- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-08-18
- Bylos Nr.
- AN2.6.-862-813/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00721-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Pažeidėjas
- A. T.
- Advokatai
- Saulis Sinickis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Jurgitai Ilevičiūtei, dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn A. T., jo atstovui advokato padėjėjui Sauliui Sinickiui, transporto priemonės savininkui A. T.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nedirba, mokosi Lančiūnavos profesinės mokyklos II kurse, nebaustas, neteistas, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. 2015-08-01 d. 15.42 val. Stoties g. 9, Šlapaberžės k., Dotnuvos sen., Kėdainių raj., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo broliui A. T. priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
A. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015-08-01 d. 15.42 val. Stoties g. 9, Šlapaberžės k., Dotnuvos sen., Kėdainių raj., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo broliui A. T. priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į betoninius tilto atitvarus, dėl juos bei vairuotą automobilį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai.
A. T. teismo posėdyje kaltu iš dalies prisipažino ir parodė, kad 2015-08-01 apie 15.42 val. blaivus vienas vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nors teisės vairuoti nebuvo įgijęs. Automobilis buvo registruotas brolio A. T. vardu, tačiau jį 2015m. kovo mėnesį pirko pusiau, todėl jautėsi jo savininku. Kai paėmė automobilį, brolis tuo metu buvo išėjęs pas draugą ir to nežinojo. Automobilio rakteliai buvo jo salono viduje. Anksčiau brolis jį yra mokinęs vairuoti. 2015-08-01 d. norėjo nuvažiuoti į parduotuvę. Nepasirinko saugaus greičio ir važiuodamas per tiltuką į jį netilpo, automobilį sumėtė, vieną kartą atsitrenkė į tilto atitvarus. Nuo šio smūgio vienas betoninis stulpelis buvo įbrėžtas, o kitas išklibintas. Pats A. T. tą pastūmimą ir įbrėžimą atitaisė, pats rytojaus dieną užbetonavo ir sutvirtino. Brolis ir savivaldybė jam pretenzijų neturi. Gailisi.
Transporto priemonės savininkas A. T. teismo posėdyje parodė, kad 2015-08-01 d. buvo pas draugą ir tik vakare jam brolis pasakė, kad buvo paėmęs automobilį ir jį vairuodamas atsitrenkė į tiltą, nuvažiavo į griovį. Automobilis registruotas A. T. vardu, tačiau jį pirko kartu su broliu A. T., kuris davė per vasarą uždirbtas santaupas 200 eurų. A. T. mokymo tikslu duodavo broliui pavairuoti įgytą automobilį. Rakteliai visada buvo jo salone, todėl brolis A. T. bet kada galėjo jį pasiimti. Kadangi jis irgi buvo automobilio savininkas, tai buvo teisėtas jo valdytojas, jokios vagystės nebuvo. Pats A. T. nuvyko pažiūrėti į tilto apgadinimus ir matė, kad apie 1,5 m. ilgio betoninis tilto atitvaras yra įbrėžtas. Šį apgadinimą A. T. sutvarkė. Broliui pretenzijų neturi.
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Dotnuvos seniūno pažyma rodo, kad dėl 2015-08-01 įvykio seniūnijai nepadaryta jokia žala, kadangi tilto bardiūras buvo tiktai nuskeltas.
Teismas nesutinka su A. T. veikos kvalifikavimu pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N261-3550/2010). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog A. T. be jo vairuoto automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dar apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas ir eismo įvykio vietos schema patvirtina, kad įvykio metu buvo apgadintas tik A. T. vairuotas automobilis, priklausantis jo broliui A. T.. Iš nepaneigtų A. T. ir A. T. paaiškinimų matyti, jog įvykio metu A. T. civilinės daiktinės teisės prasme buvo teisėtas automobilio valdytojas, jį vairavo, nes buvo prisidėjęs prie automobilio pirkimo, todėl jautėsi teisėtu jo savininku. ATP protokolą surašiusi institucija net neįrodinėjo automobilio valdymo neteisėtumo, todėl ši prezumpcija liko nepaneigta. Tai, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas tik A. T. vairuotas automobilis ir kad automobilio teisėtas valdytojas yra pats A. T., buvo pažymėta ATP protokole, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir patys broliai T. Vadinasi, A. T. veikoje nėra ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl byla šioje dalyje nutrauktina.
Atsakomybės kilimas pagal ATPK 130 str. 1 d. tiesiogiai susijęs su ATPK 127 str. 3 d. numatytu pažeidimu. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Be to, KET 234 punktas eismo dalyvio pareigą pranešti apie eismo įvykį policijai sieja būtent su turtinės žalos atsiradimo aplinkybe. KET 234 numato: „Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai“ (Kauno apygardos teismo nutarimas byloje Nr. ATP-639-579/2014).
Siekiant patraukti asmenį atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad dėl to buvo apgadinta bent viena svetima transporto priemonė, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas ir padaryta turtinė žala svetimam turtui. Be to, KET 234 p. įpareigoja asmenį pasilikti eismo įvykio vietoje, pranešti policijai apie eismo įvykį, tik jeigu apgadintas svetimas turtas, o to turto savininko eismo įvykio vietoje nėra. Šiuo atveju, kaip jau aptarta anksčiau, byloje nustatyta, kad buvo apgadintas tik A. T. teisėtai valdomas automobilis, kurį jis vairavo. Tuo tarpu liko neįrodyta, kad A. T. būtų padaręs žalos svetimam turtui. Nors tokios aplinkybės jam yra inkriminuotos, t.y. jis kaltinas tilto atitvarų apgadinimu, tačiau ši aplinkybė byloje paneigta. Dotnuvos seniūnijos raštas patvirtina, kad seniūnijai žala dėl to nėra padaryta, pats A. T. paaiškino, kad atitvaro įbrėžimą ir išklibinimą atitaisė. Be to, nei eismo įvykio schemoje, nei papildomų duomenų apie eismo įvykį pažymoje, nei fotonuotraukose nėra aprašyti jokie tilto atitvarų apgadinimai, neužfiksuotas galimų tokių apgadinimų mastas, konkretūs išmatavimai ir pan. Taigi, A. T., pasišalindamas iš įvykio vietos, KET reikalavimų nepažeidė ir jo veikoje nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties, todėl byla šioje dalyje taip pat nutrauktina.
Visgi byloje yra nustatyta, kad A. T. automobilį vairavo neturėdamas tam teisės, nes jos net nebuvo įgijęs. Tai pripažino ir pats traukiamas atsakomybėn asmuo, tai patvirtina ir A. T. asmens duomenys. Todėl jo veikoje yra ATPK 128 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis. A. T. pažeidimą padarė būdamas nepilnametis (17 m. amžiaus), dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir tai laikytina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ir į nuobaudos (baudos) nepilnamečiui skyrimo ypatumą, A. T. skirtina pusę minimalios baudos, numatytos inkriminuojamo straipsnio sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. T. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 128 str. 1 d., ir, remiantis ATPK 24 str. 4 d., jį už tai nubausti 144,50 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų 50 ct) bauda.
Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl A. T. inkriminuotų pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., nutraukti nesant administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėčių.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.