- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-10-06
- Bylos Nr.
- e1-1318-1104/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21958-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Kaltinamasis
- Ž. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.6.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2008 m. lapkričio 24 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant 8 MGL (1 040 Lt) baudą; 2) 2020 m. spalio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o darbo netekimo atveju per 1 mėnesį pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti išvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios. Skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per 9 mėnesius išklausyti visą šių programų kursą; 3) 2022 m. rugpjūčio 11 d. Panevėžio apylinkės teismo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę bausmę 38 MGL (1 900 Eur) baudą, skirti baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialiąją teise, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, konfiskuoti iš Ž. G. valstybės nuosavybėn automobilio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 990 Eur, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ž. G., 2022 m. birželio 13 d., apie 21 val., namų, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su podukra K. I. metu, tyčia abiem rankomis suėmė K. I. už kaklo, prirėmė pastarąją prie sienos ir ją smaugė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai K. I. padarė du nubrozdinimus kaklo dešinėje pusėje, kas yra kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
2. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme aprašytais veiksmais kaltinamasis Ž. G. padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui.
3. Kaltinamasis Ž. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad supranta, kokio nusikaltimo padarymu yra įtariamas, nežino, ar padarė šį nusikaltimą, nes dėl girtumo neatsimena. Psichiatro įskaitoje nėra registruotas, priklausomybių neturi. 2022 m. birželio 13 d. jis nedirbo, buvo namuose, iš vakaro buvo vartojęs alkoholio, tad 13 dienos ryte jam buvo bloga, nuėjo vienas nusipirkti degtinės, pataisyti sveikatai. Namuose buvo sugyventinė I. I., jos (duomenys neskelbtini) dukra K. I. ir jų bendras sūnus K., jam (duomenys neskelbtini). Parsineštą degtinę namuose, apie 12-13 val., gėrė kartu su sugyventine. Tarp jo ir K. kilo konfliktas iš niekur nieko, tai yra, ji kažką pasakė, jis jai, ir jie taip sukonfliktavo. Ji gal supyko, kad jie namuose vartojo alkoholį. Jis su K. dažnai konfliktuoja, dėl visko. Dažniausiai tarp jų kyla konfliktas, kai jis būna neblaivus. Apie 20-21 val. kambaryje, tarp jo ir K., kilo žodinis konfliktas, dėl ko kilo konfliktas, nežino, nes buvo jau gerai išgėręs, išgėręs gal buvo butelį 0,5 l talpos degtinės. Atsimena, kad K. bėgo į jų miegamąjį, neatsimena dėl ko ji bėgo į jų miegamąjį, ir tada jis uždarė miegamojo duris, kurios yra su stiklu, nežino, dėl ko jis uždarė kambario duris, ir tada K. išmušė miegamojo kambario durų stiklą. Kaip ji ir su kuo, bei dėl ko išmušė durų stiklą, jis nežino. Stiklas dužo ir užkrito jam ant kairės kojos pėdos, dešinės rankos plaštakos, pradėjo bėgti kraujas. Kokiu būdu K. išdaužė durų stiklą, jis nematė, ar ji susižalojo pati, jis nežino. Negali pasakyti, ar kai ėjo į parduotuvę pirkti alkoholio, K. bandė jį sulaikyti, paėmė raktus ir nenorėjo jo iš namų išleisti, o jis iš jos bandė atimti buto raktus, nes buvo smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio, neatsimena. Taip pat neatsimena, kad ranka būtų suėmęs K. už kaklo ir spaudęs jai kaklą, ją smaugęs, ar atrėmęs į koridoriaus sieną, nes buvo girtas, bet gal taip ir padarė, tiesiog dėl girtumo neatsimena. Ant K. kaklo jis po 13 dienos jokių smurto žymių nematė, tik kai vaiko teisių darbuotojos pas juos į namus atvyko, jam parodė smurto žymes ant K. kaklo, iš kur jos atsirado, jis nežino. Taip pat nematė, kad būtų buvęs sužalotas K. pirštas. Po šio įvykio, kai įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir K., ir kai ji išdaužė kambario stiklą, atvažiavo K. tėvas A. I., jis išėjo į lauką, A. I. jam vieną kartą trenkė į veidą ir su K. išvažiavo. Dėl ko jam A. trenkė į veidą, jis nežino, jis jam nesakė, o jis jo neklausė. A. jokių pretenzijų neturi. Pažada koduotis nuo alkoholio, K. atsiprašys ir ateityje pažada nebenusikalsti (b. l. 111-114). Papildomos 2022 m. rugsėjo 15 d. įtariamojo apklausos metu, Ž. G. parodė, kad sutinka su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą. Žino savo, kaip įtariamojo teises, jam gynėjas nereikalingas. Jis atsimena savo ankstesnius parodymus, duotus pirmosios apklausos metu, juos tvirtina ir jų laikosi. Jis nori pasikartoti, kad dėl girtumo nepamena, kad būtų smurtavęs prieš K., tačiau jeigu ji sako, kad jis ją smaugė, tai galbūt taip ir buvo, sutinka kad taip galėjo pasielgti. Jis K. dėl to atsiprašė, jie abu susitaikė. Jis žino, kad ligonių kasos yra pareiškusios ieškinį dėl K. gydymo, jis pažada jį šiandien apmokėti ir pavedimo kopiją atsiųsti tyrėjai el. paštu. Gailisi dėl tokio savo poelgio. Jam yra išaiškinta galimybė užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis su tuo sutinka. Daugiau neturi ko pridurti (b. l. 120-122).
4. Nukentėjusioji K. I., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena mamos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su mama I., patėviu Ž. G. ir broliuku, kuriam yra (duomenys neskelbtini). Jos mama su patėviu anksčiau vartodavo alkoholį. Ji su patėviu dažnai pykdavosi. Ji atsimena, kad prieš maždaug mėnesį, dienos nepamena, vakaro metu, apie 21:00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sukonfliktavo su patėviu. Patėvis tuo metu buvo neblaivus, bet nemano, kad jis buvo labai neblaivus. Mama taip pat tą vakarą vartojo alkoholį. Ji nežino, kur mama buvo, kai įvyko konfliktas tarp jos ir patėvio. Tiesiog jau susipainiojo tarp visko. Atsimena, kad patėvis namų koridoriuje pradėjo ją vadinti negražiais žodžiais, ji nežino, dėl ko jis ją taip vadino, neįsivaizduoja, kas jam susišvietė. Ji tada jam atsikirto žodžiais ir jis tada abiem rankomis suėmė ją už kaklo ir taip ją prirėmė prie sienos. Ją ištiko šokas, todėl ji nepamena, ar jautė tuo metu skausmą, bet kadangi po įvykio ant jos kaklo buvo palikti ruoželiai rausvi, todėl mano, jai galėjo skaudėti. Jis ją laikė maždaug iki pusės minutės. Ji negali įvertinti skausmo balais. Atsimena, kad ji tada gynėsi, pradėjo jį visaip daužyti, kad jis ją paleistų. Jis ją paleido tame pačiame koridoriuje, kur ir buvo prirėmęs prie sienos. Ji taip gindamasi nuo patėvio, susižalojo sau dešinės rankos penktąjį, t. y. mažąjį pirštą. Kaip tiksliai ir kuriuo metu ji jį susižalojo, negali įvardyti, mano, tuo metu kai trankė Ž., norėdama iš jo rankų ištrūkti. Tada atsimena, kad jis ją paleido, ir ji nubėgo į savo kambarį. Jai labai skaudėjo pirštą, ji palaukė dar kambaryje, bet pamatė, kad tas pirštas pradėjo kreivėti, todėl paskambino tėčiui. Tėtis su ja negyvena, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Tėčiui atvažiavus, jis jai pasakė, kad pakviestų Ž. pakalbėti. Tuo metu mama liko namuose. Tada tėtis ją nuvežė į ligoninę. Po to tėtis ją parvežė vėl į namus ir pasakė, kad jei tik kas vėl nutiks, kad skambintų bet kurią minutę. Atsimena, kad tą pačią dieną, jai grįžus namo po konflikto su patėviu, ji norėjo nueiti į kambarį ir būti su mama, tačiau patėvis jai neleido. Ji supykusi, kad patėvis jai neleidžia pas mamą, brovėsi pas ją į kambarį ir kojos keliu išdaužė durų stiklą. Kiek atsimena, Ž. susižalojo nuo to kritusio dužusio stiklo šukės, nes nesitraukė nuo durų, t. y. jas laikė. Ž. ir tuo metu buvo neblaivus. Mama irgi buvo neblaivi. Vėliau, po dienos ar kažkiek laiko, atvyko vaiko teisių darbuotojai pas juos ir ji papasakojo, kad Ž. prieš ją smurtavo. Atsimena, kad jos broliukas buvo paimtas iš mamos ir patėvio, o ją paėmė jos tėtis. Nuo liepos 22 lygtais dienos, jos broliuką vaiko teisių darbuotojai grąžino mamai ir patėviui, pasakė, kad namo gali grįžti ir ji, todėl ji irgi jau gyvena pas mamą. Patėvis jos atsiprašė, tačiau jie abu nekalba, tiesiog nebendrauja. Ji nežino, su kuo jai geriau gyventi, ar mama ar tėčiu. Šiuo metu nei mama, nei Ž. nevartoja alkoholio, kiek žino, nustojo po to įvykio, kai buvo paimtas broliukas iš jų. Ji su mama ir broliu sutaria gerai. Daugiau neturi ko pridurti (b. l. 34-37).
5. Liudytoja I. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 16 d., apie 15 val. 10 min., darbo metu, kur dirba socialinių paslaugų centre, su kolege, socialine darbuotoja A. Č., atvyko į lankomos šeimos namus (duomenys neskelbtini). Atvykus rado neblaivią I. I. ir jos neblaivų sugyventinį Ž. G., gimusį (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jų bendras sūnus K. G., gimęs (duomenys neskelbtini) ir I. dukra K. I., gimusi (duomenys neskelbtini). Iškvietė policijos pareigūnus nustatyti tėvų blaivumą. Iki atvykstant policijai, ji su K. bendravo jos kambaryje, o kiti buvo kitame kambaryje. Joms bekalbant, K. jai papasakojo, kad 2022 m. birželio 13 d., apie 21 val., namuose, (duomenys neskelbtini), koridoriuje, jai norint užrakinti lauko duris, kad patėvis Ž. G., gimęs (duomenys neskelbtini), daugiau neitų pirkti alkoholio, ir jai jas rakinant, prie jos priėjo Ž., norėjo atimti raktą, bet ji jo nedavė. Ž. supykęs ant jos, viena ranka suėmė jai už kaklo ir pradėjo stipriai spausti, smaugti, ji patyrė fizinį skausmą. Pradėjus jai muistytis, bandant ištrūkti jis ją stūmė, atrėmė prie koridoriaus sienos, ir taip užgavo rankos mažąjį pirštą (kurios rankos, dabar pasakyti tiksliai negali) dėl tokių patėvio Ž. veiksmų ji vėl patyrusi fizinį skausmą. Ji jai parodė, bei atsiuntė foto nuotrauką, kurioje matyti jos kaklo sužalojimas, paraudimas (prideda fotonuotrauką prie savo apklausos). Ji dar jai pasakojo, kad dėl patirto smurto informavo savo tėvą A. I., gyvenantį (duomenys neskelbtini), su kuriuo tą patį vakarą ir nuvyko į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, nes labai skaudėjo pirštą, galvojo, kad lūžęs. Kodėl jos tėvas neinformavo policijos, ji nežino. Po medikų apžiūros, nenustačius piršto lūžimo, paleista į namus. Jos žiniomis, Ž. buvo smurtavęs prieš I., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiandien VTAS darbuotojai K. perdavė tėvui, o K. išvežė į globos centrą (b. l. 75-78).
6. Liudytoja I. I., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai išaiškintos jos teisės ir pareigos, ji jas suprato. Taip pat jai išaiškinta teisė, kad ji gali neduoti parodymų prieš savo sugyventinį Ž. G.. Ji nepasinaudos šia teise ir sutinka duoti parodymus apie įvykio aplinkybes. K. I., gimusi (duomenys neskelbtini), yra jos dukra iš pirmos santuokos. Iki įvykio ji gyveno pas juos, o po įvykio šiuo metu gyvena pas savo tėvą A. I.. 2022 m. birželio mėn. viduryje, dienos nurodyti negali, nes nepamena, įpusėjus dienai, į pavakarę, ji buvo namuose. Su ja buvo namuose ir jos sugyventinis Ž. G., jos dukra K. I. ir jų su Ž. bendras sūnus K. G.. Jie kartu su Ž. išgėrinėjo. Kiek išgėrė alkoholio, ji pasakyti negali, nes nepamena. Buvo lengvai apsvaigusi. K. buvo savo kambaryje. Vienu momentu Ž. K. papriekaištavo, kad ši nepadeda namuose. K. iš karto užsidegė ir žodžiais kažką tai atkirto Ž.. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. K. pradėjo rėkti, Ž. irgi kalbėjo pakeltu tonu. K. norėjo eiti į jų kambarį, kur jie sėdėjo. Ž. atsistojo ir norėjo uždaryti kambario duris. Tuo tarpu K. ėjo tiesiai į duris. Tuo momentu kaip Ž. uždarinėjo duris, ji su dešine ranka išdaužė durų stiklą. Tuomet K. išbėgo iš kambario į savo kambarį ir girdėjo, kaip skambino savo tėčiui. Laiko nepasakys, bet maždaug pusvalandžio bėgyje atvažiavo K. tėtis ir ją išsivežė. Nuo to laiko K. gyvena pas jį. Kad Ž. kitaip smurtautų prieš K., ji nematė. Nematė, kad jis ją būtų smaugęs, prirėmęs prie sienos. Buto durys buvo užrakintos. Ž. niekur nenorėjo išeiti. Kiek matė, tai buvo šis incidentas prie kambario durų, kai Ž. uždarinėjo duris, o K. norėjo įeiti į kambarį. Daugiau ji jokio konflikto tarp K. ir Ž. nematė. Ji visą laiką sėdėjo kambaryje su Ž.. Nebūdavo tik tuo metu, kai Ž. išeidavo parūkyti į balkoną. Daugiau neturi, ką pasakyti (b. l. 66-69).
7. Liudytojas A. I., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra K. I. tėtis. Jis su K. mama I. yra išsiskyręs, gal prieš kokius penkerius metus. K. globa ir gyvenamoji vieta buvo priskirta su jos mama I.. Jo santykiai su K. yra geri, jie abu sutaria. Jie telefonu bendrauja beveik kiekvieną dieną, susitinka maždaug kas savaitę. Ji jam visada pasipasakoja, kas vyksta jos gyvenamoje šeimoje. Jis žino, kad ji gyvena su mama I. ir jos mamos draugu Ž. G., ir jos broliuku. Jam seniau K. yra ne kartą sakiusi, kad jos mama su Ž. dažnai vartodavo alkoholį. Jis šiuo metu tiksliai nepamena laiko kada, galbūt vasaros pradžioje, vakaro metu, gal apie kokią 21-22 val., jam paskambino K. ir pasakė, kad Ž. smurtauja prieš ją, minėjo, kad Ž. pasakė, jog jis arba ją išprievartaus arba ją užmuš. Iš pokalbio jautėsi, kad K. buvo susijaudinusi, ji sakė, kad jai skauda pirštą. Jis iškarto po pokalbio su K. nuvyko jos pasiimti į jos namus, adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio neatsimena, (duomenys neskelbtini). Jam atvykus, K. jau laukė jo lauke. K. buvo apsiverkusi. Kieme nebuvo nei I., nei Ž., K. buvo viena. K., įlipusi į automobilį jam papasakojo, kad sukonfliktavo su Ž., dėl ko sukonfliktavo, nežino, negali pasakyti. Tada K. pasakojo, kad koridoriuje Ž. ją prirėmė prie sienos ir smaugė. Ji jam nepasakė, ar jis ją smaugė dviem ar viena rankomis. K. sakė, kad jai skaudėjo, kai Ž. ją smaugė. Padarė ir nuotrauką, kurioje matyti mėlynė ant K. kaklo. Tada K. jam pasakojo, kad ji bandė gintis nuo Ž. ir visaip jį pradėjo trankyti, dėl ko ji susižalojo pirštą, kaip vėliau ligoninėje sužinojo – jos pirštas lūžo. K. jam pasakodama paminėjo, kad smaugdamas ją Ž. sakė ,,aš tave užmušiu arba išprievartausiu“. Jis tada iš karto nuvežė K. į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, kur ją apžiūrėjo medikai. Jis tada parvežė K. į namus. Grįžusi į namus K. apie šį įvykį parašė pareiškimą per e-policiją. Tik po kelių dienų jis pasiėmė K. pas save į namus, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl K. sužalojimo. Daugiau apie patį įvykį jis nieko nežino (b. l. 82-85).
8. Į bylą pateiktas 2022 m. birželio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis, kuriame nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą, matomas daugiabutis (duomenys neskelbtini), kurio trečioje laiptinėje, užlipus į trečią aukštą, po kaire puse matomos buto durys (duomenys neskelbtini). Pro buto duris patenkama į buto koridorių, iš kurio pro dešinėje pusėje esančias duris, be stiklo, patenkama į patalpą Nr. 1. Patalpa Nr. 1 apstatyta baldais, kairėje pusėje yra vaikiška lovytė, dešinėje pusėje, ant minkšto baldų kampo sujaukta patalynė, visur ant kiliminės dangos matomos senos dėmės, galimai kraujo. Iš minėto koridoriaus, pro kairėje pusėje esančias atviras duris, patenkama į virtuvę, kurioje ant spintelės yra sukrauti įvairūs nešvarūs indai su maisto likučiais. Iš to pačio koridoriaus, tiesiai patenkama į patalpą Nr. 2, kurioje yra minkštas baldų kampas su patalyne, šalia kampo sustatyti tuščia tara nuo įvairių nealkoholinių gėrimų, sudėti mergaitiški rūbai. Įvykio vietoje nieko nepaimta (b. l.7-9).
9. 2022 m. birželio 29 d. medicininių dokumentų apžiūros metu, specialistas Rimantas Laurinavičius pateikė išvadą, kad K. I. padaryti du įstriži lygiagretūs, 2,0 ir 1,5 cm ilgio nubrozdinimai kaklo dešinėje pusėje ir dešinės plaštakos V delnakaulio kaklo lūžimas. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl delnakaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 47-48).
10. 2022 m. rugsėjo 12 d. kitų objektų apžiūros metu, specialistas Rimantas Laurinavičius pateikė papildomą išvadą, kad K. I. dešinės plaštakos V delnakaulio kaklo lūžimas galėjo būti padarytas ir jai pačiai kumščiu suduodant į kietą buką paviršių. Du nubrozdinimai kaklo dešinėje pusėje, vertinant juos atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 49-50).
Motyvuojamoji dalis
11. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Ž. G., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo podukrai. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojų parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami Ž. G. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
12. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas, kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
13. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).
14. Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą UAB „Aukštaitijos katilai“, o jo netekimo atveju, per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje. BK 64¹ straipsnio pagrindu bausmę mažinti 1/3 ir skirti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o jo netekimo atveju, per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Paskirtą laisvės apribojimo bausmę BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bendrinti su 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu skirta bausme ir Ž. G. skirti galutinę bausmę – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o darbo netekimo atveju per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei išvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios ir 40 MGL (2 000 Eur) baudą. Be to, palikti galioti 2022 m. rugpjūčio 11 d.-Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu skirtas baudžiamojo poveikio priemones - uždraudimą naudotis specialiąją teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones bei turto konfiskavimą. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.
15. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės dydžiu ir rūšimi sutinka.
16. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad padarė nusikalstamą veiką apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
17. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Teismas, skirdamas bausmę Ž. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamojo asmenybę. Ž. G. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamasis teistas 3 kartus, administracine tvarka per 5 metų laikotarpį baustas 8 kartus, paskutinį kartą 2021 m. rugsėjo 26 d., pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalį ir 72 straipsnio 1 dalį (b. l. 140-147). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Byloje nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, nustatyta viena sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
18. Prokuroras siūlo kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad laisvės apribojimo bausmė, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, bus teisinga, pagrįsta, pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kartu teismas pažymi, kad BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra, įpareigojimais arba vietoj jų teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus. Taigi draudimo nustatymas yra teismo teisė. Draudimo nustatymas nėra bausmės rūšies ir dydžio pakeitimas. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo kaltinamojo neblaivumas ir alkoholio vartojimas, kartu su kitais įpareigojimais ir draudimais kaltinamajam tikslinga paskirti šį draudimą – uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.
19. Kaltinamasis Ž. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
20. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į kaltinamojo Ž. G. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis, 48 straipsnio 7 dalis).
21. Ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. birželio 16 d., skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant Ž. G. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. I., gyvenančia (duomenys neskelbtini) (b. l. 123-124), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
22. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vokas su kompaktiniu disku, su vaizdo / garso įrašu, esantis baudžiamojoje byloje, paliktas saugoti baudžiamojoje byloje.
23. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 172,93 Eur turtinės žalos atlyginimo, kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiosios K. I. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje. Kaltinamasis pateikė 2022 m. rugsėjo 15 d. Mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad 172,93 Eur žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai buvo atlyginta. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys atmestinas.
24. Iš Lietuvos teismų informainės sistemos Liteko matoma, kad kaltinamasis Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą 2022 m. birželio 14 d. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką 2022 m. birželio 13 d. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamajam paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu visiško sudėjimo būdu, į bausmės laiką įskaitant bausmės dalį, atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį. Visiškas bausmių sudėjimo būdas pasirenkamas dėl to, kad kaltinamasis padarė skirtingas nusikalstamas veikas vieną paskui kitą, padaręs pirmą nusikalstamą veiką, nepadarė iš to išvadų ir toliau tęsė teisės pažeidimus. Darydamas pirmą nusikalstamą veiką (BK 140 straipsnio 2 dalyje), kaltinamasis smurtavo prieš silpnesnį asmenį – vaiką, kuris negali tinkamai apsiginti. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamsis jau buvo teistas, tačiau išvadų iki šiol nepadarė ir vėl nusikalsta. Pažymėtina, kad Panevėžio apylinkės teismo nuosprendyje kaltinamajam buvo nustatytas 12 mėnesių terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai sumokėti. Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 1 d. Siekiant nepabloginti kaltinamojo padėties, taip pat skatinti savanorišką baudos sumokėjimą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam nustatytinas 11 mėnesių terminas baudai sumokėti.
25. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 16 d. 15:45 val. buvo laikinai sulaikytas ir 2022 m. birželio 17 d. buvo paleistas iš sulaikymo. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendė:
Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu skirta ir bausme – 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda, prie griežčiausios bausmės – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo - pridedant švelnesnę bausmę – 38 MGL (1 900 Eur) dydžio baudą, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo ir 38 (trisdešimt aštuoni) MGL (1 900 Eur) dydžio baudą.
Į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti pagal Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti Ž. G. nuo 2022 m. birželio 16 d. 15:45 val. iki 2022 m. birželio 17 d. laikiname sulaikyme išbūtą laiką, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 11 (vienuolikos) mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 48 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktais, bausmės vykdymo laikotarpiu Ž. G. paskirti įpareigojimus ir draudimus:
– įpareigoti be bausmę vykdančios institucijos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų;
– tęsti darbą, o jo netekimo atveju, per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
– uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį;
– uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti Ž. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 10 (dešimt) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu skirtas baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąją teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones bei turto konfiskavimą vykdyti pagal Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį.
Išaiškinti nuteistajam, kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos (38 MGL (1 900 Eur) vienos tūkstančio devynių šimtų eurų) nesumokėta dalis (likutis) turi būti sumokėta per 11 (vienuolikos) mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB Citadelė banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800;AB Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000;Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300; įmokos kodas 6801, mokėjimo paskirtyje nurodyti šio baudžiamojo įsakymo datą ir bylos numerį. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant Ž. G. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. I., gyvenančia (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – voką su kompaktiniu disku su vaizdo / garso įrašu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Civilinis ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atmesti.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.