Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-314-479/2008 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ dėl nuosavybės teisių įgyjamąja senatimi pripažinimo, įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį bei žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

4 įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą įregistruoti nuosavybę nustatyta tvarka, išduodant nuosavybės ir žemės nuomos pažymėjimus.

5. iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos priteisti ieškovui 450 000 Lt žalai atlyginti.

Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas neįrodė daikto sukūrimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl negalima nustatyti ir daikto valdymo pagal įgyjamąją senatį fakto (CK 4.1 str., 4.69 str.). Ieškovas J. B. privalėjo pateikti įrodymus, kad jis sąžiningai ir nepertraukiamai valdė įstatymų nustatyta tvarka pastatytą nekilnojamąjį daiktą – šiluminę trasą. Byloje yra pateikta UAB „Klaipėdos inžinerinių tinklų statyba“ pažyma apie tai, kad ši įmonė už UAB „Burba ir Ko“ lėšas atliko magistralinių šilumos tinklų montavimo darbus. AB „Klaipėdos energija“ pažymoje yra nurodyta, kad ši įmonė 1991 m. vasario 1 d. išdavė technines sąlygas objektui „Privatus Pabaltijo krašto kūrybinių idėjų operatyvaus diegimo cechas Klaipėdoje, Šilutės plente“. Šiluminės trasos projektinės dokumentacijos, trasos statybą patvirtinančių sutarčių, darbų atlikimo aktų, trasos tinkamumo naudoti pagal paskirtį akto ieškovas teismui nepateikė. Ieškovas pripažino ir tai, kad jo nutiesta trasa niekada nebuvo naudojama pagal paskirtį, ieškovui ši trasa nebuvo reikalinga. Jeigu ieškovo nurodyta šiluminė trasa nebuvo baigta, tai teismui privalėjo būti pateikti rašytiniai įrodymai apie nebaigtą statyti daiktą, jo baigtumo laipsnį, statybinė dokumentacija. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo pateiktos aplinkybės neįrodo privačios nuosavybės objekto sukūrimo įstatymo nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis trasa rūpinosi, ją remontavo. Ta aplinkybė, kad ieškovas rašė raštus valstybės institucijoms dėl trasos įteisinimo, neįrodo daikto valdymo fakto. Turto įteisinimas registre yra galimas tik pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str.3 d. reikalavimus – suformavus nekilnojamąjį daiktą įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas atsakovui VĮ Registrų centrui daiktui suformuoti būtinų kadastrinių matavimų neatliko, nepriimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Jeigu ieškovo nurodytas statinys nėra baigtas, ieškovas privalėjo pateikti viešojo administravimo subjekto sprendimą apie nebaigtą statinį. Kadangi įstatymo reikalavimai įvykdyti nebuvo, ieškovas nepateikė VĮ Registrų centrui statiniui registruoti būtinų dokumentų, ieškovė VĮ Registrų centras pagrįstai atsisakė įteisinti šiluminę trasą ieškovui nuosavybės teise (CPK 178 str.). Teismas nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija pagrįstai vadovaujasi LR Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 28.1 punktu, kuriame nurodyta, kad nėra išnuomojami žemės sklypai, kuriuose yra nutiesti tik inžineriniai tinklai. Ieškovas pripažino, kad žemės sklype, kurį jis siekia išsinuomoti, nėra jam priklausančių statinių. Ieškovas neturi nuomos teisės į žemės sklypą, būtiną šiluminei trasai prižiūrėti (CPK 178 str.).

Dėl turtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad ieškovas privalėjo teismui įrodyti, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovui yra padaryta nurodyto dydžio žala (CK 6.245 str.). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad šiluminė trasa buvo nutiesta pagal valstybinių institucijų nurodymą, dėl trasos teisinės registracijos neatlikimo yra ne valstybinių institucijų, bet ieškovo kaltė. Ieškovui tenka nenaudingos jo veiksmų pasekmės. Neįrodyta Klaipėdos apskrities viršininko administracijos kaltė dėl šiluminės trasos sugadinimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, patikslindamas savo apeliacinio skundo reikalavimus, ieškovas pakeitė jo apeliacinio skundo rezoliucinės dalies 6 punkte nurodytą reikalavimą ir bylą toje dalyje (dėl nebaigtų statinių nuosavybės ir 168 arų žemės sklypo, esančių Šilutės pl. 103, Klaipėdoje, įteisinimo) perduoti Klaipėdos apygardos teismui iš naujo nagrinėti.

1. Teismas buvo šališkas ir nepagrįstai nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, vesdamas šeštą ieškovo bylą (CPK 64-71 str.). Teismas atmetė ne vieną ieškovo ieškinį kitose bylose.

2. Teismas pažeidė Konstitucijos 7, 23, 24, 33 straipsnius bei CPK ir CK esminius materialinės ir procesines teisės normos reikalavimus. Teismas neįsigilino į 14 lapų pareiškimą, nevertino pranešimo apie į du „Respublika“ ir „Vakarų ekspresas“ savaitraščius, jog nė vienas Lietuvos gyventojas nepareiškė jokiu pretenzijų į ieškovo nuosavybę, nevertino Klaipėdos miesto savivaldybės ir AB „Klaipėdos energija“ raštų, kad jie neturi pretenzijų į apelianto pastatytą nuosavybę. Teismas neatsižvelgė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad valstybė nepretenduoja į ieškovo nuosavybę (CPK 197 str. ). Nuosavybės teisę ieškovas gina 16 metų, ką patvirtina 1991 m. vasario 1 d. išduotos techninės sąlygos, 1995 m. generalinis planas, 1999 m. lapkričio 25 d. apskrities pažyma ir kiti įrodymai. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo 1999 m. birželio 22 d. raštas patvirtina, kad trasa UAB „Burba ir Ko“ įteisinta nebuvo, nes tai ne šios bendrovės nuosavybė. Ieškovas 15 metų negali naudotis šilumine trasa, jos eksploatuoti, išnuomoti ir gauti pelną, jam grėsė baudžiamoji atsakomybė, siekiant įgyvendinti teisę valdyti šiluminę trasą.

3. Teismas nepagrįstai neatliko rašytinių įrodymų tyrimo, atsisakė vertinti daiktinius įrodymus, nevertino liudytojos parodymų, neišreikalavo iš Klaipėdos m. savivaldybės architektūros įrodymų, t.y. generalinio plano originalo, patvirtinančio, kad mieste 110 m. trasa niekam nepriklauso, bei išpildomosios medžiagos. Teismas nevertino aplinkybės, kad V. L. po viršininko L. K. 1999 m. lapkričio 25 d. Nr. B-32 patvirtinimo, kad tuo metu nebuvo išrašomi leidimai, nes pakako tik techninių sąlygų, kurios atstojo leidimą, vis tiek atsisakė įteisinti nuosavybę. V. L. taip pat atsisakė išduoti specialios formos dokumentą dėl komunikacijų apmatavimo ir apžiūros archyve apie 1992 m. pastatytas privačias komunikacijas, kadangi apskritis buvo įteisinta tik po 4-5 metų. Visi duomenys, kad ieškovas yra 1992 m. trasos statytojas ir savininkas, yra pateikti. Teismas nepagristai atsisakė patvirtinti faktinius įrodymus, remdamasis techninėmis sąlygomis (K-91-2) ir nuotraukomis. Teismas nepagrįstai atsisakė surašyti 1992 m. pastatytos požeminės 110 metrų magistralės bei kito reikalavimo biodujų reaktorių aikštelės nebaigto statinio objekto du apžiūros protokolus (CPK 210 str.). Teismas nepagrįstai neleido ir nesuteikė sąlygų peržiūrėti 1992 m. „Klaipėdos Televizijos“ video įrašo.

4. Žemės sklypas turi būti išnuomojamas iki 99 m pagal CPK ir CK, 30 metų pagal naują požeminių komunikacijų įstatymą, pagal Konstituciją. Be žemės nuomos sutarties atkasti gruntą 6 metrų gylyje, kad būtų atliktas eilinis ir kapitalinis remontas, yra draudžiama. Taip pat būtina gauti statybos leidimą, kuris, nesant žemės nuomos santykių, nėra išduodamas. Neįteisinus trasos nuosavybės, nuomos santykiai negali atsirasti. Žemės nuomos teisė ieškovui atsiranda teisės aktų pagrindu (CK 4.47 str. 11 p., 4.71 str. 1 d., 6.549 str. 2 d.) Skundo teisėtumą patvirtino Nacionalinė žemės ūkio tarnyba 2008 m. sausio 30 d. raštu. Kadangi pagal 1992 m. gegužės 12 d. LR Vyriausybės nutarimą Nr. 343 šilumos tiekimo apsaugos zona yra po 5 m. nuo kanalo išorinių sienų, todėl jam priklauso 1,540 ha nuoma.

5. Įteisinus nuosavybę, žemės nuoma yra privaloma. Apskritis 15 metų vengia įteisinti nuosavybę ir sudaryti nuomos sutartį. Jeigu atsakovas būtų laiku įteisinęs nuosavybę, tai už triskart kas 5 metus nepadarytus kapitalinius remontus požeminėje pramoninėje magistralėje būtų buvęs atsakingas tik ieškovas. Dėl iš dalies surūdijusios magistralės ieškovas kasmet patyrė po 30 000 Lt žalą už neleistiną priežiūrą požemyje (CK 6.271 str. 2, 3, 4 d.). Trasa yra surūdijusi, o apskritis 15 metų trukdo teisiškai naudotis, eksploatuoti, išnuomoti ir gauti pelną.

6. Teismas neteisingai suprato 2008 m. vasario 8 d. patikslintą pareiškimą ir sprendime padarė neteisingas išvadas.

7. Teismas nepasisakė dėl Šilutės pl. 103 A nebaigtų statinių 12 metrų ant 14 metrų apimtyje, kurios aikštelėje 13 metų vyksta metano biodujų reaktorių paroda reikalavimo. Tai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ar jo dalį ir perduoti nagrinėti teismui iš naujo. Dėl reikalavimo įteisinti (Šilutės p. 103 A) mūrinį statinį su parodos aikštele ieškovas nurodė, kad jis 1993 m. išrado, sukūrė ir jo užsakymu buvo pagaminta biodujų 5, 10 ir 49 m² universalius reaktorius nemokamoms biodujoms išgauti ir elektrai pagaminti. Reaktoriai pastatyti aikštelėje tarp Šilutės pl. 103 ir Šilutės pl. 105, pastatytoje 12 metrų ant 14 metrų metano biodujų reaktorių aikštelėje. Buvo leista šią aikštelę įrengti nuolatinei reaktorių parodai, tačiau tai nebuvo įteisinta. Statinys užima 168 arų plotą. Mūrinį pastatą ieškovas grindžia nuotraukomis, pagal faktą ir reaktorių parodą.

8. Teismas nepagrįstai nurodė, kad trasos tinkamumo naudoti pagal paskirtį akto ieškovas teismui nepateikė. Teismas neišreikalavo ieškovo prašytų duomenų. Išpildomoji dokumentacija nieko nepasako, nes buvo tik 1991 m. tipinė geodezinė nuotrauka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CK 4.68 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daiktas pradėtas valdyti sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens vardu; c) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) daiktas buvo valdomas CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. C. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-379/2004; 2004 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M., T. M. v. V. G., M. Š., R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje AB „Vilijampolės autotransportas“ v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-498/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Stoties turgus“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; kt.).

Šioje byloje ieškovas, be kita ko, siekia įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti požeminę pramoninę inžinerinių šilumos tinklų magistralę, esančią Šilutės plente, nuo pastato Nr. 103 kameros 4P-12 iki pastato Nr. 105, kapitalinį požeminį kameros inžinierinį statinį, kameros septynis antžeminius betoninius šulinius.

Tiek šioje byloje pareikštame ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad šiluminę tinklų magistralę, esančią Šilutės plente, nuo pastato Nr. 103 kameros 4P-12 iki pastato Nr. 105, įrengė savo lėšomis, jis yra trasos statytojas ir savininkas.

Pažymėtina, kad įgyjamąja senatimi įgyti turtą gali asmuo, kuris nėra daikto savininkas. Todėl ieškovo, teigiančio, jog jis yra daikto savininkas, reikalavimas CK 4.47 straipsnio 11 punkto pagrindu įteisinti jam nuosavybę negali būti tenkinamas.

Byloje yra nustatyta aplinkybė, jog AB „Klaipėdos energija“ 1991 m. vasario 1 d. išdavė ieškovui technines sąlygas objektui „Privatus Pabaltijo krašto kūrybinių idėjų operatyvaus diegimo cechas Klaipėdoje Šilutės pl.“ aprūpinti šilumos energija. Nors ieškovas teigia, kad jis pats sumokėjo už šiluminės trasos nutiesimą, tačiau šis teiginys prieštarauja byloje esančios UAB „Klaipėdos inžinerinių tinklų statyba“ 1999 m. lapkričio 16 d. pažymos Nr. 209 (t. 1, b.l. 16) turiniui. Pagal šią pažymą už atliktus statybos darbus objekte „Tarptautinės išradimų diegimo eksperimentinės gamyklos magistraliniai šilumos tinklai“ 1992 m. VĮ „Klaipėdos inžinerinių tinklų statyba“ 1 125 441 rublį sumokėjo UAB „Burba ir KO“. Į bylą nebuvo pateikti duomenys apie tai, kad už trasos įrengimą pinigus UAB „Burba ir KO“ sumokėjo už J. B. , taip pat ar ir kokiu pagrindu trasa buvo perduota valdyti ieškovui.

Ieškovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo 1999 m. birželio 22 d. raštas (t. 1, b.l. 86) patvirtina, kad trasa UAB „Burba ir Ko“ įteisinta nebuvo, nes tai ne šios bendrovės nuosavybė. Tačiau iš minėto rašto turinio matyti, kad nuosavybė neįteisinta tuo pagrindu, jog nebuvo pateikta paraiška ir nuosavybę patvirtinantys dokumentai. Tad negalima daryti išvados, kad nuosavybė nebuvo įteisinta tuo pagrindu, jog trasos savininkas yra kitas asmuo.

Nors ieškovas nurodo, kad prašoma įteisinti trasa nėra AB „Klaipėdos energija“ ar savivaldybės žinioje, tai nepatvirtina ieškovo nuosavybės ar valdymo teisės į šią trasą. Vien 1995 m. generalinis planas negali nei patvirtinti, nei paneigti, jog jame yra pažymėti galimai J. B. įrengta ir (ar) valdyta trasa. Pažymėtina, kad, remiantis AB „Klaipėdos energija“ 2004 m. lapkričio 18 d. raštu (t. 1, b.l. 19), šilumos tinklų hidraulinis bandymas yra vienas iš rangos darbų tarpinių etapų. Tad apelianto nurodytos aplinkybės, kad trasa buvo išbandyta aukšto slėgio spaudimu, taip pat kad trasa buvo visiškai baigta, negali patvirtinti, kad būtent J. B. įrengė minėtą trasą ar ją valdė.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad negalima spręsti apie vienos iš būtinųjų sąlygų konstatuoti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto buvimą, t.y. nėra duomenų, kad šiluminę trasą J. B. faktiškai pradėjo sąžiningai valdyti.

Kaip jau minėta anksčiau, nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai.

Savo teises į šiluminę trasą ieškovas kildina iš faktinio naudojimosi, kuriam neprieštaravo kiti asmenys. Tačiau pats ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad 15 metų jis negali naudotis šilumine trasa, jos eksploatuoti, išnuomoti ir gauti pelną. Taigi, pats ieškovas neneigia, kad šiluminės trasos jis negalėjo valdyti. Netgi priešingai, ieškovui grėsė baudžiamoji atsakomybė, jam siekiant įgyvendinti teisę valdyti šiluminę trasą. Tad negalima konstatuoti, kad, apelianto nuomone, visą valdymo laiką šiluminė trasa buvo valdoma teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai.

Ieškovo nuomone, fiziniai ir juridiniai asmenys jį laikė šiluminės trasos savininku. Tačiau tai, jog niekas neprieštaravo faktiniam daikto naudojimui ir/ar nenaudojo bei nepageidauja naudoti asmens naudojamą daiktą patys, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog naudojantis daiktą asmuo atvirai daiktą valdo kaip savą.

Taigi, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad ieškovas įstatymų nustatyta tvarka valdė pageidaujamą įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti šiluminę trasą, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą įteisinti jam nuosavybės teisę.

Nepripažinus nuosavybės teisės šiluminę trasą, argumentai dėl žemės nuomos sutarties sudarymo ir nuostolių, kurie sietini tik su šilumine trasa, atlyginimo neturi teisinės reikšmės ir dėl šių argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

Remiantis CPK 270 straipsniu, įžanginėje sprendimo dalyje turi būti nurodomas ginčo dalykas (1 d. 4 p.), aprašomojoje sprendimo dalyje turi būti ieškovo reikalavimų ir paaiškinimų santrauka (3 d. 1 p.). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstama, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Apeliaciniame skunde ieškovas J. B. nurodo, kad teismas nepasisakė dėl Šilutės pl. 103 A nebaigtų statinių 12 metrų ant 14 metrų apimtyje, kurios aikštelėje 13 metų vyksta metano biodujų reaktorių paroda reikalavimo.

Kaip matyti iš ieškovo 2008 m. vasario 8 d. ieškinio (b.l. 75-82) ,,X.“ punkto, be kitų ieškinyje išdėstytų aplinkybių ieškovas nurodė ir faktines aplinkybes dėl jo reiškiamo reikalavimo įteisinti Šilutės p. 103 A esantį mūrinį statinį su parodos aikštele ir prašė teismo jam įteisinti šį mūrinį statinį. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovo pareikštą ieškinį, tokio ieškovo reikalavimo sprendime nenurodė, dėl jo pagrįstumo ar nepagrįstumo nepasisakė, netyrė ir nesiaiškino su šiuo reikalavimu susijusių faktinių aplinkybių. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovo reikalavimą dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, siedamas tokios sutarties sudarymą tik su būtinumu prižiūrėti šiluminę trasą. Tačiau, kaip matyti iš ieškinio reikalavimų, ieškovas prašė įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją sudaryti 1,540 ha žemės sklypo, kurį užima ne tik šiluminė trasa, bet ir mūrinis statinys su aikštele, nuomos sutartį. Teismas nesprendė ieškovo reikalavimo dėl žemės sklypo, ant kurio yra minėtas mūrinis statinys su aikštele, nuomos sutarties sudarymo. Tokiu būdu, nepasisakydamas dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumo, neištirdamas su šiais reikalavimais susijusių faktinių bylos aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas (CPK 263, 265 str.), neatskleidė bylos esmės, dėl minėto pažeidimo bylos dalis, kuria atmesti ir šie ieškovo reikalavimai, galėjo būti išspręsta neteisingai, o tai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti, nes pagal byloje esančius įrodymus šių ieškovo pareikštų reikalavimų išspręsti negalima (CPK 329 str. 1 d., 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys įteisinti ieškovui pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisę į 1994 m. pastatytą mūrinį statinį su parodos aikštele, esančius Šilutės pl. 103 bei įpareigoti sudaryti žemės sklypo, kurį užima šie statiniai, nuomos sutartį bei įregistruoti nuosavybę į šiuos statinius nustatyta tvarka, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį Klaipėdos apygardos teismui iš naujo nagrinėti.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.