- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-07
- Bylos Nr.
- eI3-1484-484/2023
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei R. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 21R1-454 (AG-400/06-2022) ir ginčą išspręsti iš esmės; 2 ) panaikinti Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė ar Agentūra) 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. SKP-18 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodo, kad įgyvendindama projektą Nr. 19SU-KM-20-1-06613-PR001 „R. K. daržininkystės ūkio modernizavimas“ (toliau – Projektas) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ paraišką Nr. 19SU-KM-20-1-06613-PR001 (toliau – Paraiška) iš savo tėvo D. K. už 15 000 Eur įsigijo traktorių su frontaliu krautuvu, kurį naudoja savo ūkyje bulvių auginimui.
Pareiškėja, nesutikdama su Agentūros išvada, kad ji tokiu būdu sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti, tvirtina, kad tiek jos, tiek jos tėvo ūkiai yra savarankiški. Pareiškėjos pagrindinė veikla yra daržininkystė, t. y. bulvių auginimas, tuo tarpu tėvo D. K. – javų auginimas. D. K. ūkis nebuvo kaip nors dirbtinai išskaidytas ar sumažintas, bei jokia žemės ar ūkio dalis pareiškėjai nebuvo perduota. Pareiškėja 2019 m. deklaravo 5,73 ha žieminių kviečių, 2020 m. deklaravo 6,35 ha žieminių ir vasarinių kviečių, 2021 m. deklaravo 14,64 ha (0,78 ha bulvių, vasarinių kviečių ir pievų). Pareiškėjos ūkis plėtėsi savarankiškai ir tam jokios įtakos jos tėvo D. K. ūkis neturėjo.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, Agentūros išvada, kad vykdoma ta pati veikla, yra taip pat nepagrįsta. Pareiškėjos naudojamos ir dirbamos žemės niekaip nėra susijusios su D. K. dirbamomis žemėmis, naudojami žemės sklypai yra skirtingose teritorijose ir nutolę pakankamai nemažu atstumu. Pareiškėja nenaudoja ir neperėmė iš tėvo jokių jo naudojamų žemių, pagrindines pajamas gauna iš daržininkystės. Agentūros išvada, kad egzistuoja ekonominis ryšys, nepagrįsta.
Pareiškėja skunde pažymi, kad pareiškėjos žemės sklypai, naudojami ūkininkavimui, visi yra (duomenys neskelbtini) rajone, tuo tarpu, D. K. – yra (duomenys neskelbtini) rajone, t. y. skiriasi ir ūkininkavimo geografinė teritorija. D. K. jokių dirbamų žemės plotų (duomenys neskelbtini) rajone neturi. Per visą jo projekto įgyvendinimo laikotarpį traktorius buvo laikomas nuosavoje žemėje: (duomenys neskelbtini), ir tik žiemos laikotarpiu buvo laikomas uždarame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame A. C. Tuo tarpu traktorių įsigijus pareiškėjai jis laikomas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kur pareiškėja faktiškai ir gyvena su savo draugu A. C., pas jo motiną A. C. Pareiškėjos teigimu, D. K. jokios veiklos adresu (duomenys neskelbtini), nevykdė ir nevykdo. Todėl pareiškėja nesutinka, kad ūkius sieja geografinis ryšys.
Agentūra , vertindama teisinį ir (arba) asmeninį ryšį, nesivadovavo Europos Komisijos rekomendacija, o vertindama subjektyviuosius ir objektyviuosius elementus, rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika, tačiau ne Metodikoje prie trečiojo rizikos kriterijaus nurodyta ESTT byla Nr. C-434/12, o ESTT byla Nr. C-110/13. ESTT 2014 m. vasario 27 d. sprendime byloje Nr. C-110/13 aiškino labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžtį. Ūkininkai nepriskirtini SVVĮ apibrėžtai smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto kategorijai, todėl nagrinėjamo ginčo atveju ši byla neaktuali. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, teisinio ir (arba) asmeninio ryšio egzistavimas su giminystės ryšiais nėra siejamas. Iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo byloje Nr. C-434/12 seka, kad nacionalinis teismas, spręsdamas paramos klausimus, turi atsižvelgti į paramos tikslus, tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę, tuo tarpu susijusių asmenų ryšiai ESTT nėra detalizuojami, jų išsamus sąrašas nėra pateikiamas ir paliekama spręsti nacionalinio teismo diskrecijai.
Pagal Paraiškos teikimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, ribojimų investicijas įsigyti iš susijusių asmenų nebuvo, todėl Agentūra neturėjo pagrindo konstatuoti šio rizikos kriterijaus buvimo vien tik nustačiusi aplinkybę, jog D. K. yra pareiškėjos tėvas. Agentūra, pareiškėjos vertinimu, nepagrįstai tuo pagrindu susiejo jos ir jos tėvo D. K. ūkius bei padarė nepagrįstą išvadą, kad ji sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti.
Pareiškėja skunde pažymi, kad pagal Paraiškos pateikimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 3D-69 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, 17 punkte nustatytus įsipareigojimus, nebuvo numatyta draudimo investicijas įsigyti ne iš susijusių asmenų. Tokia nuostata atsirado tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui 2021 m. kovo 31 d. priėmus įsakymą Nr. 3D-200, kuriuo buvo patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklės, taikomos nuo 2021 metų. Toks įpareigojimas nustatytas minėtų taisyklių 17.17 papunktyje.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka ir su Agentūros išvada, kad egzistuoja projektų funkcinis nesavarankiškumas. Tvirtina, kad jos ir D. K. ūkiai yra savarankiški. Ūkiai yra skirtingose geografinėse vietovėse (pareiškėjos – (duomenys neskelbtini) r. sav., o D. K. – (duomenys neskelbtini) sav.), skiriasi vykdoma veikla (pareiškėjos pagrindinės gaunamos pajamos iš daržininkystės (bulvių auginimo), tuo tarpu D. K. – iš javininkystės). Nei pareiškėjos vykdoma veikla D. K. ūkiui, nei D. K. veikla pareiškėjos ūkiui jokios įtakos nedaro, t. y. galutiniam rezultatui pasiekti nereikia bendros veiklos.
Pareiškėja, nesutikdama su Agentūros išvada, kad traktoriumi galimai galės naudotis ir D. K., teigia, kad ji vykdydama bulvių sodinimo veiklą papildomai prie jau įsigyto traktoriaus už savo lėšas įsigijo bulvių sodinamąją bei bulvių kasimo kombainą. Abu agregatai yra tinkami prie jau įsigyto traktoriaus. Traktoriumi išimtinai savo ūkyje naudojasi tik pareiškėja ir D. K. savo žemės sklypuose, kurie yra (duomenys neskelbtini) (nutolę 30 km. atstumu) minėtu traktoriumi nesinaudoja ir tikslo naudotis neturi, kadangi jo ūkyje (javininkystėje) jis jam nėra tinkamas.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad tikrinimo metu Agentūrai pateikė visus dokumentus, susijusius su pardavimais ir gautomis pajamomis. Teigia, kad ji iš ūkio 2021 metais gavo 6 500,08 Eur pajamų, iš jų 4 600 Eur iš bulvių pardavimo ir 1 900,08 Eur iš javų pardavimo. A. K. pardavė ne 5,5 t, o 5 t bulvių už 1 000 Eur, kitas bulves už 3 600 Eur pardavė kitiems pirkėjams.
Pareiškėjos tvirtinimu, Sprendime nėra jokių motyvų, įrodymų ir/ar argumentų, kad ji būtų sąmoningai ir dirbtinai sukūrusi kokias nors sąlygas, siekdama neteisėtai gauti paramą. Pareiškėja pažymi, kad jokios melagingos informacijos Agentūrai nepateikė, taip pat ir nenuslėpė jokios informacijos.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad jai pritaikyta sankcija yra neteisinga ir neadekvati, kadangi jos tikslas ir buvo įsigyti traktorių bei jį naudoti savo ūkyje.
Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pažeidimo tyrimo metu nustatyta, jog Paramos gavėjos projektas Nr. 19SU-KM-20-1-06613-PR001 yra susijęs su kito paramos gavėjo D. K. projektu Nr. 19SU-KM-15-1-04590-PR001, todėl projektai nagrinėti pagal pagrindinius rizikos kriterijus, vadovaujantis Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 „Dėl Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) .
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiu, kad rizikos kriterijus „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“ nustatytas nepagrįstai. Atsakovė atsiliepime pažymi, kad D. K. įgyvendinto projekto Nr. 19SU-KM-15-1-04590-PR001 ir Paramos gavėjos projekto Nr. 19SU-KM-20-1-06613-PR001 įgyvendinimo vieta sutampa, t. y. Paramos gavėjos už paramos lėšas įsigytas traktorius saugomas: (duomenys neskelbtini), remiantis 2020 m. birželio 25 d. su A. C. sudaryta panaudos sutartimi.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad rizikos kriterijus „Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla“ taip pat atitinka. Šią išvadą Agentūra grindžia šiais argumentais: 1) pareiškėjos projekte numatyta daržininkystės veikla, taip pat pareiškėja deklaruoja ir kviečius, pievas; D. K. projekte numatyta augalininkystės veikla; 2) D. K. projekto Nr. 19SU-KM-15-1-04590-PR001 verslo plane ir pareiškėjos projekto Nr. 19SU-KM-20-1-06613-PR001 verslo plane nurodytos analogiškos aplinkybės, susijusios su investicijų pagrindimu; 3) paramos gavėjo D. K. projekto Nr. 19SU-KM-15-1-04590-PR001 ir paramos gavėjos R. K. projekto Nr. 19SU-KM-20-1-06613-PR001 įgyvendinimo vieta ta pati.
Atsakovė atsiliepime nurodo, jog egzistuoja ir rizikos kriterijus „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės” (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys), nes D. K. yra paramos gavėjos tėvas.
Funkcinį nesavarankiškumą, atsakovės vertinimu, patvirtina tai, kad paramos gavėja įsigijo naudotą traktorių iš paramos gavėjo D. K., t. y. tėvo. Paramos gavėjos tėvas D. K. pagal projektą Nr. 19SU-KM-15-1-04590-PR001 gavo 15 000 Eur paramos sumą už šį naują traktorių. Faktiškai Paramos gavėja prašo paramos už tą pačią investiciją – naudotą traktorių „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kartu su frontaliniu krautuvu (tėvas D. K. projektą Nr. 19SU-KM-15-1-04590-PR001 įgyvendino, projekto priežiūra baigėsi 2019 m. kovo 16 d.). Paramos gavėjos tėvas D. K. vykdo augalininkystės veiklą – deklaruoja pasėlius, Paramos gavėja projekte vykdo daržininkystės veiklą, 2021 m. deklaravo 0,78 ha bulvių, ankstesniais metais, t. y. 2019 m. ir 2021 m. buvo deklaruoti vasariniai ir žieminiai kviečiai. Tiesiogines išmokas Paramos gavėja deklaruoja nuo 2019 m. (2019 m. deklaravo 5,73 ha žieminių kviečių, 2020 m. deklaravo 6,35 ha žieminių ir vasarinių kviečių, 2021 m. deklaravo 14,64 ha (deklaravo 0,78 ha bulvių, vasarinių kviečių ir pievų).
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, paramos gavėjai (pareiškėja ir D. K.) neskatina žemės ūkio konkurencingumo, projektuose numatyta veikla sąmoningai išskirta į skirtingus projektus, naudojantis bendra pagal KPP finansuojama infrastruktūra, siekiant įgyti programos tikslams prieštaraujantį pranašumą, taip sukuriant vieną bendrą ekonominį vienetą: projektai yra susiję tarpusavyje, o už paramą įsigytą investiciją (naują traktorių „(duomenys neskelbtini)“) tėvas D. K. pardavė dukrai R. K., kuri už tą pačią investiciją (naudotą traktorių „(duomenys neskelbtini)“) vėl prašo paramos, įgyvendindama savo projektą.
Atsakovės tvirtinimu, pareiškėja, sukurdama neteisėtas sąlygas paramai gauti, pažeidė Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 3D-69, VI skyriuje nurodytus tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus. Todėl nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiu, jog Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507, 243.1 papunktį. Pažymi, kad Paraiškoje pareiškėja patvirtino, jog nesukūrė galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje pareiškėjos skundą prašė patenkinti remdamasis skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir skundą prašė atmesti vadovaudamasi atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. SKP-18 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo konstatuotas pažeidimas ir pareiškėjai pritaikytos sankcijos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, jog pareiškėja 2020 m. birželio 29 d. Agentūrai pateikė Paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2019 metų, Nr. 19SU-KM-20-1-06613-PR001 (toliau – Paraiška). Paraiškos IV dalies 2 punkte „Programos priemonės veiklos srities remiama veikla“ nurodė – žemės ūkio produktų gamyba, o Paraiškos IV dalies 3 punkte „Sektorius (kurį numatoma kurti verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu) – bulvių auginimas. Paraiškos IV dalies 6 punkte nurodė prašomą paramos sumą – 15 000 Eur. Paraiškos V dalyje nurodė, kad investicijų įgyvendinimo / laikymo vieta – (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdomame pagal panaudos sutartį. Paraiškos VIII dalies lentelėje į 5 klausimą ar nesukūrė galimai neteisėtų sąlygų gauti šią paramą pareiškėja atsakė „Taip“ (Komisijos byla Nr. AG-400/06-2022, I tomas, b. l. 20-31, 70-91).
Prie Paraiškos pridėtame Verslo plane pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ (toliau – Verslo planas) pareiškėja nurodė, jog daržininkystės ūkyje įsigijus traktorių su frontaliniu krautuvu bus pagerinta darbų kokybė, sumažintos darbo laiko sąnaudos. Bus gautas didesnis ir kokybiškesnis derlius, laiku atlikti žemės dirbimo, pasėlių priežiūros ir derliaus nuėmimo darbai. Ypač tvirtos konstrukcijos frontalinio krautuvo rėmas leis atlikti didelio svorio pakrovimo ir iškrovimo darbus. Greitas nuėmimas nuo traktoriaus padeda efektyviau dirbti taupant laiką ir kuro sąnaudas. Traktorius su frontaliniu krautuvu bus naudojamas bulvių auginimo darbams atlikti. Tai sėklos ir trąšų išvežimui į laukus, derliaus nuėmimo metu pakraunant ir iškraunant derlių (Komisijos byla Nr. AG-400/06-2022, I tomas, b. l. 32 – 35, 82-85).
Agentūros Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Marijampolės paramos administravimo skyrius 2020 m. spalio 5 d. raštu informavo pareiškėją apie tai, kad ji patvirtinta paramos gavėja ir jos projekto įgyvendinimui skiriama 15 000 Eur suma (100 proc. dydžio parama). Taip pat pareiškėjai priminti Paraiška prisiimti įsipareigojimai, be kita ko, ir tai, jog parama neteikiama, jei remiantis Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 „Dėl Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo (toliau – Metodika) nustatoma, kad pareiškėjas ar paramos gavėjas galimai neteisėtai sukūrė tokiai paramai gauti reikalingas sąlygas (Komisijos byla Nr. AG-400/06-2022, I tomas, b. l. 36 – 39, 92-95).
Agentūra 2020 m. spalio 12 d. pareiškėjai pervedė 12 000 Eur paramos sumą (Komisijos byla Nr. AG-400/06-2022, I tomas, b. l. 44).
Pareiškėja 2021 m. vasario 10 d. su D. K. sudarė pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėja už 15 000 Eur įsigijo traktorių su frontaliniu krautuvu „(duomenys neskelbtini)“ (Komisijos byla Nr. AG-400/06-2022, I, b. l. 41). Pareiškėja 2021 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymu D. K. už pagal 2021 m. vasario 10 d. sąskaitą–faktūrą serija DK Nr. 001 įsigytą traktorių su frontaliniu krautuvu (duomenys neskelbtini) pervedė 15 000 Eur (Komisijos byla Nr. AG-400/06-2022, I tomas, b. l. 40, 43).
Agentūros Mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitoje pagal KPP priemonę „Parama smulkiems ūkiams (be sutarties)“ (toliau – Ataskaita) nurodyta, kad Agentūra Projekto įgyvendinimo vietoje 2022 m. vasario 25 d. atliko patikrą (Komisijos byla Nr. AG-400/06-2022, I tomas, b. l. 173-184).
Agentūra 2022 m. balandžio 25 d. raštu Nr. BRK-5217 „Dėl pažeidimo tyrimo“ informavo pareiškėją, apie tai, jog jos mokėjimo prašymo Nr. 19SU-KM-20-1-06613-MP002 vertinimas sustabdytas, nes Agentūra atlieka pažeidimo tyrimą dėl pareiškėjos įgyvendinto projekto Nr. 19SU-KM-20-1-06613-PR001 (toliau – Projektas). Agentūra minėtame rašte nurodė, kad pažeidimo tyrimas atliekamas vadovaujantis Metodika, nes kilo įtarimų, jog pareiškėja, įgyvendindama Projektą, galbūt pažeidė Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 3D-69 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtinimo“ (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), nuostatas (Komisijos byla Nr. AG-400/06-2022, I tomas, b. l. 104 - 105).
Agentūros Pažeidimų administravimo klausimams spręsti komisija, 2022 gegužės 11 d. posėdyje išnagrinėjusi paramos gavėjos R. K. Projektą, 2022 m. gegužės 18 protokoliniu sprendimu Nr. RV9-13 nusprendė registruoti pažeidimą, susijusį su paramos gavėjos Projektu (Komisijos byla Nr. AG-400/06-2022, I tomas, b. l. 185-187).
Agentūra , atlikusi pažeidimo tyrimą, vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, 188 ir 189 punktais, 2022 m. gegužės 19 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-18 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo konstatavo, kad pareiškėja – paramos gavėja sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti ir vadovaujantis Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 20 punktu pareiškėjai – paramos gavėjai pritaikė išmokėtos paramos 12 000 Eur susigrąžinimo bei 3 000 Eur paramos sumažinimo (neišmokant likusios paramos sumos) sankciją. Taip pat pritaikė papildomą sankciją – paramos gavėjai neskiriama parama pagal tą pačią priemonę, t. y. Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus (Komisijos byla Nr. AG-400/06-2022, I tomas, b. l. 11-19,108-116).
Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, Agentūra pareiškėjai sankciją pritaikė nustačiusi, kad paramos gavėjos R. K. projektas Nr. 19SU-KM-20-1-006613-PR001 yra susijęs su kito paramos gavėjo D. K. projektu Nr. 19SU-KM-15-1-04590-PR001 ir atitinka Metodikoje nurodytus rizikos kriterijus: 1) „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta“ – geografinis ryšys), 2) „Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla“ – ekonominis ryšys), 3) „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės“ (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys), 4) „Funkcinis nesavarankiškumas“
Pareiškėja, nesutikdama su Agentūros 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. SKP-18 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, 2022 m. liepos 7 d. pateikė skundą Komisijai (Komisijos byla Nr. AG-400/06-2022, I tomas, b. l. 1-6).
Komisija , išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 21R-454 (AG-400/06-2022), pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (Komisijos byla Nr. AG-400/06-2022, II tomas, b. l. 17-29).
Dėl pažeidimo
1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nustatoma, jog tam tikrais veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti.
2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, 4 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad kai nustatoma, jog paramos gavėjai, siekdami įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, dirbtinai sukūrė tokioms išmokoms gauti reikalingas sąlygas, jiems išmokos neskiriamos.
ESTT 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendime byloje Nr. C-434/12 pažymėta, kad, siekiant įrodyti potencialaus pagalbos gavėjo piktnaudžiavimą, būtina objektyvių aplinkybių, iš kurių matyti, kad, nors taikytinuose teisės aktuose numatytos sąlygos formaliai įvykdytos, juose numatytas tikslas nepasiektas, visuma ir subjektyvus elementas, kurį sudaro siekis gauti naudos pagal Sąjungos teisės aktus, dirbtinai sukuriant jame numatytas sąlygas šiai naudai gauti. Kiek tai susiję su pirmuoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvias bylos aplinkybes, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad nebus galima pasiekti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (ŽŪFKP) paramos schema siekiamo tikslo. Kiek tai susiję su antruoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvius įrodymus, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad dirbtinai sukūręs sąlygas, reikalingas išmokoms pagal ŽŪFKP paramos schemą gauti, paraiškos teikėjas išimtinai siekė įgyti šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Šiuo tikslu teismas gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip antai teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, liudijančiais buvus sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo. Šių dviejų elementų buvimą turi nustatyti nacionalinis teismas, ir jų įrodymai turi būti pateikti pagal nacionalinę teisę, jeigu tai nekenkia Sąjungos teisės veiksmingumui (paminėto sprendimo 29, 30 p., rezoliucinė dalis). Dėl subjektyviojo elemento ESTT taip pat nurodė, kad nacionalinis teismas turi nustatyti tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę; prie aplinkybių, į kurias minėtas teismas gali atsižvelgti siekdamas nustatyti, kad išmokoms iš EŽŪFKP gauti reikalingos sąlygos sukurtos dirbtinai, priskiriami teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su atitinkama investicine operacija susijusių asmenų ryšiai (paminėto sprendimo 39, 40 p.).
Iš ESTT 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo byloje Nr. C-434/12 seka, kad nacionalinis teismas, spręsdamas paramos klausimus, turi atsižvelgti į paramos tikslus, tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę, o susijusių asmenų ryšiai ESTT nėra detalizuojami, jų išsamus sąrašas nėra pateikiamas ir paliekama spręsti nacionalinio teismo diskrecijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. eA-349-629/2019; kt.).
2013 m. gruodžio 17 d. Europos parlamento ir T. R. (ES) Nr. 1305/2013 „Dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005“ 4 straipsnyje nurodyta, kad pagal visą BŽŪP sistemą parama kaimo plėtrai, įskaitant paramą veiklai maisto sektoriuje, taip pat ne maisto sektoriuje ir miškininkystėje, padedama siekti šių tikslų: a) skatinti žemės ūkio konkurencingumą; b) užtikrinti tvarų gamtos išteklių valdymą ir klimato politikos veiksmus; c) užtikrinti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą, be kita ko, kurti darbo vietas ir jas išlaikyti.
Programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritis „Parama smulkiesiems ūkiams“ (toliau – priemonės veiklos sritis) prioritetas – visuose regionuose didinti visų žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas (Įgyvendinimo taisyklių 6 punktas). Programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritis „Parama smulkiesiems ūkiams“ tikslinė sritis – efektyvesnis ūkininkavimas modernizuojant ūkius, užsiimant prekine gamyba bei konkuruojant rinkoje, didinant smulkiųjų ūkių ekonominį gyvybingumą (Įgyvendinimo taisyklių 7 punktas). Įgyvendinimo taisyklių 8 punkte nustatyti Programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritis „Parama smulkiesiems ūkiams“ kompleksiniai tikslai: inovacijų kūrimas, diegimas ir sklaida (8.1. papunktis); aplinkos išsaugojimas ir tvari plėtra (8.2. papunktis); klimato kaitos švelninimas (8.3. papunktis).
Įgyvendinimo taisyklių 18 punkte nustatyta, kad didžiausias išmokos dydis – 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų). Parama skiriama verslo planui įgyvendinti ir mokama išmokant išmoką (Įgyvendinimo taisyklių 19 punktas).
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjai 15 000 Eur parama skirta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2019 metų. Pareiškėja, teikdama paraišką ir įgyvendindama Projektą, įsipareigojo plėsti savo ūkį, teikiant prioritetą ūkio gyvybingumo didinimui, konkurencingumui ir inovacinių ūkio technologijų diegimui. Pareiškėjos Projektas ir prašoma 15 000 Eur suma atitiko Priemonės veiklos srities prioritetui, tikslinei sričiai ir ES kompleksiniams tikslams.
Byloje ginčo, jog pareiškėja, įgyvendindama Projektą, už gautą paramą įsigijo traktorių su frontaliniu krautuvu (duomenys neskelbtini) iš savo tėvo D. K. pagal 2021 m. vasario 10 d. sąskaitą-faktūrą serija DK Nr. 001, kuriam 2021 m. vasario 10 d. pervedė 15 000 Eur, nėra. Byloje pripažįstama ir aplinkybė, jog šį traktorių su frontaliniu krautuvu (duomenys neskelbtini) D. K. įsigijo kaip investiciją pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“ paramos paraišką, pateiktą 2015 m. birželio 26 d. Nr. 19SU-KM-15-1-04590- PR001 (Komisijos byla Nr. AG-400/06-2022, I tomas, b. l. 145-170).
Įgyvendinimo taisyklių 16.13. papunktyje nustatyta, kad parama neteikiama, jei remiantis Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 „Dėl Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“, nustatoma, kad pareiškėjas ar paramos gavėjas galimai neteisėtai sukūrė tokiai paramai gauti reikalingas sąlygas.
Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 „Dėl Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D- 25 redakcija; toliau – Metodika) nustato kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatomi pareiškėjai arba paramos gavėjai, galimai neteisėtai sukūrę sąlygas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) priemones.
Pagal Metodikos 5.2. papunktį, galimai neteisėtos sąlygos gauti paramą – fizinių arba juridinių asmenų tarpusavyje ir (arba) su trečiaisiais asmenimis sąmoningai derinimas sąlygos, kuriomis gali būti siekiama įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą.
Metodikos 6 punkte nustatyta, kad jei projektas pagal Metodikos 1 priede detalizuotus pagrindinius rizikos kriterijus atitinka galimai neteisėtai sukurtas sąlygas paramai gauti (tiek vertinimo, tiek administravimo ar priežiūros metu), būtina papildomai įvertinti (atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT sprendimus bylose Nr. C-434/12 ir Nr. C-110/13 bei ETT rekomendacijas dėl šių bylų): 6.1. objektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti reglamentuose, KPP programoje nurodytų tikslų; 6.2. subjektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad sukūręs galimai neteisėtas sąlygas, pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, t. y. turi būti surenkami objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo galimai neteisėtai sukuriant sąlygas, reikalingas paramai pagal KPP paramos schemą gauti, o pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai įgijo šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą.
Pagal Metodikos 13 punktą vertintojas projekto administravimo arba priežiūros metu pagal duomenis, esančius Agentūros informacinėse sistemose ir (arba) dokumentuose (pvz., remiantis išorės registrais, pateikta nauja informacija), turi išnagrinėti projekto ryšius su kitais projektais, remiantis Metodikos 1 priedo 1 lentele, t. y. turi įvertinti, ar atitinka šie pagrindiniai rizikos kriterijai: 13.1. p. projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys); 13.2. p. projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys); 13.3.p. susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys); 13.4. p. projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys).
Metodikos 14 punkte nustatyta, kad tais atvejais, jei projektas arba projektai atitinka ne mažiau kaip 3 (tris) rizikos kriterijus (Metodikos 1 priedo 1 lentelė), turi būti registruotas įtariamas pažeidimas ir vykdomas pažeidimo tyrimas. Pažeidimo tyrimo metu turi būti įvertinti visi objektyvūs ir subjektyvūs elementai, kaip numatyta Metodikos 8 punkte.
Metodikos 17 punkte nustatyta, kad paramos gavėjams, projekto įgyvendinimo metu galimai neteisėtai sukūrusiems paramai gauti reikalingas sąlygas, taikomos atitinkamos sankcijos, kaip numatyta KPP priemonių įgyvendinimą reglamentuojančiose taisyklėse ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje (toliau – Sankcijų taikymo metodika).
Pažymėtina, kad D. K. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“ paramos paraiškoje, pateiktoje 2015 m. birželio 26 d. Nr.19SLI-KM-15-1-04590-PR001, projekto įgyvendinimo vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla Nr. AG-400/06-2022, I tomas, b. l. 147). Tą pačią Projekto įgyvendinimo vietą Paraiškoje nurodė ir paramos gavėja – R. K. Šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos.
Kaip matyti iš Panaudos sutarties, sudarytos 2020 m. birželio 25 d., šia sutartimi A. C. leido ūkininkei R. K. naudotis traktoriumi, plūgu, kultivatoriumi, sėjama, trąšų barstykle, purkštuvu, derliaus nuėmimo ir kita technika, kol ūkininkė nusipirks savo techniką. Panaudos sutartyje panaudos davėjos ir panaudos gavėjos gyvenamoji vieta yra ta pati, t. y. (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla Nr. AG-400/06-2022, I tomas, b. l. 88).
Panaudos sutartimi, sudaryta 2020 m. birželio 25 d., A. C. leido ūkininkei R. K. naudotis ir žemės sklypu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), ES paramos lėšomis įsigytos ir kitos technikos laikymui (Komisijos byla Nr. AG-400/06-2022, I tomas, b. l. 89).
Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad paramos gavėja – R. K., jos tėvas D. K. ir A. C., kuri yra paramos gavėjos draugo motina, naudojasi tuo pačiu žemės sklypu, ta pačia technika. Paramos gavėja R. K. ir jos tėvas D. K. adresą (duomenys neskelbtini), nurodė kaip projektų įgyvendinimo vietą, o paramos gavėja R. K. – ir kaip gyvenamąja vietą.
Taigi, pareiškėjos ir jos tėvo projektų įgyvendinimo vieta neginčytinai patvirtina Metodikos 1 priedo 1 punkte nustatytą rizikos kriterijų – geografinį ryšį.
Pareiškėjos ir jos tėvo D. K. didžioji dalis vykdomos veiklos yra susijusi su augalininkyste. Šią aplinkybę patvirtina byloje Agentūros pateikti duomenys (Komisijos byla Nr. AG-400/06-2022, I tomas, b. l. 171-172). Paramos gavėja projekte vykdo daržininkystės veiklą, tačiau ŽŪIKVC duomenimis pareiškėjos valdos veiklos kodas 01.50 mišrusis ūkis, gauna papildomas pajamas iš augalininkystės. Pareiškėja 2021 m. deklaravo 0,78 ha bulvių, ankstesniais metais, t. y. 2019 m. ir 2021 m. buvo deklaruoti vasariniai ir žieminiai kviečiai. Tiesiogines išmokas paramos gavėja R. K. deklaruoja nuo 2019 m. (2019 m. deklaravo 5,73 ha žieminių kviečių, 2020 m. deklaravo 6,35 ha žieminių ir vasarinių kviečių, 2021 m. deklaravo 14,64 ha (deklaravo 0,78 ha bulvių, vasarinių kviečių ir pievų). Kaip matyti iš pareiškėjos skundo teismui turinio, pareiškėja pripažįsta, kad ji užsiima ir augalininkyste. Įvertinus šią aplinkybę, darytina išvada, kad tarp pareiškėjos ir jos tėvo vykdomos veiklos egzistuoja ekonominis ryšys, t. y. Metodikos 1 priedo 2 punkte nustatytas rizikos kriterijus.
Kaip jau buvo nurodyta, abu paramos gavėjus sieja artimas giminystės ryšys, abu paramos gavėjai projektų įgyvendinimui naudojosi/ naudojasi tuo pačiu nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu, kuris priklauso trečiajam asmeniui, su kuriuo abu paramos gavėjai yra susiję. Ši aplinkybė patvirtina Metodikos 1 priedo 3 punkte nustatytą rizikos kriterijų – asmeninį ryšį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad traktorius „(duomenys neskelbtini)“ (identifikavo kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2021 m. balandžio 5 d. buvo įregistruotas paramos gavėjos tėvo D. K. vardu. Traktorių „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) D. K. įgijo pagal įgyvendintą projektą Nr. 19SU-KM-15-1-04590-PR001 (projekto priežiūra baigėsi 2019 m. kovo 16 d.). D. K. Paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“ paraiškoje Nr. 19SU-KM-15-1-04590-PR001, aprašydamas projektą, nurodė, kad: „<...sėkmingam ūkio vystymui trukdo technikos trūkumas ir dėl to negalima laiku atlikti atskirų žemės dirbimo, pasėlių priežiūros ir derliaus nuėmimo darbų, todėl projekte numatyto traktoriaus įsigijimas yra ypatingai svarbus ūkininkui, tačiau sudėtinga tai pasiekti, nes ūkininkas neturi pakankamai lėšų investicijoms...>“ ( Komisijos byla Nr. AG-400/06-2022, I tomas, b. l. 148).
Nuo 2021 m. balandžio 6 d. iki dabar tas pats traktorius remiantis pirkimo-pardavimo sutartimi įregistruotas paramos gavėjos R. K. vardu, nors bylos duomenimis nustatyta, kad paramos gavėjos tėvas D. K. ir toliau vykdo augalininkystės veiklą – deklaruoja pasėlius (2021 m. deklaruota 10,32 ha).
Byloje nustatytų ir nenuginčytų faktinių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad tiek pareiškėja, tiek pareiškėjos tėvas užsiima ta pačia veikla, veikloje galimai naudojasi ta pačia technika, kuri yra laikoma tuo pačiu adresu. T. A. pagrįstai ginčijamame Sprendime konstatavo ir Metodikos 1 priedo 4 punkte nustatytą rizikos kriterijų – pareiškėjos Projekto funkcinį nesavarankiškumą – funkcinį ryšį.
Agentūra , vertindama objektyviuosius elementus, Sprendime pagrįstai konstatavo, kad paramos gavėjai R. K. ir D. K. žemės ūkio konkurencingumo faktiškai neskatina, projektuose numatyta veikla sąmoningai išskirta į skirtingus projektus, naudojantis bendra pagal KPP finansuojama infrastruktūra, siekiant įgyti programos tikslams prieštaraujantį pranašumą, taip sukuriant vieną bendrą ekonominį vienetą: projektai įgyvendinami gretimuose žemės sklypuose; projektuose numatyta vykdyti veiklą, susijusią su augalininkyste; projektuose dalyvauja susiję asmenys (šeimos nariai, t. y. tėvas ir dukra); projektai yra susiję tarpusavyje, o už paramą įsigytą investiciją (naują traktorių „(duomenys neskelbtini)“), paramos gavėja vėl prašo paramos, įgyvendindama savo Projektą. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad abu projektai įgyvendinami vienas po kito, taip sukuriant galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti už tą pačią investiciją, naudojantis bendra pagal KPP finansuojama infrastruktūra, tokiu būdu siekiant įgyti programos tikslams prieštaraujantį pranašumą.
Paramos gavėja sąmoningai sudarė sąlygas galimai neteisėtoms sąlygoms paramai gauti, kadangi už tą patį traktorių (investiciją) per tą patį programavimo laikotarpį pakartotinai prašo paramos ir taip apeinamas tikslas: skatinti žemės ūkio konkurencingumą bei Įgyvendinimo taisyklėse nurodytas prioritetas: visuose regionuose didinti visų žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas bei tikslinė sritis: efektyvesnis ūkininkavimas modernizuojant ūkius, užsiimant prekine gamyba bei konkuruojant rinkoje, didinant smulkiųjų ūkių ekonominį gyvybingumą.
Agentūros Sprendime pažymėta, kad D. K., nors ir pardavė traktorių dukrai, tačiau faktiškai ir toliau juo naudosis, nes traktorius kaip buvo, taip ir lieka tame pačiame ūkyje, o D. K. ir toliau užsiims augalininkystės veikla, kurios veiklai ir buvo įsigijęs nurodytą traktorių. Tokiu būdu sukūrus neteisėtas sąlygas paramai gauti siekiama už tą pačią investiciją (traktorių „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), naudojamą tame pačiame ūkyje) dar kartą gauti paramą. Bylos duomenimis naujas traktorius „(duomenys neskelbtini)“ pagal projektą Nr. 19SU-KM-15-1-04590-PR001 buvo įsigytas už 19 965,00 Eur su V. P. minėtą projektą išmokėta iš viso 15 000,00 Eur. Pardavus tą patį traktorių paramos gavėjai R. K. pagal jos projektą prašoma 15 000,00 Eur paramos (už naudotą traktorių su frontaliniu krautuvu). Tokiu būdu, už traktorių, kuris kainavo 19 965,00 Eur su PVM būtų išmokėta daugiau paramos, negu kainuoja pats traktorius, kas prieštarauja paramos teikimo principams, nes parama teikiama už įsigytą investiciją, bet ne už „pasipelnymą“ įsigijus tą pačią investiciją, paskui ją pardavus ir vėl prašant paramos.
Š. A. Sprendime konstatuotos aplinkybės bylos duomenimis nepaneigtos.
Priešingai, įvertinus Agentūros Sprendime konstatuotus subjektyviuosius elementus: geografinį ryšį, ekonominį ryšį, asmeninį ryšį ir kitus ryšius, daryta išvada, kad paramos gavėjų sąmoningas veiksmų derinimas ir buvo nukreiptas ne į žemės ūkio konkurencingumą, efektyvesnį ūkininkavimą modernizuojant ūkius, o į neteisėtų sąlygų paramai gauti sudarymą.
Administravimo taisyklių 243.1 papunktyje nurodyta, kad pažeidimą Agentūra gali nustatyti tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, t. y. teikdamas paramos paraišką, mokėjimo prašymą, kasmetinį prašymą, projekto ataskaitą ar kitus dokumentus, pateikia melagingą informaciją arba dėl aplaidumo nepateikia būtinos informacijos, turinčios reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paramos paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti.
Teismas , įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų elementų egzistavimas nagrinėjamu atveju yra visiškai įrodytas.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pažeidimas konstatuotas ne dėl to, jog pareiškėja investiciją įsigijo iš tėvo D. K., t. y. susijusio asmens, o išnagrinėjus pareiškėjos Projekto ryšį su kitais projektais, t. y. su D. K. projektu.
Nagrinėjamai bylai pareiškėjos skunde nurodytos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklės, taikomos nuo 2021 metų, nėra reikšmingos.
Dėl sankcijos skyrimo
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Agentūra, taikydama paramos gavėjams sankcijas, jų dydį turi individualizuoti pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgti į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan.; sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui (žr., pvz., 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-204-602/2021; kt.). Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2707/2012 yra pažymėjęs, kad taikomos sankcijos turi būti atgrasančio pobūdžio, tačiau paramos neskyrimas visai už realiai atliktus darbus visa apimtimi yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė, nes sankcija turi būti parenkama atsižvelgiant ne vien į patį pažeidimo faktą, bet į visumą reikšmingų kriterijų – paramos sutartyje numatytų tikslų realų įgyvendinimą, pažeidimo sunkumą, pažeidimo sukeltas pasekmes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-2398/2012 nurodyta, kad griežčiausia poveikio priemonė – paramos sutarties nutraukimas ir reikalavimas grąžinti sumokėtas paramos lėšas – turėtų būti skiriama, kai kitomis poveikio priemonėmis yra negalima pasiekti, jog būtų įgyvendinti konkretaus paramos projekto tikslai ir uždaviniai, t. y. kai padaryti pažeidimai prieštarauja šiems tikslams ir uždaviniams, dėl ko paramos projektas gali nepasiekti tų tikslų ir uždavinių, dėl kurių jis buvo sukurtas. Pavyzdžiui, tai galėtų būti tokie pažeidimai, kaip nustojimas vykdyti projektą; pakeitimas pagal sutartį remiamos veiklos, kurių (pažeidimų) pats pobūdis parodo, kad yra nebesiekiama paramos projekto uždavinių ir tikslų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pobūdžio poveikio priemonė yra pagrįstai skiriama, kai neįvykdomi paramos sutartimi prisiimti įsipareigojimai, nepasiekiami projekto tikslai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1054-858/2016; 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-994-575/2018; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5432-520/2019; kt.).
Administravimo taisyklių 188 punkte nustatyta, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui, jų partneriui (-iams) (kai partneriai galimi pagal Priemonės įgyvendinimo taisykles) gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal Programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatoma, vadovaujantis Sankcijų taikymo metodika ir atskirų Priemonių įgyvendinimo taisyklėmis (Administravimo taisyklių 189 punktas).
Administravimo taisyklių 246 punkte nustatyta, kad jeigu nustatytas pažeidimas yra susijęs su paramos gavėjui išmokėtomis paramos lėšomis ir Agentūra priima sprendimą susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas, grąžintinos lėšos, susidariusios įgyvendinant Programos priemones, administruojamos vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Grąžintinų lėšų taisyklės).
Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 papunktyje nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti.
Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 (žemės ūkio ministro 2020 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 3D-126 redakcija; toliau - Sankcijų metodika), 1 priedo 20 punkte numatyta, kad jei paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą arba verslo planą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, taikytina sankcija – paramos sumažinimas ir (arba) paramos susigrąžinimas 100 proc. nuo paramos sumos. Taikant sankciją turi būti atsižvelgiama į paramos gavimo sąlygų nesilaikymo atvejų reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą. Sankcijos metodikos 1 priedo 20 punkte taip pat nustatyta, kad remiantis Reglamento Nr. 640/2014 35 straipsnio 5 dalimi, gali būti taikoma papildoma sankcija – paramos gavėjui ir (arba) partneriui neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.
2014 m. kovo 11 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai, 35 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jei atlikus 3 dalyje nurodytais kriterijais grindžiamą bendrą vertinimą paaiškėja, kad reikalavimų nesilaikymo atvejis yra reikšmingas, parama visai neskiriama arba atšaukiama visa jos suma. Be to, paramos gavėjui neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.
Dėl pritaikytų pareiškėjos atžvilgiu sankcijų proporcingumo teismas pažymi, jog įvertinus tai, kad Agentūros Sprendime yra nurodyta pakankamai tiek faktinių, tiek teisinių aplinkybių, leidusių konstatuoti, kad pareiškėja sukūrė galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, Agentūros Sprendimu pritaikyta poveikio priemonė, teismo vertinimu, yra adekvati ir proporcinga. Pareiškėja nepaisydama įsipareigojimų ir jai nustatytų pareigų jokių Projekto ir Programos tikslų nepasiekė. Toks reikalavimų nesilaikymas yra reikšmingas.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog, sprendžiant dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, institucijos turi būti suteikusios asmenims konkrečias garantijas, dėl kurių neįvykdymo gali atsirasti tam tikrų teisinių pasekmių (žr., pvz., 2004 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Nr. C-104/89 Mulder ir kiti prieš Tarybą ir Komisiją; 1995 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Nr. T-571/93 Lefebvre ir kiti prieš Komisiją). Paramos gavėjas, teikdamas paraišką ir pasirašydamas paramos sutartį, įsipareigoja ne tik įgyvendinti projektą sutartyje nurodytomis sąlygomis, bet ir laikytis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų reikalavimų, susijusių su projekto įgyvendinimu. Šių reikalavimų paramos gavėjas privalo laikytis visą projekto įgyvendinimo laikotarpį, o projektą administruojanti institucija atitinkamą laikotarpį vykdyti projekto įgyvendinimo kontrolę.
Teismas , apibendrindamas tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Agentūra tinkamai atliko pažeidimo tyrimą, visapusiškai įvertino visas su pažeidimu susijusias aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Agentūros pareiškėjai pritaikytos poveikio priemonės yra tinkamai motyvuotos ir teismas neturi jokio pagrindo švelninti pareiškėjai pritaikytų poveikių priemonių arba jų visai neskirti. Agentūros Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį nei skunde, nei kitais motyvais nėra jokio įstatyminio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis).
Komisija , nagrinėdama pareiškėjos skundą, tinkamai nustatė ginčo bylos aplinkybes ir jas įvertino. Komisijos sprendimas taip yra teisėtas ir pagrįstas.
Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjos skunde kitos nurodytos aplinkybės bylos procesinei baigčiai jokios reikšmės neturi. Todėl teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.), dėl jų nepasisako.
Dėl išlaidų atlyginimo
Pareiškėja prašo priteisti šioje byloje jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atmetus pareiškėjos skundą, ji neįgijo teisės pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį į tokių išlaidų atlyginimą. Todėl pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos R. K. skundą atmesti.
Pareiškėjos R. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.