- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-25
- Bylos Nr.
- e2A-197-1043/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07069-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Ieškovas
- R. K.
uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4213-570/2023 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. K. (toliau – ieškovas) ieškiniu teismo prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos (toliau – atsakovė) dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų padarytą 1 815,00 Eur turtinę žalą ir 3 000,00 Eur neturtinę žalą bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, jog Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-25-917/2021 jis buvo išteisintas dėl veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalies, 187 straipsnio 1 dalies, nes nebuvo įrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas Kauno AVPK Kauno rajono PK G. komisariatui 2019 m. sausio 19 d. gavus nukentėjusiojo R. Ž. pranešimą apie apvogtą jam priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Įtarimai ieškovui buvo pareikšti 2019 m. birželio 10 d., vadovaujantis vien tik liudytojo M. P. apklausos protokolu, kuris apkalbėjo ieškovą, neva jam pats ieškovas buvo pasipasakojęs, kad su kitu draugu „B.“ (E. Č.) apvogė minėtą automobilį ir paėmė jame buvusius įrankius. Minėto asmens parodymai buvo netiesioginiai, nes jis pats automobilio apvogime nedalyvavo, o tik perpasakojo tai, ką tariamai kitas asmuo jam pasakojo. Kaip paaiškino M. P. tėvas, M. P. yra linkęs fantazuoti, turi psichikos sveikatos problemų, priklausomybių, todėl jo parodymus reikėjo vertinti kritiškai ir tikrinti kitomis priemonėmis, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai to nedarė ir visai nepagrįstai ieškovo atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą, atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus – ieškovas 2019 m. liepos 3 d. buvo laikinai sulaikytas, o nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2019 m. spalio 4 d. suimtas Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iki nuosprendžio įsiteisėjimo civilinių ieškinių užtikrinimui buvo taikyti nuosavybės teisės apribojimai, 2019 m. gegužės 23 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi buvo leista atlikti elektroninių ryšių tinklais perduotos informacijos kontrolę – klausytis mobiliojo ryšio abonentų Nr. 8-644-81718 ir Nr. 8-630-86267, kuriais naudojasi ieškovas. Teismo nutartis leisti klausytis ieškovo pokalbių itin suvaržė jo teises ir laisves, sukėlė nepatogumo, nesaugumo jausmą, nes jis buvo vos pilnametystės sulaukęs jaunuolis. 2019 m. birželio 10 d. pas ieškovą buvo atlikta krata. Krata sukėlė ieškovui didelius nepatogumus, neramumus bei dvasinius išgyvenimus, nes tai buvo atliekama pirmą kartą jo gyvenime. Pareiškus įtarimus, ieškovui buvo taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuris dar labiau apsunkino ieškovo gyvenimą, miegą ir psichologinę būseną. 3 mėnesių suėmimas iš esmės buvo grindžiamas tik M. P. papildomos apklausos metu išsakytais melagingais teiginiais, o tai sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Ieškovui buvo uždrausta paskambinti telefonu visiems, išskyrus jo gynėjai, prokurorui ir tyrėjai atliekantiems ikiteisminį tyrimą. Tokie suvaržymai apsunkino jauno vaikino gyvenimą, dvasinę būklę, taip pat kenkė socialiniams įgūdžiams. 2019 m. liepos 5 d. Kauno apylinkės teismas tenkino prokuroro prašymą dėl leidimo tikrinti suimtojo ieškovo siunčiamą bei gaunamą korespondenciją, išskyrus susirašinėjimą su gynėja. Ieškovo teisės ir laisvės bei teisė į privatumą buvo itin suvaržytos, kai 2019 m. spalio 22 d. jam atliko kvapo testą. Šis testas buvo atliekamas dėl kitos nusikalstamos veikos, kurioje jam net nebuvo pateiktas įtarimas. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu, truko gana ilgai, t. y. nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2020 m. sausio 29 d. Kauno apygardos prokuratūra 2020 m. balandžio 16 d. priėmė kaltinamąjį aktą, kuriame ieškovas buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, dėl vagystės iš automobilio (duomenys neskelbtini)ir bylą perdavė teismui. Ir nors teismas ieškovą išteisino, tačiau teismo procesas ieškovo atžvilgiu užtruko 1 metus 4 mėnesius ir 14 dienų. Ieškovas, gindamasis nuo kaltinimo, buvo priverstas naudotis advokato pagalba ikiteisminiame ir teisminiame procesuose. Advokato pagalbai sumokėjo 1 815,00 Eur. Šią žalą ieškovas vertina kaip turtinę, kuri yra kilusi dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ir neveikimo. Be to, valstybė privalo atlyginti ir 3 000 Eur neturtinę žalą. Neturtinė žala padaryta dėl ilgai atliekamo ikiteisminio tyrimo, sulaikymo, suėmimo, kitų procesinių veiksmų, kurie ieškovui sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, užkirto galimybę studijuoti (laiku pateikti dokumentus per LAMA programą, nuvežti dokumentus į mokymosi įstaigą), dėl ko prarado visus metus.
Atsiliepimas
3. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad siekiant nustatyti visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, prokuroras kreipėsi į teismą dėl procesinės prievartos priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 154 straipsnyje, taikymo. Teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi tenkino prokuroro prašymą dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ikiteisminiame tyrime ir leido nuo 2019 m. spalio 17 d. iki 2020 m. sausio 17 d. klausytis ieškovo telefoninių pokalbių bei kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti bei kaupti. Ieškovo telefoninių pokalbių bei kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos fiksavimas bei kaupimas buvo atliekami teisėtai, nes buvo gautas teismo leidimas. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi tenkino prokuroro prašymą taikyti ieškovo atžvilgiu kardomojo poveikio priemonę – suėmimą, ieškovą suėmime laikant nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2019 m. spalio 14 d. Griežtesnė kardomoji buvo taikyta dėl to, kad ieškovas pažeidė taikytos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 10 d. ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuriame buvo nustatyta, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo metu negali bendrauti su E. Č. ir M. P.. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad savanoriško daiktų pateikimo 2019 m. spalio 12 d. protokolu iš Kauno tardymo izoliatoriaus buvo paimtas įtariamojo E. Č. laiškas, kuriame nurodyta: „dėl to M. nieko nesikišk, pagauk dvynius jei gali adresu - (duomenys neskelbtini), pasakyk, kad pagautų tą asilą ir nufilmuotų jo prisipažinimą ir tegul pasako, dėl ko mane įkišo, tada video į mentyną, ir gal būsiu išleistas“. Tikrinant gautus duomenis, pareigūnai 2019 m. birželio 25 d. apklausė M. P., kuris nurodė, kad 2019 m. birželio 18 d., jam būnant G. parke, prie jo priėjo ieškovas ir jo brolis, ieškovas jam pasakė, kad jis turi lapą, kuriame parašyta, kad reikia jį sudaužyti, paaiškino, kad jis turi pakeisti duotus parodymus, pasakyti, kad vagystes įvykdė ne E. Č., o A.. Pastebėtina, kad minėtus parodymus M. P. patvirtino ir 2019 m. liepos 2 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu. Todėl buvo laikoma, kad ieškovas pažeidė kardomosios priemonės sąlygas, daro poveikį pakeisti parodymus ir taip trukdo ikiteisminiam tyrimui. Baudžiamajame procese išteisinto asmens išlaidas advokatui samdyti, kaip žalą dėl neteisėtų institucijų veiksmų sudaro lėšos, kurios būtų pagrįstai išleistos asmens gynybai nuo baudžiamojo persekiojimo, kiek jos priežastiniu ryšiu susijusios su neteisėtais institucijų veiksmais. Ieškovas pateikė sąskaitas faktūras, kad išlaidas už teisines konsultacijas ir jo gynybą ikiteisminio tyrimo metu patyrė ne ieškovas, o L. K. – P., todėl neaišku, kokiu pagrindu ieškovas reiškia reikalavimą atlyginti jam galimai padarytą turtinė žalą, kurios jis nepatyrė.
4. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pranešimo apie įtarimą įteikimo metu surinkti ikiteisminio tyrimo duomenys davė pagrindo manyti, kad vagystę iš automobilio padarė ieškovas, veikdamas bendrininkų grupėje su kitu vykdytoju. Siekdamas kuo greičiau ir išsamiau atskleisti padarytą nusikalstamą veiką, prokuroras BPK 154 str. nustatyta tvarka ir pagrindais kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl šiame straipsnyje numatytos prievartos priemonės – leidimo atlikti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę. Teismas, nenustatė aplinkybių, dėl kurių prokuroro prašoma procesinė prievartos priemonė negalėtų būti taikoma. Vykdant teismo nutartį, skirtingai nei nurodo ieškovas, buvo gauti tyrimui reikšmingi duomenys dėl ieškovo galimos buvimo vietos tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu. Įteikus pranešimą apie įtarimą, tam, kad užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, ieškovui buvo paskirta švelniausia kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tačiau ieškovas nustatytas kardomosios priemonės sąlygas pažeidė, dėl ko buvo priimtas nutarimas jį sulaikyti ir teismo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šiuos duomenis kaip pakankamus šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje įtarimui ieškovui pagrįsti nurodė ir aukštesnis teismas Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 16 d. nutartyje. Sprendimą sulaikyti ir griežčiausios kardomosios priemonės skyrimą sąlygojo paties ieškovo neteisėti veiksmai, kardomosios priemonės sąlygų pažeidimai, kurie laikytini kaip užkertantys kelią reikalauti žalos atlyginimo. Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo nurodė, jog procesinė prievartos priemonė buvo taikyta ne siekiant apriboti disponavimą galimai vogtomis lėšomis, o galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti. Faktiškai prokurorės nutarimu ieškovo (jo gynėjo) teisė susipažinti su bylos dokumentais, kaip tai nurodė teismas, nebuvo apribota, nes ikiteisminio tyrimo veiksmais, kuriuose dalyvavo pats ieškovas, fiksuoti duomenys jam buvo žinomi, o sprendžiant suėmimo klausimą, dokumentai, kuriais prokuroras grindė prašymą, buvo pateikti teismui, ir su jais turėjo teisę ir galimybę susipažinti ieškovą atstovavęs gynėjas. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nedavė pagrindo prokurorui priimti kitokio procesinio sprendimo, nei kaltinamojo akto surašymas ir bylos atidavimas teismui, nes tik teismas vykdo teisingumą, priima galutinį sprendimą. Ikiteisminis tyrimas užtruko neilgai, nes laikoma, kad tik nuo įtarimo pareiškimo asmeniui atsiranda suvaržymai ir pradedamas baudžiamasis persekiojimas, todėl 7 mėnesių terminas nėra laikytinas per ilgu.
5. Trečiasis asmuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-25-917/2021 išteisino ieškovą, konstatavęs, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima neginčijamai spręsti, kad R. K. yra kaltas, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Kaltinimai ieškovui buvo pareikšti gavus liudytojo M. P. parodymus, kuris ne tik įvardino ieškovą, kaip vagystę vykdžiusį asmenį, tačiau ir nurodė, kas buvo pavogta, automobilio, iš kurio buvo pavogta, markę, jo buvimo vietą. M. P. parodymai nebuvo tiesioginiai, kadangi jis pats vagystėje iš automobilio nedalyvavo. Dėl to, suprantama, kad dalis aplinkybių galėjo būti nurodytos netiksliai, tačiau, didžioji dalis nurodytų aplinkybių atitiko nustatytas aplinkybes. Todėl buvo pagrindas įtarti, kad teisingai nurodytas ir vagystėje dalyvavęs asmuo. Liudytoju apklaustas M. P. tėvas V. P. nurodė, kad M. P. linkęs fantazuoti, tačiau trečiojo asmens vertinimu, tai nesudarė pagrindo visiškai nurašyti jo duotus parodymus, kaip prasimanymus. Ieškovas nepateikė jokių argumentų dėl kratos nepagrįstumo ar pareigūnų padarytų pažeidimų jos metu. Ieškovas buvo įtariamas vagyste, todėl buvo pagrindo įtarti, kad jo namuose galimai bus rasti pavogti daiktai (įrankiai). Dėl to, siekiant surasti galimai pavogtus daiktus ir gauti ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų, buvo tikslinga atlikti kratą. Aplinkybė, kad kratos metus pavogtų daiktų nebuvo rasta, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pats procesinis veiksmas nebuvo tikslingas. Nutarime skirti kardomąją priemonę nurodyta, kad kardomoji priemonė skiriama siekiant užtikrinti R. K. dalyvavimą ikiteisminiame tyrime, nes ieškovas nedirbo, nesimokė, buvo nevedęs, neturėjo finansinių ar šeimyninių įsipareigojimų, dėl kurių būtų priverstas likti gyvenamojoje vietoje. Dėl šios priežasties buvo tikslinga imtis papildomų priemonių užtikrinti jo dalyvavimą ikiteisminiame tyrime. Ieškovui paskirta kardomoji priemonė yra pati švelniausia ir savo pobūdžiu mažiausiai varžanti asmens teises. Kauno AVPK Kauno rajono PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. liepos 3 d. nutarimu buvo nutarta laikinai sulaikyti R. K., nustačius, kad įtariamasis bandė paveikti kitus įtariamuosius, su jais rašosi laiškais, pažeidė kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, bei nebendrauti su nurodytais asmenimis. Vykdant ieškovo elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, buvo gauti tyrimui reikšmingi duomenys dėl ieškovo galimos buvimo vietos tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo pritaikytas galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti. Šiuo atveju, vagiant iš automobilio buvo apgadinta automobilio spyna, nukentėjęs asmuo pareiškė civilinį ieškinį 460,00 Eur sumai. Tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų. Šiuo atveju, ieškovas buvo išteisintas dėl to, kad bylą nagrinėjęs teismas kitaip įvertino surinktus įrodymus, nei prokuroras. Tokia situacija negali būti pagrindu pripažinti neteisėtus prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendyje nėra konstatuotų konkrečių ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų veiksmų, kurias būtų pažeistos baudžiamąjį procesą reglamentuojančios teisės nuostatos ar ieškovo teisės. R. K. įtariamojo statusą turėjo apie dešimt mėnesių, o su kaltinamuoju aktu teismui perduoti keturi kaltinamieji dėl šešių nusikalstamų veikų epizodų. Taigi, įvertinus bylos sudėtingumą, apimtis dėl atliekamų procesinių priemonių, laikytina, kad šis terminas nėra nepateisinamai ilgas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui R. K. iš valstybės 1 815,00 Eur turtinės žalos (turėtų bylinėjimosi išlaidų ikiteisminiame tyrime) atlyginimą, bei 266,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
7. Teismas nurodė, jog baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra patikrinti įtarimą. Tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, ar ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje. 2019 m. sausio 19 d. gavus nukentėjusio R. Ž. pareiškimą dėl vagystės iš jo automobilio, ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalėjo nedelsiant imtis veiksmų, siekiant išsiaiškinti, kas padarė nusikaltimą, kur yra pavogti nukentėjusiojo daiktai ir pan. Juolab, kad tuo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buvo padaryta ir daugiau vagysčių iš gyventojų gyvenamųjų namų ir kt., kurios iki to laiko dar nebuvo išaiškintos (duomenys prijungtoje baudžiamojoje byloje apie sujungtus kelis ikiteisminius tyrimus). Tačiau ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas iš esmės tik vieno liudytojo M. P. parodymų pagrindu. Minėtas asmuo teigė girdėjęs iš paties ieškovo, kad jis su kitu asmeniu apvogė automobilį ir netgi nurodė dalį pavogtų daiktų, tačiau apsiriko dėl patekimo į automobilį būdo. Todėl policijos pareigūnams ikiteisminio tyrimo pradėjimo stadijoje buvo sunku nustatyti ar tai yra prasimanymas, ar M. P. turi informacijos apie vagystę.
8. Teismas nurodė, jog ieškovas būdamas nepilnametis, buvo padaręs nusikalstamas veikas (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos), tačiau 2019 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius. Šie įvykiai buvo tais pačiais 2019 m., todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai pagrįstai galėjo daryti išvadą, jog ieškovas yra linkęs į teisės pažeidimus, su M. P. buvo kaimynai, todėl jo parodymais ir vadovavosi. Be to, buvo atlikta apžiūra įvykio vietoje, atpažinimas, kt. veiksmai. Aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas, nebuvo nustatyta, todėl tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Tai, kad vėliau procese buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis nesurinkus pakankamai ieškovo kaltę patvirtinančių įrodymų ir nenustatyti kiti kaltieji asmenys, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, įvertinę liudytojo parodymus, kitą įvykio tyrimo metu surinktą medžiagą, turėjo pagrindą įtarti, kad ieškovas padarė veiką, turinčias nusikaltimo požymių.
9. Teismas pripažino, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu užsitęsė ilgokai (apie 7 mėn.) ir pareikalavo daug laiko ir kitų sąnaudų. Tik nuo įtarimo pareiškimo asmeniui atsiranda suvaržymai ir pradedamas baudžiamasis persekiojimas, todėl ikiteisminio tyrimo terminas ieškovo atžvilgiu pradedamas skaičiuoti nuo įtarimo jam pareiškimo 2019 m. birželio 10 d. Ikiteisminio tyrimo eiga, įvertinus jos sudėtingumą dėl didelės tyrimo apimties sujungus keletą veikų ir epizodų – būtinybės gauti įvairius dokumentus, atlikti kvapo mėginius, kratas, telefoninių pokalbių ir sms pranešimų sekimą, poėmius bei kitus bylos tyrimui reikalingus dokumentus, gautų duomenų analizė ir įvertinimas, negali būti pripažinta nepagrįstai uždelsta. Per visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį buvo atlikta eilė procesinių veiksmų – po kelis kartus apklausti liudytojai, išreikalauta medžiaga, daroma kratos, klausomasi pokalbių, sekamas susirašinėjimas, nustatinėjama įtariamųjų buvimo vieta pagal jų telefonų buvimo vietą, daromi atpažinimai ir kt. Iš baudžiamosios bylos medžiagos teismas nenustatė, kad ikiteisminį tyrimą vykdžiusios institucijos būtų delsę vykdyti procesą ir tuo būtų pažeidinėję principinį Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisės į operatyvų procesą reikalavimą. Taip pat nenustatė, kad procese šio reikalavimo pažeidimą būtų konstatavę ikiteisminio tyrimo priežiūrą vykdę prokurorai ar atitinkamai ikiteisminio tyrimo teisėjai, proceso eigoje būtų buvę laikotarpių, kada iš viso nebūtų atliekami procesiniai veiksmai, ar procesas būtų buvęs prastai koordinuojamas jame dalyvavusių teisėsaugos institucijų.
10. Teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nepagrįstai ilgas, jog užsitęsė dėl pareigūnų neteisėtų kaltų veiksmų. Priešingai, teigė, kad jis buvo nepagrįstai pradėtas ir kai kurie veiksmai (kvapo mėginio paėmimas) buvo nereikalingas ir atliktas neteisėtai. Tačiau kaip matyti iš išteisinamojo nuosprendžio, tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, tačiau ieškovas išteisintas nesurinkus pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Aplinkybė, kad ieškovo atžvilgiu 2021 m. rugsėjo 27 d. priimtas išteisinamasis nuosprendis nesurinkus pakankamai ieškovo kaltę patvirtinančių įrodymų, nesudaro pagrindo teigti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai ieškovo atžvilgiu buvo savaime neteisėti, teismui nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio dėl žalos atlyginimo.
11. Dėl kardomosios priemonės skyrimo teismas nurodė, jog rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo paskirtas pagal baudžiamajame procese numatytas procedūras, siekiant užtikrinti ieškovo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Vėliau dėl paties ieškovo kaltės – daromo poveikio ir smurto liudytojo M. P. atžvilgiu, kardomoji priemonė pakeista į griežtesnę – suėmimą 3 mėnesiams. Ši teismo nutartis palikta nepakeista ir Kauno apygardos teismo nutartimi. Teismas atmetė ieškovo argumentą, jog suėmimas padarė jam žalą, kad jis negalėjo pradėti studijų, teko iškęsti didelius nepatogumus įkalinimo įstaigoje, nes teismo nutartimi buvo konstatuota, jog ieškovas pradėjo trukdyti ikiteisminiam tyrimui, daryti poveikį liudytojui, vykdyti kito įtariamojo M. Č. nurodymus, duodamus iš įkalinimo įstaigos. Teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju, jeigu taikant kardomąją priemonę būtų buvę įvykdyti neteisėti veiksmai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti ieškovo minimų procesinių prievartos priemonių neteisėtumo.
12. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, jog ieškovo argumentai, kad baudžiamojo proceso, kuris, kaip nustatyta, pradėtas pagrįstai, veiksmai turėjo esminę reikšmę jo galimybei studijuoti, sveikatai, iš esmės daugiau atspindi jo galimus turtinius praradimus, bet ne sunkius dvasinius išgyvenimus. Tačiau, ieškovas ir pats prisidėjo prie to, kad dėl griežtesnės kardomosios priemonės skyrimo negalėjo 2020-2021 m. pradėti studijuoti mokymosi įstaigoje ir pagal liudytojo M. P. parodymus ikiteisminio tyrimo stadijoje pagrįstai įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, prisiima riziką dėl jam galinčių kilti neigiamų išgyvenimų pradėjus ikiteisminį tyrimą. Teismas pripažino, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir įtarimų bei kaltinimų ieškovui pateikimas galėjo sukelti ieškovui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir įtampą, tačiau pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką už bendro pobūdžio jausmus (stresą, nerimą, nesaugumą ir pan.) neturtinė žala savaime nėra atlyginama. Vien ieškovo pateiktas emocinės būklės apibūdinimas nesudaro pagrindo žalai kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų pasekmė pripažinti.
13. Teismas nurodė, jog 2021 m. rugsėjo 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas, nesurinkus pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Priėmus nuosprendį, jo turėtų bylinėjimosi išlaidų valstybė neatlygino, nuosprendyje dėl to visiškai nepasisakė. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovo motina L. K. advokatų bendrijai „Molis, Spaičienė ir partneriai“ pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras už ieškovo atstovavimą ikiteisminiame tyrime, advokatų bendrijai iš vis pervedė 1 815,00 Eur. Teismas atsižvelgęs į aplinkybių visetą bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – KT) 2021 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. KT45-A-N3/2021 „Dėl LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnio LR baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties LR Konstitucijai“, darė išvada, kad ieškovas turėjo ikiteisminiame tyrime išlaidų advokato pagalbai sumokėti, jos buvo realios ir pagrįstos, todėl ieškovą išteisinus, jos turėjo būti atlygintinos, t. y. ieškovo prašymą šioje dalyje tenkino ir priteisė 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidas iš valstybės netgi ir nekonstatavus ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo neteisėtų veiksmų.
14. Teismui ieškinį tenkinus iš dalies (patenkinta 38 proc., atmesta 62 proc. reikalavimų), priteisė iš atsakovės ieškovui 266,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (700 Eur x 38 proc.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį dėl turtinės žalos (išlaidų už gynėjo suteiktą pagalbą baudžiamajame procese) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo teisės į išlaidų advokato pagalbai apmokėjimą, netinkamai aiškino ir taikė BPK 106 straipsnio, CK 6.272 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo tokio pobūdžio bylose suformuotos teismų praktikos, nesivadovavo KT išaiškinimais, dėl ko nepagrįstai iš atsakovės ieškovui priteisė jo baudžiamajame procese patirtas išlaidas gynėjo paslaugoms apmokėti.
15.2. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų šiuo atveju – BPK nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Todėl jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamajame procese patirtų išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti, t. y. yra procesinio pobūdžio išlaidos, reikalavimas dėl kurių atlyginimo negali būti reiškiamas savarankiškai atskiroje civilinėje byloje. Todėl baudžiamojo proceso išlaidos (ieškovo išlaidos advokato paslaugoms apmokėti) negalėtų būti atskiru ieškinio dalyku kitoje (civilinėje byloje), o turėtų būti priteisiamos BPK 106 straipsnyje numatyta proceso išlaidų atlyginimo tvarka, tame pačiame procese, kuriame jos ir buvo patirtos, t. y. baudžiamajame procese.
15.3. Išteisinamasis nuosprendis ieškovo atžvilgiu buvo priimtas 2021 m. rugsėjo 27 d., t. y. po KT 2021 m. kovo 19 d. nutarimo, todėl ieškovas, turėdamas visas galimybes savalaikiai kreiptis dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo, nesikreipė į baudžiamąją bylą nagrinėjusį teismą dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo, o nepagrįstai pradėjo atskirą teismo procesą, prašydamas priteisti turtinę žalą CK 6.272 straipsnio pagrindu, kurioje teismas, kaip minėta aukščiau, nekonstatavęs neteisėtų veiksmų, nepagrįstai, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, šias išlaidas priteisė.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo apeliacinį skundą tenkinti.
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Nagrinėjamu atveju, ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jo atžvilgiu teisėsaugos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą, o jis vėliau buvo išteisintas, nelaikytina deliktu, kuris kompensuotinas pagal CK 6.272 straipsnį – ieškovas savo prašymą išimtinai sieja tik su baudžiamojoje byloje patirtomis išlaidomis teisinėms paslaugoms. Nustačius, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai jo atžvilgiu neatliko neteisėtų veiksmų, vien aplinkybė, kad jis buvo išteisintas negali būti pagrindu priteisti žalą, pagal CK 6.272 straipsnį. Šiuo atveju, turėtų būti vadovaujamasi aktualia procesine teisės norma – BPK 106 straipsniu, vadovaujantis kuriuo, išlaidos gynybai nebuvo atlyginamos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl turtinės žalos (baudžiamajame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų) atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Byloje nustatytos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje 2019 m. sausio 29 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04089-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, dėl vagystės iš transporto priemonės. 2019 m. birželio 10 d. R. K. pareikštas įtarimas dėl vagystės iš automobilio. Byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-25-917/2021 išteisino R. K., konstatavus, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima neginčijamai spręsti, kad R. K. yra kaltas, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas turėjo ikiteisminiame tyrime išlaidų advokato pagalbai sumokėti, kurios buvo realios ir pagrįstos, sprendė, kad išteisinus ieškovą, šios išlaidos turi būti atlygintinos, net ir nekonstatavus ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo neteisėtų veiksmų. Su šiuo sprendimu nesutinka atsakovė. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, nepagrįstai sprendė, jog ieškovas turi teisę į turtinės žalos, išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti baudžiamajame procese, atlyginimą ir, kad baudžiamojo proceso išlaidos (ieškovo išlaidos advokato paslaugoms apmokėti) negali būti atskiru ieškinio dalyku kitoje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pritarti šiai pozicijai.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovei Lietuvos Respublikai civilinio proceso tvarka pareiškė reikalavimą atlyginti jam padarytą turtinę žalą, kuria jis laiko baudžiamajame procese jo patirtas išlaidas už teisinę gynybą. Ieškovas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo kildino iš to, kad buvo nepagrįstai apkaltintas nusikalstamos veikos padarymu, nesutikdamas su jam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis ir siekdamas įrodyti savo nekaltumą baudžiamajame procese turėjo samdytis advokatą, dėl ko patyrė teisinės pagalbos išlaidas.
17. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45–A–N3/2021 pripažino, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Kai asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, jokiais atvejais nėra atlyginamos jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas.
18. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui konstatavus, kad galiojęs teisinis reguliavimas, kuris nenumatė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo asmenį išteisinus, yra ydingas, toks teisinis reguliavimas įstatymo leidėjo vėliau buvo pakeistas. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. galiojančios BPK 106 straipsnio redakcijos 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
19. Nagrinėjamu atveju teismas ieškovą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, išteisino neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Išteisinantis nuosprendis baudžiamojoje byloje priimtas dar iki BPK 106 straipsnio 3 dalies, nustatančios advokato išlaidų atlyginimą, įsigaliojimo (2022 m. gegužės 1 d.), advokato išlaidų atlyginimo klausimas priimant nuosprendį teisme nebuvo sprendžiamas. Visgi ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nereiškia, kad nėra pagrindo nagrinėti ieškovo reikalavimo priteisti patirtas advokato išlaidas baudžiamojoje byloje civilinio proceso tvarka, kadangi baudžiamojoje byloje ieškovas negalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo prašyti priteisti tokias jo patirtas išlaidas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendimą, priimtą byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18), kuriame konstatuota, kad atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas administraciniame procese, kuriame pasiekta, kad paskirtos baudos buvo panaikintos kaip nepagrįstos, nepriklausomai nuo šių bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažeidžia teisę kreiptis į teismą, taigi ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Be to, kaip jau minėta, Konstitucinis Teismas, taip pat ir nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu, 2021 m. kovo 19 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai.
20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovą išteisinus dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nepriklausomai nuo to, kad tuo metu įstatyminiu lygmeniu dar nebuvo įtvirtinta galimybė proceso šaliai į patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą išteisinimo atveju, visgi ieškovas turėjo ir tebeturi teisę į šių išlaidų atlyginimą iš valstybės. Tokia išvada darytina dėl jau anksčiau paminėtų EŽTT, Konstitucinio Teismo išaiškinimų dėl tokioje situacijoje taikytinų bendrųjų teisės principų, teisinio reguliavimo spragų užpildymo, siekiant asmeniui užtikrinti tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą.
21. CK 6.249 straipsnio prasme turėtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo darbui apmokėti baudžiamajame procese, kuris baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu, yra laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu baudžiamojo proceso nebūtų buvę. Kartu pažymėtina tai, kad remiantis galiojančio BPK 106 straipsnio 3 dalimi, advokato išlaidos išteisinimo atveju yra atlyginamos nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimo, nesiejant jų su civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų nustatymu. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šiuo metu BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuriame tokių išlaidų atlyginimas nesiejamas su valstybės institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu, pripažįsta, kad šioje byloje buvo pagrindas priteisti ieškovui jo turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą baudžiamajame procese, nesiejant šių išlaidų priteisimo nei su valstybės institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu, nei su BPK 106 straipsnio 3 dalies normos galiojimu laike. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-217-450/2023, 84 punktas). Dėl šios priežasties apeliantės argumentai, jog turtinė žala negalėjo būti atlyginta nenustačius neteisėtų veiksmų atmetami kaip nepagrįsti.
22. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo byloje susiklosčiusių teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui reikšmingas teisines bei faktines bylos aplinkybes. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 ir (ar) 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir (ar) materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo sprendimą apskųstoje dalyje palikus nepakeistą, nėra teisinio pagrindo pirmosios instancijos teisme patirtų ir sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų perskirstymui, kadangi reikalavimas panaikinti sprendimo dalį dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo buvo grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui priteisė dalį jo reikalautos turtinės žalos ir dėl to proporcingai patenkintų reikalavimų daliai nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas, t. y. buvo siejamas su netinkamu materialinio teisinio reikalavimo išsprendimu.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.