Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei- Matijošienei, kaltinamajam A. A., kaltinamojo gynėjui advokatui Rimui Andrikiui, nukentėjusiajam S. R., nukentėjusiajai J. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirba UAB (duomenys neskelbtini) anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. 2021 m. sausio 5 d., apie 17.10 val., viešoje vietoje, savo įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini), sankryžoje degant raudono šviesoforo signalui, vairuodamas automobilį „ Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš dešinės pusės, sustojo prie S. R. vairuojamo automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei kilus žodiniam konfliktui dėl vairavimo įgūdžių, vartodamas necenzūrinius žodžius, pro savo automobilio atidarytą vairuotojo durelių langą, papurškė dujų balionėliu į automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saloną, apipurkšdamas priekyje, keleivio vietoje sėdėjusios J. R. veidą, o S. R. išlipus iš automobilio salono, A. A. dar kelis kartus papurškė dujomis į S. R. pusę, o šiam grižus į automobilį ir užrakinus automobilį iš vidaus, jis (A. A.) išlipo iš savo automobilio „Opel Vectra“ ir keletą kartų kumščiu smogė į automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojo durų stiklą, bandydamas atidaryti automobilio dureles, koja įspyrė į dešinės pusės veidrodėlį bei į dešinį priekinį automobilio „(duomenys neskelbtini) sparną, taip sulaužė dešinės pusės veidrodėlio korpusą, įlenkė dešinės pusės priekinį automobilio sparną bei sulaužė dviejų durelių rankenas, padarydamas nukentėjusiesiems S. R. ir J. R. bendrą 2563,42 eurų turtinę žalą bei J. R. padarė cheminį veido odos I-o laipsnio nudegimą, ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. A. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad įvykio dieną jam važiuojant su automobiliu „Opel Vectra“ buvo prisikabinęs priekabą su statybinėmis medžiagomis, buitine technika ir važiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į aplinkkelį. Važiavo antra juosta, po to persirikiavo į pirmą juostą, kad netrukdyti eismui ir taip judėdamas išvažiavo į aplinkkelį, jam reikėjo po to sukti į dešinę. Tuomet iš kairės pusės, 2 juosta, jam užvažiavo į priekį automobilis „BMW“, jis kirto per stabdžius, buvo žiema. Kaltinamasis nesuprato kas nutiko. Tada tas „BMW“ vairuotojas pristabdė, vėl pajudėjo ir prieš posūkį vėl paspaudė ant stabdžių. Kaltinamasis pamatė, kad tas automobilis stovi kitoje juostoje. Priekyje kaltinamojo buvo 4 automobiliai, o jis už automobilio „BMW“. Automobilio „BMW“ priekyje automobilių nebuvo ir jis sau galėjo judėti. Kaltinamasis girdėjo, kad nukentėjusysis jam kažką sako, jis pradarė langą, kažką pasakė ir pamatė, jog nukentėjusysis juda link jo. Kaltinamasis išsigando. Tada prisiminė, kad turi seniai pirktą dujų balionėlį, bandė purkšti, bet iškarto nesigavo, nes balionėlis senas. Tada nukentėjusysis pribėgęs spjovė į jį, A. A. tada numetė tą balionėlį ir išlipo iš mašinos. Kai išlipo, jo mašina pajudėjo, tada greitai užtraukė rankinį ir vėl išlipo iš mašinos. A. A. papurškė iš savo dujų balionėlio 1-2 kartus. Kai kaltinamasis ėjo link automobilio „BMW“, šis automobilis pradėjo judėti į priekį link A. A.. A. A. išsigando ir su dešine koja spyrė į automobilio veidrodėlį, nes galvojo, kad partrenks jį. Kaltinamasis priėjo prie automobilio „BMW“ iš keleivio pusės ir tik po to pamatė, kad mašinoje yra dar moteris. Kaltinamasis balionėliu purškė iškišęs ranką iš savo automobilio, o automobilio „BMW“ langas buvo pradarytas, tai galimai dujos pataikė ir į automobilio vidų. D. L. kasos ieškinio, tai sutinka sumokėti 18,80 eurų. Labai gailisi, kad toji moteris nukentėjo. Tačiau visiškai nesutinka dėl 3000 eurų neturtinės žalos. Tuomet buvo Covid pandemija, o nukentėjusysis be kaukės išlipęs spjaudėsi. Dėl S. R. ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo irgi nesutinka, viso to galėjo ir nebūti, jei ne nukentėjusiojo veiksmai. Kaltinamasis tyčia nespyrė į „BMW“ automobilį, jis atsispyrė nuo to automobilio, kad nepakliūtų po ratais. „BMW“ durelės buvo uždarytos, o langas iš pradžių buvo atidarytas, po to užsidarė. Vaizdo registratoriuje buvo medžiagos, todėl kaltinamasis kreipėsi dėl to į policiją dėl tokio nukentėjusiojo chuliganiško vairavimo. Neturėjo galimybės atsiprašyti nukentėjusiųjų.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. R. parodė, kad šiuo metu jau ne viską prisimena, nes nuo įvykio praėjo daug laiko. Tačiau įvykio dieną jis važiavo link vakarinio aplinkkelio, darė posūkį, tačiau jo neįleido kitas automobilio „Opel“ vairuotojas, vos nesukėlė avarinės situacijos. „Opel“ vairuotoją gal suerzino tas dalykas, kad nukentėjusysis aplenkė, persirikiavo į jo juostą, o buvo piko valanda. Po to nukentėjusiojo ir kaltinamojo automobiliai sustojo ties sankryža. Nukentėjusysis privažiavo lygiagrečiai prie kaltinamojo, atsidarė langą ir pasakė „kaip tu vairuoji, kaip tu elgiesi“. Tuomet kaltinamasis A. A. iš karto purškė dujas, pataikė ir žmonai. Iš pradžių galvojo, kad gal langų skystį purškia, bet žmona pasakė, kad griaužia akis, o nukentėjusysis buvo su akiniais. Kaltinamasis po to staigiai užkirto nukentėjusiajam kelią, jis buvo su priekaba, tada pribėgo ir spyrė nukentėjusiajam į automobilio dureles. Nukentėjusysis užsirakino, tada kaltinamasis puolė daužyti mašinos veidrodėlį. Įvykio metu nukentėjusiojo žmonai reikėjo neužilgo gimdyti. Tuomet nukentėjusysis pradėjo skambinti policijai, o kaltinamasis tada pradėjo lakstyti aplink mašiną, sakė, kad „susidoros“. Kai atvyko policijos pareigūnai, rado tuščia dujų balionėlį, jau gal kitos mašinos pervažiuotas. Vėliau A. A. prisipažino, kad tai jo dujinis balionėlis. Po to atvažiavo greitoji pagal paimti nukentėjusiojo žmonos. Nukentėjusiojo automobilio salonas visas buvo užpurkštas ašarinėmis dujomis, net pačiam servise vėdino, nes labai automobilis buvo „išmaudytas“ ašarinėse dujose. Dėl civilinio ieškinio nukentėjusysis paaiškino, kad tai tik automobilio žala, kuri buvo defektuota serviso. Dėl striukės, tai nieko nereiškė, tik išplovė. Žalos kaltinamasis neatlygino, niekada nesusisiekė. Tyrimas vyko ilgai, nukentėjusysis galvojo, bent jau atsiprašys, ar susisieks, tačiau jokių veiksmų iš kaltinamojo pusės nebuvo. Nukentėjusysis ašarinių dujų ant akių negavo, nes su akiniais, tai tik juos užtaškė, o nėščiai žmonai kliuvo didelė dozė.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. R. parodė, kad ji įvykio metu beveik visą laiką žiūrėjo savo telefoną, nes ieško vaikiškų prekių, nes tuomet buvo likęs mėnuo iki vaiko gimimo. Ką atsimena, tai kai jai buvo papurkštas skystis. Tada vyras išlipęs nuėjo pasakyti „Opel“ vairuotojui „ką darai“. Tada kaltinamasis purkštelėjo dujų dar vyrui. Tada vyras grįžo, o kaltinamasis dar kartą papurškė dujų iš jo pusės per langą. Tada užskersino automobilį „Opel“. Kaltinamasis ėjo link jų mašinos, pradėjo daužyti kumščiais mašiną. Jie išsikvietė policiją. Nukentėjusiajai pradėjo deginti veidą, skaudėti pilvą, pykinti. Atvažiavo policija po to greitoji ir ją išvežė su greitąja pagalbą. Nukentėjusioji iki tol, kol nepurkštelėjo dujomis, neatkreipė į tai dėmesio, kas ką sakė iš vairuotojų, ji neatsimena. Viskas įvyko labai greitai, ji dar telefone „sėdėjo“ ir tada prasidėjo purškimas. „Opel“ vairuotojas smūgiavo į jų automobilio dureles, po to pradėjo tampyti rankenas iš jos pusės, po to iš vairuotojo pusės. Kaip kaltinamasis atsisėdo į savo mašiną, ji nežino, jai tuo metu buvo šokas. Dėl 3000 eurų civilinio ieškinio nori paaiškinti, kad tai neturtinė žala. Tai už nemiegotas naktis, už sukeltą skausmą nėščiai, už šoką. Baimė tikrai buvo didelė esant nėščiai, dėl būsimo kūdikio, o didelis šokas tikrai nėra gerai tokioje situacijoje. Kol atvykus greitoji ją išvežė, tas „Opel“ vairuotojas visą laiką juokėsi.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. V. paaiškino, kad jis dirba policijos pareigūnu. Įvykio dieną buvo gautas iškvietimas dėl eismo įvykio. „Opel“ variuotojas, kaip aiškino, kad prieš „BMW“ vairuotoją panaudojo ašarines dujas. O ką kitas vairuotojas į tai, tai negali atsakyti, byloje yra tarnybinis pranešimas, seniai buvo. Kai atvyko, muštynių nebuvo, jokio kraujo, mėlynių. „Opel“ automobilis stovėjo antroje juostoje. Jis pats asmeniškai „nekultūringos“ kalbos negirdėjo. Priekaba buvo be tento. Ar pakrauta ar ne, neatsimena. Ar blaivumą tikrino, neatsimena. „Opel“ stovėjo pačioje pirmiausioje juostoje, o „BMW“ pačioje paskutinėje juostoje. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, tai R. V. parodė, kad 2021 m. sausio 5 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu Ž. M., apie 17.20 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), tarp automobilių „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojų vyksta muštynės, reikalinga pagalba. Atvykus pamatė stovinčius automobilius „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pradėjus aiškintis kas atsitiko, automobilio „BMW“ vairuotojas S. R. aiškino savo versiją, o automobilio „Opel“ vairuotojas, kaip paaiškėjo A. A. savo. Jie minėtiems vairuotojams nurodė, kad stovėtų vienas nuo kito atokiau ir vienas prie kito nesiartintų, kadangi jie kalbėjo kartu, buvo sunku suprasti, kas tarp jų įvyko. Matėsi, kad automobilio „Opel“ vairuotojas A. A. buvo susinervinęs, pastoviai vaikščiojo pirmyn atgal, rūkė. Tačiau nei jų atžvilgiu, nei automobilio „BMW“ vairuotojo atžvilgiu necenzūrinių žodžių nenaudojo bei „BMW“ vairuotojo nei pastumdyti, nei šiam ką nors padaryti nebandė. „BMW“ vairuotojas S. R. paaiškino, kad jam važiuojant keliu automobilio „Opel“ vairuotojas neleido jam persirikiuoti į kitą juostą, ir jiems sustojus prie šviesoforo tarp jų kilo konfliktas, kurio metu „Opel“ vairuotojas sulankstė jo automobilio BMW dešinės pusės veidrodėlį, apgadino dešinės pusės priekines dureles. Be to S. R. papildė, kad konflikto metu „Opel“ vairuotojas panaudojo prieš jį ir jo automobilio salone sėdėjusią nėščią žmoną J. R. ašarines dujas. Dėl tokių automobilio „Opel“ vairuotojo veiksmų jo žmona J. R. patyrė šoką. Buvo kalbama su J. R., tačiau pastaroji dėl įvykio nieko konkrečiai paaiškinti negalėjo, buvo labai susijaudinusi, ar ant jos veido, rankų matėsi paraudimas po dujų panaudojimo, šiuo metu pasakyti negali, be to toje vietoje buvo tamsu. J. R. buvo iškviesti GMP darbuotojai, kurie pastarąją nuvežė į Santaros kliniką. Automobilio „Opel“ vairuotojas A. A. paaiškino, kad automobilio „BMW“ vairuotojas sustojęs šalia jo, pradėjo mojuoti rankomis bei išlipęs iš automobilio, ėmė prie jo artintis. Tada jis prieš pastarąjį panaudojo ašarines dujas. A. A. papildė, kad „BMW“ vairuotojas spjovė jam į veidą bei nusisukęs nuėjo link savo automobilio ‚BMW“. Tada jis pribėgęs prie pastarojo automobilio“ BMW“ spyrė į automobilį. Apžiūrėjus automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant jo korpuso matėsi apgadinimai. Buvo nulaužtas dešinės pusės veidrodėlis, ant priekinių dešinės pusės durelių matėsi įlenkimas. Buvo padarytos automobilio „BMW“ nuotraukos, kurios patalpintos įvykio aprašymo PRIRE. Abu vairuotojai turėjo pretenzijas. Dėl pranešėjo, automobilio „BMW“ vairuotojo S. R. pareiškimo buvo užpildytas 5/1 protokolas bei paimtas pareiškimas iš automobilio „Opel“ vairuotojo A. A.. Ant važiuojamosios dalies buvo rastas sulankstytas dujų balionėlis, kuris prijungtas prie 5/1 protokolo. Automobilio Opel vairuotojas A. A. patvirtino, kad būtent iš to balionėlio purškė dujomis į automobilio „BMW“ vairuotoją. R. V. visiškai palaikė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 159).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Ž. M. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. Įvykis senai buvo, bet atsimena, kad automobilių vairuotojai vienas kitam užkirto kelią, sukėlė avarinę situaciją. Po to atrodo, kad „BMW“ vairuotojas pradėjo aiškintis, kad jam pripurškė dujų. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tai Ž. M. parodė, kad 2021 m. sausio 5 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. V., apie 17.20 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), tarp automobilių „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojų vyksta muštynės, reikalinga pagalba. Atvykus į nurodytą vietą, į juos kreipėsi pranešėjas, kaip paaiškėjo automobilio „BMW“ vairuotojas S. R., kuris paaiškino, kad dėl persirikiavimo kelyje kilo konfliktas su automobilio „Opel“ vairuotoju, kurio metu automobilio „Opel“ vairuotojas sulankstė jo automobilio“ BMW“ dešinės pusės veidrodėlį, apgadino dešinės pusės priekines dureles, bei panaudojo prieš jį ašarines dujas. Dujos pataikė į saloną, kur tuo metu sėdėjo jo nėščia žmona J. R., kuri patyrė šoką. Pastaroji atrodė labai susijaudinusi, todėl buvo iškviesta GMP, kuri J. R. nuvežė į Santaros kliniką. Automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matėsi apgadinimai, buvo nulaužtas dešinės pusės veidrodėlis, ant priekinių dešinės pusės durelių matėsi įlenkimas. Buvo padarytos automobilio „BMW“ nuotraukos, kurios patalpintos įvykio aprašymo PRIRE. Automobilio „Opel“ vairuotojas A. A. paaiškino, kad automobilio „BMW“ vairuotojas sustojęs šalia jo, pradėjo mojuoti rankomis bei išlipęs iš automobilio, ėmė prie jo artintis. Tada jis prieš pastarąjį panaudojo ašarines dujas. Automobilio „Opel“ vairuotojas spjovė jam į veidą bei nusisukęs nuėjo link savo automobilio. A. A. pribėgęs prie pastarojo automobilio „BMW“ spyrė į automobilį. Abu vairuotojai turėjo pretenzijas. Dėl pranešėjo, automobilio „BMW“ vairuotojo S. R. pareiškimo buvo užpildytas 5/1 protokolas bei paimtas pareiškimas iš automobilio „Opel“ vairuotojo A. A.. Ant važiuojamosios dalies buvo rastas sulankstytas dujų balionėlis, kuris prijungtas prie 5/1 protokolo. Automobilio „Opel“ vairuotojas patvirtino, kad būtent iš to balionėlio purškė dujomis į automobilio „BMW“ vairuotoją (t. 1, b. l. 155 ). Ž. M. visiškai palaikė ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus.

2021m. kovo 03 d. užduotis atlikti objektų tyrimą, kuria prašoma atlikti objektų tyrimą ir pateikti specialisto išvadą, t. y. atsakyti į šiuos klausimus: 1. Kokie kūno sužalojimai padaryti J. R.? 2. Keliais trauminiais poveikiais buvo padaryti nustatyti sužalojimai? 3. Ar visi nustatyti sužalojimai padaryti vienu metu? Jeigu ne, tai kada padarytas kiekvienas iš jų? 4. Kokį sveikatos sutrikdymo mastą atitinka nustatyti sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai? 5. Ar J. R. dėl nustatytų įvykio aplinkybėse nurodytų veiksmų (sužalojimų) galėjo jausti fizinį skausmą? (t. 1, b. l. 121).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G665/2021(01) nurodyta, kad:

1. J. R. 2021-01-05 nustatyta cheminis veido odos nudegimas 1-o laipsnio, veidą paveikus dirginančia chemine medžiaga (garais ar dujomis). Neatmetama, kad tai galėjo būti padaryta ašarinėmis dujomis. Kitokių sužalojimų nekonstatuota.

2. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu paveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos.

3. Kartotino traumavimo požymių nekonstatuota.

4. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.

5. Cheminis odos nudegimas galėjo sukelti fizinį specifinį deginančio pobūdžio skausmą (t. 1; b. l. 123-124 ).

2021 m. sausio 5 d. S. R. pareiškime nurodyta, kad 2021-01-05, apie 17.10 val., konflikto metu įvykusio Vakariniame aplinkkelyje (duomenys neskelbtini) gatve, automobilio „Opel“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, panaudojo ašarines dujas prieš jo žmoną bei apgadino jo automobilio „BMW“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinį sparną bei dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1-2).

2021-02-10 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktame atsakyme užfiksuota, kad Bendrojo pagalbos centro (toliau ir - Centras) Vilniaus skyrius informuoja, kad 2021 m. sausio 5 d., Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas skambutis susijęs su įvykiu, kurio BPCID - (duomenys neskelbtini) Garso įrašų rinkmenų pavadinimai sudaryti pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką ir telefono numerį (t. 1, b. l. 163-164).

2021-03-03 surašytas kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūros objektas yra 2021-02-10 el. paštu iš Bendrojo pagalbos centro gautas Centro informacinėje sistemoje užregistruotas skambutis susijęs su 2021 m. sausio 5 d. įvykiu. Rinkmenos pavadinimas 2021_01_05_17-15-44_37062258923. mp3 2.1 MB sudarytas pagal įrašų datą, įrašo pradžios laiką ir abonento telefono numerį. Įjungus įrašą, girdimas Bendrojo pagalbos centro operatorės (moterišką balsą), kuris pažymimas Nr. 1 ir kitą moterišką balsą (iš bylos aplinkybių nukentėjusiosios J. R.), kuris pažymimas Nr. 2, vėliau girdimas vyriškas balsą (iš bylos aplinkybių nukentėjusiojo S. R.), kurį pažymimas Nr. 3 ir Vilniaus AVPK OVS policijos pareigūno balsą, kurį pažymime Nr. 4. Įrašo trukmė 12:08 min. Pokalbio metu aiškinamos konflikto aplinkybės, kviečiama policija ( t. 1, b. l. 162-166).

2021-07-29 Vilniaus AVPK Vilniaus m. 6 PK VS tyrėjos S. V. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad tikslu apžiūrėti dujų balionėlį dalyvaujant specialistui 2021-06-08 buvo susisiekta su Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus vyriausiuoju tyrėju T. K. bei į jo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstos dujų balionėlio nuotraukos. Po nuotraukų peržiūrėjimo T. K. nurodė, kad kadangi balionėlis yra labai sulankstytas, jį apžiūrėti su specialistu netikslinga nes balionėlio apačia yra kiaura ir jame jau nėra dujų. Todėl dujų balionėlis buvo apžiūrėtas nedalyvaujant specialistui (t. 1, b. l. 168 ).

2021-06-10 surašytas daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas 2021-01-05 surašant pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą 5-1 nukentėjusiojo S. R. pateiktas dujų balionėlis su užrašu „gynybinis purškalas“. Apžiūros atlikimo eiga: apžiūros objektas yra dujų balionėlis ,,gynybinis purškalas“. Balionėlis yra tuščias, sulankstytas, 40 ml. talpos, juodos spalvos su baltos spalvos užrašais. Ant dujų balionėlio didžiosiomis raidėmis parašytas pavadinimas ,,SUPER PFEFFER“, kitoje balionėlio pusėje yra užrašai su informacija, tačiau, kadangi balionėlis yra sulankstytas, apdraskytas, užrašai matosi blogai, galima perskaityti ,,Dėmesio: S. P. purškiama dujinė čiurkšlė veikia gyvūnus", ,,Slėginis indas. Saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių (toliau nesimato žodžio) aukštesnės nei 50 C temperatūros. Neardykite indo (nesimato žodžio) jis tuščias ir nedeginkite jo. Saugokit vaikus (nesimato žodžių)“. Balionėlio dugnas sulindęs į balionėlio vidų. Daugiau reikšmingos informacijos nenustatyta. Prie apžiūros protokolo pridėta fotolentelė su nuotraukomis (t. 1, b. l. 170-176 ).

2021-06-10 nutarime dėl daiktų perdavimo saugojimui nurodyta, kad 2021-01-05 surašant pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą 5-1 nukentėjusiojo S. R. pateiktas dujų balionėlis su užrašu „gynybinis purškalas“, apžiūrėtas ir patalpintas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ūkio poskyrio saugyklą, esančią adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje (t. 1, b. l. 178-180).

2021-07-28 surašytas kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūros objektas 2021-01-05 įvykio vaizdo įrašo kopija, pateikta prie 2021-06-23 įtariamojo A. A. apklausos protokolo. Apžiūros eiga: Apžiūros objektas yra USB įrašytas vaizdo įrašas. Įjungus vaizdo įrašą, ekrano apatiniame, kairiame kampe matome datą ir laiką „2021/01/05 18:15:53“. Kamera esanti automobilio salone fiksuoja kelią, kuriuo važiuoja automobilis. Automobilis važiuoja antra juosta, sustoja prie šviesoforo, pasuka į kairę, persirikiuoja į pirmą juostą (kraštinę iš dešinės). Automobiliui iš kairės pusės važiuoja kitas automobilis, tamsios spalvos, kuris rodydamas dešinio posūkio signalą, bando persirikiuoti į eismo juostą (pirmą), kuria važiuoja automobilis, kuriame įrengta vaizdo įranga. Išvažiavus į pagrindinę gatvę, automobiliui su įrengta vaizdo kamera ir toliau važiuojant tiesiai bei po kurio laiko pradėjus sukti į dešinę, iš kairės pusės, padidinęs greitį, aplenkia automobilis tamsios spalvos, bei važiuodamas pristabdo šalia nuvažiavimo nuo kelio ženklo, kuris riboja greitį, po kurio laiko tamsus automobilis vėl pristabdo prie posūkio į kairę, toliau automobiliai sustojo prie šviesoforo. Automobilis su vaizdo kamera sustoja pirmoje juostoje, prieš tai jį aplenkęs automobilis tamsios spalvos sustojo šalia iš kairės pusės, 2-e juostoje. Tamsios spalvos automobilio valstybinio numerio pirma raidė „B“, paskutinis skaičius „8“. Pilnai valstybinio numerio nesimato. Įrašas darytas tamsios paros metu (t. 1, b. l. 181).

2021-07-30 Vilniaus AVPK Vilniaus m. 6 PK VS vyresniosios tyrėjos I. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-00848-21 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, dėl 2021 m. sausio 5 d., apie 17.10 val., Vakariniame aplinkkelyje ties (duomenys neskelbtini) įvykusiame konflikte, tarp automobilio BMW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo S. R. ir automobilio Opel valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. A., kurio metu buvo apgadintas S. R. priklausantis automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kartu važiavusiai S. R. žmonai J. R. padaryti kūno sužalojimai (t. 2, b. l. 1-14).

UAB „I.“pateikta remonto sąskaita už automobilio „BMW“, valst. Nr. 2544,42 eurų sumai (t. 1, b. l. 56-59).

Fotonuotraukose užfiksuoti automobilio „BMW“ apgadinimai (t. 1, b. l. 60-104).

BK 284 straipsnio nuostatomis, tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017). Be to, viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad A. A. pažeidė viešąją tvarką, t. y. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį. Nors kaltinamasis A. A. savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad būtent nukentėjusysis pradėjo konfliktą, spjaudėsi, vėlgi šie jo teiginiai nepaneigia jo neteisėtų veiksmų. Be to, jis pats apklausiamas teismo posėdžio patvirtino, kad turėjo dujų balionėlį, bei papurškė, tik nurodė visiškai kitokios aplinkybes nei nukentėjusieji. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis S. R. parodė, kad įvykio dieną, apie 17.10 val., vairavo automobilį „ BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo vakariniu aplinkkeliu. Priekyje važiavęs automobilis „Opel“ staiga sukėlė avarinę situaciją. Nuvažiavęs nuo Vakarinio aplinkkelio link (duomenys neskelbtini) gatvės jis sustojo prie sankryžos ir atsidaręs langą davė pastabą gretimoje juostoje taip pat sustojusiam „Opel“ vairuotojui. Staiga šis jam nepažįstamas vyriškis išlipęs iš „Opel“ automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) papurškė jam dujų, kurių kliuvo ir jo žmonai J. R. bei suspardė jo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sulaužydamas dešinį veidrodėlį bei įlenkdamas priekinį dešinį sparną bei išgąsdindamas jo žmoną. Dėl patirto streso žmona GMP išsivežė į Santariškių klinikas. Šiuos nukentėjusiojo teiginius visiškai patvirtina ir nuoseklūs nukentėjusiosios J. R. ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad 2021 m. sausio 5 d., apie 17.10 val., kartu su vyru S. R. važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo vyras, o ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Kadangi telefone ieškojo vaikiškų prekių, kas vyko kelyje nematė, į tai nekreipė dėmesį. Tik vyras pasakė, kad jų neįleido į pagrindinį kelią, bet ir toliau į tai nekreipė dėmesio. Tik kai jie sustojo sankryžoje, pastebėjo, kad jos vyras atidarė jos pusėje esančių durelių stiklą ir kitam vairuotojui, tuo metu stovėjusiam iš jos pusės pasakė, tipo ką darai. Tiksliai pasakyti, ką vyras sakė negali, nes neatsimena, jai atrodo, kad vyras tuo metu necenzūrinius žodžius nevartojo. Kokio automobilio vairuotojui jis tai sakė, taip pat nurodyti negali, galimai tai buvo „Opel“ automobilis, tačiau jo valstybinių numerių ji nematė. Ji pro atidarytą langą pilnai nežiūrėjo, tik staiga pajuto, kad ją kažkuo apipurškė. Pradžiai net nesuprato kas vyksta. Viskas vyko labai greitai, tuo metu net nesuprato, kad ją apipurškė dujomis. Vyras išlipo iš jų automobilio ir eidamas link to automobilio pradėjo pastarajam sakyti: „ar tu matai, kad tu nėščia moterį apipurškei“. S. net nespėjus prieiti prie to automobilio vairuotojo, pastarasis sėdėdamas vairuotojo vietoje, iš savo automobilio pradėjo purkšti dujomis į jos vyrą. Vyras atšokęs grižo į mašiną. Kol vyras grįžinėjo, kitas vairuotojas ir toliau pro jos atidarytą langą į jų automobilio saloną purškė dujomis. Vyras grįžęs į mašiną, uždarė langą ir pradėjo važiuoti į priekį, tačiau kitas vairuotojas su savo mašina užstojo kelią bei iššokęs iš savo mašinos į jų važiuojančią mašiną vieną kartą spyrė. Tuo metu jie bandė jį apvažiuoti. Spyrė jis labai stipriai, nuo smūgio nulaužė dešinės pusės (iš tos pusės kur sėdėjo ji) veidrodėlį. S. užrakino mašiną, jie sustojo ir skambino į policiją, o minėtas vairuotojas vaikščiodamas aplink jų automobilį, tampė už durų rankenų, daužė kumščiais į stiklą. Tai tęsėsi kol atvažiavo policijos pareigūnai. Ji labai išsigando, visa drebėjo, buvo šoko būsenoje. Pradžiai net nesuprato, kad ją apipurškė dujomis, bet po kiek laiko pradėjo jausti, kad jai labai degina veidą, rankas. Labai pakilo spaudimas, pradėjo skaudėti kairį šoną. Jai buvo prasidėjęs devintas nėštumo mėnuo, išsigando dėl vaikelio, kurio laukėsi. Tokius pat parodymus iš esmės ji pateikė ir teisiamojo posėdžio metų, jokių prieštaravimų teismas neįžvelgė. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiųjų parodymais, be to juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Iš pateiktų automobilio „BMW“ apgadinimų matyti, kad sulaužytas veidrodėlis, padaryti kiti nukentėjusiojo parodymus patvirtinantys apgadinimai, be to akivaizdžiai dujomis purkšta daugiau nei vienas kartas, tas atsispindi nuotraukoje. Be to A. A. kaltę įrodo ir pareigūno M. parodymai, kuris atvykus pamatė ir nukentėjusiąją J. R., kuriai nuo dujų graužė akis, automobilio apgadinimai, bendrosios pagalbos centro skambučio apžiūra, pareiškimas, tarnybiniai pranešimai ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G665/2021(01) nurodyta, kad J. R. nustatytas cheminis veido odos nudegimas 1-o laipsnio, veidą paveikus dirginančia chemine medžiaga (garais ar dujomis). Neatmetama, kad tai galėjo būti padaryta dujomis.

Teismo vertinimu, kaltinamasis A. A. gatvėje be priežasties, kilus žodiniam konfliktui dėl vairavimo įgūdžių, vartodamas necenzūrinius žodžius, pro savo automobilio atidarytą vairuotojo durelių langą, papurškė dujų balionėliu į automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saloną, apipurkšdamas priekyje, keleivio vietoje sėdėjusios J. R. veidą, o S. R. išlipus iš automobilio salono, A. A. dar kelis kartus papurškė dujomis į S. R. pusę, o šiam grižus į automobilį ir užrakinus automobilį iš vidaus, A. A. išlipo iš savo automobilio „Opel Vectra“ ir keletą kartų kumščiu smogė į automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojo durų stiklą, bandydamas atidaryti automobilio dureles, koja įspyrė į dešinės pusės veidrodėlį bei į dešinį priekinį automobilio „(duomenys neskelbtini) sparną, taip sulaužė dešinės pusės veidrodėlio korpusą, įlenkė dešinės pusės priekinį automobilio sparną bei sulaužė dviejų durelių rankenas, suvokė, kad tokiais savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tai patvirtina ir teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad aplinkybė, jog asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad kaltinamojo A. A. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai. Kita vertus, kaltinamojo pasiteisinimas, neva jis elgėsi pilietiškai ir tik norėjo sudrausminti KET taisykles pažeidinėjusį vairuotoją ir dėl to tarp jų kilo konfliktas, jo baudžiamosios atsakomybės nešalina. Byloje nėra jokių jo teiginius patvirtinančių duomenų, todėl labiau tikėtina, kad tai yra kaltinamojo A. A. gynybinė versija.

Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu kėlė klausimą, jog galimai A. A. veiksmai sukėlė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio sudėtį, bet ne BK 284 straipsnio. Dėl to, teismas mato esant pagrindą pasisakyti dėl to plačiau.

Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą atskiriamos pagal kaltininko atliktų veiksmų pobūdį ir veikos sukeliamus padarinius. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 481 straipsnio 1 dalis nenumato nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo padarinių, o numato tik konkrečius veiksmus, būtent: necenzūrinius žodžius, gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ir kitus panašius veiksmus. Tuo tarpu BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir numato padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, Nr. 2K-170-699/2016). Kaip teisingai nurodo kaltinamojo A. A. gynėjas, atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra nustatyta ne tik baudžiamojoje, bet ir administracinėje teisėje. Tačiau, priešingai jo tvirtinimui, nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. A. padarytas viešosios tvarkos pažeidimas negali būti vertinamas kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas pagal ANK 481 straipsnį. Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tarpusavyje atskiriamos pagal kaltininko atliktų veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. ANK 481 straipsnio dispozicija nenumato padarinių, o tik konkrečius veiksmus, būtent: necenzūrinius žodžius, gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ir kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir numato padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, 2K-170-699/2016). Taigi, kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn. Byloje nustatyti A. A. veiksmai – papurškimas dujų balionėliu į automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saloną, apipurškiant priekyje, keleivio vietoje sėdėjusios J. R. veidą, o S. R. išlipus iš automobilio salono, A. A. dar kelis kartus papurškė dujomis į S. R. pusę, o šiam grižus į automobilį ir užrakinus automobilį iš vidaus, A. A. išlipo iš savo automobilio „Opel Vectra“ ir keletą kartų kumščiu smogė į automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojo durų stiklą, bandydamas atidaryti automobilio dureles, koja įspyrė į dešinės pusės veidrodėlį bei į dešinį priekinį automobilio „(duomenys neskelbtini) sparną, taip sulaužė dešinės pusės veidrodėlio korpusą, įlenkė dešinės pusės priekinį automobilio sparną bei sulaužė dviejų durelių rankenas. Byloje nustatyta ir tai, kad dėl A. A. neteisėtų veiksmų kilo BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas, dėl dujų papurškimo nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, automobilis buvo daužomas, gatvėje kur visada gali būti kitų eismo dalyvių, o ANK 481 straipsnis gali būti taikomas, kai dėl viešosios tvarkos pažeidimo tokių padarinių nekyla. Taigi A. A. padaryta veika pagal jos požymių turinį ir pasireiškimą užtraukia ne administracinę atsakomybę, o baudžiamąją atsakomybę pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės.

BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės, tai viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas A. A. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą, į tai, A. A. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad jis vidutinio amžiaus, dirbantis (t. 1, b. l. 64-65), praeityje neteistas (t. 1., b .l. 67), administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje nebaustas, tačiau baustas praeityje (t. 1, b. l. 66), vedęs, auginantis du nepilnamečius vaikus (t. 1, b. l. 59-60).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę – baudą, numatant jos dydį arčiau sankcijoje už šį nusikaltimą numatyto minimumu.

Kaltinamajam A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 18,80 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios J. R. gydymo (t. 1, b. l. 148-152). Ieškiniu taip pat prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 148). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, kad gydymo paslaugos nukentėjusiajai J. R. buvo suteiktos kaltinamajam A. A. papuškus dujų balionėliu, teismas vertina, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, šį civilinį ieškinį teisiamajame posėdyje pripažino ir kaltinamasis. Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo A. A. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo A. A. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai, kartu su 18,80 eurų gydymo išlaidų atlyginimu priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Taip pat baudžiamojoje byloje nukentėjusysis S. R., pareiškė 2563,42 eurų (t. 1, b. l. 54-55) civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio sumą sudaro automobilio remonto po įvykio sąmata. Tą patvirtina byloje pateikti dokumentai (t. 1, b. l. 56-59). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad savo civilinį ieškinį palaiko visiškai, o kaltinamasis su juo nesutiko. Tačiau teismas vertina, kad pateikti įrodymai pagrindžia patirtą turtinę žalą, todėl ši sumą priteistina iš kaltinamojo A. A. nukentėjusiojo S. R. naudai.

Taip pat baudžiamojoje byloje nukentėjusioji J. R. pareiškė 3000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 118-119). Teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad įvykio metu patyrė ne tik fizinį skausmą dėl purkštų dujų į veidą, bet ir patyrė didžiulį stresą dėl įvykio, bijojo ne tik dėl savęs, o ir dėl būsimo kūdikio, kadangi įvykio metu buvo nėščia.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra pateikiami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tai yra patirtos žalos padariniai, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis ir kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijai. Tačiau šiuo aspektu vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atkurti civilinio ieškovo (žalą patyrusio) ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Būtent todėl įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti žalą patyrusio asmens netektis. Tuo tarpu teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko – atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Pažymėtina, kad nukentėjusioji J. R. teisiamajame posėdyje nurodė prašomą neturtinės žalos dydį pagrindžiančius argumentus. Nurodė, kad dėl patirto streso dėl įvykio nemiegojo, bijojo dėl vaiko, nes tuo metu buvo nėščia. Teismui remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis nekyla abejonių tai, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, nes jos atžvilgiu viešoje vietoje, J. R. padarytas cheminis veido odos I-o laipsnio nudegimas ko pasėkoje jam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, ji kentė fizinį skausmą, pažeminimą, be to, patirtas sužalojimas buvo gerai matomoje vietoje – veido srityje. Tačiau teismo manymu, prašoma priteisti 3000 eurų neturtinės žalos suma yra neadekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui ir jos pasekmėms nukentėjusiajai. Pagal besiformuojančią teismų praktiką, bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems asmenims buvo nustatomas nuo 500 litų iki 6 000 litų, kas sudaro nuo 145 eurų iki 1 738 eurų.

Teismų praktikoje didesnis neturtinės žalos dydis nustatomas tik tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė. Kaip jau minėta, neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl, įvertinus tai, kas paminėta, bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas laiko, kad šiuo atveju teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus atitiks 700 eurų neturtinės žalos priteisimas.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirtai ir nagrinėti: S. R. pateiktas dujų balionėlis su užrašu „gynybinis purškalas“, apžiūrėtas ir patalpintas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ūkio poskyrio saugyklą, adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje, 2021-06-14 kvitas B serija BBB Nr. 6PK002415 (t. 1, b. l. 178-180), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BK 94 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. A., gim.(duomenys neskelbtini) , pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nuteisti 70 MGL, 3 500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Įpareigoti A. A. baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „Byla Nr.1-399-486/2022“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. A. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamojo A. A. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 18,80 (aštuoniolika eurų 80 ct.) nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti bei ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl gydymo išlaidų atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Nukentėjusiojo S. R. civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamojo A. A. nukentėjusiojo S. R. naudai 2563,42 (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt tris eurus 42 ct.) eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios J. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo A. A. nukentėjusiosios J. R. naudai 700 (septynis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirtai ir nagrinėti: S. R. pateiktą dujų balionėlis su užrašu „gynybinis purškalas“, apžiūrėtą ir patalpintą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ūkio poskyrio saugyklą, esančią adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje, 2021-06-14 kvitas B serija BBB Nr. 6PK002415, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.