Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-11-27 · Administracinė byla Nr. I-2565-629/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-11-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. TA-146-13-14Nutartis · 2014-02-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-05-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-27
Bylos Nr.
I-2565-629/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00641-2013-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Pareiškėjas
G. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2565-629/2012(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00641-2013-0)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2., 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui G. D., viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo G. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l–2), kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 132700 Lt neturtinės žalos.

Žalą pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K: 1) Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 str. 1 d. 4 p. įtvirtinto reikalavimo pažeidimo, kad asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, turi būti laikomi atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių, tuo tarpu pareiškėjas buvo laikomas kartu su teistais asmenimis, nors pats yra neteistas; 2) Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, pažeidimo ir teigia, kad Lukiškių TI-K administracija šios nuostatos nesilaiko ir po vieno pasimatymo į kitą leidžia tik po 15 dienų; 3) Suėmimo vykdymo įstatymo 42 str. nuostatų, jog socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija, pažeidimo, nes Lukiškių TI-K šių nuostatų nesilaiko ir joks socialinis darbas bei jų užimtumas nėra organizuojamas; 4) Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 1 d. nuostatų, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, pažeidimo, nes nesilaikoma minimalaus gyvenamojo ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo; 5) Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 2 d. nuostatų, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nesilaikymo, nes gultai yra suvirinti taip, kad sėdėti reikia susikūprinus, o iš patalynės Lukiškių TI-K išduoda tik užvalkalą pagalvei ir paklodę; 6) Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 3 d. nuostatų, jog suimtieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną, pažeidimo, nes pareiškėjui avalynė nebuvo išduota; 7) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 21 p. įtvirtintų reikalavimų, kad „pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą“, pažeidimo; 8) taip pat, jog kameroje apšvietimas be reflektorių, I korpuso pasivaikščiojimo kiemeliai dengti šiferiu, kuris itin pavojingas sveikatai bei gyvybei, sienos dengtos rupiu tinku, o grindinys – duobėtas. Taigi Lukiškių TI-K administracija pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 3 str., t. y. neužtikrino suėmimo vykdymo tvarkos ir tinkamų asmenų laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygų.

Nurodo, jog veikiamas blogų kalinimo sąlygų pareiškėjas susirgo sunkia ir nepagydoma liga, taip pat patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, psichologinį spaudimą bei sukrėtimą, reputacijos pablogėjimą, sutriko visavertis gyvenimas, todėl neturtinę žalą vertina 132 700 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 8–14) į pareiškėjo skundą, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas jau kartą kreipėsi į teismą su reikalavimais dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. ir 2013 m. sausio 2 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies ir G. D. priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Lukiškių TI-K atsiliepime neginčijo aplinkybės, jog laikotarpiais nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. iki 2012 m. rugsėjo 9 d., 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d., 2012 m. lapkričio 26 d. bei nuo 2012 m. lapkričio 28 d. iki 2013 m. vasario 25 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ įtvirtinto reikalavimo, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Tačiau atkreipė dėmesį, kad laikotarpiais 2012 m. rugsėjo 18 d. ryte, 2012 m. spalio 4 d. ryte, 2012 m. lapkričio 6 d. ryte, 2012 m. lapkričio 15 d. ryte, 2012 m. lapkričio 27–28 d. ryte, 2012 m. gruodžio 10 d. ryte, 2012 m. gruodžio 12–13 d. ryte, 2013 m. sausio 7 d. ryte, 2013 m. sausio 10 d. ryte, 2013 m. sausio 16 d. ryte, 2013 m. sausio 30 d. vakare, 2013 m. sausio 31 d. ryte – vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytą reikalavimą, t. y. – vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

Nurodė, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Nurodė, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Pastarieji nuolat aprūpinami reikalingu inventoriumi bei priemonėmis tokios tvarkos palaikymui. Be to, siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, kuri kiekvienais metais yra pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K yra atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Dėl natūralaus apšvietimo nurodė, kad visuomenės sveikatos centras ne vieną kartą yra konstatavęs po atliktų patikrinimų Lukiškių TI-K, kad apšvietimo užtikrinimas Lukiškių TI-K yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl HN 76:2010 2 p. reikalavimas Lukiškių TI-K nėra taikomas.

Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtas atskiras veikiantis sanitarinis mazgas, kuriame tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele, kas atitinka HN 76:2010 reikalavimus.

Lukiškių TI-K taip pat yra laikomasi reikalavimų kiekvienam kameroje laikomam asmeniui išduoti švarų patalynės komplektą, tačiau pabrėžė, kad užvalkalas antklodei nėra išduodamas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas jis neprivalo būti išduodamas, o vietoj jo yra išduodamos papildomos paklodės.

Pažymėjo, jog taip pat yra įgyvendinamos Suėmimo vykdymo įstatymo 24 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos, kad suimtieji turi teisę per tris mėnesius gauti vieną pašto ar perduodamą drabužių, avalynės siuntinį ir neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda bei šio įstatymo 22 str. suimtųjų teisės pasimatyti, kurios įgyvendinimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintose Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1-145 patvirtintame Asmenų, norinčių pasimatyti suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarkos aprašu. Taip pat yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 42 str. nuostatų, jog socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija ir tokius teiginius grindžia pridedamais įrodymais. Taip pat pažymi, kad kamerų, esančių Lukiškių TI-K, būklė bei įrengimas atitinka keliamus reikalavimus, o apskaita, su kokiais asmenimis suimtieji (nuteistieji) yra laikomi, nėra vedama.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatomis bei teigia, jog aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu nėra visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje pareiškėjas G. D. prašė skundą tenkinti, savo poziciją grindė skunde išdėstytais motyvais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką bei vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų (nagrinėjamu atveju – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K nesilaikoma Suėmimo vykdymo įstatyme 10 str. 1 d. 4 p. įtvirtinto reikalavimo, kad asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, turi būti laikomi atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių, tuo tarpu pareiškėjas buvo laikomas kartu su teistais asmenimis, nors pats yra neteistas.

Pažymėtina, jog teismas neturi pagrindo daryti tokią išvadą, nes Lukiškių TI-K nėra vedama apskaita su kokiais asmenimis suimtieji (nuteistieji) yra laikomi. Be to, 2013 m. kovo 15 d. Lukiškių TI-K pateikė Vidaus tyrimų skyriaus pažymą Nr. 24-1006, kurioje nurodyta, kad suimtasis G. D. buvo laikomas kamerose vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. reikalavimais (t. I, b. l. 164–165).

Pareiškėjas prašomą priteisti žalą taip pat kildina iš Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, pažeidimo ir teigia, kad Lukiškių TI-K administracija šios nuostatos nesilaiko ir po vieno pasimatymo į kitą leidžia tik po 15 dienų.

Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str., suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu, išskyrus šio įstatymo 12 str. 2 d. 1, 2 ir 4 p. nurodytiems asmenims, o pasimatymų tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintose Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 62 p. nustatyta, kad asmenys, norintys pasimatyti su suimtuoju, registruojami tardymo izoliatoriaus direktoriaus nustatyta tvarka. Lukiškių TI-K direktoriaus 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1-145 patvirtintame Asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarkos apraše (t. I, b. l. 46–47, 48, 49) įtvirtinta, kad asmenys, norintys pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, turi ne vėliau kaip prieš 15 dienų suderinti pasimatymo datą, laiką, trukmę, užsiregistruoti Lukiškių TI-K pasimatymo biure telefonu, paštu, raštu arba tiesiogiai atvykus. Pažymėtina, kad asmenys, norintys atvykti pasimatyti arba asmenys, kurie yra laikomi Lukiškių TI-K, pasimatymui gali registruotis ne ilgesniame nei 15 dienų laikotarpyje. Minėtu laikotarpiu galima registruotis tik vienam pasimatymui. Asmenys, kurie yra laikomi įstaigoje, kitam pasimatymui registruojami tik išnaudoję ankstesnį pasimatymą kuriam buvo užregistravę.

Iš teismui pateiktos „Suimtojo, nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės“ kopijoje (t. I, b. l. 34–35) nurodytų duomenų matyti, kad faktiškai laiko tarpas tarp pareiškėjui suteiktų pasimatymų viršydavo 15 dienų laikotarpį, tačiau formalių procedūrinių reikalavimų laikymasis, dėl ko tokia situacija ir susidarė, neleidžia teigti, jog pasimatymų skaičius yra ribojamas, todėl pareiškėjo nurodomi pažeidimai šiuo aspektu vertintini kritiškai.

Be to, pareiškėjas žalą kildina ir iš Suėmimo vykdymo įstatymo 42 str. nuostatų, jog socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija, pažeidimo, nurodydamas, kad Lukiškių TI-K šių nuostatų nesilaiko ir joks socialinis darbas bei jų užimtumas nėra organizuojamas.

Iš Lukiškių TI-K pateiktų pažymų matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. iki 2013 m. kovo 25 d. buvo taikomos laisvalaikio užimtumo, teisinio švietimo, narkomanijos, ŽIV ir AIDS prevencijos, subkultūros apraiškų prevencijos priemonės (t. I, b. l. 31, 32, 33), todėl pareiškėjo nurodomi Suėmimo vykdymo įstatymo 42 str. nuostatų pažeidimai pripažintini nepagrįstais.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas įstaigai yra numatyta pareiga išduoti pilną patalynės komplektą, o vietoj dviejų paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 2 d., kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Be to, suimtieji gali naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja. Kaip matyti, pareiškėjui būdavo išduodama visa reikalinga patalynė, taip pat jam buvo suteikta galimybė naudotis nuosava (t. I, b. l. 42–43, 44–45), todėl teismas kritiškai vertina pareiškėjo nurodomus Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 2 d. nuostatų pažeidimus.

Dėl Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 3 d. nuostatų, jog suimtieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną, pažeidimo, pažymėtina, jog šios aplinkybės, teismo vertinimu, taip pat pareiškėjo nebuvo įrodytos. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjui pagal jo prašymą Lukiškių TI-K buvo išduota striukė (labdara) (t. I, b. l. 40), be to, periodiškai pareiškėjas visą būtiną aprangą bei avalynę gaudavo iš artimųjų (t. I, b. l. 36), todėl pareiškėjas, teismo vertinimu, nepriskirtinas kategorijai asmenų, kurie neturi savo drabužių ir avalynės.

Pareiškėjo nurodomus HN 76:2010 21 p. įtvirtintų reikalavimų, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą, pažeidimus, taip pat, jog kameroje apšvietimas be reflektorių, I korpuso pasivaikščiojimo kiemeliai dengti šiferiu, kuris itin pavojingas sveikatai bei gyvybei, sienos dengtos rupiu tinku, grindinys duobėtas, o gultai yra suvirinti taip, kad sėdėti reikia susikūprinus, teismas vertina kritiškai.

Tokią išvadą teismas grindžia byloje surinktų įrodymų pagrindu. Kaip matyti, kamerų būklę bei įrengimą nuolat vertina atitinkama kompetentinga institucija – Vilniaus visuomenės sveikatos centras. Pastarasis nustatytus pažeidimus fiksuoja patikrinimo aktuose (t. I, b. l. 61–64, 65, 66–67, 68–69, 70–72, 73–74, 75, 77–78, 79–80, 82–83, 84–85, 86–87, 88–89, 90, 91, 92–93, 94, 95–97, 98, 99–100, 101–102, 103, 104–106, 107, 108, 109, 110, 111–113, 115–116, 117–118, 121–123, 124, 125, 126–127, 128–129, 130–131, 132, 133, 134, 135–138, 140–141, 142–143), į kuriuos, kaip matyti, Lukiškių TI-K administracija nedelsdama reaguoja juos šalindama (t. I, b. l. 76, 119, 120, 144). Be to, iš byloje pateiktų paslaugų teikimo sutarčių (t. I, b. l. 50–53, 54, 55–58, 59, 60), sudarytų tarp UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stoties ir Lukiškių TI-K matyti, jog Lukiškių TI-K patalpose (sandėliuose, virtuvėje, pirtyje, miegamosiose patalpose) UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Taip pat pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų teikęs skundus dėl netinkamų (antisanitarinių) jo laikymo sąlygų, Pažymėtina, jog pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Iš to seka, kad grindžiant neturtinės žalos reikalavimus blogos kamerų būklės kontekste taip pat būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus. To nepadarius, laikytina, kad pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti objektyviais įrodymais.

Dėl pareiškėjo nurodomo Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 1 d. nuostatų, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, pažeidimo, nes nesilaikoma minimalaus gyvenamojo ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo, pažymėtina, kad Lukiškių TI-K savo atsiliepime iš esmės neneigia, kad teisės aktais nustatyta ploto norma galėjo būti pažeista.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 str. 1 d. (toliau – ir ABTĮ) įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendimu (t. I, b. l. 16–25) pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies ir pareiškėjui priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, konstatavus netinkamų pareiškėjo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K buvimą laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 23 d. iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, taigi jo kvestionuoti nėra pagrindo, todėl teismas vertina tik pareiškėjo laikymo sąlygas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. iki skundo padavimo dienos.

Kaip matyti, laikotarpiais nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. iki 2012 m. rugsėjo 9 d., 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d., 2012 m. lapkričio 26 d. bei nuo 2012 m. lapkričio 28 d. iki 2013 m. vasario 25 d., išskyrus laikotarpius 2012 m. rugsėjo 18 d. ryte, 2012 m. spalio 4 d. ryte, 2012 m. lapkričio 6 d. ryte, 2012 m. lapkričio 15 d. ryte, 2012 m. lapkričio 27–28 d. ryte, 2012 m. gruodžio 10 d. ryte, 2012 m. gruodžio 12–13 d. ryte, 2013 m. sausio 7 d. ryte, 2013 m. sausio 10 d. ryte, 2013 m. sausio 16 d. ryte, 2013 m. sausio 30 d. vakare, 2013 m. sausio 31 d., vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 nustatyto reikalavimo, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Šią aplinkybę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti duomenys (b. l. 29–30), todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nurodytais laikotarpiais buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neužtikrinant jam teisės aktais reglamentuojamų sąlygų, todėl vertintina, jog byloje nustatyti neteisėti veiksmai būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų prasme.

Teismas pažymi, kad pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo administracinės bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Teismas turi nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti. Kiekvienas atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių fiksuotų administracinėje byloje.

Nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgdamas į šios konkrečios bylos aplinkybes, sukeltas pasekmes, taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, daro išvadą, kad 500 Lt suma už netinkamas kalinimo sąlygas laikytina adekvačia patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Vertindamas pareiškėjo nurodomas aplinkybes, jog veikiamas blogų kalinimo sąlygų pareiškėjas susirgo sunkia ir nepagydoma liga, taip pat patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, psichologinį spaudimą bei sukrėtimą, reputacijos pablogėjimą, sutriko visavertis gyvenimas, teismas taip pat vadovaujasi į bylą pateiktais medicininiais dokumentais (t. II, b. l. 2–52) bei jau aukščiau minėtu įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendimu. Pastarajame nurodyta, jog teisminio nagrinėjimo metu apklausta ekspertė J. D.–G. paaiškino, kad pareiškėjui diagnozuotų ligų (paveldima sensomotorinė rankų, kojų polineuropatija, vyraujant demielinizacijai, kaklo osteochondrozė su šakneliniu sindromu, kaklo diskų liga su radikulopatija ir mielopatija), nenulėmė kalinimo sąlygos, t. y., priežastinio ryšio tarp kalinimo sąlygų ir ligų nėra, nes turimos ligos yra paveldimos.

Taigi šių duomenų pagrindu teismas negali padaryti išvados, kad būtent dėl blogų kalinimo sąlygų pareiškėjas susirgo sunkia ir nepagydoma liga. Nustatydamas atlygintinos žalos dydį, teismas taip pat vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2791-12), kas, teismo vertinimu, taip pat leidžia daryti išvadą, kad 500 Lt dydžio atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

Teismo išdėstytų motyvų pagrindu pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui 500 Lt iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. D. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui G. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Milda Vainienė