėlininkais laikomi patikėtojai – kiekvienos patalpos savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal bendrijos apskaitos duomenis, visas namų savininkų lėšas, esančias kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas surinktas ir (arba) naudojamas namų ar jų bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukti ir tvarkyti kiekvienam namų savininkui atskirai; kas ketvirtį vykdytojas (atsakovė) įsipareigoja pervesti lėšas, esančias kaupiamųjų lėšų sąskaitoje į užsakovo (ieškovės) sąskaitą (duomenys neskelbtini).

38. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė nėra pervedusi ieškovei 861,19 Eur kaupiamųjų lėšų, tačiau atsakovė atsisako pervesti jas remdamasi CK 4.238 straipsnio 2 dalimi.

39. Pagal įstatymo 24 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą bendrijos turtas – bendrijos lėšomis ar kitais teisėtais būdais įgytos materialinės, nematerialinės ir finansinės vertybės, jis yra atskirtas nuo butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų turto. Kaip minėta, šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos lėšas sudaro tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti, valstybės ar savivaldybės paramos lėšos, pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu, kitos negrąžintinai gautos lėšos, o butų ir kitų patalpų savininkų pareiga mokėti įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus nustatyta įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pajamos, gautos naudojant butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams paskirstomos proporcingai jų turimai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų daliai ir (arba) naudojamos pastatui (pastatams) atnaujinti.

40. Pagal CK 4.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Ši pareiga nustatyta ir įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Kaupiamųjų lėšų sąskaitos teisinis statusas, disponavimas šiomis lėšomis, kaip jau minėta, nustatytas įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje. Pagal minėtoje teisės normoje nustatytą reguliavimą visos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam butų ir kitų patalpų (pastato) savininkui atskirai; bendrija, administruodama kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikia kaip patikėtinis, o indėlininkais laikomi patikėtojai – kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal bendrijos apskaitos duomenis. Kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančios kiekvieno indėlininko – buto ar kitos patalpos (pastato) savininko lėšos, viršijančios įstatymuose nustatytą valstybės privalomai draudžiamą sumą, turi būti apdraustos įstatymų nustatyta tvarka. Į kaupiamųjų lėšų sąskaitą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles. Taigi, esant įstatymu nustatytam draudimui į kaupiamųjų lėšų sąskaitą nukreipti išieškojimą pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles, akivaizdu, kad įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje suformuluota ir išieškojimo pagal bendrijos prievoles iš bendrijos kaupiamosios sąskaitos galimybę eliminuojanti teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio – pagal tokį įstatymo reglamentavimą yra draudžiama į kaupiamųjų lėšų sąskaitą nukreipti išieškojimą pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles.

43. Ginčo dėl to, jog atsakovė 2017 m. darbų neatliko, byloje nėra, tačiau atsakovė nurodė, kad sutartis buvo nutraukta nuo 2017 m. gegužės 1 d., tuo tarpu sąlygos vejos ajeravimo ir /ar tręšimo darbams atlikti susidarė tik 2017 m. gegužės 4 d., todėl šių darbų atlikti anksčiau atsakovė neturėjo galimybių.

44. 2017 metais ieškovė savo sąskaita įsigijo trąšas, atliko vejos tręšimo, aeravimo, samanų surinkimo ir išvežimo, gėlių sodinimo ir krūmų sutvarkymo darbus. Ieškovė įsigijo produktus ir paslaugas už įmanomai mažiausias kainas: pagal 2017 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. EP0006781 ir 2017 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. EP0006780 sumokėjo už trąšas 826,39 Eur; pagal 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita-faktūrą Nr. 20170531/01 už vejos tręšimą, atsodinimą, gėlių sodinimą ir krūmų sutvarkymą sumokėjo 700,00 Eur; pagal 2017 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 20170530/01 už vejos aeravimą, samanų surinkimą ir išvežimą sumokėjo 600,00 Eur. Iš viso už trąšas, vejos tręšimą ir aeravimą, gėlių sodinimą ir krūmų sutvarkymą ieškovė 2017 m. gegužės mėnesį sumokėjo 2 126,39 Eur. Kadangi, ieškovės teigimu, atsakovė vejos tręšimo ir aeravimo darbų neatliko ir 2016 metais, ieškovė reikalauja grąžinti už 2016 metus surinktas iš gyventojų lėšas teritorijos tvarkymo darbams atlikti ir priteisti 2 100,00 Eur.