Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-04-07 · Civilinė byla Nr. e2S-1020-603/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-07
Bylos Nr.
e2S-1020-603/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05473-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Ieškovas
mažosios bendrijos „Materialus“
Pareiškėjas
mažosios bendrijos „Materialus“
Skolininkas
uždarajai akcinei bendrovei „Alsveta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1020-603/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05473-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.3.2.4.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Materialus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Materialus“ pareiškimą dėl teismo įsakymo skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Alsveta“ dėl skolos priteisimo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme priimtas kreditorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Materialus“ pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 56 986,94 Eur skolos, 319,13 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 472 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Alsveta“.

2. Kreditorė teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pareiškimo reikalavimų sumai areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, įmonės kasoje bei pas trečiuosius asmenis, o jeigu šių lėšų skolininkė neturi arba jų turi nepakankamai, areštuoti skolininkei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą bei turtines teises.

3. Kreditorė prašymą grindė itin didelio skolininkės įsiskolinimo kreditorei aplinkybe, tuo, jog skolininkė neturi jokio registruoto turto, jos finansinė būklė yra sunki. Nurodė, kad skolininkės elgesys taip pat nesąžiningas, kadangi skolininkė pastaruoju metu sąmoningai klaidino kreditorę dėl skolos sumokėjimo termino, o galiausiai nutraukė bendravimą su kreditore ir ją ignoruoja.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi kreditorės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės turtui netenkino.

5. Teismas laikė, jog egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, kadangi kreditoriui pareiškus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir jo pagrindu išdavus teismo įsakymą, teismas netikrina pareiškimo pagrįstumo klausimo.

6. Vertindamas antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmės, kad, nesiėmus prašomų priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas aplinkybę, teismas rėmėsi teismų praktikoje suformuotais šios sąlygos aiškinimo ir taikymo kriterijais. Pažymėjo, kad tokie kriterijai, kaip ieškinio sumos dydis konkrečiam atsakovui ir atsakovo turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui. Pažymėjo ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama konservacinė disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis, o taikymo paskirtis ir tikslas yra išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu, turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo.

7. Pažymėdamas, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo ir instituto taikymas iš esmės galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo (skolininko) nesąžiningą elgesį (pvz. apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus, tokius kaip turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, ir pan.), teismas sprendė, jog kreditorė nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių tikėtinai spręsti apie skolininkės nesąžiningumą, kuris vėliau apsunkintų teismo įsakymo įvykdymą. Teismas taip pat nenustatė jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą skolininkės nesąžiningumą. Vertino, kad skolininkės daugiau nei mėnesį neatsiskaitymas su kreditore už parduotas prekes sudaro pagrindą kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, tačiau nėra pakankamas pagrindas spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Skolininkės nesutikimo pasirašyti vekselį taip pat nelaikė aplinkybe, savaime pagrindžiančia skolininkės nesąžiningumą ir grėsmę, kad skolininkė gali vengti teismo įsakymo vykdymo. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas taip pat nenustatė, kad nutarties priėmimo metu Lietuvos teismuose UAB „Alsveta“ kaip atsakovei / skolininkei būtų iškelta ir nagrinėjama daugiau civilinių bylų dėl piniginių reikalavimų. Nenustatę skolininkės siekio išvengti vykdymo, teismas vertino nesant ir pagrindo spręsti apie galimą grėsmę teismo įsakymo įvykdymui, todėl prašymo taikyti skolininkei laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Kreditorė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties, prašydama skundžiamą nutartį panaikinti ir tenkinti prašymą taikyti skolininkės turtui laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

8.1. spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas neįvertino prašyme atskleistų aplinkybių. Teismas neįvertino pačios skolininkės kreditorei pateiktos informacijos, kurioje nurodomi ne laikini ar netikėti finansiniai sunkumai, trečiųjų asmenų uždelsti mokėjimai, tačiau tvirtinimas apie prievolės įvykdymą konkrečią dieną. Neįvertinta, jog terminui suėjus skolininkė nutraukė komunikaciją su kreditore ir vengė įvardinti bet kokius skolos grąžinimo terminus, o kreditorei nurodžius apie žinomą atsiskaitymą su skolininke, pastaroji tokios aplinkybės neginčijo ir jos neneigė. Minėtos aplinkybės pagrindžia skolininkės nesąžiningumą kreditorės atžvilgiu, siekiant prievolės kreditorei nevykdyti ir savo turtą panaudoti kitiems tikslams;

8.2. turėdamas išsamesnį prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo kontekstą, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė remdamasis standartinėmis teismų konstatuojamomis aplinkybėmis ir neįvertino specifinių aplinkybių. Skolininkės nesąžiningumą visų pirma pagrindžia jos elgesys, susijęs su melagingu nurodymu įvykdyti prievolę konkrečiu metu, kuris negali būti pateisinamas dėl negautų įplaukų, kadangi skolininkė pripažino turinti lėšų prievolės įvykdymui. Kadangi nesąžiningumo aplinkybė įrodyta, reikalavimas kreditorei dar daugiau pateikti skolininkės nesąžiningumo įrodymų, būtų neproporcinga, laikinųjų apsaugos priemonių esmę paneigianti aplinkybė;

8.3. pirmosios instancijos teismas neskyrė jokios reikšmės kreditoriaus reikalavimo dydžiui, nors 56986,94 Eur dydžio reikalavimas ir be papildomo įrodinėjimo laikytinas neabejotinai didele suma bet kuriai mažai ar vidutinei įmonei. Teismo cituojamoje teismų praktikoje nenurodoma, kad tokie kriterijai kaip ieškinio sumos dydis bei atsakovo turtinė padėtis yra nereikšmingi sprendžiant grėsmės būsimo sprendimo įvykdymo klausimą; jie reikšmingi išlieka ir naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Kadangi reikalavimo sumos dydis ir atsakovo (skolininko) turtinė padėtis teismų praktikoje išlieka lygiagrečiai reikšmingi kriterijai sprendžiant dėl būsimo ieškovui palankaus sprendimo įvykdymo, jie negali likti nevertinti, o galimybes atsiskaityti su reikalavimą reiškiančiu asmeniu galimo palankaus teismo sprendimo atveju pareiga įrodyti tenka skolininkui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta pareiškimo reikalavimų užtikrinimui taikyti skolininko turtui laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pagrįstumas netikrinimas, todėl priėmus kreditoriaus pareiškimą pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga laikytina įrodyta. Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 9 d. priėmė teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės. Esant tokiai faktinei situacijai bei atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos nekyla, apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos plačiau nepasisako.

14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kreditorė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – kilusios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar vykdymo apsunkinimui dėl skolininkės veiksmų. Teismas nenustatė galimo akivaizdaus skolininkės nesąžiningumo aplinkybės, taip pat pažymėjo, kad ieškinio sumos dydis konkrečiam atsakovui ir atsakovo turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Apeliantė, nesutikdama su nutartimi, ginčija tokias pirmosios instancijos teismo išvadas, įrodinėdama, jog skolininkei reikalavimo suma yra didelė, o skolininkės elgesys vykdant prievolę kreditorei, nesąžiningas, jį pagrindžia byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

15. Pagal gausiai išplėtotą teismų praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Pažymėtina tai, kad sąžiningumo aspektas vertinamas ne apskritai, bet kiekvienoje konkrečioje byloje – turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, remdamasis teismų praktika, asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-39-330/2021).

16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamoje nutartyje vertindamas skolininkės (ne)sąžiningumą kaip grėsmės galimo kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymo aplinkybę, apylinkės teismas nuo teismų praktikos nenukrypo. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog nepateikti objektyvūs įrodymai, pagrindžiantys tikėtiną skolininkės nesąžiningumą. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog apeliantė skolininkės nesąžiningumą įrodinėja remdamasi skolininkės elgesiu, t. y. tvirtinimu įvykdyti prievolę konkrečią dieną, neneigiama aplinkybe, jog neatsiskaitymą su kreditore nulėmė finansiniai sunkumai, komunikacijos nutraukimu suėjus pažadėtam terminui įvykdyti prievolę ir nenurodymu naujo prievolės įvykdymo termino. Tačiau apeliantės nurodomi skolininkės veiksmai nėra pakankami skolininkės nesąžiningumui, dėl kurio teismo procesinio sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti negalimas, konstatuoti. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, byloje nėra duomenų, kuriais remiantis bent preliminariai galima būtų spręsti dėl skolininkės nesąžiningumo (pvz. slapstosi, ėmėsi kitų aktyvių veiksmų, siekdama paslėpti ar realizuoti priklausantį turtą ar apsunkinti išieškojimą). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodomi skolininkės veiksmai ir elgesys (prievolės nevykdymas sutartu laiku, nekomunikavimas ir pan.) sudaro pagrindą kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Juolab kad, kaip nurodoma teismų praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, o yra konservacinio pobūdžio. Taigi nors apylinkės teismas detaliai ir neaptarė skolininkės elgesio, tai savaime nekeičia apylinkės teismo padarytos išvados dėl nepagrįstos objektyviais duomenimis skolininkės nesąžiningumo aplinkybės.

17. Nors apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neaptarė reikalavimo sumos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, o kreditorės pareikštas reikalavimas ir be papildomo įrodinėjimo laikytinas didele suma, tačiau didelė reikalavimo suma savaime negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliantė, aptardama didelės reikalavimo sumos kriterijų, remiasi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, tačiau pažymėtina, kad apeliantės nurodomose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse įtvirtinta, jog didelė ieškinio suma nėra besąlygiškas pagrindas konstatuoti grėsmę ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktualioje teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017). Tikrąją turtinę asmens padėtį atskleidžia duomenų apie jo turimą turtą ir gaunamas pajamas bei turimas skolas visuma, tačiau byloje tokių objektyvių duomenų nepateikta nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose (CPK 178 straipsnis). Taigi apeliantei remiantis tik subjektyvaus pobūdžio pasvarstymais apie didelę reikalavimo sumą, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog skolininkei pareiškime nurodoma suma yra didelė.

18. Kaip jau buvo minėta, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Todėl šiuo konkrečiu atveju kreditorei nepateikus kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad skolininkė imasi veiksmų turtui paslėpti, perleisti ar kaip nors apsunkinti, darytina išvada, kad kreditorė nepagrindė vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo (CPK 178 straipsnis). Neįrodžius grėsmės kreditorei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nėra ir teisėto pagrindo skolininkės turto areštui taikyti (CPK 185 straipsniai). Priešingu atveju, pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai.

19. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių (ne) tenkinimo klausimą teisingai pritaikė procesinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties. Dėl nurodyto skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui, todėl dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų, kaip neturinčių įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

apeliantės atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė