Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovui V. N. dėl materialinio išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (ieškovo pusėje) J. N..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Be aplinkybių, išdėstytų ieškinyje, ieškovas paaiškino, kad Ieškovas paaiškino,

kad šiuo metu jis negali išsiversti be tėvų paramos - pamokos mokykloje užtrunka iki 14:30 val. po pamokų ruošia pamokas namuose, mokosi papildomai. Dėl užimtumo mokykloje ir namuose dirbti neturi galimybės. Be to, kelioms valandoms per savaitę rasti darbą būtų sunku. Be tėvų paramos jis neišsiverčia. Jį išlaiko mama, o atsakovas paramos geranoriškai neteikia.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo pozicijos dėl ieškovo reikalavimų nereiškė, teismo posėdyje, apie kurį pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 61, 69), nedalyvavo. Proceso dalyviams neprieštaraujant byla teismo posėdyje atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas A. N., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovo V. N. ir trečiojo asmens J. N. sūnus (b. l. 20). Pilnametystės ieškovas sulaukė (duomenys neskelbtini). Ieškovas, 2016-06-17 pateikdamas ieškinį, mokėsi Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijoje 3D klasėje (b. 1. 9), bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas mokosi Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijoje 4D klasėje (b. 1. 66-67), numatoma vidurinio ugdymo programos baigimo data - 2017-08-31 (b. 1. 9). Kaip matyti iš gimnazijos pateiktos A. N. charakteristikos, mokinys pavyzdingai lanko pamokas ir gerai mokosi, mokymosi pasiekimų vidurkis yra 8,5, A. N. gyvena su mama, kuri rūpinasi sūnumi ir domisi jo pasiekimais (b. 1. 10 ,75, 76). A. N. Kauno Centro sporto mokykloje penkis kartus per savaitę lanko tinklinio treniruotes, mokestis už sporto mokymą - 7,24 Eur (b. l. 11, 12). Patikslintoje ieškovo poreikių apskaičiavimo lentelėje nurodyta, kad A. N. poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 337,67 Eur suma, į šią sumą įskaičiuota 50 Eur ieškovui tenkanti būsto komunalinių mokesčių dalis, 15 Eur išlaidos vitaminams akims, vaistams nuo alergijos, 10 Eur išlaidos avalynei, 10 Eur išlaidos higienos priemonėms, 7 Eur išlaidos būreliui, 4,87 Eur mėnesinis e-bilietas, 6 Eur kopijavimo paslaugos, 5 Eur mobiliojo ryšio paslaugos, 1/3 bendru išlaidų už interneto paslaugas, 15 Eur išlaidos laisvalaikiui, 40 Eur matematikos papildomoms pamokoms (b. 1. 74). Ieškovui nustatyta trumparegystė, dėl kurios jam reikalingi akiniai (b. 1. 14-16), nustatyta alergija, dėl šios priežasties ieškovui tenka vartoti antialerginius vaistus (b. 1. 17-18, 19). Kauno apylinkės teismo 2014-11-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5212-947/2014 nepilnamečiui A. N. iš tėvo V. N. priteistas išlaikymas po 78,20 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, iš V. N. priteistas išlaikymas sūnui V. N., a. k, (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 297,15 Eur už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2014 m. gegužės 27 d., 860,17 Eur išlaikymo įsiskolinimas už 11 mėn. (nuo 2013 m. vasario mėn., b. 1. 26-33). Atsakovo V. N. pajamas per mėnesį sudaro 273,38 Eur invalidumo pensija, 49,57 Eur kompensuojamoji išmoka, 168 Eur kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, iš viso - 490,95 Eur (b. 1. 49, 51-51). V. N. nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (b. 1. 52). Trečiojo asmens J. N. pajamas per mėnesį vidutiniškai sudaro 395,16 Eur darbo užmokestis (b. l. 65, 70, 71, 77).

Dėl paramos būtinumo ir jos dydžio.

Pagal bendrąjį principą, tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (Civilinio kodekso 3.160 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, kad sulaukęs pilnametystės, t. y. nuo aštuoniolikos metų amžiaus, darbingas asmuo privalo pats rūpintis savo išlaikymu, dirbti ar rasti kitą pajamų šaltinį, kad galėtų savarankiškai tenkinti savo poreikius. Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus

išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.1921 straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia tėvų pareiga kildinta ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies, tuo metu reguliavusios išlaikymo priteisimą pilnamečiam vaikui, konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip ir nepilnamečiams vaikams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal Civilinio kodekso 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą - jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Kai sprendžiama dėl išlaikymo pilnamečiam moksleiviui, siekiančiam vidurinio išsilavinimo, priteisimo ir taikant Civilinio kodekso 3.4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus teisės principus, itin reikšminga jau pirmiau nurodyta konstituciškai pagrįsta nuostata, Konstitucinio Teismo apibrėžta formuluote: „atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio išsilavinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir (ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos.

Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems Šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios

įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Pabrėžtina, kad teisingumo ir protingumo šeimos teisimuose santykiuose principus pažeistų išlaikymo pilnamečiam moksleiviui priteisimas iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

Taigi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką išlaikymas iš tėvų pilnamečiam vidurinėje mokykloje besimokančiam ir ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad bylos iškėlimo ir nagrinėjimo teisme metu ieškovas yra pilnametis, ne vyresnis nei 24 metų, mokosi Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijoje 4D klasėje (dvyliktoje) klasėje, numatoma vidurinio ugdymo programos baigimo data -2017 m. rugpjūčio 31d. Todėl ieškovas pirmąją sąlygą, su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui, yra įvykdęs.

Antroji sąlyga su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui - vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pažangiu mokymusi vidurinėje mokykloje (Civilinio kodekso 3.1921 straipsnio 1 dalis) laikytinas mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovo pažymių vidurkis III gimnazijos klasėje buvo 8,3 balo, baigęs III gimnazijos klasę A. N. buvo perkeltas į IV gimnazijos klasę, jo pirmojo pusmečio mokymosi baigiamojoje gimnazijos klasėje pasiekimų vidurkis yra 8,5 balo (b. 1. 10,75). Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas A. N. atitinka sąžiningai ir pažangiai besimokančio moksleivio kriterijus.

Bylos duomenys ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas, būdamas 12 klasės mokinys, niekur nedirba ir savarankiškų pajamų negauna. Suprantama, kad būdamas abiturientas, ieškovas savo jėgas ir laiką privalo skirti geriems mokslo rezultatams, kurie turėtų esminę įtaką jo tolimesniam mokymuisi ir pasirengimui savarankiškam gyvenimui, be to, ieškovas penkis kartus per savaitę lanko tinklinio treniruotes, dalyvauja varžybose, todėl akivaizdu, kad ieškovas neturi galimybių dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui.

Ieškovas, patikslinęs savo poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingą sumą, nurodė, kad besimokant baigiamojoje klasėje, jo būtiniesiems poreikiams tenkinti yra reikalinga 337,67 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos 50 Eur ieškovui tenkanti būsto komunalinių mokesčių dalis, 15 Eur išlaidos vitaminams akims, vaistams nuo alergijos, 10 Eur išlaidos avalynei, 10 Eur išlaidos higienos priemonėms, 7 Eur išlaidos būreliui, 4,87 Eur mėnesinis e-bilietas, 6 Eur kopijavimo paslaugos, 5 Eur mobiliojo ryšio paslaugos, 1/3 bendru išlaidų už interneto paslaugas, 15 Eur išlaidos laisvalaikiui, 40 Eur matematikos papildomoms pamokoms, be to, ieškovo pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad ieškovui diagnozuota trumparegystė, jam reikalingi akiniai (b. 1. 14-16, 74). Turėtoms išlaidoms pagrįsti ieškovas pateikė kvitą, iš kurio matyti, jog buvo perkami antialerginiai vaistai. Ieškovas taip pat nurodė, kad papildomoms matematikos pamokoms jam reikalinga 40 Eur suma. Vertinant aplinkybę, jog ieškovo pirmojo pusmečio mokymosi baigiamojoje gimnazijos klasėje bendras pasiekimų vidurkis yra 8,5 balo, o matematikos - 7 balai, t. y. žemesnis, nei bendras pasiekimų vidurkis, sutiktina, kad papildomas matematikos mokymas ieškovui yra reikalingas siekiant geriau pasiruošti matematikos egzaminui. Poreikių apskaičiavimo lentelėje nurodytiems išlaidų dydžiams pagrįsti ieškovas nepateikė jokių įrodymų, tačiau, atsižvelgiant į ieškovo amžių, taip pat vertinant aplinkybę, jog ieškovui diagnozuotas regos sutrikimas, nustatyta alergija, laikytina, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija pilnamečio vaiko, besimokančio pagal vidurinio ugdymo programą, poreikių. Savaime suprantamos kaip būtinos ir reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, higienos priemonėms, sveikatai, mokymosi reikmėms, nes tai kasdienės ir įprastos išlaidos, būtinos kiekvieno

asmens individualiems, tačiau tuo pačiu ir būtiniems poreikiams tenkinti. Be to, minėta, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo pozicijos dėl ieškovo reikalavimų nereiškė, teismo posėdyje, apie kurį pranešta, nedalyvavo, prašymų dėl posėdžio eigos nepateikė.

Įvertinus ieškovo bei trečiojo asmens paaiškinimus, pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovo nurodyti būtinieji poreikiai yra įprastiniai, atitinkantys pilnamečio besimokančio baigiamojoje vidurinės mokyklos klasėje vaiko (suaugusio asmens) poreikius, kainų ir pragyvenimo lygį Lietuvoje. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), atsižvelgdamas į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vertina, kad ieškovo poreikiams patenkinti jam besimokant vidurinėje mokykloje yra reikalinga jo nurodyta 337,67 Eur suma per mėnesį.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl pilnamečio išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia ne tik į vaiko, bet ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (Civilinio kodekso 3.1921 straipsnio 3 dalis). Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t, y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksmai - tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs -amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Vertinant ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį nustatyta, kad dvyliktoje klasėje besimokantis ieškovas gyvena su motina J. N.. J. N. dirba LSMU ligoninėje Kauno klinikos, jos pajamas per mėnesį vidutiniškai sudaro 395,16 Eur darbo užmokestis (b. 1. 65, 70,71,77)., 2016-10-13 parengiamojo teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, jog šeima, kurią sudaro trečiasis asmuo, ieškovas ir pilnametis sūnus V. N. gyvena nuomojamame būste, nuomos sutartis nėra sudaryta, nuomojasi žodiniu susitarimu su nuomotoju, nurodė, jog šeima nėra socialiai remtina, duomenų apie patiriamas būsto išlaikymo išlaidas byloje nepateikta. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo prašė, vertinant atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes teikti išlaikymą savo pilnamečiam paramos reikalingam sūnui, vadovautis nagrinėjant civilinę byla Nr. 2-5212-947/2014 nustatytomis aplinkybėmis. Minėtoje byloje 2014-11-17 priimtame sprendime nurodyta, kad V. N. nedirba, yra neįgalus, jo pajamas sudaro netekto darbingumo pensija, V. N. jokio vertingo turto neturi. Vertinant atsakovo turtinę padėtį, reikšmingomis aplinkybėmis pripažintinos šioje byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovo V. N. pajamas per mėnesį sudaro 273,38 Eur invalidumo pensija, 49,57 Eur kompensuojamoji išmoka, 168 Eur kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, iš viso - 490,95 Eur (b. l. 49, 51-51), nuosavybės teise atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b. l. 52). Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, kuriems išleidžia savo pajamas, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais priešingai ieškovas nurodė, jog tėvą paskutinį kartą matė daugiau nei prieš metus, apie jo piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais girdėjo iš kitų asmenų, todėl ieškovo nurodytos aplinkybės laikytinos neįrodytomis (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovo ir trečiojo asmens vardu nuosavybės teise registruotas transporto priemones.

Teismas pažymi, kad tėvų pareigos vaikams yra lygios, todėl abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus. Iš byloje pateiktų įrodymų, taip pat dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatytą kad ieškovo motina vykdo šią pareigą ir pilnai išlaiko ieškovą jam besimokant vidurinėje mokykloje. Vertinant šalių turtinę padėtį, darytina išvada, kad ieškovo tėvų turtinė padėtis yra panaši - atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jo pajamas per mėnesį sudaro 490,95 Eur išmokos iš VSDFV biudžeto, trečiasis asmuo dirba, pajamas sudaro 395,16 Eur darbo užmokestis, tačiau atsakovas yra netekęs darbingumo, didžiąja dalį pajamų sudaro netekto darbingumo pensija, tuo tarpu trečiasis asmuo gauna pajamas, susijusias su darbo santykiais. Vertintina ir tai, kad ieškovui mokantis vidurinėje mokykloje, trečiasis asmuo geranoriškai teikia

išlaikymą pilnamečiui paramos reikalingam sūnui. Todėl teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), konstatuoja, kad ieškovas turi pagrindo reikalauti, kad atsakovas, jam besimokant gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą, teiktų jam reikalingo būtinojo išlaikymo dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškinys dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo tenkintinas priteisiant ieškovui iš atsakovo 150,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (nuo 2016-06-17) iki ieškovo mokymosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje pabaigos.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovui 2016-02-26 tapus pilnamečiu, atsakovas neteikė jam išlaikymo, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinas 450,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2016-02-26 iki kreipimosi į teismą dienos (2016-06-17).

Ieškovas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis formuojama teismų praktika, bylose dėl išlaikymo priteisimo procesinės palūkanos nėra priteisiamos.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192¹ straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Sprendimą dalyje dėl periodinių išmokų mokėjimo vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą, dėl šių išlaidų priteisimo šalys teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad dalyvaudamas teisminiuose ginčuose ieškovas turėjo 556,70 Eur teisinės pagalbos išlaidų (b. 1. 78-85), ieškinį tenkinus ieškovo turėtos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos jam iš atsakovo.

Byloje susidariusios 2,74 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (b. 1. 2) yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), todėl jos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/lK-290).

Įstatymas nenumato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad tuo atveju, kai yra sumokėta daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymai, tai jis visas arba jo dalis grąžinami jį sumokėjusiam asmeniui. Bylos duomenimis ieškovas yra sumokėjęs 20,00 Eur žyminį mokestį (b. 1. 25), atsižvelgiant į pirmiau nurodytas įstatymines nuostatas, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas ieškovui.

Sprendimui įsiteisėjus naikintinos 2016-06-22 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,260,263-265,268,270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150,00 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2016-06-17) iki ieškovo mokymosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje pabaigos, bet ne ilgiau nei ieškovui sueis

24 metai. Priteistas išlaikymas indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti ieškovui A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450,00 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016-02-26 iki 2016-06-17.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovui A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 556,70 Eur (penki šimtai penkiasdešimt šeši eurai 70 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Grąžinti ieškovui A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,00 (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto Valstybinei mokesčių inspekcijai 2016 m. birželio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 70 (mokėtojas J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo vykdymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2016-06-22 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.