Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Švėgždienei, vertėjaujant Svetlanai Minakovai, Giedriui Račkauskui, dalyvaujant ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovei L. S., atsakovui A. K., atsakovo atstovei advokatei Renatai Janušytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui A. K. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, trečiasis asmuo – Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija „Senas geras namas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-06-06 teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio dalies, kuria iš atsakovo prašoma priteisti 133,47 Eur skolą, atsisakymo, atsakovui patenkinus šiuos ieškinio reikalavimus.

2016-06-16 nutartimi bylos dalis dėl 133,47 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo nutraukta.

Ieškinyje nurodyta, kad su atsakovu A. K. 2007-11-09 sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N07/0608, kurios pagrindu išnuomotas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2015 m. ir 2016 m. gavo daug namo (duomenys neskelbtini), gyventojų skundų, kuriuose nurodyta, kad bute (duomenys neskelbtini), renkasi asocialūs asmenys, keliantys grėsmę kitiems gyventojams, bute girtaujama, triukšmaujama, rūkoma laiptinėje. 2015-11-30 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai nurodytame bute atliko patikrinimą ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriuo paskirta bauda dėl socialinio būsto nepriežiūros. Taip pat 2016-03-30 Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad A. K. neteisėtai prisijungė ir savo bute naudojo pastato bendram naudojimui skirto elektros tinklo energiją. Ieškovo pabrėžta, kad, vadovaujantis CK 6.576 straipsniu, nuomininkas įsipareigoja naudotis patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Nuomos sutarties 14 ir 15 punktais nuomininkas įsipareigojo naudojantis turtu griežtai laikytis bendrojo gyvenimo taisyklių, taip pat palaikyti švarą ir tvarką, savo lėšomis atlikti nuomojamo turto einamąjį remontą bei mokėti mokesčius, susijusius su išnuomotu turtu. Ieškovo ieškinyje nurodyta, kad atsakovas savo veiksmais grubiai pažeidžia nuomos sutartį. Atsižvelgdamas į ieškinyje nurodytas aplinkybes, ieškovas prašo iškeldinti atsakovą iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Trečiasis asmuo – Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija „Senas geras namas“ – 2016-07-14 rašytiniuose paaiškinimuose teismui nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas yra priėmęs sprendimą dėl A. K. vykdytos elektros energijos vagystės iš namo (duomenys neskelbtini), bendro elektros stovo, be to, teismas turi visą medžiagą ir nuotraukas apie šio asmens gyvenamosios patalpos vidaus būklę, smarvę ir netvarką. Atsakovas, pametęs raktus nuo buto, beveik dvi savaites miegojo laiptinėje šalia buto durų, taip gąsdindamas laiptinės gyventojus ir svečius, vėliau išlaužė duris ir neturi spynos. Trečiojo asmens papildomai pažymėta, kad atsakovas daugiau negu 8 mėnesius nemoka Bendrijai už teikiamas komunalines paslaugas, atkreiptas dėmesys į tai, kad atsakovas neprižiūri jam nuomos sutartimi patikėtų patalpų, netinkamai elgiasi kaimynų atžvilgiu ir klaidina teismą teigdamas, kad jį norima apšmeižti.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei; jį patikėjimo teise valdo ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

2007-11-09 su atsakovu A. K. sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N07/0608, pagal kurią atsakovui išnuomotas butas (duomenys neskelbtini).

Atsakovas gyvenamąją vietą bute (duomenys neskelbtini), deklaruoja nuo 1989-12-26.

Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad šiame bute gyvena 53 metus, t. y. nuo gimimo (2016-07-19 teismo posėdžio garso įrašas 00:16:42-00:30:33).

Į bylą pateikti trečiojo asmens Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos „Senas geras namas“ raštai, adresuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kuriuose nurodyta, kad gyventojai skundžiasi bute (duomenys neskelbtini), gyvenančiu nuomininku, Butas paverstas landyne, jame nuolat girtuokliaujama, renkasi asocialūs asmenys.

2015-11-30 A. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. A10-56409/15, kuriuo jam paskirta bauda dėl socialinio būsto nepriežiūros.

2016-03-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu A. K. paskirta bauda už neteisėtą prisijungimą prie pastato bendram naudojimui skirto elektros tinklo ir energijos naudojimo.

Dėl atsakovo iškeldinimo iš socialinio būsto

Pagal CK 6.611 straipsnio nuostatas, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Su atsakovu sudarytoje Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja naudoti butą tik pagal paskirtį, jį prižiūrėti ir laikyti geros būklės, rūpintis turto saugumu ir priežiūra, privalo naudotis butu taip, kad nebūtų pažeistos kitų pastate esančių butų ir bendro naudojimo patalpų savininkų ir (ar) naudotojų teisės bei interesai (Sutarties 14, 15 punktai). Šios Sutarties 40 punkte nurodyti Sutarties pasibaigimo pagrindai, tarp jų – jei Nuomininkas ne mažiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio ir (ar) mokesčių už komunalines paslaugas, taip pat kitais įstatymo nustatytais pagrindais (Sutarties 40.5, 40.9 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl socialinio būsto statusą turinčių patalpų nuomos, yra nurodyta, kad asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims forma. Teisiniu reguliavimu siekiama įgyvendinti konstitucinį socialinio solidarumo principą, pagal kurį, kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarime, Lietuvos valstybė, būdama socialiai orientuota, turi konstitucinę priedermę ir privalo prisiimti tam tikrų įsipareigojimų vykdymo naštą. Kartu kasacinio teismo pažymėta, kad socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą (Konstitucinio Teismo 1997-03-12, 2002-11-25, 2003-12-03, 2004-03-05, 2004-12-13, 2007-06-07 nutarimai), o socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (Konstitucinio Teismo 2004-03-05, 2009-09-02 nutarimai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012).

Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėta, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, taigi teismas turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę ar ne, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus, pavyzdžiui, nustatyti terminą, per kurį laiką pažeidimas turi būti pašalintas, prievolės įvykdymą išdėstyti dalimis ir kt. (CK 6.38 straipsnis, 6.39–6.40 straipsniai). Kasacinio teismo pabrėžta, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas teisinės priemonės – iškeldinimo iš būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, – proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau tais atvejais, kai ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį bei sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų, garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).

Sprendžiant dėl teisės į būstą ribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui nutraukti nuomos sutartį, kiekvienu atveju turi būti tiriamos ir aiškinamos konkrečios faktinės aplinkybės dėl skolininko socialinės padėties (turtinės būklės, amžiaus ir galimybių gerinti turtinę būklę, buitinio elgesio, nepilnamečių vaikų, kitų nedarbingų asmenų išlaikymo); skolos aplinkybių (skolos susidarymo laiko, dydžio, priežasčių); skolininko pastangų gerinti turtinę padėtį ir (ar) galimybių grąžinti skolas; nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo padarinių (skolininko galimybių apsirūpinti kita gyvenamąja patalpa, nepilnamečių vaikų ir kitų paramos reikalingų asmenų būsto netekimo ir kitokių neigiamų padarinių) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012; 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2012; kt.).

Šiuo atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, kada atsakovas, kaip Buto, iš kurio jį siekiama iškeldinti, nuomininkas, yra padaręs Sutarties nuostatų, įpareigojančių tinkamai naudotis gyvenamosiomis patalpomis, pažeidimų: Butas tam tikru laikotarpiu buvo netvarkingas, sulaužyta durų spyna, Bute buvo keliamas triukšmas, dėl kurio dalis namo gyventojų rašė skundus nuomotojui. Kita vertus, teismo proceso metu iš atsakovo paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad atsakovas buto duris sutvarkė, įdėjo spyną, Bute nesilanko pašalinių asmenų, netriukšmaujama, atsakovas nevartoja alkoholio, dirba. Pažymėtina, kad teisme apklaustas kaip liudytojas atsakovo kaimynas, pažįstantis jį nuo penkerių metų, E. O. nurodė, jog atsakovas retkarčiais išgerdavo, tačiau triukšmo nekeldavo; su atsakovu galima susikalbėti, jis atsižvelgia į kaimynų pastabas. Liudytojas pažymėjo, kad Bute, kuriame gyvena atsakovas, nebuvo nei vandens, nei tualeto, tačiau atsakovas įsirengė, taip pat pasistatė pečių. Pasak liudytojo, paskutiniai įvykiai, kai pas atsakovą ateidavo draugai, Bute buvo triukšmaujama, negali būti pagrindas iškeldinti atsakovą iš Buto, nes atsakovas tvarkosi Butą, daugiau nusiskundimų nėra (2016-09-06 teismo posėdžio garso įrašas 00:14:10-00:22:02). Liudytoju apklaustas kitas atsakovo kaimynas S. L. nurodė, kad atsakovą pažįsta nuo gimimo; atsakovas prižiūrėjo Butą: pakeitė langus, sutvarkė kanalizaciją, pečių. Pasak liudytojo, po to laikotarpio, kai buvo parašyti gyventojų skundai dėl atsakovo, Bute netriukšmaujama, Butas prižiūrimas. Liudytojo nuomone, iškeldinti atsakovą dėl vienkartinio atvejo būtų neteisinga (2016-09-06 teismo posėdžio garso įrašas 00:14:10-00:22:02).

Vertindamas liudytojų – atsakovo kaimynų, pažįstančių jį nuo vaikystės, – parodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šie žmonės nėra atsakovo draugai, jų nesieja bendri interesai, todėl jų parodymai vertintini kaip objektyvūs. Tai, kad liudytojai davė nešališkus parodymus, patvirtina ir tai, kad jie nurodė ne tik atsakovui palankius faktus, bet ir neigiamas jo gyvenimo aplinkybes.

Nagrinėjamos bylos aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo ryšys su ginčo Butu yra nuolatinis ir ilgalaikis – atsakovas šiame Bute gyvena nuo gimimo, t. y. 1962 m., kitos gyvenamosios vietos neturėjo; atsakovas savo gyvenamąją vietą Bute oficialiai deklaruoja nuo 1989-12-26, t. y. daugiau kaip 26 metus.

Teismo proceso metu atsakovas sumokėjo ieškovo prašomą priteisti skolą su delspinigiais – 133,47 Eur, šiuo metu nuomos mokesčio skolos ieškovui neturi. Trečiojo asmens į bylą pateiktais duomenimis, 2016 m. liepos mėn. atsakovas turėjo 87,57 Eur skolą už komunalines paslaugas, kuri laikytina sąlyginai nedidele. Atsižvelgtina į tai, kad atsakovas deda pastangas gerinti turtinę padėtį, pagal galimybes grąžina skolas. Bylos duomenimis, 2016-06-10 atsakovas sudarė terminuotą darbo sutartį, pagal kurią įsidarbino kelio darbininku.

Įvertinęs šioje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, be kita ko, apklaustų kaip liudytojų su atsakovu viename name gyvenančių asmenų parodymus, teismas konstatuoja, kad Buto nuomos sutarties nutraukimas ir priverstinis atsakovo iškeldinimas iš Buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga priemonė, todėl toks ieškinio reikalavimas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl, ieškinį atmetus, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis valstybei neatlygintinas (CPK 96 straipsnis).

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-07-12 pažymą už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą nagrinėjamoje byloje valstybė patyrė 289,50 Eur išlaidų.

Taip pat teismo proceso metu valstybė patyrė 3,84 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Ieškinį atmetus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atleistas tik nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 3,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 289,50 Eur išlaidų už antrinę teisinę pagalbą (CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nutarė:

atmesti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (juridinio asmens kodas 124568293) ieškinį atsakovui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (juridinio asmens kodas 124568293) į valstybės biudžetą 3,84 Eur (tris eurus 84 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5660) ir 289,50 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 50 ct) atsakovui teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą) (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“). Mokėjimo kvitus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.