- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-26
- Bylos Nr.
- 2-2445-601/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00790-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- L. R. G.
- Atsakovas
- Viešajai įstaigai Kėdainių ligoninė
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovei L. R. G., atsakovo atstovams R. K. ir adv. A. Z.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. G. ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai Kėdainių ligoninė dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 5-9).
Nurodė, kad 2012 m. birželio 17 d., tarp 15-17 val., leisdama laiką su sūnaus šeima (sūnus, jo žmona ir dvi anūkės) Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini) kavinės teritorijoje, krito ant žolės ir susižalojo dešinę ranką (labai skaudėjo per riešą). Numalšinti skausmui, (duomenys neskelbtini) kavinės direktorė atnešė ledukų bei pasiūlė vykti į Kėdainių ligoninę. Sūnus A. G. atvežė ją į ligoninę. Užėjus pas gydytoją, sūnus buvo išvarytas iš kabineto. Gydytojas paprašė paso, slaugytoja iš jo rašė duomenis. Papasakojus kas nutiko, gydytojas pasakė, kad reikės susimokėti už konsultaciją, už nuotrauką ir pan., nes ji yra Vilniaus rajono gyventoja. Ieškovei pasakius, kad pirmoji pagalba yra nemokama, gydytojas atsakė, kad „jeigu būtų išniręs kaulas“. Ieškovė neturėjo pakankamai pinigų, todėl paprašė grąžinti pasą, išėjo iš kabineto ir parvažiavo į Vilnių, tačiau čia į medikus nesikreipė, galvodama, kad skausmas praeis. Skausmui nepraėjus, ji 2012 m. liepos 5 d. kreipėsi į ligoninę Vilniuje, kur jai nustatė dešinės rankos vidinį stipinkaulio lūžį ir sugipsavo, išrašė priešuždegiminių vaistų. 2012 m. liepos 27 d. ji griuvo ant nugaros, instinktyviai pakeldama ranką, ir susilaužė stuburo slankstelį, dėl ko gulėjo ligoninėje, keturis mėnesius negalėjo sėdėti ir vaikščioti. Dėl šio įvykio kaltas Kėdainių ligoninės medikas, nes laiku nesuteikė būtinosios medicininės pagalbos (nesugipsavo lūžusios rankos, kuri iki šio įvykio jau būtų sugijusi). Be to, melagingai atsakovės audito patikrinimo akte, kurį ji gavo 2012 m. gruodžio 10 d., nurodyta, kad budintys gydytojai ir slaugytojos, 2012-06-17 tarp 15-17 val., priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, ieškovės nematė. Toks melas įžeidė ieškovės garbę ir orumą.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 100 000 Lt neturtinės žalos, kurią ji patyrė: 1) dėl jai nesuteiktos būtinosios medicininės pagalbos, dėl ko ji turėjo kentėti didelį ilgalaikį skausmą, 2) dėl garbės ir orumo įžeidimo, 3) dėl neteisėto mokesčio (kyšio) už pirmąją medicinos pagalbą reikalavimo.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovai prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad Kėdainių ligoninė apie ieškovės pretenzijas jai buvo informuota tik 2012 m. lapkričio 15 d., t. y. praėjus beveik 5 mėnesiams po ieškovės apsilankymo ligoninėje. Atlikus vidaus medicininį auditą, visi budėję tuo laiku darbuotojai, patvirtino, kad neatsimena, ar prieš 5 mėnesius bendravo su ieškove, todėl audito patikrinimo akte buvo parašyta, kad ieškovės nematė. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad ieškovė kreipėsi jos nurodytu laiku į atsakovę, tačiau tik pažymi, jog šio atvejo budėję darbuotojai neprisimena, nes per parą vidutiniškai į ligoninę kreipiasi apie 60-70 pacientų, ieškovės apsilankymas neužregistruotas. Ieškovei pagrįstai buvo pasiūlytos mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nes jos gyvenamoji vieta yra Vilniaus rajone, ji neturėjo šeimos gydytojo siuntimo, o patirta trauma nėra priskiriama prie būtinosios medicinos pagalbos paslaugų (tą patvirtina ieškovės kreipimasis į ligoninę Vilniuje tik praėjus 18 dienų po įvykio), kurios yra teikiamos nemokamai visiems Lietuvos gyventojams. Ieškovei atsisakius mokamų paslaugų, jos nebuvo teikiamos. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovės medicinos personalo neteisėta veika (veikimas ar neveikimas) lėmė ieškovės sveikatos būklės pablogėjimą, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir žalos. Ieškovė nepagrįstai neturtinę žalą sieja su stuburo slankstelio lūžio pasekmėmis (įvyko 2012 m. liepos 27 d., o į atsakovę ieškovė kreipėsi 2012 m. birželio 17 d.), nes tarp šių įvykių nėra priežastinio ryšio. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad jai 2012 m. birželio 17 d. buvo būtini nuskausminamieji, o jų nesuleidus ji buvo priversta labai kentėti, nes nėra duomenų, kad ieškovė skundėsi gydytojui stipriais rankos skausmais, o grįžusi į Vilnių tik po 18 dienų kreipėsi į ligoninę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str. 1 d.).
Ginčo esmė – ar ieškovei turėjo būti suteiktos nemokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos (būtinoji medicinos pagalba).
Nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl būtinosios medicinos pagalbos paslaugų suteikimo (tą patvirtina ieškovė, apklaustas liudytojas A. G., tą pripažįsta atsakovės atstovai), tačiau jai nebuvo suteikta būtinoji medicinos pagalba, ieškovei buvo pasiūlyta sumokėti už jai teiktinas sveikatos priežiūros paslaugas (konsultacija, nuotraukos darymas ir pan.), ieškovė nesutiko mokėti už teiktinas paslaugas (pasiėmė pasą ir išvyko į Vilnių). Šias aplinkybes konstatavo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (b. l. 32-33).
Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos, patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357, 6.2 punkte, nurodyta, kad sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nėra išvardintos mokamų paslaugų sąraše ir nepriskirtos būtinosios medicinos pagalbos paslaugoms, teikiamos sveikatos priežiūros įstaigoje nuolatiniams šalies gyventojams, apmoka patys pacientai arba už juos gali sumokėti kiti fiziniai ar juridiniai asmenys bei savanoriškojo draudimo įstaigos, kai pacientas, neturėdamas pirminės sveikatos priežiūros gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimo (jei teisės aktuose nėra numatytos kitos sąlygos), pats kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą. Taigi, kad ieškovei būtų teikiama nemokama sveikatos priežiūros paslauga, ji turėjo pateikti gydytojo siuntimą (nagrinėjamu atveju ieškovė jo neturėjo ir negalėjo turėti) arba teiktina paslauga turėjo būti priskirta prie būtinųjų medicinos pagalbos paslaugų.
Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarka ir mastas reglamentuoti 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“, kuriuo patvirtinta Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkas bei mastas (toliau – Tvarka). Būtinajai medicinos pagalbai priskiriama pirmoji medicinos pagalba ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiama skubi medicinos pagalba (Tvarkos 1 p.). Skubioji medicinos pagalba – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant (1 kategorija), arba neatidėliotinai (2, 3, 4 kategorijos), kai dėl ūmių klinikinių būklių, nurodytų šios tvarkos Skubios medicinos pagalbos masto lentelės 4 skiltyje, gresia pavojus paciento ir/ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams (Tvarkos 3 p.). Skubiosios medicinos pagalbos mastą, vadovaudamasis profesine kompetencija, šia tvarka ir kitais būtinosios pagalbos teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, nustato pacientą apžiūrėjęs gydytojas (Tvarkos 8 p.). Nagrinėjamu atveju, ieškovė patyrė traumą, kuri patenka į skubios medicinos pagalbos masto lentelės 4 kategoriją, kurios 3 skiltyje paaiškinta, jog traumos ir nelaimingi atsitikimai priskirtini skubiajai medicinos pagalbai tik tuo atveju, jeigu yra „potencialios grėsmės paciento sveikatai, kai paciento būklė blogėja ir gali sukelti sunkias pasekmes, jei gydymas nebus pradėtas per 1 val. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, arba kitos būklės, kai nesuteikus pagalbos per 1 val. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, pasekmės gali būti sunkios. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes, tokias kaip: 1) ieškovė krito ant rankos, 2) vizualiai rankos traumos požymių nesimatė, 3) grįžusi į Vilnių, ieškovė iš karto nesikreipė į sveikatos priežiūros įstaigą (kreipėsi tik po 18 dienų), 4) pati ieškovė bei jos sūnus, buvęs kartu, galvojo, jog gal tai sumušimas ir praeis, 5) sunkių pasekmių neatsirado (diagnozuota buvo – vidinis stipinkaulio lūžis, uždėtas gipsas), - teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovės kreipimosi į atsakovę metu (2012 m. birželio 17 d.) ieškovei turėjo būti suteiktos būtinosios (skubiosios) medicinos pagalbos paslaugos, todėl pagrįstai ieškovei buvo pasiūlyta sumokėti už jai teiktinas paslaugas.
Nenustačius, kad atsakovė nepagrįstai nesuteikė ieškovei būtinosios medicininės pagalbos paslaugų (atsakovės veiksmų neteisėtumas 2012 m. birželio 17 d. nenustatytas), nėra jokio pagrindo spręsti, kad dėl ieškovės patirtos 2012 m. liepos 27 d. traumos (stuburo slankstelio lūžis) gali kilti civilinė atsakomybė atsakovei.
Neturtinės žalos dydį ieškovė grindžia ir tuo, jog buvo įžeista jos garbė ir orumas, nes jos gautame, atsakovo direktoriaus patvirtintame 2012 m. lapkričio 27 d. audito patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra melagingai nurodyta, kad gydytojai ir slaugytojos ieškovės 2012-06-17 tarp 15-17 val. priėmimo-skubios pagalbos skyriuje nematė. Pažymėtina, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami (ieškovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą) nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Nagrinėjamu atveju, audito patikrinimo aktas buvo surašytas atliekant auditą pas atsakovę pagal ieškovės 2012 m. spalio 31 d. skundą sveikatos apsaugos ministrui, t. y. buvo atliekamas tyrimas, kurio metu, pagal surinktą medžiagą, audito komisija pateikė savo išvadas (nurodė tik tai, kad pagal gydytojų ir slaugytojų paaiškinimus ieškovės nematė ir neteikė medicininės paslaugos), kurias patvirtino atsakovės direktorius. Teismas sprendžia, kad audito patikrinimo akte nurodoma aplinkybė (žinia), jog budintys gydytojai ir slaugytojos paaiškinimuose nurodė, kad ieškovės nematė, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo įžeista ieškovės garbė ir orumas, nes: 1) nenustatyta, kad ši aplinkybė nebuvo paskleista (atliktas auditas ir audito patikrinimo aktas pateiktas ieškovei), 2) ši aplinkybė nežemina ieškovės garbės ir orumo (pats savaime nurodymas, jog ieškovės nematė, negali būti pripažinta ieškovės garbę ir orumą žeminančia žinia; be to, atsakovės atstovai neneigia ieškovės buvimo fakto ligoninėje, o tokio įrašo atsiradimas galėjo būti sąlygotas praėjusio ilgo laiko tarpo ir neprisiminimo ieškovės).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pagal byloje surinktus įrodymus nėra pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę (nenustatytos visos civilinei atsakomybei kilti sąlygos), ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo (CPK 178 str.), todėl ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovės L. R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 30 Lt (trisdešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.