- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-12
- Bylos Nr.
- eI-11338-473/2023
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- R. B.
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui R. B. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė prašymą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo R. B. pareiškėjos naudai 1530,73 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.
Nurodo, kad Vilniaus rajono savivaldybė nuo 2012 m. gegužės 1 d. įvedė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-301 patvirtintos Vilniaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės, Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – Nuostatai), Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai. Patvirtinusi Nuostatus, Vilniaus rajono savivaldybė nustatė vietinę rinkliavą visiems atliekų turėtojams Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Pagal šiai dienai galiojančius Nuostatus, patvirtintus Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-514, vietinės rinkliavos mokėtojais pripažintini visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.
Nurodo, kad pagal turimus duomenis, atsakovui nuosavybės teise priklauso: 1) ½ pastato – medžio ir metalo apdirbimo cecho, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus nr. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) pastato jam priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. 2) Pastatas – vienbutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tokias aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Atsakovui nuosavybės teise priklauso nurodytas nekilnojamasis turtas, o tai reiškia, jog atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir jam tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą į savivaldybės biudžetą pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos siunčiamus mokėjimo pranešimus. Atsakovas apie vietinės rinkliavos sumokėjimą buvo informuotas mokėjimo pranešimais nepraleidus Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje nustatyto mokesčio apskaičiavimo termino. Atsakovui buvo išsiųstas informacinis pranešimas dėl skolos sumokėjimo, tačiau jis susidariusio įsiskolinimo nepadengė ir vietinės rinkliavos nesumokėjo. Tuo remdamasi pareiškėja prašo teismo priteisti iš atsakovės susidariusios vietinės rinkliavos skolą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad planuoja apmokėti įsiskolinimą iki 2023 m. gruodžio 1 d. Papildomai atsakovas pateikė 2023 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymą Nr. 113, informuodamas apie tai, kad sumokėjo 45 Eur rinkliavos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 1530,73 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. priteisimo iš atsakovo R. B..
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms.
Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų už atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareigą mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.
Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 ir 30 straipsnius, savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiuo tikslu savivaldybės nustato taisykles, nustatančias viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 4 dalį, savivaldybės tarybos priimti sprendimai galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje yra įtvirtintas rinkliavos visuotinumo principas „teršėjas moka“.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, o Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Konstitucijoje. Taigi vietinė rinkliava yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomoji įmoka į savivaldybės biudžetą. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-442/2019).
Savivaldybė, nustatydama vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą, turi vadovautis ir kriterijais, kurie įtvirtinti Atliekų tvarkymo įstatyme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1425-1062/2019). Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 4, 25, 27, 28, 30, 31, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 301, 302 straipsniais įstatymu Atliekų tvarkymo įstatymas buvo papildytas naujais 301 ir 302 straipsniais, įsigaliojusiais nuo 2013 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 buvo patvirtinta Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika (toliau – ir Metodika). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad šiomis įstatymo ir Vyriausybės nutarimu patvirtintos Metodikos nuostatomis buvo įtvirtintos naujos reikšmingos taisyklės, be kita ko, susijusios su savivaldybės teisės nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą jos teritorijoje įgyvendinimo ribomis (savivaldybės tarybos diskrecijos apimtimi) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl savivaldybių tarybų nustatytų vietinių rinkliavų, ne kartą yra pateikęs Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11, 12 bei 13 straipsnių nuostatų aiškinimą savivaldybės tarybos teisės nustatyti vietines rinkliavas kontekste, pasisakęs dėl valstybės rinkliavos ir vietinės rinkliavos esminių skirtumų, šių rinkliavų objektų, paskirties bei tikslų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Minėtose administracinėse bylose apeliacinis teismas išaiškino, kad Rinkliavų įstatymu numatyta vietinė rinkliava, skirtingai nei valstybės rinkliava, nėra kaip nors siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas, kad vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos nustatyta įmoka (įstatymu numatytas privalomasis mokėjimas į savivaldybės biudžetą) už naudojimąsi teise atlikti atitinkamus veiksmus, verstis tam tikra veikla, kurie numatyti Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, o rinkliavos dydžio nustatymas yra savivaldybės tarybos diskrecija. Administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010 teismas, remdamasis Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, be kita ko, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privalomoji įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-301 patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) (2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T3-507 pakeisti Nuostatų 4–5 punktai). Pagal šiuo metu galiojančių Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-514 patvirtintų Nuostatų 10 punktu, vietinės rinkliavos mokėtojais pripažintini visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą.
Nagrinėjamu atveju atsakovas atitinka vietinės rinkliavos mokėtojo požymius, nes jis nuosavybės teise Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą.
Byloje pateiktas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklausė aukščiau minėtas nekilnojamas turtas. Tai reiškia, kad atsakovas atitinka Nuostatuose įtvirtintą vietinės rinkliavos mokėtojo sampratą, nes jis nuosavybės teise valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.
Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019). Taigi nėra pagrindo teigti, kad atsakovui nekilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą teisės aktų nustatyta tvarka.
Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą nustatyta, kad mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo naudoto turto plotą.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Iš atsakovui skirto vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimo matyti, kad atsakovas nevykdė teisės aktais jam nustatytos pareigos Nuostatuose nustatyta tvarka mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl jam laikotarpiu nuo nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. susidarė 1530,73 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimas.
Atsižvelgdamas į teismų praktikoje pateikiamus išaiškinimus bei nustatytą teisinį reglamentavimą, į aplinkybę, jog byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojas ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovas buvo pateikęs prašymą taikyti rinkliavos lengvatą ir toks prašymas buvo tenkintas, pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios ginčo laikotarpiu, laikytinas pagrįstu ir todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Atsakovas pateikė teismui duomenis apie tai, kad sumokėjo 45 Eur rinkliavos, tačiau nenurodė, už kurį laikotarpį skola buvo sumokėta. Atsižvelgiant į tai pareiškėjai priteistina visa prašyme nurodyta nesumokėtos vietinės rinkliavos suma. Atsakovui išaiškinama, kad jo sumokėta 45 Eur suma galės būti užskaitoma sprendimo vykdymo metu, jeigu ji apmokėta už ginčo laikotarpyje susidariusią skolą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą patenkinti.
Priteisti pareiškėjai Vilniaus rajono savivaldybės administracijai iš atsakovo R. B. pareiškėjos naudai 1530,73 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt eurų septyniasdešimt tris euro centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.