Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramūno Antanavičiaus (kolegijos pirmininkas), Algerdo Urbšio, Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 231 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bauda subendrinta ją visiškai sudedant su Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 06 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su darbu bei per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio bauda.

Į šios galutinės subendrintos bausmės laiką įskaičiuota bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nuosprendį.

Teisėjų kolegija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. nuteistas už tai, kad 2015-08-06 apie 10.00 val. Kaune, Pušų g. 9, antstoliui M. P. vykdant Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-05 nutartį priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą J. R. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – gyvenamąjį namą, esantį Kaune, Pušų g. 9, ir atvykus kartu su turto vertintoju D. B. atlikti turto vertinimo veiksmų, tyčia pastūmė nukentėjusįjį antstolį M. P., trenkė kumščiu į nosį, tokiu būdu padarė nosies sumušimą su poodine kraujosruva, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nusirengęs marškinėlius trenkė jais M. P. į veidą. Tokiais veiksmais, panaudodamas smurtą, trukdė nukentėjusiajam antstoliui M. P. vykdyti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-05 nutartį.Apeliaciniame skunde nuteistasis D. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-06-08 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teigia, kad antstolis M. P. jam trenkė kastetu į veidą du kartus. Jam buvo nustatyti nubrozdinimai, sumušimai kietu daiktu, rankos sužalojimas, nutraukta sąnario sausgyslė. Antstolis jam neaiškino savo įgaliojimų ir pirmas trenkė. Nukentėjusysis M. P. patvirtino, jog tarp šalių yra susiklosčiusi konfliktinė situacija. Dėl konfliktinės situacijos 2015-08-06 nurodė, kad tą dieną tarp jo ir D. R. įvyko susistumdymas. D. R. kažkuriuo momentu sudavė jam rankomis į gerklės sritį, o jis, atsistumdamas nuo D. R., ranka sudavė kažkur ir D. R. parkrito. Po kritimo dar labiau susinervino, nusimovė viršutinius marškinėlius, spjovė jam į veidą ir su savo rūbu davė per galvą, užgavo nosį, atsirado nedidelė kraujosruva. Negali paaiškinti, kodėl jo rankose D. R. matė kastetą, tačiau jo neturėjo. Liudytoja J. R. patvirtino, kad įvyko konfliktas, kurio metu M. P. mušė ir spardė sūnų. Liudytojas A. H. taip pat parodė, jog matė, kad D. R. gulėjo kraujuotas ir priėjo pasilenkęs nukentėjusysis. D. R. buvo pramušta lūpa, buvo kraujo ant veido. Apeliantas mano, jog paminėti duomenys patvirtina, jog prieš D. R. antstolis pavartojo fizinį smurtą, tačiau šis faktas nebuvo įvertintas. D. R. veiksmai turėjo būti kvalifikuojami dėl fizinio smurto panaudojimo ginantis prieš M. P.. Kvalifikuodamas veiką pagal BK 231 straipsnį teismas turėjo įvertinti ir paties antstolio veiksmų teisėtumą. Antstolio veiksmų teisėtumas ir jo pasirinktas teismo sprendimo vykdymo būdo adekvatumas situacijai taip pat yra svarbios aplinkybės, vertinant jo veiklai trukdžiusio asmens veiksmų pavojingumą ir jo kaltės klausimą. Nagrinėjamojoje byloje D. R. inkriminuoti trukdymo antstolio veiklai veiksmai atlikti prieštaringomis teisinėmis aplinkybėmis bei konflikto tarp šalių sąlygomis: antstolio smurto prieš D. R. panaudojimas, besitęsiantis šalių bylinėjimasis, priimtų antstolio procesinių sprendimų apskundimo faktai, pagrindas įtarti antstolį M. P. esant šališką. D. R. veiksmai dėl būtinosios ginties nuo M. P. smurto ir atitinkamos tyčios nebuvimo neturėjo būti kvalifikuoti pagal BK 231 straipsnio 2 dalį.Teismo posėdyje nuteistojo D. R. gynėja advokatė R. Kalkauskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nuteistojo D. R. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertino faktinių duomenų, kad prieš D. R. antstolis M. P. pavartojo fizinį smurtą. Pažymėtina, jog vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas savo išvadas grindžia įrodymais, kuriuos vertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Priešingai, negu teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Ta aplinkybė, kad bylos įrodymai buvo vertinami nepalankiai D. R., nepatvirtina teismo pažeidimų, nes teismo nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus.Skunde nurodoma, kad teismas visiškai nevertino faktinių duomenų, jog prieš D. R. antstolis pavartojo fizinį smurtą ir šių veiksmų nebuvo pagrindo pripažinti teisėtais. Šį skundo argumentą paneigia byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusysis M. P. parodė, kad, vykdė išieškojimą pagal 2010-01-05 Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį dėl priverstinio išieškojimo iš J. R., D. R.. Atvykus su turto vertintoju apžiūrėti turtą, D. R. pradėjo priekaištauti dėl antstolio lenkų tautybės, suagresyvėjo, pradėjo stumdyti turto vertintoją, antstolį, trenkė jam į gerklės sritį, spjovė į veidą, nors D. R. buvo paaiškinta, koks procesinis veiksmas yra daromas ir, kad antstolis atvyko su turto vertintoju. Liudytoja J. R. teigė, kad antstolis prieš kelias dienas jai pranešė, jog turi atvykti su turto vertintoju apžiūrėti namą. Ji sakė sūnui D., kad antstolis jai pranešė apie atvykimą ir, kad jis nesiginčytų. Liudytojas D. B. parodė, kad su antstoliu M. P. atvyko įvertinti turto. Pradėjus apžiūrą, išėjus į kiemą, jau buvo atėjęs D. R., kuris klausinėjo, ką jis čia veikia. Kalbėjo pakeltu tonu, prašė išeiti, elgėsi agresyviai, bandė provokacinius veiksmus tai prieš jį, tai prieš antstolį, jo žodžiai buvo ne patys gražiausi, vis prikaišiojo, kad antstolis yra lenkas, visą laiką mosikavo rankomis ir provokavo. Jis dirbo M. P. patvarkymu. Liudytojas A. H. nurodė, kad, kai jis peršoko tvorą, pamatė, kad D. R. gulėjo kraujuotas ir prie jo yra pasilenkęs nukentėjusysis. Smūgių jau nebuvo, prasidėjo apsižodžiavimai. Kaltinamasis klausė, kodėl atvažiavo neperspėję. Liudytojas nematė, kas pirmas smūgiavo. Skunde nurodyta aplinkybę, jog antstolio veiksmai buvo neteisėti, paneigia ne tik nurodytų liudytojų parodymai, bet ir kita bylos medžiaga. Iš bylos duomenų matyti, kad antstolio veiksmų teisėtumas patvirtintas Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje, kuria buvo nuspręsta priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą J. R. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, antstolis veikė vadovaudamasis teismo nutartimi, nepažeisdamas teisės aktų. Liudytoja J. R. patvirtino, kad antstolis prieš kelias dienas jai pranešė, kad jis atvyks su turto vertintoju apžiūrėti namą. Pats kaltinamasis pripažino, kad antstolį pažinojo iš anksčiau, jis buvo nuvykęs į antstolio kontorą. Tiek nuteistajam D. R., tiek jo motinai J. R. buvo žinoma ir pranešta apie vykdymo procesą, o antstolio veiksmų teisėtumą patvirtino teismo nutartis. Tuo remiantis, skundo argumentas, kad antstolis M. P. veikė neteisėtai, atmetamas.Nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad jį antstolis mušė su kastetu atmetamas kaip nepagrįstas, nes jis paneigtas byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais, o būtent: nukentėjusiojo M. P., liudytojų J. R., D. B., A. H. parodymais. Nei vienas ikiteisminio tyrimo metu, o vėliau ir teisme apklaustas liudytojas nepatvirtino aplinkybės, kad antstolis M. P. turėjo kastetą ir juo naudodamasis mušė nuteistąjį D. R.. Nors nuteistasis prie skundo pateikia savo veido nuotrauką, iš kurios matyti veido nubrozdinimai, teismo medicinos specialistės išvadą, kurioje konstatuota, kad D. R. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai nepatvirtina aplinkybės, kad sužalojimai atsirado būtent nuo antstolio M. P. smūgių, neva naudojant kastetą. Aukštesniojo teismo nuomone teiginys, kad antstolis M. P. mušė nuteistąjį kastetu yra deklaratyvaus pobūdžio, yra visiškai nepagrįstas, išgalvotas ir pripažįsta jį D. R. gynybine versija.Skunde nuteistasis taip pat kelia būtinosios ginties klausimą, teigdamas, kad veika buvo netinkamai kvalifikuota, t. y. trukdymas antstoliui vykdyti išieškojimo veiksmus yra ne D. R. tiesioginės tyčios rezultatas, o gynimasis nuo antstolio smurto. Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-467/2013). Iš bylos medžiagos matyti, kad pats nuteistasis D. R. kalbėjo pakeltu tonu, elgėsi agresyviai, atliko provokacinius veiksmus tiek prieš antstolį, tiek prieš turto vertintoją, mosikavo rankomis, pradėjo stumdyti turto vertintoją ir trenkė antstoliui. Tai rodo, kad pats nuteistasis provokavo ir puolė tiek antstolį, tiek turto vertintoją, kurie bandė išvengti konflikto ir stengėsi jį nuraminti. Pažymėtina, kad BK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trukdymą bet kokiu būdu teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei kitiems šio straipsnio dispozicijoje išvardintiems asmenims atlikti su atitinkamos bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas. Tai yra tyčinė nusikalstama veika su formalia sudėtimi. Teismų praktikoje pripažinta, kad trukdymą, kaip nusikalstamą veiką, gali sudaryti tiek aktyvūs, tiek pasyvūs veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188/2007), trukdymas gali reikštis kaip reikalavimas, prašymas, patarimas, nurodymas ir pan., o kaltininkas gali veikti bet kokiais motyvais ir tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-630/2007). Minėta, kad antstolis veikė teisėtai ir vykdė Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį, o apie vykdymo procesą tiek nuteistasis, tiek jo motina žinojo. Bylos aplinkybės neleidžia abejoti, kad nuteistasis suprato, jog savo smurtiniais veiksmais, kuriuos ir pats pripažino, sudaro realias kliūtis, t. y. trukdo antstoliui atlikti savo pareigas vykdomojoje byloje ir norėjo taip veikti. Taigi, nesant būtinosios ginties požymių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo veiksmus konstatavo kaip trukdymą antstolio veiklai (BK 231 straipsnis).Pasisakydamas dėl nuteistajam skirtos bausmės aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. R. bausmę, BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Kauno apylinkės teismas įvertino tai, kad D. R. padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. D. R. anksčiau teistas, nusikalstama veika žala nebuvo padaryta, nesusituokęs, nedirbantis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, pirmos instancijos teismas pagrįstai D. R. skyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, kurios dydį nustatė ženkliai mažesnį, nei vidurkis (už apysunkį nusikaltimą nustatoma bauda iki 1000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas)). Taigi įvertinęs minėtas aplinkybes pirmos instancijos teismas pagrįstai skyrė 40 MGL dydžio baudą, kurią pagrįstai ir teisingai visiško sudėjimo būdu subendrino su 2015-12-07 Kauno apylinkės teismo paskirta bausme ir įskaitė atliktą bausmę (jos dalį).Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo teiginiais ir patikrinusi baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nutartyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nutartį, kurioje teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. R. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.