Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. R. ir D. P. pareiškimą, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. T. S. mirties dieną Lietuvoje turto nebeturėjo, tačiau, kaip paaiškėjo, jos palikimą mirties dieną sudaro teisė paveldėti po V. V. mirties (duomenys neskelbtini). atsiradusį palikimą, esantį Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – ir JAV), kurį sudaro 4 procentai asmeninio turto – 300 000 USD, kaip nurodoma V. V. 2021 m. sausio 12 d. testamente. V. V. buvo pareiškėjų mamos brolienė, brolio A. V., mirusio (duomenys neskelbtini) žmona. V. V. gyveno (duomenys neskelbtini), ji vaikų neturėjo. V. V. 2021 m. sausio 12 d. sudaryto testamento III straipsnyje nurodyta, kad jeigu jos vyras numirtų anksčiau už ją, visą likusį savo turtą – asmeninį, nekilnojamąjį, mišrų, kokios rūšies ar pobūdžio jis bebūtų, ar kur jis bebūtų, kurį mirties metu valdys ar galėtų valdyti, į kurį galėtų turėti teises savo mirties metu ar į kurį įgautų teises pagal testamentų nuostatas, įskaitant visus paveldėjimus ir palikimus, šiuo testamentu perdavė ir paliko nurodyta tvarka, be kita ko, kaip nurodyta 4 pozicijoje, T. S. (taip nurodyta testamente) – 4 procentus, taip pat L. R. (10 pozicija) – 4 procentų, ir R. P. (11 pozicija; turima omenyje D. P.) – 4 procentus. V. V. testamentu paskyrė ir įvardino D. I. veikti kaip jos paskutinės valios ir testamento vykdytoja (Testamento IV straipsnis), kuri, atstovaujama advokato Vytenio Lietuvninko, Ilinojaus Valstijos Kuko apygardos Apylinkės teismo Apygardos departamento Testamentų tvirtinimo skyriui 2022 m. gegužės mėn. pateikė prašymą patvirtinti testamentą ir paskirti D. I. nepriklausoma testamento ir vykdomųjų raštų vykdytoja. Ilinojaus Valstijos Kuko apygardos Apylinkės teismo Apygardos departamento Testamentų tvirtinimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 2 d. priimtu nurodymu priimti testamentą patvirtinimui ir paskirti atstovą, atsižvelgiant į D. I. prašymą išduoti vykdomuosius raštus, buvo nuspręsta priimti tvirtinimui V. V. (taip pat žinomos kaip V. V.) 2021 m. sausio 12 d. sudarytą testamentą (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir išduoti D. I. vykdomuosius raštus, įgaliojant ją pavedimą vykdyti kaip nepriklausomai testamento vykdytojai.

Apie tai, kad JAV gyvenanti jos brolienė V. V. buvo sudariusi testamentą ir juo dalį turto paskyrė mamai, pareiškėjos nežinojo, ši aplinkybė paaiškėjo tik 2022 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, kai pareiškėjos gavo advokato V. L., atstovaujančio V. V. testamento vykdytoją D. I., pranešimus apie V. V. sudarytą ir patvirtintą testamentą, testamento vykdytoją, testamento įvykdymo terminą ir tai patvirtinančius pridedamus dokumentus. Pranešime buvo prašoma pateikti advokatui giminystės ryšį su testatore patvirtinančius dokumentus, todėl pareiškėjos nedelsdamos, 2022 metų rugsėjo mėnesį, išsiuntė advokatui prašomą informaciją ir reikalingus dokumentus, taip pat pateikė paaiškinimą dėl testamente neteisingai nurodytos mamos pavardės. Po to iki 2023 m. balandžio mėnesio pareiškėjos jokios informacijos iš advokato V. L. negavo, tačiau 2023 m. balandžio 13 d. advokatas pareiškėjai D. P. į jos nurodytą dukros L. F. elektroninį paštą atsiuntė pranešimą pateikti mamos O. T. S. turto paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau advokatui buvo paaiškinta, kad tokio dokumento jos neturi, nes O. T. S. Lietuvos Respublikoje turto neturėjo, ir dėl to pareiškėjos, sąžiningai klysdamos, nepriėmė mamos palikimo. Reaguodamos į gautą advokato pranešimą, pareiškėjos 2023 m. gegužės 5 d. kreipėsi į Skuodo rajono notarų biuro notarę, siekdamos išreikšti valią priimti mamos O. T. S. palikimą, tačiau notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes pareiškėjos praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Pareiškėjoms buvo išaiškinta, kad šis notarinis veiksmas negali būti atliekamas iki kol bus gautas teismo sprendimas dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, ir tą pačią dieną pareiškėjos kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą dėl prašymo dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo parengimo, o 2023 m. gegužės 12 d. prašymas teismui buvo parengtas.

Pažymėjo, jog pareiškėjos, mirus mamai, per nustatytą palikimui priimti terminą nesikreipė į notarų biurą dėl jos palikimo priėmimo, nes mirties metu mama turto neturėjo, ir nebuvo ką paveldėti, testamento pareiškėjų mama nebuvo sudariusi, o apie V. V. sudarytą testamentą ir jame išreikštą valią, pareiškėjoms nebuvo žinoma. Taigi palikimo priėmimo terminą, kuris suėjo 2022 m. gegužės 20 d., pareiškėjos praleido dėl svarbių, objektyvių, pateisinamų aplinkybių ir nuo pareiškėjų valios nepriklausiusių priežasčių, sudarančių pagrindą pratęsti įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti. Vos paaiškėjus aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos O. T. S. mirties momentu, pareiškėjos iškart atliko reikalingus aktyvius, nuoseklius veiksmus, kurie patvirtina jų siekį priimti palikimą. Be to, pareiškėjos yra pirmos eilės įpėdinės ir turi teisę paveldėti mamos palikimą pagal įstatymą, o per laikotarpį nuo termino palikimui priimti pabaigos iki šiol nepasikeitė esminės aplinkybės – po mamos mirties jos turto paveldėjimo byla notarų biure neužvesta, palikimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą niekas nepriėmė. Pratęsus terminą palikimui priimti, nebus pažeistas teisinių santykių stabilumas labiau, nei tuo atveju, jeigu pareiškėjos nebūtų praleidusios termino palikimui priimti. Pareiškėjos, prašydamos pratęsti terminą mamos O. T. S. palikimui priimti, siekia įgyvendinti savo mamos teisę į testamentu paliktą turtą, kad nebūtų paneigta testatorės V. V. valia, taip pat pareiškėjų mamos valia priimti brolienės palikimą, jeigu ši aplinkybė būtų egzistavusi mamai gyvai esant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos L. R. (ikisantuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini)) ir D. P. (ikisantuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini)) yra O. T. S., mirusios (duomenys neskelbtini), dukros.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pareiškėjos L. R. ir D. P. yra pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymą, paveldint mirusios mamos O. T. S. palikimą.

Palikėjos mirties dieną jos palikimą sudaro teisė paveldėti po V. V., mirusios (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą, esantį JAV, kurį sudaro 4 procentai asmeninio turto – 300 000 USD, pagal 2021 m. sausio 12 d. sudarytą testamentą Nr. (duomenys neskelbtini).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Paveldėjimo teisės institutas yra vienas iš konstitucinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, Konstitucijos 23 straipsniu garantuota paveldėjimo teisė, įtvirtinant savininko teisę palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Byloje nėra duomenų, kad O. T. S., būtų sudariusi testamentą ar būtų užvesta jos turto paveldėjimo byla (Skuodo rajono notarų biuro notarės V. Ž. 2023 m. gegužės 5 d. rašto duomenys).

Byloje esančiais pareiškėjų pareiškimo duomenimis, rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2022 m. vasario 20 d. mirus pareiškėjų mamai O. T. S., pareiškėjos į notarų biurą dėl mirusios mamos turto paveldėjimo per teisės aktuose nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė. Kaip matyti iš pareiškėjų nurodomų aplinkybių, pareiškėjos terminą praleido dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių – pareiškėjų žinojimo nesant palikėjos turto Lietuvoje ir aplinkybių, joms buvusių nežinomų mamos mirties momentu bei paaiškėjusių jau po termino praleidimo, t. y. apie užsienio valstybėje gyvenusios pareiškėjų mamos brolienės sudarytą testamentą ir jame išreikštą valią dalį turto paskirti pareiškėjų mamai.

Pažymima, kad jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų įstatyme įtvirtinta galimybe atnaujinti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdamos į notarą, pareiškėjos elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidžios ir rūpestingos. Pareiškėjų nurodytos priežastys ir susiklosčiusios gyvenimiškos aplinkybės galėjo lemti tai, kad pareiškėjos laiku nerealizavo savo teisių per įstatyme nustatytą terminą, o pareiškėjų elgesys rodo, jog jos turi valią priimti palikimą – siekia nuosavybės teisę įregistruoti savo vardu. Teismui netikėti pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo, byloje nesant priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos siekia paveldėti mamos turtą ir, prašydamos atnaujinti įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti savo teisę į palikimą.

Pažymima, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teismui pateiktu atsiliepimu neprieštaravo pareiškėjų pareiškimo patenkinimui. Teismas vertina, jog nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų kitų asmenų teisėtus interesus.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, suinteresuoto asmens byloje išreikštą poziciją dėl pareiškėjų pareiškimo reikalavimų tenkinimo, pagal kurią jis dėl pareiškimo reikalavimų tenkinimo neprieštarauja, pareiškėjų elgesį, priežastis, neleidusias pareiškėjoms kreiptis dėl palikimo priėmimo anksčiau, atsižvelgdamas į nustatytas bylos faktines aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, vertina, kad terminas pareiškėjoms kreiptis dėl jų mamos palikimo priėmimo turi būti atnaujintas, nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių būtų galima abejoti pareiškėjų įgytų materialinių teisių teisėtumu.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų L. R. ir D. P. prašymas tenkinamas, terminas palikimui, atsiradusiam po pareiškėjų mamos O. T. S. mirties, priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjoms L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą jų mamos O. T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.