- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-13
- Bylos Nr.
- e2S-482-569/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00969-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- M. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 23 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Statybų taktikos grupė“ pateikė teismui pareiškimą dėl 102 009,55 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir 490,00 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko M. M.. Reikalavimui užtikrinti kreditorė prašė areštuojanti skolininkui priklausantį nekilnojamąjį daiktą – vienbutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei padaryti įrašą viešame registre dėl minėto pastato nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Nurodė, kad pareiškimas yra pagrįstas, nes kreditorė savo medžiagomis, jėgomis ir rizika pastatė skolininkui vienbutį gyvenamąjį namą, o skolininkas kreditorei sumokėjo tik mažąją dalį ir yra skolingas 102 009,55 Eur, tačiau neketina atsiskaityti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2023 m. birželio 23 d. nutartimi prašymą tenkino ir areštavo M. M. priklausantį nekilnojamąjį daiktą – vienbutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei nurodė padaryti įrašą viešame registre dėl minėto pastato nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
3. Teismas sprendė, kad iš fizinio asmens prašoma priteisti 102 009,55 Eur suma yra didelė, o teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas preziumuojama tuomet, kai ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovas M. M. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės UAB „Statybų taktikos grupė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismo nutartis yra nepagrįsta, nes ieškovės reikalavimai yra prima facie nepagrįsti; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik esant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, kurių šiuo atveju byloje nėra; vien didelė reikalavimo suma nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šis procesinis institutas gali būti taikomas tik esant duomenų apie asmens nesąžiningumą – siekį paslėpti turtą.
4.2. Teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į aplinkybes, kad ieškovės reikalavimas yra prima facie nepagrįstas. Ieškovės pareiškimo reikalavimai yra visiškai prima facie nepagrįsti, nes atsakovas nesudarė sutarties ir nesusitarė dėl pastato darbų atlikimo, kaip nurodyta akte; pastato rangos darbus organizavo ir atliko asmeniškai ieškovės vadovas pagal atsakovo ir vadovo asmeninį susitarimą; už atliktus pastato rangos darbus atsakovas yra atsiskaitęs su vadovu, mokant visas prašytas sumas vadovui asmeniškai; nepagrįstas aktas atsakovui persiųstas praėjus net 8 mėn. nuo pastato rangos darbų pabaigos; ieškovė savo reikalavimą grindžia išimtinai nepasirašytu aktu, kuris atsakovui nesukuria teisinių pasekmių.
4.3. Šioje byloje, ieškovė savo pareiškimu tik deklaratyviai, be pagrindžiančių įrodymų teigė, kad atsakovas gali perleisti ar kitaip apsunkinti pastatą. Remiantis tuo, teismas patenkino ieškovės prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nenustatęs atsakovo nesąžiningumo. Tai lemia, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos atsakovui, nesant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio nustatytos privalomosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
4.4. Vien didelė reikalavimo suma nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šis procesinis institutas gali būti taikomas tik esant duomenų apie asmens nesąžiningumą – siekį paslėpti turtą. Nutartis priimta ir laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos visiškai nepagrįstai – byloje nesant jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą – ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, šiam esant nepalankiam.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Statybų taktikos grupė“ prašo atsakovo M. M. atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 23 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ieškovės reikalavimai prima facie yra pagrįsti. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti susidariusį įsiskolinimą pagal žodinę statybos rangos sutartį. Tuo tarpu atsakovo pozicija dėl rangos sutarties egzistavimo yra nenuosekli. Viena vertus, atsakovas apskritai ginčija tokios sutarties egzistavimo faktą, kitą vertus, nurodo, kad sutartis egzistavo, tačiau buvo sudaryta su kitu asmeniu, t. y. ieškovės vadovu kaip fiziniu asmeniu, nors šių aplinkybių nepagrindžia ir neįrodo. Atsakovas neįrodė ir atsiskaitymo pagal jo minimą statybos rangos sutartį fakto. Teismui pareikštas ieškinys grindžiamas jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais pagrindais. Nenustatyta, kad ieškovė savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu. Šios aplinkybės atskirajame skunde neįrodinėja ir atsakovas. Todėl egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
5.2. Šiuo atveju egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo, galimai palankaus ieškovei, teismo sprendimo įvykdymui. Ši rizika atsispindi atsakovo veiksmuose, kuriais jie ne tik tyčia vengia atsiskaityti už atliktus darbus, nurodo, jog statybos rangos sutartis buvo sudaryta su kitu asmeniu, tačiau nepateikia tokias faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad atsakovo pozicija nėra nuosekli. Atsakovas, viena vertus, nurodo, jog jokia rangos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau vėliau tvirtina, jog sutartis buvo sudaryta su trečiuoju asmeniu. Darbus atliko ieškovė, ieškovės darbuotojai, kurie ir toliau atsakovui ginčijant tą aplinkybę, paliudys tą faktą teisme. Kita aplinkybė, kuri leidžia abejoti Atsakovo sąžiningumu, yra neatsiskaitymo už darbus faktas.
5.3. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
5.4. Atsakovas su atskiruoju skundu nepagrindė, jog ieškinio suma jam nėra didelė, t. y. jis yra ir bus pajėgus sumokėti skolą, jeigu ieškovės ieškinys būtų tenkintas. Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų apie savo finansinį pajėgumą, nors tokią galimybę turėjo. Visiškai priešingai, atsakovas neįrodė savo užsiimtos pozicijos byloje, nepateikė įrodymų apie savo sąžiningumą, turtines galimybes įvykdyti ieškinio reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
8. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo spręstas atsakovui nepranešus, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, jog teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
9. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
10. Apeliantas teigia, kad skundžiamojoje nutartyje teismas iš viso nevertino, ar egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, o jos nėra, nes ieškovė prima facie tikėtinai nepagrindė ieškinio.
11. Pažymėtina, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto atskirajame skunde nurodomų aplinkybių vertinimas reikštų ieškinio faktinių ir teisinių aplinkybių detalų vertinimą ir tyrimą jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, o tai turi būti atliekama tik bylą nagrinėjant iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.
13. Nagrinėjamu atveju pateiktas pareiškimas buvo pagrįstas, nurodytos aplinkybės dėl susidariusios skolos. Pažymėtina, jog dabar byloje yra pateiktas ir ieškinys (pareikštas priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą). Pareikštas ieškinys grindžiamas jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais pagrindais, pridedami įrodymai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą ar dėl kitų aiškių priežasčių ieškovės ieškinys jau šiuo metu galėtų būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu.
14. Antroji sąlyga, būtina taikant laikinąsias apsaugos priemones tai – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikė didelę ieškinio sumą, nurodydamas, kad teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas preziumuojama tuomet, kai ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai nesutinka.
15. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, nuosekliai suformuotoje naujausioje teismų praktikoje, susijusioje su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimu bei jos nustatymu, didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo paties ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nutarti dėl tokios grėsmės buvimo. Reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019; ir kt.).
16. Laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos tik kaip priemonė, sudaranti sąlygas bylos nagrinėjimo eigoje surasti ir sukaupti atsakovo turtą, į kurį vykdymo procese būtų nukreiptas išieškojimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Nei reikalavimo dydis, nei šalies turimo turto apimtis negali būti vieninteliu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi vertinti ir duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį. Ne kartą išaiškinta ir tai, kad šio išimtinio, itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti būtent to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Kitaip tariant, su tokiu prašymu turi būti pateikta duomenų, kad atsakovas ėmėsi ar gali imtis veiksmų savo turto masei sumažinti, nuslėpti, apsunkinti turtą kitomis prievolėmis. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Sąžiningumo aspektas vertinimas ne apskritai, bet turint omenyje konkretų, kiekvienoje konkrečioje byloje vertinamą kriterijų – turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan. Pažymėtina, jog asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-39-330/2021).
17. Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovo nesąžiningumo, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų objektyvių dėl atsakovo nesąžiningumo, turimo turto slėpimo, perleidimo kitiems asmenims bet kokia forma ar jo apsunkinimo bet kokia kita forma.
18. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė nurodo, kad atsakovas yra nesąžiningas, tai motyvuoja tuo, jog atsakovas ne tik tyčia vengia atsiskaityti už atliktus darbus, bet nurodo, jog statybos rangos sutartis buvo sudaryta su kitu asmeniu, tačiau nepateikia tokias faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Kita aplinkybė, kuri leidžia abejoti atsakovo sąžiningumu, yra neatsiskaitymo už darbus faktas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios ieškovės nurodomos aplinkybės nėra tinkamos vertinti atsakovo nesąžiningumą laikinųjų apsaugos taikymo aspektu. Iš bylos matyti, kad tarp šalių kyla ginčas dėl sutarties sudarymo, paslaugų atlikimo, tai reiškia, kad atsakovas įrodinėja kitas neatsiskaitymo su ieškove aplinkybes, tačiau tai negali būti vertinama kaip atsakovo nesąžiningumas siekiant turimą turtą paslėpti, perleisti kitiems asmenims bet kokia forma ar jį apsunkinti bet kokia kita forma.
19. Ieškovė atsiliepime taip pat nurodo, kad atsakovas su atskiruoju skundu nepagrindė, jog ieškinio suma jam nėra didelė, t. y. jis yra ir bus pajėgus sumokėti skolą, jeigu ieškovės ieškinys būtų tenkintas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-908-464/2019). Taigi šiuo atveju atsakovas neprivalo įrodinėti savo finansinės padėties, svarbiausia yra atsakovo sąžiningumas.
20. Laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Nagrinėjamu atveju ieškovė tik deklaratyviai nurodo, kad atsakovas yra nesąžiningas, tačiau jokių įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) ieškovė nepateikė.
21. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė antrosios būtinos sąlygos, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo, todėl atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovė neįrodė antrosios būtinos sąlygos, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.