Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Prime Leasing“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Prime Leasing“ pareiškimą skolininkui R. N. (R. N.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kreditorė UAB „Prime Leasing“ kreipėsi į teismą, prašydama išduoti teismo įsakymą dėl 154,10 Eur skolos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų, 68,50 Eur bylinėjimosi išlaidų: 8 Eur žyminio mokesčio ir 60,50 Eur už advokato teisinę pagalbą, priteisimo iš skolininko R. N.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB „Prime Leasing“ pareiškimą, kaip aiškiai nepagrįstą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 435 straipsnio 2 dalis). Kreditorė dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB „Prime Leasing“ atskirąjį skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-37758-872/2017. Nutartyje nurodyta, jog teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės pareiškimą vadovaudamasis CPK 435 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad nutartis atsisakyti priimti pareiškimą atskiruoju skundu neskundžiama.

Atskirojo skundo argumentai

Kreditorė UAB „Prime Leasing“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodė, kad CPK 433 straipsnyje numatyta, jog kreipiantis į teismą dėl teismo įsakymo nereikalaujama jokių įrodymų, tačiau ši taisyklė netaikoma prašant priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su 2017 m. rugpjūčio 10 d. teismo priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-37758-872/2017. Pasak apeliantės, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kreditorė UAB „Prime Leasing“ už teisines paslaugas šioje byloje sumokėjo per tarpininką UAB „Sergel“, kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 dienos nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015, todėl šios išlaidos turi būti kreditoriui priteistos. Aplinkybę, kad teisines paslaugas klientui šioje byloje suteikė advokatė patvirtina ir tai, kad advokatė savo el. parašu pasirašė procesinį dokumentą ir pateikė jį per savo paskyrą EPP.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorės atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.Vadovaujantis CPK 435 straipsnio 2 dalimi, teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir šio Kodekso 433 straipsnyje nurodytų reikalavimų, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Nutartis atsisakyti priimti pareiškimą atskiruoju skundu neskundžiama. Ši straipsnio redakcija įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d.Kaip ir nurodė apeliantė, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo vadovaudamasis CPK 435 straipsnio 2 dalimi, kaip aiškiai nepagrįstą. Taigi, įsigaliojus naujai CPK 435 straipsnio 2 dalies redakcijai, kuri nenumato galimybės apskųsti nutartį dėl atsisakymo priimti pareiškimą ir jokių šios normos taikymo išimčių, todėl darytina išvada, kad teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti kreditorės atskirąjį skundą.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog atskirajame skunde apeliantė nurodo nesutinkanti su 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje išdėstytais motyvais, tačiau šiuo atveju apeliacijos objektas - 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, todėl dėl minėtų kreditorės argumentų teismas nepasisako.Pažymėtina, kad atsisakymas priimti teismo įsakymą kreditorei neužkerta galimybės pašalinus aplinkybes, kliudančias teismui priimti pareiškimą, kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu ar reikšti ieškinį bendra tvarka. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti kreditorės atskirąjį skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, todėl kreditorės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.