- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-17
- Bylos Nr.
- 1A-380-993/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12189-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis, Indrė Averkienė
- Nuteistasis
- G. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. gynėjo advokato D. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 2 (dveji) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
Taikytas BK 64¹ straipsnis ir, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. iki 2023 m. rugpjūčio 12 d. (2 dienos).
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio pradėjimo vykdyti bausmę dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.
BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalių pagrindu, iš G. G. konfiskuota 20 eurų.
Tuo pačiu nuosprendžiu G. E. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu G. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, bei platino, o būtent: 2023 m. rugpjūčio 11 d., ne vėliau kaip iki 21.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bei prie savęs neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys), kurių bendra masė yra 1,854 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 0,7 %. - 12,6 %, bei 1,159 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio bendra masė 0,104 g, kurių dalį – 0,647 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 0,030 g, 2023 m. rugpjūčio 11 d., 21.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už 20 eurų neteisėtai pardavė G. E., o likusias narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,951 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 0,7 %, 2023 m. rugpjūčio 11 d. 23.40-00.55 val., kratos metu (duomenys neskelbtini), ir 0,512 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio bendra masė 0,074 g, bei narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,903 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,6 %, laikotarpyje nuo 23.45 val. iki 23.55 val. tose pačiose patalpose jo (G. G.) asmens kratos metu surado bei paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistojo G. G. gynėjas advokatas D. G. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nuosprendį, taikyti G. G. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
2.2. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme G. G. savo kaltę pripažino pilnai, davė išsamius ir teisingus parodymus, labai gailėjosi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis dėl įvykdytos veikos.
2.3. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015). Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55-61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2008).
2.4. Nuteistasis anksčiau buvo teistas, tačiau teistumai išnykę, nėra kitų ikiteisminių tyrimų, yra dirbantis asmuo, vedęs, augina mažamečius vaikus. Teismas į bausmę turėjo žiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Neatkreipė dėmesio į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi, vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-942/2015).
2.5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. E. pats aktyviai ieškojo narkotinių psichotropinių medžiagų, tai patvirtina byloje esantys telefoninių pokalbių tarp G. E. ir kitų asmenų išklotinės. G. G. nei G. E., nei dar kam nors savo iniciatyva psichotropinių ar narkotinių medžiagų nesiūlė. Įvykdyta nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistajam yra visiškai nebūdinga, todėl numatyta šio straipsnio sankcija – realus laisvės atėmimas, yra aiškiai per griežta.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo G. G. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė D. K. prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo G. G. gynėjo advokato D. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, ir tik dėl to asmens, dėl kurio toks skundas buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama G. G. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su G. G. paskirta bausme, prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama pateikto apeliacinio skundo ribų, pasisako dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės.
6. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad sankcija yra įstatymo nustatytos bausmės skyrimo riba ir pagal bendrąją taisyklę negali peržengti jos ribų; tik specialiai įstatymo numatytais atvejais teismas gali paskirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę. Be BK 62 straipsnio, tokia galimybė įtvirtina ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas gali paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam įstatymo pažeidimui ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
7. G. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kurio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Įstatymų leidėjas, numatydamas tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, išreiškė poziciją, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra vertinama kaip itin pavojinga, kelianti pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, nulemianti įvairių socialinių problemų, su kurių sprendimu turi susidurti tiek privatūs asmenys, tiek valstybės institucijos, kilimą visuomenėje.
8. Marijampolės apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu G. G., padariusiam nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskyrė dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Priimdamas sprendimą dėl bausmės skyrimo pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad dėl savo padarytos nusikalstamos veikos G. G. prisipažino tik verčiamas objektyvių aplinkybių ir nenustatė aplinkybių visumos, kurių pagrindu būtų galima taikyti BK 62 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatas ir išeiti už sankcijos ribų, todėl neskyrė švelnesnės bausmės, negu numatyta įstatymo (BK 62 straipsnis). Taip pat skundžiamajame nuosprendyje pažymėjo, kad nenustatyta nei G. G. veikos, nei jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių, kurios būtų pagrindas spręsti, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir būtų pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tuo tarpu apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, kurie, anot apelianto, sudaro pagrindą G. G. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirti švelnesnę, nei numatyta įstatyme, bausmės rūšį.
9. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Be to, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2011, 2K-633/2011, 2K-447/2014).
10. Nors G. G. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, tačiau veikos aplinkybės ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys rodo, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taikyti nėra teisinio pagrindo. Bylos duomenimis, G. G. praeityje buvo teistas 7 kartus, nors jis laikomas neteistu, nes teistumai išnykę (3 t., b. l. 80-89), tačiau tai vis dėl to rodo, kad šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis (3 t., b. l. 80-89). Ikiteisminio tyrimo metu jis kaltės nepripažino ir klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus (3 t., b. l. 142, 153). Pažymėtina ir tai, kad G. G. ankstesniais nuosprendžiais buvo skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai jo nepamokė, jis ir vėl nusikalto. Be to jis ne kartą baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 94-100), visų paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Tai, kad G. G. yra vedęs, dirba, kaip pats nurodė turi mažamečių vaikų, teikia jiems išlaikymą, nėra išimtinės aplinkybės, leidžiančios spręsti, kad jo asmenybė yra mažiau pavojinga. Įvertintina ir tai, kad G. G., kaip ir pats nurodė, ne pirmą kartą įsigijo narkotinių medžiagų savo poreikiams, pats jas vartoja (3 t., b. l. 107), tačiau jokių veiksmų gydytis ir atsisakyti narkotinių medžiagų vartojimo iki šiol nesiėmė.
11. Aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau mažesnę nei paskyrė pirmosios instancijos teismas.
12. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, tai, kad G. G. laikomas neteistu, turi šeimą ir darbą, buvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių nenustatyta, sprendžia, kad G. G. turi būti paskirta minimali straipsnio sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė.
13. Esant šioms aplinkybėmis, skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu G. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 2 metų laisvės atėmimo, taip pat taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina trečdaliu. Būtent tokios bausmės paskyrimas užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą ir bausmės tikslų pasiekimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo G. G. gynėjo advokato D. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nuosprendį pakeisti:
G. G., pripažintam kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskirti bausmę sumažinti ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.