Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. I. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. I. ieškinį atsakovei I. I., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarui E. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarą E. S. neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo pagal J. I. 2020 m. rugpjūčio 19 d. testamentą atsakovei I. I. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ir (arba) pinigines lėšas, esančiais tiek pas atsakovę, tiek pas trečiuosius asmenis, taip pat turimas turtines teises 599 180,92 Eur dydžio ieškinio reikalavimų sumai užtikrinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei prie ieškinio pridėtus rašytinus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ir (arba) pinigines lėšas, esančiais tiek pas atsakovę, tiek pas trečiuosius asmenis, taip pat turimas turtines teises 599 180,92 Eur dydžio ieškinio reikalavimų sumai užtikrinti, ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Ieškinyje dėl 2020 m. rugpjūčio 19 d. testamento pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Dėl to turi būti patenkintas ir reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes ieškovo pažeistos teisės bus apgintos tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.

8.2. Ieškovo reikalavimo dydis (599 180,92 Eur) vertintinas kaip objektyviai didelis turtinis reikalavimas atsakovei. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką būtent atsakovui, siekiančiam laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tenka pareiga pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo.

8.3. Tikslios atsakovės gaunamos pajamos ieškovui nėra žinomos, tačiau, remiantis 2022 m. rugsėjo 14 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro rašto „Dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo“ Nr. 32674068 su priedais duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kurio bendra vidutinė rinkos vertė yra tik 230 256 Eur. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nepaneigė, kad 599 180,92 Eur dydžio ieškinio suma atsakovei yra didelė.

8.4. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas nurodė, kad atsakovė po J. I. mirties prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos ir iš J. I. banko sąskaitų nepagrįstai pervedė 176 879,67 Eur. Be to, ieškovas su ieškiniu pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 2020 m. vasario 28 d., t. y. dar iki J. I. santuokos su atsakove sudarymo, J. I. gavo 422 301,25 Eur dividendų iš UAB „Klaipėdos inžinerinių tinklų statyba“. Nors 2020 m. vasario 28 d. J. I. gauti dividendai buvo asmeninis jo turtas, įgytas dar iki santuokos su atsakove sudarymo (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė ieškovui nepasakė, kiek iš J. I. 2020 m. vasario 28 d. gautų dividendų buvo J. I. mirties dieną, ir J. I. asmeninės nuosavybės teise priklausiusių santaupų grynaisiais pinigais ieškovui neatidavė. Taigi ieškovo pateikti įrodymai neabejotinai patvirtina atsakovės atliktus nesąžiningus veiksmus ieškovo atžvilgiu.

8.5. Siekiant bent iš dalies išlaikyti atsakovės turtinę padėtį (status quo (lot. padėtis, kuri yra)), užkirsti kelią piktnaudžiavimu savo padėtimi bei vengimui atlyginti ieškovui padarytą žalą, laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) taikymas konkrečiu atveju yra būtinas ir racionalus.

9. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

9.1. Apelianto nurodyti motyvai dėl atsakovės padarytų pavedimų, prisijungiant prie J. I. elektroninės bankininkystės, buvo išsamiai ištirti ir išanalizuoti atliekant ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo skundą. Iš sąskaitų išrašo akivaizdu, kam ir kokios sumos buvo pervestos. Pavedimais buvo sumokėta už komunalines paslaugas, atsakovė taip pat pervedė pinigų sau pragyvenimui, sumokėjo UAB „Krasta Auto“ už automobilį.

9.2. Po J. I. mirties praėjo beveik dveji metai, dėl ieškovo veiksmų atsakovei iki šiol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą. Atsakovė per visą laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų savo turtui paslėpti ar perleisti jį tretiesiems asmenims.

9.3. Ieškovas neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės sprendimo įvykdymui.

9.4. Apeliantas, pateikdamas teismui duomenis apie atsakovės turtinę padėtį, tik patvirtina, kad po vyro J. I. mirties, nepaisant prasidėjusio jos atžvilgiu ikiteisminio tyrimo, teisminių procesų, ji savo turtinės padėties nepablogino, jokių sandorių su turimu turtu neatliko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

10. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės turto arešto – taikymo, nenustačius vienos iš būtinų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti sąlygų. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai taptų neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra privalomos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

14. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė esant šią sąlygą, todėl dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Nesant ginčo dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo, sprendžiant dėl ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės turto arešto – taikymo, vertintina kita laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, įvykdymui.

15. Nagrinėjamu atveju prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui ieškovas motyvavo tuo, kad ieškinio reikalavimų suma, lyginant ją su atsakovės turimu turtu, yra didelė.

16. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų aiškinimo bei taikymo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.).

17. Ieškinio suma bei asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Jeigu į bylą nepateikiama bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; ir kt.).

18. Taigi tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).

19. Pažymėtina tai, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas šiuo atveju nepagrindė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantas (ieškovas) nepateikė bent tikėtinų duomenų, kad atsakovė turėtų ketinimų perleisti, slėpti turimą turtą ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus ieškovui, vykdymui (CPK 12, 178 straipsniai). Akivaizdžių aplinkybių, galinčių patvirtinti tikėtiną atsakovės nesąžiningumą, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

21. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) atsakovės nesąžiningumą grindžia aplinkybėmis, kad ji po J. I. mirties iš mirusiojo banko sąskaitų nepagrįstai pervedė 176 879,67 Eur, be to, neatidavė ieškovui J. I. iš UAB „Klaipėdos inžinerinių tinklų statyba“ gautų 422 301,25 Eur dividendų, kurie buvo asmeninis jo turtas, įgytas dar iki santuokos su atsakove sudarymo, ir kurie paveldėjimo teise priklauso apeliantui (ieškovui).

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto (ieškovo) nurodomų aplinkybių išsamus ištyrimas bei įvertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir šioje civilinio proceso stadijoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodytos aplinkybės neanalizuojamos ir nevertinamos. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria, nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Dėl ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų ir su jais susijusių aplinkybių teismas pasisakys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.

23. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir nurodytą vyraujančią teismų praktiką, net ir konstatavus, kad ieškinio suma atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, tačiau nenurodžius pagrįstų argumentų dėl atsakovės galimo nesąžiningumo, nėra pagrindo pripažinti, jog yra antra būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Jau nurodyta, kad teismų praktikoje vien didelės ieškinio sumos kriterijus nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, varžančias asmens turtines teises, juolab kad turto arešto paskirtis yra nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne skolininko lėšų, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi pagal teismo sprendimą, sukaupimas.

24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinio proceso stadijoje nenustatytas bent tikėtinas atsakovės nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

26. Pažymėtina tai, kad šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodymas, nepateikus įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar ateityje atliks veiksmus, siekdama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios. Pripažinus, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, kad, jų nesiėmus, galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia ieškovas, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.

27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl bylos procesinės baigties

28. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šioje civilinio proceso stadijoje esančius duomenis ir nustatęs, jog ieškovas neįrodė bent tikėtinų atsakovės veiksmų, kurie keltų grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias teisės normas, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.