Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ginčą dėl pareiškėjo BUAB „Turto valdymo centras“ finansinio reikalavimo įtraukimo į bankrutavusios UAB „Capital invest“ kreditorių sąrašą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartimi UAB „Capital Invest“ iškelta bankroto byla, įmonės kreditoriams nustatytas 45 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, pareikšti savo kreditorinius reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 11 d.

Pareiškėjas BUAB „Turto valdymo centras“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Admivira“, pateikė prašymą patvirtinti 152734,39 Eur reikalavimą, kuris susideda iš: 20590,25 Eur sumos (palūkanos), 28962 Eur sumos (pagrindinė skola) ir 103182,14 Eur dydžio sumos.

BUAB „Capital Invest“ bankroto administratorius V. J. prašė patvirtinti 49552,25 Eur BUAB „Turto valdymo centras“ reikalavimą (dvi pirmosios sumos) ir netvirtinti 103182,14 Eur sumos, kadangi ši suma yra nepagrįsta jokiais dokumentais.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartimi patvirtintas UAB „Capital invest“ kreditorių sąrašas, tame tarpe trečios eilės BUAB „Turto valdymo centras“ reikalavimas 49552,25 Eur sumai; BUAB „Turto valdymo centras“ bankroto administratorius buvo įpareigotas pateikti teismui išsamius paaiškinimus, pagrįstus įrodymais, dėl BUAB „Turto valdymo centras“ 103182,14 Eur reikalavimo tvirtinimo UAB „Capital Invest“ bankroto byloje pagrįstumo.

Kreditorius pateikė paaiškinimus, kuriuose klausimą dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad UAB „Turto valdymo centras“ ir UAB „Capital invest“ 2007 m. rugpjūčio 30 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią kreditorius pareiškėjui suteikė 28962 Eur paskolą, tačiau faktiškai įmonės paskola daug didesnė. Šalys sutarė dėl 15 proc. dydžio metinių palūkanų, kurios už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 20590,25 Eur. Palūkanos nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki bankroto UAB „Capital invest“ iškėlimo dienos (2015 m. rugpjūčio 8 d.) sudaro 3982,28 Eur. UAB „Turto valdymo centras“ įmonės paskaitos dokumentai už 2007-2010 m. administratoriui nėra perduoti, tačiau pagal UAB „Capital invest“ buhalterės pateiktus suderinimo aktus UAB „Capital invest“ skolinga kreditoriui dar 103182,14 Eur. Laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 3 d. iki 2009 m. lapkričio 16 d. UAB „Turto valdymo centras“ pervedė atsakovui 73795,18 Eur sumą. UAB „Capital invest“ bankroto bylos iniciatoriumi buvo UAB „Turto valdymo centras“, kuris savo reikalavimą grindė tais pačiais suderinimo aktas, kuriuos kreditoriui pateikė atsakovo buhalterė.

Atsakovo BUAB „Capital Invest“ bankroto administratorius prašo BUAB „Turto valdymo centras“ 103182,14 Eur sumos netvirtinti. Paaiškino, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas yra grindžiamas nepasirašytu skolų suderinimo aktu, kuris nepagrindžia ginčijamo reikalavimo. Skolų suderinimo aktas savo esme yra šalių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuris yra išvestinis dokumentas, galimai surašytas pirminių duomenų pagrindu. Tačiau jokių pirminių dokumentų kreditorius nepateikė. Laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 3 d. iki 2009 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas sumokėjo atsakovui 73795,18 Eur dydžio sumą bankiniais pavedimais. Tačiau mokėjimo paskirtyse yra nurodyti įvairus mokėjimo nurodymų pavadinimai – pagal paskolos sutartį, pagal sutartį, sutartis, avanso grąžinimas. Todėl nėra aišku kokiu pagrindu atsakovui buvo pervesta minėta suma. Aplinkybė, jog pareiškėjas sumokėjo už atsakovui pagal sutartį gali reikšti ne tik taip šalių sudarytą paskolos sutartį, bet ir pirkimo-pardavimo, rangos ir pan. sutartis. Pareiškėjas 2009 m. gegužės 25 d. pervedė atsakovui 1448,10 Eur dydžio sumą, kuri mokėjimo paskirtyje įvardinta kaip avanso grąžinimas, t. y. atsakovas taip pat galimai teikė paslaugas pareiškėjui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Be to, bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-233/2014).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčijamas kreditoriaus 103182,14 Eur reikalavimas kildinamas iš 2007 m. rugpjūčio 30 d. tarp šalių sudarytos paskolos sutarties, pagal kurią UAB „Capital invest“ buvo suteikta 28962 Eur paskola (b. l. 5-6). Sutarties 4, 5 p. kreditorius įsipareigojo paskolą perduoti bankiniu pavedimu iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. Sutarties 6 p. šalys sulygo, jog kreditorius neturi teisės reikalauti grąžinti paskolos sumos ne anksčiau nei po vieno mėnesio nuo paskolos išmokėjimo; praėjus viena mėnesiui, kreditoriui pareikalavus, skolininkas įsipareigojo grąžinti visą paskolos sumą ar dalimis, priklausomai nuo kreditoriaus reikalavimo, per dvi savaites nuo kreditoriaus raštiško reikalavimo grąžinti paskolos sumą gavimo momento; skolininkui suteikta teisė grąžinti skolą ar jos dalį savo iniciatyva bet kuriuo metu po šios sutarties pasirašymo. Kreditoriaus teigimu, ginčijamo reikalavimo dydį patvirtina 2014 m. spalio 6 d. skolų suderinimo aktas (b. l. 41-43), taip pat UAB „Turto valdymo centras“ sąskaitos išrašai už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., per kurį atsakovui buvo pervesta iš viso 73795,18 Eur (b. l. 47-49, 51-58).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis Nr. 3K-3-56/2015).

Teismo vertinimu, byloje pateiktų dokumentų nepakanka daryti išvadą, jog UAB „Turto valdymo centras“ turi papildomą 103182,14 Eur reikalavimo teisę į atsakovą. Pirma, pagal teismų praktiką, skolų suderinimo aktai nėra buhalteriniai apskaitos dokumentai, o įrodymai, patvirtinantys, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio; šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir taip nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-572/2008). Nagrinėjamu atveju 2014 m. spalio 6 d. skolos suderinimo aktas nėra pasirašytas nei kreditoriaus, nei atsakovo atstovų, tuo tarpu jokių pirminių dokumentų, pagrindžiančių tokios ženklios sumos reikalavimo pagrindą, į bylą nepateikta. Kaip nurodė kreditoriaus administratorius, kitų dokumentų pateikti galimybės nėra, kadangi buvę UAB „Turto valdymo centras“ valdymo organai neperdavė administratoriui įmonės dokumentų už 2007-2010 m. laikotarpį. Antra, nors kreditorius laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 3 d. iki 2009 m. lapkričio 16 d. pervedė atsakovui 73795,18 Eur sumą, tačiau suderinimo akte nurodyti dokumento, kuriuo registruota skola (dokumento Nr., data, suma), duomenys nesutampa su mokėjimo pavedimuose nurodytais duomenimis. Trečia, mokėjimo paskirtyse yra nurodyti daug mokėjimo nurodymų pavadinimų (pagal paskolos sutartį, pagal sutartį, sutartis, avanso grąžinimas), iš kurių neįmanoma identifikuoti, jog sumos pervestos pagal konkrečią paskolos sutartį. Skirtingas mokėjimo paskirčių, iš kurių neįmanoma identifikuoti būtent 2007 m. rugpjūčio 30 d. paskolos sutarties, nurodymas rodo, jog tarp šalių vyko ir kitokio pobūdžio nei skolos grąžinimo teisiniai santykiai. Pavyzdžiui, kreditorius 2009 m. gegužės 25 d. mokėjimo paskirtyje nurodė, jog grąžina 1448,10 Eur avansą, kas reiškia, jog atsakovas teikė kreditoriui paslaugas ar pan. Taigi banko sąskaitų išrašai rodo tik bankinių operacijų tarp šalių buvimą, tačiau nesant jokių kitų įrodymų, patvirtinančių net 103182,14 Eur įsiskolinimo egzistavimą bei kokiu pagrindu atsakovui buvo pervedamos lėšos, banko sąskaitų išrašai nepagrindžia prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumą. Atitinkamai nesant duomenų kokiu pagrindu atsakovui buvo pervedamos lėšos, negalima spręsti, jog šias lėšas skolingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, jog 103182,14 Eur reikalavimas yra neįrodytas (CPK 178 str., Įmonių bankroto įstatymo 21 str.), todėl kreditoriaus prašymas dėl reikalavimo patvirtinimo UAB ‚Capital invest“ kreditorių sąraše netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti BUAB „Turto valdymo centras“ prašymą dėl 103182,14 Eur reikalavimo įtraukimo į BUAB „Capital invest“ kreditorių sąrašą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.