- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-19
- Bylos Nr.
- I-4359-473/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02898-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“
- Atsakovas
- Audito
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Verslo konsultantai“
- Advokatai
- Vytautas Budnikas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Verslo konsultantai“).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą skundu, kuriame teismo prašo: 1) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) 2018 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (10.4) D2-2371 „Dėl bankroto administratoriaus veiksmų“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą atlikti bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ neplaninį patikrinimą (b. l. 1-3). Paaiškina, kad pareiškėja su 2018 m. birželio 30 d. skundu kreipėsi į Tarnybą, kurios prašė atlikti bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ neeilinį patikrinimą ir skirti bankroto administratoriui nuobaudą. Minėtame skunde pareiškėja nurodė, kad bankroto administratorius nevykdė antstolio V. M. reikalavimo ir negrąžino antstoliui pareiškėjai priklausančios 449 608,53 Eur dydžio permokos ir ją pervedė antstoliui D. K., kuris vykdo išieškojimą pagal suklastotą vekselį. Dėl šių bankroto administratoriaus veiksmų pareiškėja patyrė itin didelių nuostolių, kadangi jai nėra grąžintos jai priklausančios lėšos. Prašyme pareiškėja pateikė visus teiginius pagrindžiančius duomenis. Tačiau Tarnyba Sprendimu atsisakė vertinti 2018 m. birželio 30 d. skunde nurodytas aplinkybes, kadangi neva nėra duomenų, jog pareiškėja pažeistas savo teises gina civilinės teisės priemonėmis, bei dėl to, jog yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Paaiškina, kad, kaip minėta, D. K. išieškojimą vykdo pagal suklastotą vekselį (Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civ. byloje Nr. e2-4143-661/201; byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas išieškojimas). Antstolis D. K. gautas lėšas 2018 m. vasario 27d. patvarkymu paskirstė Čekijos Respublikos įmonei LodyOn group s.r.o. Akivaizdu, jog tokie bankroto administratoriaus veiksmai, kuriais šis iki šiol vengia vykdyti antstolio V. M. patvarkymą grąžinti pareiškėjai priklausančią permoką, susidariusią dėl antstolio V. M. per klaidą pervestų lėšų bankroto administratoriaus administruojamai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, yra neteisėti ir pažeidžiantys pareiškėjos teises. Be to, Vilniaus apskr. VPK KP NNTV 2-ajame skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13197-18 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Šiame tyrime tikrinama gauta informacija apie bankroto administratoriaus veiksmus. Taigi, vien ta aplinkybė, kad dėl bankroto administratoriaus yra atliekamas ikiteisminis tyrimas jau leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog jo veiksmuose gali būti neteisėtumo požymių, dėl to yra realus pagrindas atlikti ir neplaninį bankroto administratoriaus patikrinimą ir, nustačius pažeidimus, skirti jam atitinkamą nuobaudą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 patvirtintose Bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūros taisyklėse (toliau – Taisyklės) yra nustatytos Tarnybos funkcijos. Viena iš Tarnybos funkcijų - teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti bankroto administratorių veiklą, taip pat ar šie asmenys ir jų vykdoma veikla atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Taisyklių 16 punkte nustatyta, kad neplaninis administratoriaus veiklos patikrinimas atliekamas pagal prašymą, skundą ar pranešimą, administratoriaus veikla tikrinama tiek, kiek prašoma. Taisyklių 28 punkte nustatyta, jog įtarus administratoriaus veikloje teisės aktų pažeidimus nedelsiant, bet ne vėliau nei per 5 darbo dienas, parengiama stebėsenos išvada, kuri pateikiama Priežiūros institucijos vadovui, kuris įvertinęs gautą informaciją gali priimti sprendimą atlikti neplaninį administratoriaus veiklos patikrinimą. Taisyklių 15.1. papunktyje nustatyta, jog atlikdamas patikrinimą, tikrintojas turi teisę reikalauti iš administratoriaus pateikti informaciją, jos pagrindimo dokumentus ir paaiškinimus dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo. Tačiau Tarnyba pateiktus duomenis vertino abstrakčiai, selektyviai ir fragmentiškai, apsiribojo tik formaliu ir abstrakčiu nustatymu, jog bankroto administratoriaus veiksmuose nėra neteisėtumo požymių, toks nemotyvuotas ir neargumentuotas Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 13 punkte ir 8 straipsnyje numatytiems individualaus teisės akto reikalavimams.
Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16-18). Nurodo, kad Sprendime konstatuota, kad iš pareiškėjos išdėstytų aplinkybių nustatyta, jog skundu yra skundžiamas bankroto administratoriaus elgesys, susijęs su antstolių sprendimų vykdymu, tačiau Tarnyba nėra įgaliota vertinti bankroto administratorių veiksmų, susijusių su antstolių sprendimų vykdymu, taip pat ir skundžiamo bankroto administratoriaus elgesio, todėl Tarnyba nusprendė nepradėti neplaninio bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo pagal skunde Tarnybai nurodytas aplinkybes. Pažymi, kad pareiškėjos argumentas, kad skunde nurodomos faktinės aplinkybės patvirtina, jog yra itin pažeidžiamos ne tik pareiškėjos teisės, tačiau ir antstolio V. M. teisėti interesai ir skunde nurodytos aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad bankroto administratoriaus veiksmai yra neteisėti, yra nepagrįstas. Dėl šio skundo argumento atsakovė pažymi, kad Tarnyba, gavusi asmens prašymą (skundą), turi įvertinti jame keliamus klausimus (ar jų nagrinėjimas priskirtinas Tarnybos kompetencijai, ar jie nebuvo nagrinėti teismo ar Tarnybos anksčiau, ar pastaruoju atveju asmuo pateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, kt.) bei priimti sprendimą dėl neplaninio bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo pradėjimo ar nepradėjimo, konkrečių klausimų nagrinėjimo ar nenagrinėjimo. Neplaninis bankroto administratoriaus veiklos patikrinimas gali būti pradėtas ir atliekamas dėl prašyme (skunde) nurodytų bankroto administratoriaus galimai padarytų teisės aktų pažeidimų tik atsižvelgiant į Tarnybos kompetenciją, t. y. vertinti konkrečius bankroto administratorių veiksmus, pasireiškusius bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo priimtų procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų vykdymo pažeidimu (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11⁷ straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip pavedanti vienai valstybės institucijai apskritai kontroliuoti visą asmens veiklą, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu ar kokioje srityje pastarasis veikia. Be to, Tarnyba nėra įgaliota vertinti bankroto administratorių veiksmų, susijusių su antstolių sprendimų vykdymu, taip pat ir skundžiamo bankroto administratoriaus elgesio. Taip pat pažymi, kad sistemiškai vertinant ĮBĮ 37 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatas bei Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisykles, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. VI-341 (toliau – Patikrinimų taisyklės) matyti, kad Patikrinimų taisyklių 20.2 papunktyje įtvirtinta Tarnybos diskrecijos teisė pradėti ar nepradėti pagal asmens skundą neplaninį bankroto administratorių veiklos patikrinimą. Tai reiškia, kad Tarnyba gavusi pareiškėjos skundą dėl bankroto administratoriaus veiksmų įvertinimo turėjo nustatyti, ar yra pagrindas atlikti neplaninį bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą, o nustačius, kad tokio pagrindo nėra, šį savo sprendimą motyvuotai pagrįsti, ką Tarnyba ir padarė Sprendimu. Šiuo atveju Tarnyba nevertino ir nepriėmė sprendimo, ar bankroto administratorius pažeidė/nepažeidė jam keliamus reikalavimus antstolio sprendimo vykdymo procese, o tik vertino, ar atsižvelgus į skunde nurodytas aplinkybes yra pagrindas priimti sprendimą atlikti neplaninį bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą būtent Tarnybos kompetencijos ribose. Pareiškėjos argumentas dėl ikiteisminio tyrimo šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingas. Tarnybos Sprendime taip pat konstatuota, jog nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėja galimai pažeistas savo turtines teises būtų gynusi civilinės teisės priemonėmis, tačiau, remiantis pačios pareiškėjos pateikta informacija, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dalies skunde minimų asmenų (taip pat ir bankroto administratoriaus) veiksmų, kurio metu, Tarnybos nuomone ir turėtų būti įvertintos pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės.
Teismo posėdyje atsakovė palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundo netenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Verslo konsultantai“ prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12-14). Tarnyba kompetentinga nagrinėti tik tuos bankroto administratorių veiksmus, kurie pasireiškė bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo priimtų procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimo vykdymo pažeidimu. Tuo tarpu pareiškėja skunde Tarnybai nenurodė bankroto administratoriaus veiksmų, kuriais būtų pažeidžiami būtent bankroto teisės aktų reikalavimai ar nevykdomi teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimai. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės (pradėtas ikiteisminis tyrimas) tik patvirtina, kad bankroto administratoriaus veiksmai, susiję su antstolio V. M. reikalavimo vykdymu, nėra pripažinti neteisėtais nei civilinėje, nei baudžiamojoje byloje. Taip pat nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog tai, kad dėl bankroto administratoriaus veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas savaime leidžia spręsti, jog jo veiksmuose gali būti neteisėtumo požymių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tad ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas neleidžia preziumuoti neteisėtumo asmenų veiksmuose. Tarnyba, gavusi pareiškėjos skundą dėl bankroto administratoriaus veiksmų įvertinimo, turėjo nustatyti, ar yra pagrindas atlikti bankroto administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą, o nustačiusi, kad tokio pagrindo nėra, šį savo sprendimą motyvuotai pagrįsti. Šiuo atveju Tarnyba nevertina ir nepriima sprendimo, ar bankroto administratorius pažeidė / nepažeidė jam keliamų reikalavimų, o tik vertina, ar atsižvelgus į skunde nurodytas aplinkybes, yra pagrindas priimti sprendimą atlikti neplaninį bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą. Sprendime atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes yra motyvuotai ir pagrindžiant teisės normomis išdėstyta Tarnybos pozicija, kodėl nuspręsta nepradėti bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (b. l. 47).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas kilęs dėl Tarnybos 2018 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. (10.4) D2-2371 „Dėl bankroto administratoriaus veiksmų“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad UAB „Emilė“ Tarnybai 2018 m. gegužės 30 d. pateikė skundą (Tarnyboje gauta 2018 m. birželio 1 d.), kuriame prašė atlikti bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ patikrinimą (b. l. 25-26). Skunde nurodė, kad bankroto administratorius nevykdė antstolio V. M. reikalavimo grąžinti permoką, kuri iš varžytynėse parduoto turto gautų lėšų priklauso pareiškėjai, vietoj to, šią permoką pervedė į antstolio D. K. depozitinę sąskaitą, nors pastarasis vykdo išieškojimą pagal suklastotą vekselį, dėl kurio yra nagrinėjama civilinė byla. Šias lėšas minėtas antstolis pervedė Čekijos Respublikos įmonei. Be to, skunde buvo nurodyta, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo vekselio suklastojimo. Tokiais veiksmais buvo pažeisti pareiškėjos interesai.
Tarnyba 2018 m. liepos 25 d. priėmė sprendimą Nr.(10.4)D2-2371, kuriame nurodyta, kad Tarnyba nėra įgaliota vertinti bankroto administratorių veiksmų, susijusių su antstolių sprendimų vykdymu bei skundžiamo bankroto administratoriaus elgesio, dėl to Tarnyba nusprendė nepradėti neplaninio bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo pagal skunde nurodytas aplinkybes (b. l. 20-21).
ĮBĮ (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d.) 12 straipsnyje numatyta, kad administratoriaus veiklą prižiūri ir duomenis apie įmonės bankroto procesą savo interneto svetainėje skelbia Vyriausybės įgaliota institucija, šiuo atveju toks subjektas yra Tarnyba. ĮBĮ 37 straipsnio 6 dalies 4 punkte numatyta, kad Tarnyba nustato bankroto administratorių veiklos priežiūros tvarką.
Pažymėtina, kad IBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administratoriaus atsakomybė, numatant, kad jis yra atsakingas už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą. Būtent ši įstatymo nuostata apibrėžia Tarnybos kompetencijos, nagrinėjant suinteresuotų asmenų skundus dėl bankroto administratoriaus veiksmų, ribas, t. y. tikrinama tiek, kiek tai yra susiję su bankroto administratoriaus funkcijomis vykdyti bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 patvirtintos Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklės (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. kovo 7 d.) patvirtina, kad administratorių veiklos priežiūros tikslas – tikrinti, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių administratorių veiklą, reikalavimų ir (arba) užkirsti kelią galimiems pažeidimams atsirasti (3 punktas). Priežiūros institucija tikrina administratorių veiklą organizuodama tame tarpe ir neplaninius patikrinimus (7.2. punktas).
Neplaniniai patikrinimai organizuojami vadovaujantis Patikrinimų taisyklėmis (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 11 d.), kurių 19 punktas numato, kad neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo tikslas – įvertinti faktus ar aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas neplaninis patikrinimas, užkirsti kelią naujiems teisės aktų pažeidimams atsirasti. Neplaninis patikrinimas Tarnybos sprendimu gali būti atliekamas gavus asmenų pareiškimą, ar kitą dokumentą dėl administratoriaus veiklos, turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų (20.2. punktas). Priežiūros institucija, gavusi asmenų prašymą (skundą), jį įvertina, ir priima sprendimą pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą ir apie priimtą sprendimą raštu informuoja prašymą (skundą) pateikusį asmenį (21 punktas). Priežiūros institucija, vertindama prašymą (skundą), turi teisę kreiptis į administratorių dėl informacijos, ją pagrindžiančių dokumentų ir paaiškinimų pateikimo (22 punktas).
Kaip matyti, teisės aktai suteikia Tarnybai diskrecijos teisę, įvertinus visas reikšmingas skunde nurodytas aplinkybes, nuspręsti pradėti arba nepradėti bankroto administratoriaus neplaninį patikrinimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai viešojo administravimo subjektui suteikiama diskrecijos teisė, jo priimame akte turi būti išdėstyti motyvai, kurie nustatytos diskrecijos ribose lėmė atitinkamą sprendimą (LVAT 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4387-811/2017). Tarnyba, nustačiusi, kad pagrindo pradėti neplaninį patikrinimą nėra, šį savo sprendimą privalo motyvuotai pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar Tarnyba, priimdama skundžiamą Sprendimą, tinkamai nustatė reikšmingas aplinkybes bei motyvavo savo atsisakymą pradėti bankroto administratoriaus neplaninį patikrinimą.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (LVAT 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A313-146/2016).
Tarnyba, priimdama Sprendimą, nurodė, kad neplaninis veiklos patikrinimas gali būti pradėtas ir atliekamas tik atsižvelgiant į Tarnybos kompetenciją, įtvirtintą IBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalyje, todėl kompetencija tikrinti bankroto administratoriaus veiklą negali būti suprantama kaip pareiga kontroliuoti visą asmens veiklą, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu ir kokioje srityje pastarasis veikia. Tarnyba be kita ko nustatė, kad yra skundžiamas bankroto administratoriaus elgesys, susijęs su antstolių sprendimų vykdymu, šiuo atveju Tarnyba nėra įgaliota vertinti bankroto administratorių veiksmų, susijusių su antstolių sprendimų vykdymu. Tarnyba nenustatė, kad pareiškėja savo galimai pažeistas turtines teises būtų gynusi civilinės teisės priemonėmis, tačiau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame, be kita ko, turėtų būti įvertintos ir pareiškėjos nurodomos aplinkybės.
Teismas daro išvadą, kad Tarnyba šiuo atveju priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Atsižvelgiant į bankroto administratoriaus ĮBĮ įtvirtintas funkcijas ir kompetencijos ribas, šiuo atveju jis negali būti atsakingas už antstolių veiksmus, kuriuos skunde nurodo pareiškėja. Būtent dėl to Tarnyba negali tikrinti bankroto administratoriaus veiksmų šiuo aspektu, kadangi Tarnybai įtvirtinta kompetencija atlikti patikrinimą tik bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, tuo tarpu Tarnyba negali tikrinti bankroto administratoriaus veiksmų, susijusių su lėšų pervedimu antstoliui D. K., nes tokie veiksmai nepatenka į bankroto administratoriaus veiklos ribas, o yra susiję su antstolių sprendimų vykdymu. Šiuo aspektu pažymėtina taip pat ir tai, kad antstolio veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalis).
Konstatuotina taip pat ir tai, kad sistemiškai įvertinus ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio, 37 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatas, taip pat Patikrinimų taisyklių 19 – 22 punktų nuostatas, Tarnyba turi teisę, įvertinusi turimus duomenis, nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju yra pagrindas pradėti neplaninį bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą. Teisės aktuose įtvirtinus teisę, bet ne pareigą, Tarnyba turi teisę motyvuotai atsisakyti pradėti patikrinimą. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju Tarnyba priėmė motyvuotą Sprendimą, kadangi vien pareiškėjos skunde nurodoma aplinkybė, jog dėl bankroto administratoriaus veiksmų yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, savaime negali nulemti, jog jo veiksmuose gali būti neteisėtumo požymių, be to, svarbiausia aplinkybė yra ta, kad Tarnyba net negalėjo atlikti bankroto administratoriaus patikrinimo, kadangi skunde nurodyti veiksmai yra susiję su antstolių veiksmais vykdymo procese.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Tarnybos 2018 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. (10.4) D2-2371 „Dėl bankroto administratoriaus veiksmų“ yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis jo priėmimo tvarkos, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais. Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti išvestinio skundo reikalavimo. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėja skunde dėsto daugiau teiginių, tačiau teismo nuomone, jie nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų detaliau teismas šiame sprendime nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.