Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. U., A. Ž. ir R. M. gynėjos advokatės L. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2018 m. birželio 26 d. veika) – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo,

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2018 m. liepos 26 d. veika) – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ir paskirta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirta ir 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi subendrinta galutine 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmę nustatyta atlikti pataisos įstaigoje.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityta visa pagal 2020 m. liepos 28 d. nuosprendį atlikta bausmė.

R. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

A. U. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), ir jai paskirtos bausmės:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2018 m. birželio 26 d. veika) – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo,

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2018 m. rugpjūčio 28 d. veika) – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę nustatyta atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo A. U. sulaikymo dienos.

A. U. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

A. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 15 (penkiolika) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. lapkričio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 8 (aštuonių) MGL (301,28 eurų) dydžio bauda, ir A. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuonių) MGL (301,28 eurų) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo A. Ž. sulaikymo dienos.

A. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Iš A. U. nuspręsta išieškoti 234,72 (du šimtus trisdešimt keturis eurus 72 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo baudžiamojoje byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. U. ir R. M. nuteisti už tai, jog, veikdami bendrai, 2018 m. birželio 26 d., nuo 16.18 val. iki 16.26 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 10 eurų pardavė A. R., kuriai Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartimi leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, popieriaus lankstinuką su viduje esančia narkotine medžiaga – heroinu, kurio masė 0,012 g.

1.1. Be to, R. M. 2018 m. liepos 26 d., apie 15.40 val., namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 20 eurų pardavė A. R., kuriai Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, du popierinius lankstinukus su viduje esančia psichotropine medžiaga – oksazepamu.

1.2. Be to, A. U. 2018 m. rugpjūčio 28 d., apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 20 eurų pardavė A. R., kuriai Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartimi leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, du popierinius lankstinukus su viduje esančia narkotine medžiaga – heroinu, kurio masė 0,004 g.

2. A. Ž. nuteistas už tai, jog ne vėliau kaip 2018 m. rugpjūčio 28 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – 0,004 g heroino. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, šią narkotinę medžiagą, supakuotą į du popierinius lankstinukus, 2018 m. rugpjūčio 28 d. neteisėtai atgabeno į namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę, kur apie 19.40 val. neteisėtai už 20 eurų pardavė A. U..

2.1. Be to, A. Ž., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, ne vėliau kaip 2019 m. sausio 9 d. neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – 0,001 g metamfetamino, kurią atgabeno į savo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), ir ten neteisėtai laikė iki 2019 m. sausio 9 d., 19.20 val., kai kratos metu neteisėtai laikytos psichotropinės medžiagos buvo surastos ir paimtos policijos pareigūnų.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistoji A. U. ir jos gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų A. Ž. ir R. M. advokatai prašė jų ginamųjų apeliacinius skundus taip pat tenkinti, o prokuroras prašė visų apeliantų skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. Ž. ir R. M. gynėjos advokatės L. R. apeliaciniai skundai atmetami, o nuteistosios A. U. apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Nuteistieji A. U., A. Ž. ir R. M. neneigia ir neskundžia nustatytų bylos faktinių aplinkybių – įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ir (ar) pagrįstumo, taip pat jų pagrindu padarytų išvadų dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jiems paskirtomis realiomis laisvės atėmimo bausmėmis ar jų dydžiu (R. M. gynėja). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose analizuoja bausmės skyrimo nuteistiesiems klausimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

8. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį.

9. Pažymėtina, kad teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine.

Dėl bausmės individualizavimo nuteistajai A. U.

11. Teisėjų kolegija įvertina aplinkybę, kad nors apeliantė anksčiau yra teista (2 t., b. l. 150-152), tačiau šie teistumai nėra susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. 2010 m. A. U. yra teista dėl vagystės, o 2013 m. – dėl sukčiavimo. Abu kartus jai buvo paskirtos laisvės apribojimo bausmės, iš Probuojamųjų asmens duomenų registro ji išregistruota 2016 m. balandžio 1 d. Nors apeliantė naujas nusikalstamas veikas padarė turėdama neišnykusį ar įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, tačiau vertinti, kad ji sistemingai daro priešingas teisei veikas, nėra pagrindo. Tai patvirtina ir Administracinių nusižengimų registro išrašas apie administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus penkerių metų laikotarpiu (2 t., b. l. 153-154), kuris liudija, jog A. U. administracine tvarka bausta vos vieną kartą už 2016 m. padarytą nusižengimą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu ji nedirbo, tačiau buvo registruota Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 155-157). Sodros duomenimis po nuosprendžio priėmimo A. U. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur dirbo nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. sausio 4 d. Šiuo metu ji ir vėl nėra saistoma darbiniais santykiais, tačiau teigti, jog nuteistoji nesiekia darbinio užimtumo, nebūtų objektyvu. Byloje esantis išrašas apie ankstesnes apeliantės darbovietes liudija, kad ji ilgesniais ar trumpesniais laikotarpiais, tačiau buvo saistoma darbiniais ryšiais, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pagrindinės jos pajamos buvo gaunamos iš prekybos narkotinėmis medžiagomis.

12. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad A. U., jos pačios teigimu, pati vartojo narkotines medžiagas, tačiau šiuo metu jų nebevartoja. A. R., kuriai Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartimi leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, ji pažįsta daug metų, žino, jog pastaroji vartoja narkotines medžiagas, kaip ir jos artimas draugas (sugyventinis) R. M.. Kai A. R. reikėdavo narkotinių medžiagų, ši skambindavo jai arba R. M., nes žinojo, kad jie gali gauti minėtų medžiagų iš A. Ž.. 2018 m. birželio 26 d. ji pati narkotinių medžiagų nepirko, dozę įgijo R. M., o ji tik perdavė ją A. R., kuri susimokėjo už paslaugą 10 eurų. Tuo tarpu 2018 m. rugpjūčio 28 d. ji A. R. prašymu pati kontaktavo su A. Ž. ir už 20 eurų nupirko heroino, kurį perdavė A. R. (2 t., b. l. 134-135, 3 t., b. l. 123-124). Taigi, pirmosios nusikalstamos veikos padarymo metu ji tik tarpininkavo perduodama narkotinę medžiagą – heroiną – pirkėjai, tuo tarpu antrąjį kartą pati įgijo minėtą narkotinę medžiagą ir pardavė ją A. R.. Pažymėtina ir tai, kad abu kartus psichiką veikianti medžiaga buvo perduoda tam pačiam, ilgą laiką šias medžiagas vartojančiam asmeniui. Be to, disponuotos narkotinės medžiagos masė nebuvo didelė: pirmą kartą – 0,012 g, antrą kartą – 0,004 g (heroino didelis kiekis pripažįstamas 2 g ir daugiau gramų, nedidelis kiekis – ne daugiau kaip 0,02 g).

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 41 straipsnis (bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą, tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius bei labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018).

15. Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra susidariusi būtent tokia situacija, nes A. U. asmenybės pavojingumas nėra toks didelis, kad jai būtų tikslinga taikyti realų laisvės atėmimą, tuo tarpu BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija be jokių alternatyvų numato tik laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmę. Nors neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis pats savaime yra pavojingas nusikaltimas, keliantis grėsmę visuomenės saugumui ir žmonių sveikatai, tačiau šiuo atveju narkotinė medžiaga – heroinas, buvo platinamas siauram asmenų ratui, t. y. tik vienam asmeniui, kuris sistemingai vartoja šias medžiagas ir pats ieškojo būtų, kaip gauti reikiamą dozę. Be to, minėtas asmuo atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, todėl jo įsigytos narkotinės medžiagos realiai į apyvartą nepateko ir buvo perduotos policijos pareigūnams. Taigi, žala žmogaus sveikatai nebuvo padaryta. Jau minėta, kad parduotų narkotinių medžiagų kiekiai buvo nedideli, be to, ir neteisėtai gautos pajamos siekia vos 30 eurų. Įvertinus šias aplinkybes, teigti, jog A. U. sistemingai užsiima narkotinių medžiagų platinimu, nėra pagrindo.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas apeliantei šiuo atveju neatitiktų teisingumo principo ne tik dėl aplinkybių, susijusių su padarytomis nusikalstamomis veikomis, bet ir dėl jos šeiminių aplinkybių. A. U. yra dviejų nepilnamečių vaikų – S. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. U., gim. (duomenys neskelbtini), motina (3 t., b. l. 117-118). Nors vyresnysis sūnus greitai taps pilnamečiu, tačiau jaunesnysis sūnus dar yra tokio amžiaus, kuriam motinos globa yra itin reikalinga. Vien aplinkybė, jog A. U. 2016 m. yra bausta administracine tvarka už savo kaip motinos valdžios panaudojimą priešingai vaikų interesams (vartojo alkoholinius gėrimus vaikų akivaizdoje), nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad ji nesukuria auginamiems vaikams saugios aplinkos, tinkamos jų vystymuisi. Pažymėtina, jog bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad A. U. visiškai nesirūpintų jų materialine bei dvasine gerove. Todėl jos atskyrimas nuo vaikų neabejotinai neigiamai paveiktų ir pastarųjų gyvenimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistajai nebuvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, ji raštiškai pasižadėjo neišvykti iš gyvenamosios vietos ir buvo įpareigota periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Šių kardomųjų priemonių sąlygų A. U. laikėsi, duomenų apie jų pažeidimą, byloje nėra. Įvertinus tai, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos 2018 m. vasarą, o apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2020 m. rudenį, t. y. daugiau nei po dvejų metų, ir per šį laikotarpį apeliantė sąžiningai laikėsi jai nustatytų įpareigojimų, taip pat nepadarė naujų nusikaltimų ar administracinių nusižengimų, spręstina, kad ji gali koreguoti savo elgesį ir be įkalinimo įstaigose taikomo režimo.

17. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros taikymo A. U. bus pakankama poveikio priemonė, siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų. Be to, jai skiriami šie tarpusavyje suderinti įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai išdirbti 120 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktai), taip pat A. U. uždraudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šios poveikio priemonės, o ne intensyvi priežiūra, darys teigiamą įtaką nuteistosios elgesiui ir skatins rinktis pozityvius veikimo būdus. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai nuteistajai individualizuotos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl bausmės individualizavimo nuteistajam A. Ž.

18. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas nuteistąjį charakterizuojančius ir jo padarytas veikas apibūdinančius duomenis, konstatavo, kad A. Ž. padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama sunkiems nusikaltimams, o kita – baudžiamiesiems nusižengimams. Abi veikos padarytos tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia pripažįstantis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau savo elgesio jis kritiškai nevertino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu. Todėl apeliaciniame skunde nurodytas prisipažinimas vertinamas tik kaip pasirinkta gynybinė taktika, siekiant švelnesnio nubaudimo. A. Ž. prašo jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti paskiriant intensyvią priežiūrą ir konkrečius įpareigojimus, tačiau šio instituto taikymui reikiamų sąlygų visumos apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. BK 75 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Nagrinėjamu atveju A. Ž. inkriminuoti nusikaltimai, numatyti BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, yra reglamentuoti BK XXXVII skyriuje ir patenka į sąrašą veikų, kurias padarius bausmės vykdymo atidėjimas (nei visiškas, nei dalinis) nėra galimas. Tokiu atveju, norint sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, reikia taikyti BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kadangi A. Ž. savo kaltės nepripažino ir dėl įvykdytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai nesigailėjo, ikiteisminio tyrimo pareigūnams nepadėjo išaiškinti šių veikų, taip pat apie jų padarymą pats ikiteisminio tyrimo institucijai nepranešė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, todėl BK 62 straipsnio taikymui reikiamų sąlygų nenustatyta.

20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. Ž. aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė minimalias inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytas bausmes, įvertinęs tai, kad nuteistasis disponavo nedideliu narkotinės medžiagos kiekiu, kuri į apyvartą realiai nepateko, todėl sunkių ar neatstatomų pasekmių kitiems asmenims nesukėlė. Vis dėlto, negalima ignoruoti fakto, kad šis teistumas apeliantui nėra pirmasis. Anksčiau jis teistas penkis kartus (3 t., b. l. 6-12) ir naujas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės. Ankstesni teistumai susiję su turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymu. Pažymėtina, jog A. Ž. buvo taikytos įvairios bausmių rūšys – bauda, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas, tačiau jos nebuvo efektyvios, nes nuteistasis ir vėliau nusikalto, kas patvirtina, jog iš ankstesnio patyrimo jis nesimoko ir kartoja tas pačias klaidas. Akivaizdu, kas nestruktūrizuotoje aplinkoje A. Ž. keisti savo elgesio pozityvia linkme nepavyksta.

21. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nuteistasis neturi išlaikytinių, pastovių darbinių santykių (3 t., b. l. 25-26). Administracinių nusižengimų registro duomenimis jis daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nėra sumokėtos (3 t., b. l. 13-24). Be to, padaryti nusižengimai yra pakankamai pavojingi bei šiurkštūs, pavyzdžiui, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai ši teisė yra atimta, vengė tikrintis apsvaigimą nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; vairavo automobilį būdamas neblaivus ir kt. Šie pažeidimai, o kartu ir ankstesni teistumai liudija, kad A. Ž. yra linkęs nesilaikyti įstatymų imperatyvų asmuo, todėl nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jis yra nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, vertinti kaip atsitiktines ar mažai pavojingas nėra pagrindo. Akivaizdu, kad šios veikos yra dėsningas jo netinkamo gyvenimo būdo rezultatas.

22. Byloje esanti 2020 m. rugsėjo 18 d. pažyma Nr. 2385 (3 t., b. l. 149) patvirtina, kad A. Ž. yra gydomas pagal ilgalaikę pakaitinę farmakoterapinę programą metadonu, reguliariai lankantis Respublikinės priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) skyriuje vaistų vartojimui. Gydymas tęsiamas. Programos trukmė sprendžiama pagal paciento psichosomatinę būklę. Taigi, nors nuteistasis gydosi nuo priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms, kas vertinama palankiai, vis dėlto, ši aplinkybė nenusveria neigiamai jo asmenybę charakterizuojančių duomenų. Atkreiptinas dėmesys, kad ši pažyma yra išduota prieš pusę metų, duomenų, ar šiuo metu apeliantas yra užbaigęs lankytos programos kursą, ar gydymąsi nutraukęs, nėra. Bet kokiu atveju pataisos įstaigoje su specialistų pagalba galima ir toliau sėkmingai gydytis nuo priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms, kadangi pataisos įstaigose yra nemažai programų, skirtų narkotikų ar psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijai, taip pat galima lankyti Anonimines savipagalbos grupes, konsultuotis su psichologais ir pan. Todėl teigti, kad nuteistasis liks be jam reikiamo gydymo bei pagalbos, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, visa minėta kompleksinė pagalba A. Ž. būtų gerokai veiksmingesnė, nei savarankiškas gydymasis.

23. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo, bausmė nuteistajam individualizuota tinkamai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeičiamas.

Dėl bausmės individualizavimo nuteistajam R. M.

24. Nuteistojo gynėjos advokatės L. R. teigimu, R. M. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, nes jis prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi, teisminio bylos nagrinėjimo metu davė išsamius ir nuoseklius parodymus. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurių disponavimu apeliantas kaltinamas, į apyvartą nepateko, be to, šių medžiagų kiekiai buvo nedideli, todėl yra visos sąlygos R. M. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nesutikdama su šia išvada, teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai yra paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė, tačiau šiuo atveju tai nėra nustatyta.

25. Skirdamas bausmę R. M., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas. Anksčiau nuteistasis daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ne kartą teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vienoje jo padarytoje nusikalstamoje veikoje yra dvi atsakomybę sunkinančios ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o kitoje veikoje – po vieną atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybę. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad (kaip ir dėl nuteistosios A. U.) teismas privalėjo tiksliai įvardyti, kokios atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės yra nustatytos, o ne abstrakčiai nurodyti šių aplinkybių skaičių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančios aplinkybės – vieną nusikalstamą veiką (2018 m. birželio 26 d. nusikaltimas) padarė bendrininkų grupe ir abi inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai).

26. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jog narkotinės ir psichotropinės medžiagos realiai į apyvartą nepateko, nes buvo perimtos policijos pareigūnų, taip pat parduotų psichiką veikiančių medžiagų kiekiai nebuvo dideli, viena medžiaga buvo narkotinė – heroinas, o kita psichotropinė – oksazepamas. Naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas ir kurios turėtų reikšmingos įtakos bausmės individualizavimui, nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde nenurodė, jų taip pat nepateikta ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktas apeliacinis skundas yra formalus ir deklaratyvus, nes jokių išimtinių bylos aplinkybių, kurios liudytų R. M. naudai, nepateikta. Nors nuteistasis anksčiau už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neteistas, tačiau jo kriminalinė praeitis (sistemingai daromi turtinio pobūdžio nusikaltimai tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje (dėl vagysčių sunkinančiomis aplinkybėmis yra teistas (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 14-15)) patvirtina, kad nusikalstamų veikų darymas yra tapęs jo gyvenimo būdu bei pragyvenimo šaltiniu. Nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius pataisos namuose, tačiau, būdamas laisvėje, jis nedirbo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Bylos duomenimis 2017 m. birželio 2 d. jis buvo paleistas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, kur dėl sukčiavimo atliko penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vos išėjęs į laisvę, R. M. tęsė nusikalstamų veikų darymą, 2018–2020 m. laikotarpiu jis buvo nuteistas šešiais nuosprendžiais.

27. Aptarti duomenys teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo asmenybė nėra teigiama, R. M. nesistengia koreguoti savo nusikalstamos mąstysenos bei elgesio, todėl švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar trumpinti jos terminą nėra pagrindo, juo labiau, kad apylinkės teismas, dalinio sudėjimo būdu bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes, pridėjo bausmės dalį, kuri yra minimalus tos bausmės rūšies dydis, t. y. trys mėnesiai laisvės atėmimo. Apeliantas iš savo klaidų nesimoko, pozityvaus užimtumo nesiekia, todėl bausmės paskirtis šiuo atveju be realaus paskirtosios bausmės atlikimo nebus pasiekta. Skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų, valstybės interesai. Šiuo atveju apeliantui paskyrus galutinę dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nebuvo pažeistas teisingumo principas, pusiausvyra tarp nuteistojo ir valstybės interesų paisymo yra išlaikyta, todėl R. M. gynėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymas Nr. (12.33 Mr) PT-167, Nr. (12.33 Mr) PT-1296, (12.33) PT-6162, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistiesiems A. Ž., A. U. ir R. M., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktų pažymų matyti, kad advokatė Marytė Vietaitė, pateikusi advokato orderį Nr. 630358, teikia antrinę teisinę pagalbą A. Ž. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 201,06 Eur (4 t., b. l. 143), advokatė Singrida Samoškienė, pateikusi advokato orderį Nr. 438190, teikia antrinę teisinę pagalbą A. U. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 284,90 Eur (4 t., b. l. 156), advokatas Darius Jurgutis, pateikęs advokato orderį Nr. 370495, teikia antrinę teisinę pagalbą R. M. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 37,40 Eur (4 t., b. l. 119).

29. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantams buvo išaiškinta 2020 m. gruodžio 7 d. nutartyje, kuria jiems paskirti gynėjai (4 t., b. l. 101). Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti objektyvius duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas.

30. Nagrinėjamu atveju nuteistųjų A. Ž. ir R. M. gynėjos advokatės L. R. apeliaciniai skundai yra atmesti kaip nepagrįsti, jokių duomenų, patvirtinančių, kad jų materialinė padėtis yra sunki, apeliantai nepateikė, be to, dirbti bei gauti darbo užmokestį galima ir atliekant bausmę pataisos įstaigoje, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jų priteistinos. Nuteistosios A. U. apeliacinis skundas yra patenkintas, jai pirmosios instancijos teismo paskirtoji bausmė sušvelninta, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistosios A. U. apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų A. Ž. ir R. M. apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 5 d. nuosprendį dėl A. U. paskirtos bausmės pakeisti: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2018 m. birželio 26 d. veika), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2018 m. rugpjūčio 28 d. veika), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę A. U. paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, A. U. įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos išklausant visą programos užsiėmimų kursą; neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat uždrausti A. U. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kitą 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas: iš nuteistojo A. Ž. – 201,06 Eur (du šimtus vieną eurą šešis centrus), iš nuteistojo R. M. – 37,40 Eur (trisdešimt septynis eurus keturiasdešimt centų), kurias sudaro advokato užmokestis. Iš nuteistosios A. U. antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.